Civilinė byla Nr. 2A-517-178/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00466-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija  2.6.11.4.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 16 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, uždarosios akcinės bendrovės „Automagija“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir uždarajai akcinei bendrovei „Automagija“ dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis ir  negaliojančiomis, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Osvalda“.

              Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl viešojo pirkimo rezultate sudarytų pirkimo sutarčių teisėtumo.
2. Ieškovė UAB „Tomadas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2014 m. spalio 3 d. sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajonuose ir Šiaulių mieste paslaugų teikimo, sudarytas tarp Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) ir UAB „Automagija“ niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad UAB „Automagija” neatitiko konkurso sąlygų kvalifikacinių reikalavimų, nes su pasiūlymu atsakovui Šiaulių apskrities VPK pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus. UAB „Automagija“ pateikė ne automobilių saugojimo aikštelės nuomos, o 2011 m. rugpjūčio 1 d. su subtiekėju UAB „Osvalda“ sudarytą turto pasaugos sutartį. Su pasiūlymu nepateikta kitokio pobūdžio sutartis, kurios pagrindu transporto priemonės būtų saugojamos teikiant paslaugas būtent Šiaulių apskrities VPK. Pasaugos sutarties I dalyje nurodyta, kad transporto priemonių saugojimo aikštelė, esanti Išradėjų g. 16A, Šiauliuose, priklauso UAB „Osvalda“ nuosavybės teise. Pagal VĮ Registrų centro duomenis šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, kuri sklypą išnuomojo O. K. IĮ. UAB „Osvalda“ nuosavybės teise neturi žemės sklypo ir jame esančių statinių. Be to, pagal konkurso sąlygas tiekėjas privalėjo būti sudaręs sutartį su saugos tarnyba dėl automobilių saugojimo. UAB „Automagija“ nepateikė duomenų, kad UAB ,,G4S Lietuva“ yra davusi sutikimą užtikrinti objektų techninę apsaugą.
4. Ieškovės teigimu, UAB „Automagija” neturi pakankamai techninių pajėgumų tinkamai vykdyti ginčo sutartis, nes naudojasi trečiųjų asmenų, nenurodytų UAB „Automagija” teiktame pasiūlyme, pajėgumais. 2014 m. spalio 27 d. perimti transporto priemonių atvyko ne UAB „Automagija“, o trečiojo asmens UAB „Evatransport“ atstovas su UAB „Automagija“ 2014 m. spalio 3 d. išduotu įgaliojimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad Šiaulių apskrities VPK ir UAB „Automagija“ 2014 m. spalio 3 d. sutartys dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajonuose ir Šiaulių mieste sudarytos pažeidžiant viešojo konkurso sąlygų 7.1.2  punkto 2 dalies nuostatas; paskyrė Šiaulių apskrities VPK 500 Eur baudą; priteisė iš Šiaulių apskrities VPK ieškovei 677,41 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad konkurso sąlygų 7.1 punkte buvo išskirti 2 paslaugų teikimo variantai. Antrojo varianto 7.1.2 punkte numatyta, kad už paslaugas moka policijos įstaiga, tačiau detalizuota – policijos įstaiga turi teisę pirkti iš tiekėjo tik nuvežimo (į policijos nurodytas automobilių saugojimo vietas) paslaugas pagal pasiūlyme nustatytą 2-o varianto nuvežimo įkainį. Konkursą laimėjo UAB „Automagija“, su ja buvo sudarytos sutartys, tačiau, teismo vertinimu, ginčijamų sutarčių 4.2 punkte neteisėtai nurodyta, kad už šio pobūdžio transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą turi mokėti paslaugos gavėjas – policijos įstaiga. Iš UAB „Automagija“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad Šiaulių apskrities VPK gaudavo sąskaitas ir už transporto priemonių saugojimą, ne tik už transportavimą. Tokiu atveju atsakovai sudarė ir vykdė sutartis, kurios nuo pat pradžių prieštaravo konkurso sąlygoms. Tačiau teismas įvertino tai, kad visos sutartys yra įvykdytos ir yra sudarytos naujos sutartys, konkursą laimėjus tai pačiai UAB „Automagija“.
7. Teismas pripažino, kad UAB „Automagija“ pažeidė sudarytos sutarties sąlygas, kai 2014 m. spalio mėnesį transporto priemonių pervežimui pasitelkė ne išviešintą subtiekėją, o pašalines įmones – UAB „Manukas“ ir UAB „Evatransport“. Pastarosios įmonės transportu buvo pervežti automobiliai ir motociklas, anksčiau saugoti ieškovės aikštelėje. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad UAB „Automagija“ du kartus pasitelkė UAB „Manukas“, kilus poreikiui transportuoti didelių gabaritų transporto priemones. Tačiau, teismo nuomone, tai negalėtų būti vertinama kaip esminis sutarčių sąlygų pažeidimas, nes tai įvyko sutarčių vykdymo pradžioje, o įrodymų, kad UAB „Automagija“ sulaikytas transporto priemones vėliau būtų vežusi ne pagal sutartis, nepateikta.
8. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartyje suabejota, ar UAB „Automagija“ turėjo realių galimybių įgyvendinti sutartis, tačiau iš atliktos ekspertizės išvados matyti, kad UAB „Automagija“ pasiūlė konkursines realias kainas, panaudotos lėšos realios, o pačios įmonės finansinė padėtis viršija vidutinį Lietuvos Respublikos analogiškų įmonių rodiklį.
9. Teismas sprendė, kad UAB „Automagija“ nuomojama automobilių aikštelė atitiko konkurso sąlygų apimtį. Liudytojo T. P. paaiškinimas, jog aikštelė buvo visiškai pilna transporto priemonių ir buvo užrakinta, neįrodo, kad joje netilpo konkurse numatytas transporto kiekis bei tai, kad aikštelė buvo per maža. Liudytojo A. S. parodymus, kad UAB „Automagija“ naudojosi kitų įmonių pagalba, pervežant transporto priemones, teismas vertino kaip abejotinus.
10. Teismas pripažino, kad jau įvykdytų ginčijamų sutarčių neteisėtos pasekmės yra nedidelės – Šiaulių apskrities VPK sumokėjo atsakovei UAB „Automagija“ nedideles sumas, susijusias su transporto priemonių saugojimu. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad buvo skaičiuojamos nežymios saugojimo išlaidos. Teismas taip pat pripažino, kad ieškovės siūlyti įkainiai buvo didesni nei UAB „Automagija“, net priskaičiavus ir nepagrįstai nurodytas saugojimo išlaidas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad perkančioji organizacija Šiaulių apskrities VPK padariusi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3, 24 ir 32 straipsniuose įtvirtintų nuostatų pažeidimą, neužtikrino konkurso dalyvių sąžiningo varžymosi, pirkimo skaidrumo, sprendė, kad yra pagrindas Šiaulių apskrities VPK taikyti 500 Eur baudą (VPĮ 952 str. 4 d.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų teisiniai argumentai

11. Atsakovė Šiaulių apskrities VPK apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad ginčijamos sutartys sudarytos pažeidžiant konkurso sąlygų 7.1.2 punkto 2 dalies nuostatas, paskirta bauda ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą, peržengė ieškinio reikalavimų ribas, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nenagrinėjo atsakovų argumentų, dėl ko priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.
1. Teismo konstatuotas konkurso sąlygų 7.1.2 punkto pažeidimas nepagrįstas jokiais duomenimis ir peržengia ieškinio reikalavimų ribas. Antruoju variantu buvo perkamas transporto priemonių nuvežimas ir saugojimas ikiteisminio tyrimo metu, už kurias moka policijos įstaiga. Teismo nurodyta aplinkybė, kad policijos įstaiga turi teisę pirkti iš tiekėjo tik nuvežimo (į policijos nurodytas automobilių saugojimo vietas) paslaugas yra Konkurso 7.1.2 sąlygos papildymas, jog policijos įstaiga gali pirkti ir tik nuvežimo paslaugas, kai transporto priemonė nuvežama į policijos nurodytą automobilio saugojimo vietą. Šį faktą pagrindžia ne tik konkurso sąlygos, bet ir jų 1 priedas (Pasiūlymas), kuriame aiškiai išskirti paslaugų nuvežimo ir saugojimo įkainiai pagal abu paslaugos teikimo variantus, bei sutarties projektas, kurio 4.2 punktas nustato apmokėjimo įkainius už suteiktą paslaugą policijos įstaigai ikiteisminio tyrimo metu.
2. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnio nuostatas, nes pirmiau nurodytos aplinkybės nebuvo tiriamos ir nagrinėjamos teismo posėdžiuose, todėl toks teisinis ginčo kvalifikavimas užkirto kelią atsakovams pateikti į tai savo atsikirtimus.
3. Ieškovė prašė pripažinti ginčijamas sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis, nes UAB „Automagija“ neatitiko konkurso sąlygų kvalifikacinių reikalavimų bei neturėjo pakankamai techninių pajėgumų tinkamai vykdyti pasirašytas tiekimo sutartis. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, nenurodė, kurios aplinkybės nustatytos ir kurios ne, neanalizavo atsakovų argumentų ir priėmė nemotyvuotą sprendimą.
4. Teismas taikė Šiaulių apskrities VPK vieną iš alternatyviųjų sankcijų rūšių – baudą, tačiau nekonkretizavo ir neargumentavo, kokias VPĮ 951 straipsnio nuostatas Šiaulių apskrities VPK pažeidė.
12. Atsakovė UAB „Automagija“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad ginčijamos sutartys sudarytos pažeidžiant konkurso sąlygų 7.1.2 punkto 2 dalies nuostatas, paskirta bauda ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, nepagrįstai konstatavo sutarties pažeidimą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
2. 2014 m. spalio mėnesį pavienių transporto priemonių pervežimui buvo pasitelktos kitos įmonės esant neatidėliotinam būtinumui, tai yra esant nustatytam ypatingai trumpam terminui ir sugedus atsakovės automobiliams. Be to, dalis pasitelktų ieškovės nurodomų pašalinių vežėjų, buvo išviešinta.
3. UAB „Automagija“ kitų įmonių pagalba naudojosi sutarties pradžioje ir tik keletą kartų, o tolesnės sutarties vykdyme buvo pasitelkiamos tik išviešintos transporto priemonės, todėl šiuo pagrindu konstatuotas sutarties pažeidimas yra neproporcingas. Dėl keleto pervežimų iš žinomo didelio kiekio konstatuoti visos sutarties pažeidimą yra pernelyg neproporcinga ir neatitinka teisingumo kriterijų.
4. Tiek buvęs konkurso laimėtojas, tiek UAB „Automagija“ teikia automobilių saugojimo paslaugą ir už tai yra bei buvo apmokama pagal konkurso sąlygas bei sutartį, todėl teismas nepagrįstai konstatavo sutarties pažeidimą šioje dalyje.
5. Teismas nemotyvavo ir nepagrindė argumento, kad perkančioji organizacija neužtikrino konkurso dalyvių sąžiningo varžymosi ir pirkimo skaidrumo.
6. Lietuvos apeliaciniam teismui suabejojus kainos racionalumu bei jos realumu, buvo paskirta teismo ekspertizė. Ištyrus UAB „Automagija“ buhalterinę apskaitą ir finansinę būklę, pateikta išvada, kad UAB „Automagija“ neklaidino konkurso rengėjų bei dalyvių, pateikė racionalias ir realias kainas, pagal kurias laimėjus konkursą gauna pelną ir tęsia pelningą veiklą. Taip pat buvo nustatyta, kad UAB „Automagija“ yra pakankamai stambi įmonė, turinti galimybę tinkamai vykdyti konkursinius įsipareigojimus, tokiu būdu yra paneigti ieškovės argumentai dėl techninių ar kvalifikacinių trūkumų.
7. Ieškovė, gavusi iš Šiaulių apskrities VPK visus konkurso dokumentus, nepasinaudojo ikiteisminio tyrimo skundų stadija ir tuo pažeidė įstatymo reikalavimus, kurių teismas nevertino.
13. Trečiasis asmuo UAB „Osvalda“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad ginčijamos sutartys sudarytos pažeidžiant konkurso sąlygų 7.1.2 punkto 2 dalies nuostatas, paskirta bauda ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas ieškinyje nurodytų reikalavimų neįvertino, nepaneigė bei nepatvirtino. Teismas, atlikęs išsamų įrodymų ištyrimą, pasitelkus ekspertą, buhalterinės apskaitos dokumentus, pašalinęs Lietuvos apeliacinio teismo nurodytus trūkumus, šių duomenų sprendime nevertino, t. y. visiškai nepasisakė dėl ieškinio motyvų, dėl kurių proceso dalyviai pasisakė teisminio nagrinėjimo metu.
2. Teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas, nes aplinkybės dėl transporto priemonių saugojimo nagrinėjimo metu netyrė, tačiau sprendime šią aplinkybę vertino. Dėl minėtos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu šalys neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų bei papildomų duomenų.
3. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą dėl sutarties pažeidimo. Pavieniai automobiliai 2014 m. spalio mėnesį buvo pervežti pasitelkus kitas įmones dėl neatidėliotino būtinumo (nustatytas trumpas terminas ir sugedus UAB „Automagija“ automobiliams). UAB „Automagija“ kitų įmonių pagalba naudojosi sutarties pradžioje ir tik keletą kartų, todėl šiuo pagrindu konstatuotas sutarties pažeidimas yra neproporcingas bei neatitinkantis teisingumo kriterijų.
4. Tiek buvęs konkurso laimėtojas, tiek UAB „Automagija“ teikia automobilių saugojimo paslaugą, už kurią yra apmokama pagal konkurso sąlygas bei sutartį, todėl teismas nepagrįstai konstatavo sutarties pažeidimą šioje dalyje.
5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad perkančioji organizacija neužtikrino konkurso dalyvių sąžiningo varžymosi ir pirkimo skaidrumo, nes šio argumento nemotyvavo, nepagrindė jokiais duomenimis ir/ar įrodymais.
6. Sprendime nurodyti motyvai nėra susieti su teisminio nagrinėjimo metu surinktais bei ištirtais įrodymais. Teismas, priimdamas sprendimą dėl saugojimo kaštų apmokėjimo, peržengė ieškinio reikalavimo pagrindą bei pažeidė rungimosi principą. Be to, ieškovė, gavusi iš Šiaulių apskrities VPK visus konkurso dokumentus, nepasinaudojo ikiteisminio tyrimo skundų stadija ir tuo pažeidė įstatymo reikalavimus, kurių teismas nevertino.
14. Ieškovė atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
1. Teismas tinkamai išanalizavo visas bylos aplinkybes, ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus, išanalizavo šalių teiktus paaiškinimus bei priėmė pagrįstą sprendimą.
2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamos sutartys sudarytos pažeidžiant viešojo konkurso sąlygų 7.1.2. punkto 2 dalies nuostatas. Konkurso sąlygų 7.1.2. punkte aiškiai nurodyta, kad už paslaugas moka policijos įstaiga, tačiau ji turi teisę pirkti tik nuvežimo paslaugą pagal pasiūlyme nustatytą antro varianto nuvežimo įkainį. Tuo tarpu jau ginčijamos sutarties 4.2 punkte numatyta, jog tiek už transporto priemonių nuvežimą, tiek ir jų saugojimą turi mokėti policijos įstaiga. Tokia praktika buvo susiformavusi ir pagal byloje esančius rašytinius įrodymus (PVM sąskaitos faktūros). Todėl teismas pagrįstai nustatė ginčijamose sutartyse buvus pažeidimus, dėl ko už netinkamą konkurso vedimą nubaudė Šiaulių apskrities VPK.
3. Ieškovė prašė pripažinti atsakovų sudarytas sutartis negaliojančiomis, nes jos sudarytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Iš esmės tai ir buvo pripažinta sprendimu, t. y. pripažinta, kad sutartys prieštaravo konkurso sąlygų nuostatoms. Todėl teismas ieškinio ribų neperžengė. Be to, teismas, gindamas viešąjį interesą, viešųjų pirkimų bylose turi teisę peržengti ieškinio ribas. Ieškinio ribų peržengimo teisę teismui suteikia tiek teisės aktai, tiek teismų praktika.
4. Apeliantų nurodomi argumentai (trumpas transportavimo terminas, pažeidimas padarytas tik sutarties pradžioje) nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeidimo nebuvo ir UAB „Automagija“ veikė tiksliai pagal sutartį. Nors apeliantai nurodo, kad vežėjai, talkinę UAB „Automagija“ buvo išviešinti, tačiau tai neatitinka objektyviai tiesai ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Apeliantai nurodo aplinkybes, kurios neturi reikšmės priimto sprendimo teisėtumui, nes iš esmės jie sutinka, kad transporto priemonių pervežimui buvo pasitelkti neišviešinti tretieji asmenys.
15. Atsakovė Šiaulių apskrities VPK atsiliepime į atsakovės UAB „Automagija“ ir trečiojo asmens UAB „Osvalda“ apeliacinius skundus prašo juos tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, peržengė ieškinio reikalavimų ribas, atlikęs išsamų įrodymų tyrimą, šių duomenų nevertino, neaptarė, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nemotyvuotas teismo sprendimas.
16. Trečiasis asmuo UAB „Osvalda“ atsiliepime į Šiaulių apskrities VPK apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais, nes sprendimas priimtas peržengiant ieškinio reikalavimų ribas, neišnagrinėjus ir nepaneigus ar patvirtinus šalių argumentų, teismo išvados nepagrįstos, sprendime nurodytos aplinkybes nebuvo ištirtos teisminio nagrinėjimo metu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Apeliaciniai skundai netenkintini.
19. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinių skundų teiginių, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas. Iš šio sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė savo motyvus, kurie, jo manymu, yra reikšmingi ginčo išsprendimui. Todėl negalima laikyti, kad sprendimas yra (apskritai) be motyvų, taigi, negalima konstatuoti ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Kitas dalykas yra tai, ar teismo išdėstyti motyvai yra tinkami ginčo išsprendimui. Apeliantų nuomone, šių motyvų pagrindu ieškinys apskritai negalėjo būti tenkinamas, be to, rėmimasis tokiais motyvais faktiškai reiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimą. Su pastarojo pobūdžio argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.
20. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės reikalavimai grindžiami dviejų grupių motyvais: pirma, UAB „Automagija“ galimai neatitiko Konkurso sąlygų kvalifikacinių reikalavimų, antra, galimai neturi techninių pajėgumų tinkamai įvykdyti pasirašytas laimėto konkurso tiekimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš esmės ne tokių motyvų pagrindu, o konstatuodamas Konkurso sąlygų 7.1.2 punkto 2 dalies nuostatų pažeidimą. Tačiau, visų pirma, šių nuostatų pažeidimai nebuvo ieškinio pagrindu, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, Šiaulių apskrities VPK savo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad buvo peržengtos teisminio nagrinėjimo ribos ir net nesudarant apeliantams galimybių atsikirsti pirmosios instancijos teisme į skundžiamame sprendime išdėstytus motyvus; antra, paminėtų nuostatų pažeidimų konstatavimas nelaikytinas pagrįstu iš esmės.
21. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t.y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (žr. Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Nėra abejonių ir sutiktina su ieškovės atsiliepimų į apeliacinius skundus teiginiais, kad viešųjų pirkimų bei jų teisinio reglamentavimo specifika leidžia teismui tam tikrais atvejais peržengti bylos nagrinėjimo ribas (CPK 265 str. 2 d., 4238 str. 2 d.). Kita vertus, ir ieškovės nurodomoje Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje  civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012, kuria ieškovė grindžia galimą bylos nagrinėjimo ribų peržengimą šios kategorijos bylose,  konstatuota, jog „...viešųjų pirkimų ginčus nagrinėjančio teismo teisė išeiti už ieškinio ribų nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus“, <...>„...iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos negalima daryti vienareikšmės išvados, jog visais atvejais, kai teismas nagrinėja su viešuoju interesu susijusius ginčus, jam kyla pareiga peržengti ieškinio ribas“, <...> „jei būtų laikoma, kad viešojo intereso pobūdžio ginčuose teismai visada turi pareigą peržengti ieškinio ribas ir net ex officio ištirti ir įvertinti tas bylos aplinkybes, kuriomis nėra pagrįsti ieškinio reikalavimai, jeigu šių aplinkybių teisingas įvertinimas reikalingas siekiant priimti teisingą viešąjį interesą atitinkantį teismo sprendimą, kiltų grėsmė sparčiam procesui“. Pastebėtina, kad toje byloje kasacinis teismas pasisakė dėl šalių procesiniuose dokumentuose nekeltų argumentų atsižvelgdamas, be kita ko, į nevienareikšmę teisminę praktiką kai kurių pirkimų sąlygų vertinime.
22. Nagrinėjamu atveju 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas informavo šalis, kad šioje byloje gali peržengti nagrinėjimo ribas klausimo dėl ginčijamų sutarčių kainos realumo išsprendimui. Šiuo aspektu bylos nagrinėjimo eigoje buvo pareikalauti ir vėliau tiriami papildomi įrodymai (kaip matyti iš sprendimo, kainos klausimas nelėmė ieškinio tenkinimo). Taigi, teismas, informavęs apie ketinimą peržengti nagrinėjimo ribas kainos realumo dalyje, apie nagrinėjimo ribų peržengimą kitais aspektais šalims nebuvo nurodęs. Apeliantai pagrįstai nurodo, kad Konkurso sąlygų 7.1.2  punkto 2 dalies nuostatos ir jų nesilaikymas ne tik nebuvo ieškinio pagrindu, bet dėl jų šalys neteikė paaiškinimų ir nebuvo apklaustos, o tai lėmė apeliantų negalėjimą teikti atsikirtimus į skundžiamame sprendime nurodytus motyvus. Pažymėtina, kad CPK 4238 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (tik – teismo past.) atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes ar priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu. Bet kuriuo atveju sprendimas turi būti priimamas remiantis tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 str. 2 d.). Šiuo atveju, jei teismas ketino peržengti nagrinėjimo ribas ir dėl Konkurso sąlygų 7.1.2  punkto 2 dalies nuostatų, šalims turėjo būti suteikta galimybė bent jau pateikti savo paaiškinimus, juo labiau, kad nėra jokių priežasčių, kurios leistų informuoti šalis apie nagrinėjimo ribų peržengimą tik vienu aspektu ir sąlygotų tokios galimybės nebuvimą kitu ginčo sprendimo aspektu.
23. Kita vertus, ir nepaisant paminėtų procesinių normų, susijusių su nagrinėjimo ribų (ne)peržengimu, taikymo vertinimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iš esmės aiškino Konkurso sąlygų 7.1 punkto nuostatas.
24. Kaip pagrįstai nustatė teismas, Konkurso sąlygų 7.1 punkte buvo išskirti du paslaugų teikimo variantai. Teismas nurodė, kad antrojo varianto 7.1.2 punkte numatyta, jog už paslaugas moka policijos įstaiga, tačiau (anot teismo) detalizuota –policijos įstaiga turi teisę pirkti iš tiekėjo tik nuvežimo (į policijos nurodytas automobilių saugojimo vietas) paslaugas pagal pasiūlyme nustatytą antrojo varianto nuvežimo įkainį, todėl, teismo manymu, skundžiamų sutarčių 4.2 punkte neteisėtai nurodyta, kad už šio pobūdžio transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą turi mokėti paslaugos gavėjas – policijos įstaiga. Tokia išvada dėl Konkurso sąlygų 7.1.2 punkto aiškinimo nepagrįsta iš esmės. Šiaulių apskrities VPK savo skunde pagrįstai nurodo, kad apmokėjimas už transporto priemonių saugojimo paslaugas yra numatytas tiek pagal pirmąjį (7.1.1 p.), tiek pagal antrąjį (7.1.2 p.) paslaugų teikimo variantą (1 t., b.l. 29), o tai reiškia, kad perkančioji organizacija abiems atvejais galėjo pirkti saugojimo paslaugas. Konkurso sąlygų 7.1.2 punkto 2 dalyje papildomai suformuluota sąlyga, kad policijos įstaiga turi teisę pirkti iš tiekėjo tik nuvežimo paslaugas nereiškia, kad policijos įstaiga iš tiekėjo ir turi teisę pirkti vien tik šias paslaugas, šioje sąlygoje yra nustatyta perkančiosios organizacijos teisė pirkti tik nuvežimo paslaugas.
25. Dėl pirmiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nepagrįstai pripažino ginčo sutartis sudarytomis neteisėtai dėl Konkurso sąlygų  7.1.2 punkto 2 dalies pažeidimo.
26. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, teismas pripažino, kad UAB „Automagija“ pažeidė sudarytos sutarties sąlygas, kai 2014 metų spalio mėnesį transporto priemonių pervežimui pasitelkė ne išviešintą subtiekėją, o pašalines įmones – UAB „Manukas“ ir UAB „Evatransport“. Tačiau sprendė, kad tai negalėtų būti vertinama kaip esminis sutarčių sąlygų pažeidimas, įvertinus tai, kad minėtos transporto priemonės buvo pasitelktos pačioje sutarčių vykdymo pradžioje, nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė sulaikytas transporto priemones vėliau būtų vežusi ne pagal sutartis. Taigi, teismas pasisakė dėl ieškinio pagrindu buvusių vienos grupės – galimu UAB Automagija“ techninių pajėgumų neturėjimu tinkamai įvykdyti ginčo sutartis – argumentų bei sprendė, kad jie nelemia ieškinio reikalavimų tenkinimo. Tokios išvados ieškovė neskundžia. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik epizodinio pašalinių įmonių pasitelkimo faktas iš tikrųjų neleidžia spręsti apie tiekėjo techninių pajėgumų stoką kaip pakankamą pagrindą pripažinti negaliojančiomis ginčo sutartis.  
27. Tačiau teismas visiškai nenagrinėjo ir skundžiamame sprendime nenurodė motyvų dėl ieškinio pagrindo antrosios grupės argumentų, susijusių su galimu konkurso laimėtojo UAB „Automagija“ neatitikimu Konkurso sąlygose numatytiems kvalifikaciniams reikalavimams. Kitaip tariant, šiuo aspektu bylos esmė liko neatskleista. Tačiau ir patys apeliantai nurodo, kad byla gali būti išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes joje jau yra pateikti visi reikšmingi įrodymai ir šalių argumentai, be to, bylinėjimasis tęsiasi ilgą laiką, byla jau buvo vieną kartą apeliacinės instancijos teisme nagrinėta (civilinė byla Nr. 2A-169-180/2016). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šis bylos aspektas gali būti išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). 
28. VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 34–37 straipsnių nuostatomis. Pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalį, prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais; šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami.
29. Nagrinėjamu atveju pagal Konkurso sąlygų 11 punkto reikalavimus tiekėjas privalo pats atlikti pagrindinę paslaugos dalį – priverstinai nuvežti, pervežti ir perkelti transporto priemones. Jei pasiūlyme numatyta, kad tiekėjas kitoms paslaugų teikimo dalims ketina pasitelkti subtiekėjus pirkimo sutarčiai vykdyti, tiekėjas savo pasiūlyme turi nurodyti, kokius konkrečiai subtiekėjus, kokiai pirkimo daliai ir kokioms paslaugoms atlikti jis ketina juos pasitelkti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad konkurso sąlygose buvo numatyta tiekėjų teisė pasitelkti subtiekėjus transporto priemonių saugojimo paslaugoms teikti.
30. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant tiekėjų teisę remtis kitų subjektų pajėgumais, nurodyta, kad viena iš tokių rėmimosi formų – subrangovų pasitelkimas; subrangovai – ūkio subjektai, kurie nelaikytini tiekėjais VPĮ 2 straipsnio 29 dalies prasme, tačiau kuriems taikomi tam tikri reikalavimai tiekėjams: jiems keliami tiekėjų kvalifikacijos ar kiti kokybinės atrankos reikalavimai (pvz., neteistumas, socialinės įmonės statusas) bei tikrinama atitiktis jiems; perkančiosios organizacijos privalo laikytis tiekėjų lygiateisiškumo principo ir visiems tiekėjams taikyti tuos pačius vertinimo kriterijus, o jei kai kurie jų tam tikriems darbams ketina pasitelkti subrangovus, pagal tuos pačius kriterijus turi įsitikinti subrangovų kvalifikacija (Aukščiausiojo Teismo 2016 m. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016 49, 50 punktai ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Nors šie išaiškinimai pateikti byloje dėl rangos santykių, teisėjų kolegijos vertinimu, jie aktualūs ir nagrinėjamu atveju, kai paslaugų teikėjas naudojasi kitų subjektų pajėgumais.
31. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalį tiekėjas, grįsdamas atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įtvirtintiems pirkimo sąlygose, perkančiosioms organizacijoms turi įrodyti kitų asmenų išteklių prieinamumą, bet įstatyme neįtvirtinta galimybė tokius įrodymus jai teikti vėliau, jei iš dalyvio pasiūlymo visumos niekaip negalima nustatyti jo ketinimo remtis kitų asmenų pajėgumu; nors įstatymo normos dėl subtiekimo yra specialiosios bendrųjų nuostatų dėl kitų ūkio subjektų pasitelkimo atžvilgiu ir VPĮ įtvirtintos vėliau, tačiau dėl santykių panašumo, reguliavimo tikslų negalima daryti išvados, jog įstatymų leidėjas siekė įtvirtinti tokį reglamentavimą, kad, kai tiekėjo pajėgumai pagal pirkimo sąlygas nepakankami ir dėl to jis pasitelkia kitus (nuo jo atskirus) ūkio subjektus, šiuos perkančiajai organizacijai jam reikėtų išviešinti tik tada, jei jie būtų subtiekėjai (subrangovai) (Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
32. Teisėjų kolegijos nuomone, šiai bylai reikšminga ir Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, jog tuo atveju, jei perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygose iškelia atitinkamą kvalifikacijos reikalavimą, kurio atitikčiai įrodyti tiekėjas pasitelkia trečiąjį asmenį, toks jų tarpusavio ryšys kokiu nors būdu turi būti iš anksto išviešintas pasiūlyme nepriklausomai nuo to, kad šis trečiasis asmuo viešojo pirkimo sutartiniuose santykiuose veikia ne kaip subrangovas.
33. Nagrinėjamu atveju Konkurso sąlygų 8.7 punkte nustatyti reikalavimai tiekėjų techniniam pajėgumui: turėti mažiausiai vieną saugojimo aikštelę perkančiosios organizacijos veiklos teritorijoje, kuri turi būti aptverta ir saugoma (fizinė arba techninė apsauga), tinkama laikyti visų rūšių kelių transporto priemones. Šį kvalifikacinį reikalavimą turėjo pagrįsti VĮ Registrų centro išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad tiekėjo turima (nuomojama) saugojimo aikštelės teritorija yra registruota nekilnojamojo turto registre.
34. Iš konkursui teikto UAB „Automagija“ 2014 m. rugpjūčio 29 d. pasiūlymo matyti, kad su juo buvo teikta 2014 m. rugpjūčio 1 d. pasaugos sutartis su subtiekėju UAB „Osvalda“ (1 t., b.l. 46). Šios sutarties I dalyje nurodyta, kad saugotojas UAB „Osvalda“ įsipareigoja priimti transporto priemones saugoti jam nuosavybės teise priklausančioje saugomoje aikštelėje Išradėjų 16a, Šiauliuose. Tačiau byloje neabejotinai nustatyta, kad nuosavybės teisės į šią aikštelę UAB „Osvalda“ neturėjo, kitaip tariant, perkančiajai organizacijai buvo pateikta akivaizdžiai neteisinga informacija.
35. Taigi, nei tiekėjas, nei subtiekėjas nuosavybės teise aikštelės neturėjo, o perkančioji organizacija arba tokių kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų nepatikrino dėl aplaidumo, arba jų neteisingumo „nematė“. Šiaulių apskrities VPK savo atsiliepime į nagrinėjamą ieškinį nurodė, kad tik po ieškinio gavimo kreipėsi į subtiekėją dėl informacijos patikslinimo ir subtiekėjas, be kita ko, pateikė kitą UAB „Osvalda“ ir UAB „Automagija“ transporto priemonių saugojimo sutartį, saugomos automobilių aikštelės nuomos sutartį tarp UAB „Osvalda“ ir O. K. individualios įmonės  (1 t., b.l. 135). Akivaizdu, kad šios (atitinkamai) 2014 m. rugpjūčio 26 d. ir 2013 m. gruodžio 17 d. sudarytos sutartys teikiant pasiūlymą viešajame pirkime nebuvo pateiktos, o buvo teikta 2014 m. rugpjūčio 1 d. pasaugos sutartis su klaidingos informacijos apie tiekėjo/subtiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančiais duomenimis. Pastarosios išvados (dėl informacijos klaidingumo) nepaneigia UAB „Automagija“ dėstyti argumentai, jog O. K. yra ir individualios įmonės, kuriai nuosavybės teise priklausė aikštelė su patalpomis, savininkas,  ir vienintelis UAB „Osvalda“ akcininkas, nes dėl šio sutapimo UAB „Osvalda“ netampa aikštelės savininke. Kita vertus, ir paties subtiekėjo su O. K. individualia įmone sudaryta 2013 m. gruodžio 17 d. automobilių aikštelės nuomos sutartis rodo, kad subtiekėjas nelaikė aikštelės savo nuosavybe. Todėl pagal pasiūlyme viešajam pirkimui teiktus duomenis nebuvo jokio pagrindo UAB „Osvalda“ laikyti ne tik aikštelės savininke, bet ir jos (aikštelės) nuomininke. Bet kuriuo atveju pažymėtina ir tai, kad O. K. individuali įmonė viešajame pirkime apskritai nebuvo išviešinta nei kaip subtiekėjas, nei kaip trečiasis asmuo.
36. Todėl darytina išvada, kad iki viešojo pirkimo procedūrų pabaigos perkančiajai organizacijai nebuvo pateikta tiekėjo UAB „Automagija“ kvalifikaciją pagal Konkurso sąlygų 8.7 punktą pagrindžiančių tinkamų duomenų, ji buvo grindžiama informacija, kuri buvo neteisinga ir kurios perkančioji organizacija, pažeisdama VPĮ 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus, netikrino, faktiškai ją tikrino tik po nagrinėjamo ieškinio pateikimo rengiant atsiliepimą į jį, o dėl to negalima laikyti, kad šiuo atveju vyko pasiūlymo duomenų tikrinimas/tikslininimas VPĮ procedūrų prasme. Pastebėtina, kad paminėtų aplinkybių kontekste nėra vienareikšmiškai atmestini ir ieškovės teikti argumentai, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. ir 2013 m. gruodžio 17 d. sutartys apskritai galėjo būti sudarytos atgaline data.
37. Šios nutarties 34-36 punkte nurodytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad tiekėjo pateikti duomenys ne tik neatitiko Konkurso sąlygų 8.7 punkto reikalavimų, bet ir  kelia abejonių ir dėl skaidrumo principo laikymosi viešajame pirkime (VPĮ 3 str. 1 d.). 
38. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas faktiškai teigė ir Konkurso sąlygų 8.6 punkto pažeidimą – nurodė, kad, nepaisant, jog pasiūlymą teikė UAB „Automagija“ (o ne UAB „Osvalda“)  UAB „G4S Lietuva“ 2014 m. rugsėjo 2 d. rašte užtikrino teiksianti  paslaugas UAB „Osvalda“ šiai laimėjus automobilių aikštelės saugojimo konkursą.
39. Konkurso sąlygų 8.6 punkte nustatytas tiekėjo veiklos teisėtumo kvalifikacinis reikalavimas. Jo patvirtinimui reikalaujama, kad tiekėjas (juridinis asmuo) pateiktų registravimo pažymėjimo kopiją ar kitus dokumentus, patvirtinančius tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla. Šį kvalifikacinį reikalavimą turėjo patvirtinti licencija pagal Asmens ir turto saugos įstatymą ir Vyriausybės 2005 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. 116 ,,Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklės“ arba sutartis su saugos funkciją vykdančia įmone, turinčia atitinkamą licenciją.
40. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad nei UAB „Automagija“, nei UAB „Osvalda“ neturėjo licencijos verstis tokio pobūdžio (saugos) veikla, išduotos nutarties 39 punkte teisės aktų pagrindu. Kaip matyti bylos duomenų, su pasiūlymu viešajam pirkimui buvo teikiamas UAB „G4S Lietuva“ 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešimas dėl būsimo techninės objektų apsaugos užtikrinimo (1 t., b.l. 49). Kaip nurodo Šiaulių apskrities VPK, jo reikalavimu dėl pasiūlymo patikslinimo buvo pateikta sutartis dėl aikštelės apsaugos tarp UAB „Osvalda“ ir UAB „G4S Lietuva“. Tokią išvadą galima daryti ir iš 2014 m. rugsėjo 16 d. viešojo pirkimo komisijos protokolo. Todėl, nepaisant to, kad su pirminiu pasiūlymu (kažkodėl) buvo teikiamas tik paminėtas 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešimas, bet ne jau kitą dieną - 2014 m. rugsėjo 3 d. – sudaryta saugos sutartis (1 t., b.l. 134-135), konstatuoti Konkurso sąlygų  8.6 punkto pažeidimą nėra pakankamo pagrindo, juo labiau kai sutartys buvo vykdomos (ir įvykdytos). Todėl teisėjų kolegija nekonstatuoja laimėjusio tiekėjo neatitikimo šiam kvalifikaciniam reikalavimui ar netinkamo šio reikalavimo pagrindimo.
41. Sutartys yra įvykdytos. Pagal VPĮ 952 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 951 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes. Todėl nustačius VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 1 dalies pažeidimą  teismas nagrinėjamu atveju pagal VPĮ 951 straipsnio 2 dalies nuostatas turėjo pagrindą skirti perkančiajai organizacijai baudą (jos dydis byloje nėra kvestionuojamas).
42. Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai tenkino ieškinį iš dalies, tačiau nepagrįstai nustatė Konkurso sąlygų 7.1.2 straipsnio 2 dalies, o ne 8.7 punkto pažeidimą. Todėl sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas patikslinant jo rezoliucinėje dalyje konstatuojamą Konkurso sąlygų pažeidimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

              Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį – nurodant Konkurso sąlygų 8.7 punkto (vietoje Konkurso sąlygų 7.1.2 punkto 2 dalies) pažeidimą.

Teisėjai                                                                                                                              Romualda Janovičienė

                                                                                                                                            Alvydas Poškus

                                                                                                                                            Vigintas Višinskis