Baudžiamoji byla Nr. 1A-486-1036/2023

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31333-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.23.2.1; 2.4.6.1

    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,

dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,

nuteistajam A. P., jo gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį –

2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

        - pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. 

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę arešto bausmę ir A. P. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikas nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. birželio 30 d. išbūtas suėmime.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintas ir jis nedelsiant paleistas iš teismo posėdžių salės.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir periodinis registravimas policijos įstaigoje.

Netenkintas Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos prašymas priteisti iš A. P. išlaidas už gynėjų dalyvavimą teisme.

Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Tuo pačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendžiu nuteistos ir J. J. bei R. J., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       A. P. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas du tikslus – medžiagas vartoti pats ir platinti (parduoti ar kitaip platinti), o būtent:

jis, neteisėtai, veikdamas kartu su J. J. ir R. J., turint vieningą tyčią platinti narkotines medžiagas, po to kai J. J. iš tyrimo metu nenustatyto asmens nusipirkdama neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos karfentanilio ne mažiau 0, 01359 g. bei psichotropinės medžiagos klonazepamo ne mažiau 0,006 g., kurias laikė bute (duomenys neskelbtini), kur nenustatytą dalį narkotinių medžiagų suvartojo pati, kitą nenustatytą dalį narkotinės medžiagos – karfentanilio pasvėrė ir supakavo dozėmis į folijos lankstinukus, kurių nenustatytą kiekį perdavė R. J. ir jam, t. y. A. P. realizavimui, o jis su R. J. 2022 m. spalio 18 d. apie 21.45 val. nuvykę prie parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniuje, Žalgirio g. 105, pardavė nenustatytą kiekį folijos lankstinukų trims tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o kitą dalį narkotinės medžiagos, t. y. 31 vnt. folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurio masė yra 0,00110 g., narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė yra 0,01136 g., narkotinę medžiagą plastikiniame užspaudžiamajame maišelyje – karfentanilį, kurio masė yra 0,00007 g., narkotinę medžiagą bespalviame plastikiniame maišelyje – karfentanilį, kurio masė yra 0,00106 g., taip pat psichotropinę medžiagą – konazepamą, kurio masė 0,006 g., laikė bute (duomenys neskelbtini), iki tol, kol jas tarp 2022 m. spalio 18 d., 23.35 val. ir 2022 m. spalio 19 d., 2.02 val. kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.       Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. P. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendį (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis) ir paskirti jam švelnesnę bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

1.1.                      Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad A. P. buvo suimtas ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Nuteistasis prašo likusią laisvės atėmimo bausmę (čia ir toliau teismo pastaba – įskaičius suėmime išbūtą laiką) pakeisti į lygtinį paleidimą (darytina išvada, kad nuteistasis prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą), įpareigojant periodiškai registruotis policijoje ir Lietuvos probacijos tarnyboje, t. y. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

1.2.                      Kartu apeliantas prašo atsižvelgti, jog praeityje, t. y. 2020 m. liepos 16 d., buvo paleistas iš pataisos namų lygtinai, neatlikęs 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, buvo įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą, ir per tą laikotarpį nepadarė jokių nusižengimų, nebuvo įspėtas ar nubaustas. A. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog atsiprašo už padarytus veiksmus, dėl jų, kaip ir dėl savo gyvenimo gailisi. Atkreipia dėmesį, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nėra nusikaltimai, pažeidžiantys asmens nuosavybę. A. P. teigia, jog šiuo metu nebevartoja ir yra pasiryžęs kovoti su savo liga.

1.3.                      Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad įkalinimo sąlygos yra labai prastos. Atkreipia dėmesį, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys daro blogą įtaką jo elgesiui, todėl išėjus į laisvę tampa labai sunku integruotis. Kartu atkreipiamas dėmesys į apelianto sveikatą, t. y. kad jis serga (duomenys neskelbtini), o asmenys sergantys šia liga yra patalpinami į Alytaus pataisos namus (kalėjimą), kur įkalinimo sąlygos yra pragariškos.

1.4.                      Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareigūnai, duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu parodė, kad lankstinukų nematė, tačiau pagal jiems įtartinus judesius spėja, jog apeliantas pardavinėjo draudžiamas medžiagas. A. P. teigimu jis narkotinių medžiagų neplatino. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog pareigūnai kontroliavo jo pokalbius, tačiau nesulaikė nei vieno narkotinių medžiagų pirkėjo, kas patvirtina, kad jis narkotinių medžiagų nepardavinėjo (neplatino). Pareigūnų parodymų nepatvirtina kita bylos medžiaga, todėl jais negalima tikėti. Be to, pareigūnai yra suinteresuoti asmenys ir nurodo tai, kas jiems palanku ir naudinga dėl bylos.

1.5.                      Skunde akcentuojama, kad jo sulaikymo metu nebuvo rasta pinigų ir narkotikų, todėl negalima daryti išvados, kad jis narkotines medžiagas platino. Pažymima, kad jis nedalyvavo jo namuose vykusioje kratoje. Kratos metu namuose buvo J. J., kuri pripažino, kad rasti narkotikai yra jos ir jie skirti savam vartojimui. Kartos metu rastos svarstyklės taip pat priklauso J. J. Apelianto nuomone, jis yra nuteistas už savo praeities teistumus.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4.       Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja advokatė Aušra Saulėnienė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Akcentavo, kad nuteistojo kaltė įrodyta, o bausmė paskirta įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, jam diagnozuotas ligas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar dėl jų skundas gautas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-689/2018).

6.       Iš A. P. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija jo veiksmų kvalifikaciją pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo bausmę, be pagrindo jam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti jo atžvilgiu taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. iš dalies atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šiuo procesiniu sprendimu atsakys į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus.

Dėl A. P. veiksmų kvalifikavimo

7.       Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis platino narkotines medžiagas. Nuteistojo vertinimu, policijos pareigūnai, duodami parodymus, jį apkalbėjo. Jis narkotinių medžiagų neplatino, nes jeigu būtų priešingai, policijos pareigūnai būtų sulaikę ir narkotinių medžiagų pirkėjus. Policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl remtis jų parodymais nėra pagrindo.

8.       Teisėjų kolegija, atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 520-540). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9.       Pirmos instancijos teismo išvados, kad apeliantas A. P., veikdamas kartu su kitomis nuteistosiomis J. J. ir R. J., dėl kurių apeliacinis skundas nepaduotas, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pardavė nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, į susitikimą atvykusiems asmenims, pagrįstos visapusiška ir išsamia visų bylos aplinkybių analize, įrodymai įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmos instancijos teismo išvadomis, jų nekartos, tik dar kartą akcentuos esmines bylos aplinkybes, patvirtinančias A. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

10.       Pirmosios instancijos teisme išklausius garso įrašus, darytus elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės metu (A. P. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki spalio 18 d., į A. P. telefoną, kaip ir į R. J., siunčiami skaičiai „11“, „7“, „26“ , „8 buteliai“, „bilietą padaryk“, „keturiese“ ir t.t. Be to, A. P. į J. J. telefono (duomenys neskelbtini) siunčia skaičius „20“ (IID – 219); skambina J. J. ir prašo paskubėti, nes asmuo laukia (IID – 1154); rašo J. J. SMS žinutę „+15“ (IID – 8973). A. P. skambina R. J. iš savo numerio (duomenys neskelbtini), nurodo skaičių 11, A. P. atsako, kad gerai, tuoj „numyš“ (IID - 686). Asmenys skambina A. P., tariasi dėl susitikimų, nurodo skaičius, klausia, už kiek bus. Pats A. P. rašo asmenims, kad jau viskas, šiandien nebėra (IID – 1173), kad nežino kada, kad ji šiandien turi važiuoti (IID – 1180, 1181); klausia, ar asmuo palauks, nes daro, tikisi, kad, kol asmuo ateis, jau bus padaryta (IID – 10463); asmeniui pasakius, kad reikia penkių, atsako, kad eina link namų ir jeigu bus, perskambins (IID – 10610). A. P. gauna SMS žinutes, kad yra žolės parduoti arba iškeisti į fentą (posėdžio metu A. P. nurodė, kad tai karfentanilis) (IID – 10436). A. P. rašo asmenims, kad nusitęs, nes galekas (teisme paaiškino, kad galekas reškia, kad nėra) (IID – 11009), parašo asmeniui, kad „dabar nėra ruošiasi važiuoti“, asmeniui skundžiantis, kad jam niekas nieko nepasakė, kad negavo atsakymo, A. P. atsakė, kad apie pusę dešimt iki dešimtos bus (IID – 11149), rašo SMS, kad apie 9 ar 9.30 ruošiasi pasivaikščioti (IID – 11154), klausia skaičiaus (IID – 11159). Pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai L. B., R. J., A. B. parodė, kad tarp narkotikus platinančių asmenų ir jų klientų yra naudojama panaši koduota kalba, kai norima nurodyti dozių skaičių, paprastai dozės įvardijamos parašant tik skaičių, vadinamos buteliais, troleibuso numeriais, nors tokie troleibusai prie susitikimo vietų nevažiuoja. Liudytojas R. J. apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad įvykio dieną prie „Žalgirio Maximos“ stebėjo A. P. ir R. J., pamatė, kad jie susitinka su trimis asmenimis. Pamatė, kaip R. J. paėmė pinigus, o A. P. padavė „čekius“. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš karto po A. P. ir R. J. sulaikymo, A. P., R. J. ir J. J. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu, be kita ko, rasta ir paimta: 31 vnt. folijos lankstinukas su baltais milteliais, dvejos juodos spalvos elektroninės svarstyklės, polietileninis užspaudžiamas maišelis, kuriame baltos spalvos gabalėlis su galimai narkotine medžiaga, tarp lovos ir stalo ant kilimo išbarstyti baltos spalvos milteliai; ant kilimo krašto suplėšytas celofaninis maišelis su baltos spalvos miltelių likučiais (3 t., b. l. 26-35). Ištyrus kratos metu rastas medžiagas nustatyta, kad baltos spalvos milteliuose iš 31 vnt. folijos lankstinuko sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, jo masė yra 0,00110 g; baltos spalvos milteliuose yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, jo masė yra 0,01136 g; baltos spalvos milteliuose iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, jo masė yra 0,00007 g; baltos spalvos milteliuose iš sutrinto baltos spalvos medžiagos gabalėlio iš bespalvio plastikinio maišelio sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, jo masė yra 0,00106 g; ant juodos spalvos uždaromų elektroninių svarstyklių paviršiaus rasti narkotinės medžiagos – karfentanilio pėdsakai (3 t., b. l. 65-74). Elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės metu gautus duomenis sugretinus su liudytojų L. B., R. J., A. B. parodymais ir juos vertinant bendrame kontekste su kratos protokole užfiksuotomis aplinkybėmis bei Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. lapkričio 17 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-3068836-22, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad A. P., veikdamas kartu su R. J. ir J. J., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pardavė nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, į susitikimą atvykusiems asmenims, t. y. padarė ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

11.       Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad šio procesinio sprendimo 10 punkte nurodyti faktiniai bylos duomenys, paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas A. P. kaltę grindė išimtinai liudytojų – policijos pareigūnų L. B., R. J., A. B. parodymais.

Dėl paskirtos bausmės

12.       Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. nurodo, kad ilgą laiką buvo suimtas (nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. birželio 30 d.), todėl prašo likusią laisvės atėmimo bausmę pakeisti į lygtinį paleidimą. Be to, nuteistasis, akcentuodamas savo sveikatos būklę ir ypatingai blogas įkalinimo sąlygas Lietuvos įkalinimo įstaigose, prašo jam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį, sprendžia, kad nuteistasis prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, įtvirtintą BK 75 straipsnyje, ir/arba už nusikalstamas veikas jam paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

13.       Atsakydama į skundo argumentą dėl dalies paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, teisėjų kolegija pažymi, kad A. P. Skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas ir už sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalyje), kuris numatytas BK XXXVII skyriuje. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Aptartas teisinis reguliavimas draudžia iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą tiems asmenims, kurie yra nuteisti už sunkius nusikaltimus, numatytus BK XXXVII skyriuje. Jau buvo minėta, kad sunkus nusikaltimas (BK 260 straipsnio 1 dalis), už kurio padarymą A. P. pripažintas kaltu, yra numatytas BK XXXVII skyriuje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies neatidėjo A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

14.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl bausmės individualizavimo nuteistajam A. P., pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 7 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-579/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213-719/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių - bausmės individualizavimui reikšmingų – nuostatų nepažeidė. Skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinti ne tik nuteistąjį A. P. neigiamai charakterizuojantys duomenys (teistumai, administraciniai baustumai), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bet ir jo padėtį švelninanti aplinkybė – dėl ligos nustatytas 30 procentų darbingumas. Ir nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatytos dvi A. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktuose, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta sankcijoje už šį nusikaltimą numatyta minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmė. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, taip pat byloje esantys A. P. charakterizuojantys duomenys, juos vertinant bendrame kontekste su padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, nesudaro pagrindo skirti švelnesnę bausmę, nei skyrė pirmosios instancijos teismas.

15.       Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus apie prastas įkalinimo sąlygas Alytaus kalėjime, pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad teismas, skirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, konkrečios bausmės atlikimo vietos nenustato. Įstatymo leidėjas šią funkciją yra delegavęs laisvės atėmimo vietų įstaigai, todėl nuteistieji dėl tinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų užtikrinimo turi kreiptis ne į baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą, bet į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybą.

16.       Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

17.       Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta 2023 m. spalio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma Nr. APD-2023-14553 dėl 206,67 eurų išieškojimo iš nuteistojo A. P. dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

18.       BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, taigi siekiant įgyvendinti apelianto teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apelianto A. P. valios. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimi nuteistojo A. P. materialinė padėti sunki, jis nedirba, registruotino turto neturi, jam teks atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. P. neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo A. P. neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai                                                       Ugnė Gailiūnienė                                                  

  Mindaugas Povilanskas

  Giedrė Telksnienė