Civilinė byla Nr. e2A-379-567/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00421-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 2.6.39.2.6.4.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Astos Radzevičienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG Paupio verslo namai“, atsakovės „ERGO Insurance SE“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Eventus Pro“ apeliacinius skundus bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „DARNU GROUP“ prisidėjimą prie ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG Paupio verslo namai“ apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG Paupio verslo namai“ ieškinį atsakovėms „ERGO Insurance SE“ ir akcinei bendrovei „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Eventus Pro“, uždaroji akcinė bendrovė „DARNU GROUP“, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „POSEV“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Spalvonikos fasadai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „DG Paupio verslo namai“ pateikė ieškinį, kurį patikslino, prašydama: 1) priteisti solidariai iš atsakovių „ERGO Insurance SE“ (toliau – ir atsakovė „ERGO“) ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ 827 917,61 Eur žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovės AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ (toliau – ir rangovė) 370 983,79 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovės AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ 27 000 Eur sutartinių netesybų; 4) priteisti iš atsakovių 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad rangovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ nekokybiškai atliko ieškovės užsakytus rangos darbus, kurių trūkumai (atitrūkusios ir krentančios fasado apdailos plytelės (duomenys neskelbtini)) išryškėjo garantinio termino metu. Rangovė nuo 2022 m. balandžio 12 d. nepašalino atliktų rangos trūkumų, todėl ieškovė priversta savo iniciatyva, pasitelkdama trečiuosius asmenis, šalinti darbų trūkumus. Ieškinio sumą (1 122 653,71 Eur) sudaro išlaidos, kurias ieškovė patirs (ir patiria), šalindama rangovės atliktų darbų trūkumus, ir rangovei pritaikytos 27 000 Eur (po 150 Eur už 180 dienų) netesybos už rangovės netinkamą sutartinių prievolių vykdymą. Iš atsakovės „ERGO“ prašoma priteisti solidariai 827 917,61 Eur, nes tokią maksimalią sumą draudimo bendrovė yra užtikrinusi rangovės AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ sutartinių įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu įvykdymą ieškovei.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:

3.1.                      priteisė ieškovei UAB „DG Paupio verslo namai“ solidariai iš atsakovių AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ir „ERGO Insurance SE“ 219 432,82 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3.2.                      priteisė atsakovei AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ iš ieškovės UAB „DG Paupio verslo namai“ 26 015,77 Eur bylinėjimosi išlaidas;

3.3.                      priteisė atsakovei „ERGO Insurance SE“ iš ieškovės UAB „DG Paupio verslo namai“ 9 103,13 Eur bylinėjimosi išlaidas;

3.4.                      priteisė trečiajam asmeniui UAB „Eventus Pro“ lygiomis dalimis iš atsakovių AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ir „ERGO Insurance SE“ 778,65 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 389,33 Eur iš kiekvienos atsakovės;

3.5.                      priteisė trečiajam asmeniui UAB „DARNU GROUP“ lygiomis dalimis iš atsakovių AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ir „ERGO Insurance SE“ 2 697,07 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 1 348,54 Eur iš kiekvienos atsakovės;

3.6.                      priteisė valstybės naudai iš ieškovės UAB „DG Paupio verslo namai“ 12,65 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas nurodė, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl būsimų nuostolių atlyginimo, nepasirinko specialių užsakovės teisių rangos santykiuose gynimo būdų, todėl privalėjo įrodyti visas atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas.

5.       Teismas, įvertinęs statybos specialistų E. L. ir T. M. (pasitelkti ieškovės ir rangovės), L. U. (pasitelktas rangovės) ir S. M. (pasitelktas atsakovės „ERGO“) išvadas dėl defektų atsiradimo, konstatavo, kad plytelių atsiklijavimo ir kritimo pagrindinė priežastis buvo drėgmės kaupimasis vidiniuose fasado sluoksniuose ir jos ardantis poveikis pasikeitus oro sąlygoms (užšalimo / atšalimo ciklų metu).

6.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad plytelių atsiklijavimo pagrindine ir vienintele priežastimi turėtų būti vertinama tai, jog rangovė netinkamai paskirstė klijus ant plytelių, t. y. klijais nebuvo padengta 90 proc. plytelių paviršiaus, bet klijuojama „bandutėmis“. Teismas nurodė, kad defektų atsiradimo priežastys yra kompleksinės, visos nukritusios plytelės buvo netinkamai padengtos klijais, nuo pastatų nukrito „bandučių“ metodu klijais padengtos plytelės ir plytelės, kurių visas plotas buvo padengtas klijais. Specialistų E. L. ir T. M. išvada iš esmės neprieštarauja kitų specialistų įžvalgoms, kad plytelių atkibimo nuo fasado plokštumos pagrindinė priežastis yra drėgmės ir šalčio ardomasis poveikis, tačiau netinkamai užtepti plytelių klijai galėjo pagreitinti šį procesą, nes tarpas tarp plytelės ir armavimo sluoksnio (klijais neužpildytoje vietoje) sudarė vietą drėgmei kauptis.

7.       Teismas nesutiko su specialisto S. M. išvada, kad tam tikri veiksniai (pavyzdžiui, neužsandarintos siūlės ties lietvamzdžių fasado apdaila ar kampinių plokštumų siūlių neužsandarinimas elastingu siūlių hermetiku galėjo lemti ginčo defektų atsiradimą visame fasade. Tokia išvada yra nenuosekli, nes specialistas vertino, kad tam tikrose konkrečiose vietose (pavyzdžiui, ties lietvamzdžių fasado apdaila) esantys defektai negalėjo turėti didesnio nei lokalaus poveikio visam fasadui, tačiau kartu nustatęs, jog tik dalis plytelių buvo klijuojama netinkamomis oro sąlygomis, padarė išvadą, jog plytelių klijavimas netinkamomis oro sąlygomis lėmė visų plytelių kritimą. Specialistas S. M. iš esmės savarankiško tyrimo neatliko, o inspektavo kitų specialistų E. L. ir T. M. tyrimą ir pasisakė dėl jų išvadų pagrįstumo jam pateiktų dokumentų analizės pagrindu. Šio specialisto išvados dėl lokalaus nustatytų trūkumų poveikio nepagrįstos technologiniais procesais, apskaičiavimais ar pan.

8.       Teismas nurodė, kad pagrindinis ir svarbiausias dokumentas statybos darbų atlikimui yra projektas, kurio pagrindu rangovas pasirenka darbų technologiją ir paruošia technologinę kortelę. Rangovės ruoštoje technologinėje kortelėje numatytos mažesnės plytelės nei numatyta darbo projekte, tačiau dėl netinkamai parinktos plytelių klijavimo technologijos atsakomybė negali kilti tik rangovei. Rangovės paruošta technologinė kortelė ir joje numatyta plytelių klijavimo technologija neatitiko darbo projekte numatytų plytelių dydžių, tačiau plytelių dydis nėra veiksnys, lėmęs plytelių kritimą nuo pastatų sienų. Tai lėmė netinkama konkrečioms didžiagabaritėms plytelėms pasirinkta technologija. Rangovei nebuvo žinoma sertifikuota, Europos techninį įvertinimą (toliau – ETĮ) turinti technologija didžiagabaritėms darbo projekte numatytoms plytelėms klijuoti, o projektuotoja neatsakė į teismo užduotą klausimą, ar egzistuoja ETĮ įvertinimą turinti vientisa technologija, skirta darbo projekte numatytoms 500 x 1 000 mm plytelėms klijuoti. 2018 m. lapkričio 23 d. darbo projekto „A“ laidoje nebuvo numatyti duomenys dėl deformacinių siūlių įrengimo, o projektuotoja laikėsi pozicijos, kad tokie duomenys darbo projekte iš esmės neturi būti nurodyti, nes tai yra rangovės pasirenkamos technologijos dalis. Po darbo projekto „A“ laidos rangovei pateikimo 2018 m. lapkričio 26 d., 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2018 m. gruodžio 7 d. gamybinių susirinkimų metu deformacinių siūlių plano parengimas, kartu su technologinės kortelės parengimu buvo pavestas rangovei. Rangovės pateiktoje ir 2018 m. gruodžio 14 d. statybos techninės prižiūrėtojos (toliau – ir techninė prižiūrėtoja) patvirtintoje technologinėje kortelėje numatyta, kad deformacinės siūlės turi būti įrengtos kas 9 kv. m. 2019 m. vasario 11 d. darbo projekto fasadui skirti sprendiniai buvo pakeisti, numatant 8 deformacines siūles, ir tiek deformacinių siūlių buvo realiai įrengta. Dėl kokių priežasčių darbo projekto „A“ laida buvo pakeista, neišleidžiant naujos darbo projekto laidos (pirminėje 2018 m. lapkričio 23 d. nėra deformacinių siūlų, o 2019 m. vasario 11 d. – 8 deformacinės siūlės) ir pagal kokią technologiją projektuotoja nusprendė, kad pastatui pakaks 8 deformacinių siūlių, teismui nebuvo nurodyta.

9.       Teismas pažymėjo, kad statybos dalyviai privalo bendradarbiauti ir vykdyti savitarpio kontrolę, jog statybos darbai būtų vykdomi tinkamai, laikantis normatyvinių teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju statybos dalyviai nusprendė elgtis priešingai, t. y. nesilaikyti normatyvinių reikalavimų pasirinktiems projektiniams sprendiniam įgyvendinti, todėl iš to kylančios pasekmės turi atitekti visiems proceso dalyviams tokia pačia dalimi. Tokią išvadą teismas padarė iš dalyvaujančių byloje asmenų atstovų atskleistų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų visumos, iš kurių nustatė, kad dėl technologinės kortelės parengimo ir deformacinių siūlių plano statybos dalyviai gamybinių susirinkimų metu nutarė kreiptis į „Ceresit“ gamintoją. Rangovei parengus technologinę kortelę pagal „Ceresit“ technologiją, skirtą mažesnėms plytelėms, techninė prižiūrėtoja jai pritarė 2018 m. gruodžio 14 d., t. y. pritarė plytelių dydžiui ir būtinumui įrengti deformacines siūles kas 9 kv. m. 2019 m. vasario 11 d. buvo parengta nauja darbo projekto „A“ laidos versija, kurioje numatytos tik 8 izoliacinės siūlės ir pagal šį projektinį sprendinį buvo faktiškai suklijuotos didžiagabaritės plytelės, o technologinė kortelė nebuvo keičiama, visus darbus, kaip tinkamus, techninė prižiūrėtoja priėmė ir pastabų nereiškė. Taigi, visi statybų dalyviai žinojo, kad pasirinkta technologija nėra tinkama darbo projekte numatytoms plytelėms klijuoti, tačiau plytelių klijavimas vyko būtent pagal ją, tik nesilaikant reikalavimo dėl deformacinių siūlių kiekio, kurį projektuotoja 2019 m. vasario 11 d. pakeitė į 8 vnt. ir šis sprendinys tapo privalomas rangovei, nors kas lėmė būtinumą keisti fasadui skirtus darbo projekto „A“ laidos brėžinius ir kodėl nebuvo išleista nauja laida, kokiu pagrindu buvo nuspręsta, jog visam pastatui pakaks tik 8 deformacinių siūlių, taip pat, ar egzistuoja ETĮ įvertinimą turinti technologija didžiagabaritėms plytelėms klijuoti, projektuotoja neatsakė.

10.       Teismas, vertindamas kitas defektų atsiradimą lėmusias aplinkybes, rėmėsi specialistų E. L. ir T. M. bei L. U. išvadomis apie tai, kad projekte nėra numatyti sprendiniai dėl kampinių plokštumų siūlių, siūlių ties lietvamzdžių fasado apdaila ir plytelių privedimo siūlų ties balkonais užsandarinimo. Taigi, dėl šių darbų neatlikimo atsakomybė tenka projektuotojai. Teismas kritiškai vertino ieškovės poziciją, kad projektuotojos projektavimo darbų tinkamumą ir atitiktį visiems įstatymų keliamiems reikalavimams patvirtina ieškovės užsakymu atliktas UAB „Būsto sprendimai“ darbo projekto dalinės ekspertizės aktas, nes šis įrodymas neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintinas kitų rašytinių įrodymų (kitų specialistų) išvadų kontekste. UAB „Būsto sprendimai“ darbo projekto dalinės ekspertizės aktas yra itin lakoniškas, pateikti atsakymai labai abstraktūs ir be papildomo pagrindimo ar paaiškinimo, dažnai atsakymai nekorektiški ir keliantys abejonių. Teismas, įvertinęs UAB „Būsto sprendimai“ darbo projekto dalinės ekspertizės akto trūkumus, t. y. parengto dokumento neišsamumą ir atsakymų grindimą ne specialiomis žiniomis, o specialisto subjektyviais vertinimais, taip pat tendencingą projekto reikalavimų išpildymo vertinimą per rangovės atliktinų veiksmų prizmę, kad šio rašytinio įrodymo išvados prieštarauja E. L. ir T. M. bei L. U. išvadoms, nusprendė juo nesivadovauti.

11.       Teismas nurodė, kad dėl netinkamo plytelių padengimo klijais, nelygaus armavimo sluoksnio ir plytelių klijavimo netinkamomis oro sąlygomis, atsakomybė tenka faktiškai darbus atlikusiems ir atlikimą prižiūrėjusiam asmenims, t. y. rangovei ir techninei prižiūrėtojai. Techninę priežiūrą vykdė ne fizinis asmuo, o pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris, veikdamas kaip savo srities profesionalas, privalėjo imtis visų būtinų priemonių darbų tinkamai priežiūrai užtikrinti. Netinkamai klijais buvo padengta absoliuti plytelių dauguma, todėl nepriežiūros mastas yra beveik visų priklijuotų plytelių. Dėl netinkamo siūlių glaistymo skiedinio „Ceresit CE40“ panaudojimo atsakomybė tenka projektuotojai, nes šį glaistą naudoti rangovei nurodė projektuotoja 2019 m. kovo 14 d. elektroniniame laiške. Teismas nusprendė, kad atsakomybė dėl defektų sukeltos žalos turi būti paskirstyta taip: 40 proc. – rangovei, o projektuotojai UAB „Eventus Pro“ ir techninei prižiūrėtojai UAB „DARNU GROUP“ – po 30 proc.

12.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė (rangovė) negali remtis techninės prižiūrėtojos ir projektuotojos klaidomis ir tuo pagrindu mažinti savo atsakomybę, nes pagal rangos sutarties 3.8 papunktį netinkama statybos techninė ir projekto vykdymo autorinė priežiūra ar jos nebuvimas negali būti laikoma pagrindu mažinti rangovės atsakomybę už netinkamą darbų atlikimą arba netinkamus rangovės sprendinius ir (ar) pareigų vykdymą, taip pat dėl to nustatytus darbų / objekto trūkumus ar defektus. Teismas nurodė, kad rangos sutarties šalių sulygta sutartinė nuostata neapima rangovės atsakomybės dėl projektuotojo, kaip projekto (techninio ir darbo projekto) rengėjo klaidų, todėl rangovė gali remtis ir gintis projektuotojo klaidomis dėl netinkamų projektavimo sprendinių, lėmusių defektų atsiradimą, pasirinkimo ar tokių sprendinių nenumatymu. Pagal nurodytą sutartinę nuostatą rangovei iš esmės buvo perkelta kitų statybos dalyvių civilinė atsakomybė, nors dėl jų atsakomybės ribų ieškovė su jais yra atskirai sutarusi atskirose sutartyse. Priteisus iš rangovės visą dėl defektų patirtą žalą, rangovė neturėtų teisės reikšti nei projektuotojai, nei techninei prižiūrėtojai jokių regresinių reikalavimų, nes jų nesieja jokie sutartiniai santykiai. Taigi, rangos sutarties 3.8 papunkčio sąlyga yra nesąžininga ir dėl to negali būti taikoma, nes be pagrindo panaikina kitų statybos dalyvių atsakomybę už jų veiksmus bei išplečia rangos sutarties ribas jos nesudariusiems asmenims, nors pagal rangos teisiniams santykiams skirtą reguliavimą rangos sandoris nėra sutartis trečiojo asmens naudai, t. y. pažeidžia sutarčių uždarumo principą.

13.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė būsimus nuostolius defektams ištaisyti prašė priteisti pagal su UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ sudarytos rangos sutarties 2023 m. rugsėjo 14 d. sąmatą, taip pat pateiktus duomenis apie tai, jog sąmatoje nurodytos išlaidos yra realiai patiriamos, tačiau, teismo vertinimu, pasirašyta rangos sutartis ir pagal ją realiai atliekami mokėjimai / patiriami nuostoliai (bylos nagrinėjimo metu realiai patirta daugiau kaip 910 804 Eur) nėra pakankami ieškovės reikalavimui dėl būsimų, būtinų ir pagrįstų nuostolių pagrįsti.

14.       Teismas nurodė, kad pastatų defektams pašalinti buvo parengtas 2023 m. kovo 6 d. paprastojo remonto aprašas, kuriame pasirinkti kiti sprendiniai nei buvo numatyti darbo projekte ir 2018 m. gruodžio 14 d. patvirtintoje technologinėje kortelėje, tarp jų, be kita ko, nuspręsta fasado plyteles pakeisti mažesnėmis (700 x 500 mm ir 300 x 500 mm), tarpus tarp plytelių padidinti iki 10 mm, deformacines siūles išdėstyti taip, jog tarp jų esantys plotai nebūtų didesni nei 9 kv. m, prie langų deformacinėmis siūlėmis atskirti plotai yra net daug mažesni nei 9 kv. m (kai kur sudaro 2 ar 3 kv. m). Taigi, ant pastatų fasado bus klijuojamos tos pačios rūšies plytelės, tačiau jų klijavimas vyks kitokiu būdu.

15.       Teismas nesutiko su atsakovių argumentais, kad dėl naujų sprendinių įgyvendinimo ieškovė atliks ne defektų pašalinimą, o gaus naują statybos objektą, todėl paprastojo remonto aprašo išlaidos negali būti vertinamos būtinomis ir pagrįstomis. Teismas nurodė, kad pagal paprastajame remonto apraše numatytus sprendinius rangovė ruošėsi atlikti rangos sutartimi prisiimtus fasado statybos darbus, juos nurodydama parengtoje technologinėje kortelėje. Taigi, pati rangovė vertino, kad „Ceresit“ gamintojo reikalavimai dėl plytelių dydžio, deformacinių siūlių išdėstymo ir pan. yra pagrįsti. Tai, kad naujai pasirinkti sprendiniai yra technologiškai pagrįsti, nereiškia, jog jų įgyvendinimo kaina neturėtų atitikti rinkos kainų.

16.       Teismas sutiko su atsakovės (rangovės) argumentais, kad defektų pašalinimo būsimus nuostolius pagrindžia specialisto L. U. tyrimo aktas, pagal kurį specialistas, atlikęs apskaičiavimus su „Sistela“ programa, pateikė išvadą, jog plytelių defektams ištaisyti reikia 349 249 Eur pridedant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), t. y. 422 591 su PVM. Teismo vertinimu, nurodytas įrodymas labiau atspindi defektų pašalinimo išlaidų realią rinkos vertę, nes defektų šalinimo darbų vertės apskaičiavimus atliko specialias žinias turintis asmuo pagal specialią programą. Tuo tarpu ieškovės su į bylą neįtraukta rangove sutarta defektų šalinimo kaina yra šalių derybų rezultatas ir nebūtinai atspindi rinkos kainą, juolab kad darbų užsakovė, defektus šalinanti bendrovė ir techninę priežiūrą teikiančios bendrovės yra tarpusavyje susijusios. Specialisto L. U. nustatyta defektų pašalinimo darbų kaina yra artima specialisto S. M. analogišku būdu apskaičiuotai defektų šalinimo kainai (be plytelių) – 353 841,87 pridedant PVM, o tai papildomai patvirtina, kad vertinant defektų šalinimo išlaidas labiau pagrįsta yra remtis specialistų atliktais apskaičiavimais.

17.       Teismas, įvertinęs specialistų apskaičiuotų defektų šalinimo darbų kainų vidurkį ir atsižvelgdamas į tai, kad statybos darbams taikomas atvirkštinis PVM, priėjo išvadą, jog ieškovės pagrįstos defektų šalinimo išlaidos (be plytelių) sudaro 351 515,44 Eur. Pridėjus plytelių kainą (197 066,60 Eur su PVM), pagrįstų būsimų dėl defektų šalinimo patirsiančių nuostolių dydį sudaro iš viso 548 582,04 Eur. Rangovei tenkanti nuostolių dalis yra 40 proc., todėl atsakovės atsakomybės už defektus mastą sudaro 219 432,82 Eur.

18.       Teismas nustatė, kad rangos sutartyje šalys sulygo dėl baudų už delsimą taisyti garantiniu laikotarpiu nustatytus defektus. Rangovė, gavusi ieškovės pranešimą dėl trūkumų, atvyko juos apžiūrėti, tačiau realiai defektų šalinimas prasidėjo jau po bylos iškėlimo teisme ir jį atliko ieškovė, todėl yra būtinos prielaidos netesybų priteisimui. Tačiau ieškovė prašė priteisti ne tik netesybas, bet ir realiai patirsiančius defektų šalinimo nuostolius, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Teismas konstatavo, kad tiek prašomi priteisti nuostoliai, tiek netesybos kilo iš to paties sutartinio pažeidimo, nuostolių dydis yra didesnis nei pagal sutartį apskaičiuotos netesybos, todėl netesybos įskaitomos į nuostolius.

19.       Teismas nustatė, kad pagal laidavimo draudimo raštą atsakovė „ERGO“ įsipareigojo, gavus ieškovės vadovo raštišką pagrįstą reikalavimą, sumokėti ne daugiau kaip 827 917,61 Eur, jeigu rangovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ neįvykdys įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu rangos sutartyje numatytomis sąlygomis. Laidavimo draudimo rašte nedetalizuota, kokioms aplinkybėms susiklosčius neatsirastų atsakovės „ERGO“ pareiga sumokėti draudimo išmoką, tačiau draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sampratos nurodytos Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklėse Nr. 029 (toliau – ir draudimo taisyklės). Teismas pažymėjo, kad nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, sudarančios pagrindą rangovę atleisti nuo civilinės atsakomybės taikymo, taip pat rangovė neįrodinėjo jos kaltės dėl defektų atsiradimo nebuvimo, taip pat nenustatyta, jog defektai atsirado dėl pačios ieškovės tyčinių veiksmų, todėl, teismo vertinimu, atsakovė „ERGO“ nepagrįstai rėmėsi draudimo taisyklių nuostatomis dėl nedraudžiamųjų įvykių aplinkybių buvimo.

20.       Teismas nurodė, kad dėl defektų kilimo ieškovei padaryta 548 582,04 Eur žala, kuri nustatyta pagal specialistų apskaičiavimus, todėl laikytina, jog šioje apimtyje ieškovės nuostoliai įrodyti ir realiai patirti, juolab kad dėl fasado plytelių atsiklijavimo ir nukritimo buvo sugadintas ieškovės turtas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė dar nebuvo patyrusi realių defektų šalinimo išlaidų (išskyrus dalies plytelių pirkimo išlaidas), tačiau žala jau buvo patirta. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie realiai atliekamus mokėjimus už defektų šalinimą, o aplinkybė, kad defektams šalinti buvo pasitelkta susijusi bendrovė, nepaneigia realiai patirtų nuostolių buvimo, nes nepriklausomai nuo to, kas atlieka defektų šalinimą, byloje nėra duomenų, jog už jų šalinimą išrašytos sąskaitos faktūros būtų fiktyvios, darbai atliekami neatlygintinai. Teismas atsakovės „ERGO“ nurodytų aplinkybių, kad rangovė neatsisakė prisidėti prie defektų šalinimo, jog ieškovė nebendradarbiavo, nevertino, kaip pašalinančias atsakovės „ERGO“ pareigą išmokėti draudimo išmoką. Paaiškėjus defektų atsiradimo faktui, šalys ilgai susirašinėjo ir derėjosi dėl trūkumų šalinimo, užsakė bendrą specialistų tyrimą, tačiau jį gavus, išsiskyrė šalių nuomonės dėl trūkumų šalinimo kaštų pasidalinimo, todėl ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą. Aplinkybė, kad šalių derybos persikėlė į teismą, patvirtina, jog šalims nepavyko susitarti, t. y. ir tai, jog atsakovė nesutiko atlyginti / neatlygino defektų šalinimo išlaidų.

21.       Teismas, atsižvelgdamas į nustatytą rangovės dėl defektų atsiradimo atsakomybės apimtį (40 proc.) ir tai, kad rangovei tenkanti defektų šalinimo kaštų dalis neviršija draudimo sumos, ir remdamasis kasacinio teismo praktika dėl draudiko pagal laidavimo draudimo sutartį ir draudėjo solidarios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008), nusprendė ieškovės ieškinį dėl solidarios atsakovių atsakomybės dėl būsimų defektų nuostolių atlyginimo tenkinti iš dalies dėl 219 432,82 Eur.

22.       Teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė pagal proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu visi dalyvaujantys byloje asmenys sutiko, jog ginčo dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo nėra ir neprašė jų atitiktį vertinti pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į pateiktų paruošiamųjų ir kitų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, įvertinęs tai, kad bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje nėra su byla nesusijusių bylinėjimosi išlaidų, visas dalyvaujančių byloje asmenų atstovų teisinės pagalbos išlaidas laikė būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

23.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „DG Paupio verslo namai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1.                      Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes sprendimu buvo paneigtas visiško žalos atlyginimo principas. Pagal teisės aktų reikalavimus būtent rangovė turėjo pasirinkti tinkamą plytelių technologiją, tačiau jos nepasirinko ir neinformavo apie netinkamus projektinius sprendinius, todėl teismas nepagrįstai ir be argumentų dalį atsakomybės perkėlė projektuotojai ir techninei prižiūrėtojai. Teisės aktai iš viso nenumato pareigos techniniam prižiūrėtojui ar projektuotojui pasirašyti ant technologinės kortelės ar ją tikrinti. Net jei techninės prižiūrėtojos parašas ant technologinės kortelės galėtų būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, teismas visiškai nevertino pačios rangovės pasisakymo teismo posėdžių metu, kad technologinė kortelė turi dviprasmybių ir rangovė nebuvo pakankamai atidi. Vien tai, kad projektuotoja darbo projekte numatė didelių išmatavimų plyteles, neturi jokios įtakos tam, kokią vėliau technologiją pasirinko rangovė.

23.2.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad visi statybos proceso dalyviai turi prisiimti dalį atsakomybės už atsiradusius trūkumus, nes visi dalyviai nutarė nesilaikyti normatyvinių reikalavimų pasirinktiems projektiniams sprendiniams įgyvendinti. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Rangovė priėmė sprendimą technologinės kortelės parengimui pasitelkti „Ceresit“, tačiau ši aplinkybė neeliminavo rangovės pareigos pateikti technologinę kortelę ir deformacinių siūlių planą. Be to, didelio išmatavimo plyteles, priešingai nei nurodė teismas, pasirinko ir užsakė rangovė, kuri tai padarė iki technologinės kortelės tvirtinimo, jau turėdama darbo projekto „A“ laidos brėžinius. Rangovė pirmosios instancijos teisme pripažino, kad „Ceresit“ klaidingai parengė technologinę kortelę ir rangovė šios klaidos nepastebėjo, nes kortelėje nenurodyti dydžio apribojimai plytelėms, kurias įsigijo rangovė.  

23.3.                      Teismas nepagrįstai akcentavo deformacinių siūlių planą, nors tarp jo ir atsiradusių defektų nėra jokio priežastinio ryšio, to nenurodė ir specialistai. Darbo projekto „A“ laidos brėžiniuose buvo nurodytos 8 siūlės, o ne 1, kaip teigė ieškovė, nors ir pati rengė deformacinių siūlių planą ir pagal tokį planą buvo vykdomi darbai. Taigi, teismo argumentai, kad pagal technologinę kortelę buvo numatyta įrengti siūles kas 9 kv. m, nepatvirtina, jog statybos proceso dalyviai nesilaikė normatyvinių statybos reikalavimų. Tokios aplinkybės patvirtina tik tai, kad buvo pasitikima rangovės profesionalumu ir savo srities išmanymu. Teismas, akcentuodamas deformacinių siūlių darbo projekte klausimą, nepasisakė dėl į bylą pateiktos komunikacijos, kuri patvirtina, kad būtent rangovė nusprendė pakeisti technologinėje kortelėje numatytą deformacinių siūlių išdėstymą ir pateikė tam aiškų pagrindimą. Bet kuriuo atveju, teismas, akcentuodamas deformacinių siūlių klausimą, nepaaiškino, koks yra jo ryšys su defektų atsiradimu.

23.4.                      Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad ieškovė nepasirinko specialių užsakovės teisių rangos santykiuose gynimo būdų, todėl turėjo įrodinėti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovė pasirinko specialų savo teisių gynimo būdą, t. y. teisę reikalauti defektų šalinimo išlaidų (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, būtent rangovė privalėjo įrodinėti, kad defektai atsirado ne dėl jos kaltės. Tokia teismo klaida reiškia, kad teismas nesigilino į bylos esmę ir tinkamai jos neatskleidė.

23.5.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad darbo projekte nėra numatyti sprendiniai dėl kampinių plokštumų siūlių, siūlių ties lietvamzdžių fasado apdaila ir plytelių privedimo siūlų ties balkonais užsandarinimo, todėl dėl šių darbų neatlikimo atsakomybė tenka projektuotojui. Pažymėtina, kad nė vienas specialistas nenurodė konkretaus teisinio pagrindo, kuriam nurodyti trūkumai prieštarautų ir kaip tai susiję su atsiradusiais defektais, juolab kad rangovė neteikė pastabų dėl darbo projekto. Teismas taip pat nepagrįstai nesivadovavo UAB „Būsto sprendimai“ atliktu darbo projekto ekspertiniu tyrimu, nors jo nepaneigė kiti įrodymai.

23.6.                      Teismas nepagrįstai nustatė, kad rangos sutarties 3.8 papunktis riboja rangovės galimybę remtis kitų statybos proceso dalyvių veiksmais savo atsakomybei sumažinti. Rangos sutartyje šalys susitarė dėl to, kad rangovė negalės remtis kitų asmenų veiksmais savo atsakomybei sumažinti ar išvengti. Toks susitarimas tarp komercinių teisinių santykių šalių yra teisėtas, jis pasiektas derybų būdu. Rangovė yra statybos profesionalė, turinti ilgametę patirtį ir tokio susitarimo neginčijo, todėl priešinga teismo išvada dėl nurodytos sutarties nuostatos nesąžiningumo paneigia sutarčių laisvės principą ir CK 6.252 straipsnį.  

23.7.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nurodydamas, kad techninė prižiūrėtoja netinkamai vykdė savo pareigas. Pagal teisės aktus techninis prižiūrėtojas neturi stebėti kiekvienos plytelės klijavimo, nes tai paneigtų rangovo savarankiškumą. Defektiniai aktai, statybos darbų žurnalai patvirtina, kad techninė prižiūrėtoja veikė aktyviai, teikė pastabas rangovei, dauguma pastabų buvo susijusius su netinkamai apsaugotomis fasado konstrukcijomis darbų vykdymo metu, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Rangovė plytelių klijavimui samdė subrangovus, todėl privalėjo juos pati kontroliuoti, nes atsakomybė už netinkamą plytelių klijavimą bet kokiu atveju tenka rangovei.

23.8.                      Teismas nepagrįstai suabsoliutino specialistų išvadas, nevertino jų trūkumų, specialistams pateiktos informacijos apimties, jų išvadų kitų įrodymų kontekste. Teismo išvada, kad pagrindinė defektų atsiradimo priežastis buvo drėgmės kaupimasis fasade, atsiradęs dėl įvairių priežasčių (projektinių, darbų vykdymo), yra nepakankamai pagrįsta, nes specialistų nustatytos priežastys yra lokalaus pobūdžio (dėl fasado kampų neužsandarinimo, ties lietvamzdžiais, balkonais ir pan.) ir nepagrindžia defektų atsiradimo visame fasade. Dalis informacijos (dėl deformacinių siūlių plano pakeitimo) paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu, todėl ši informacija specialistams nebuvo žinoma. Teismo argumentai dėl plytelių atsiklijavimo priežasčių yra nepagrįsti, nes teismas nenurodė, kokie įrodymai patvirtina, kad atsiklijavo ir tinkamai priklijuotos plytelės, nors visi specialistai pripažino, jog plytelės nebuvo tinkamai padengtos klijais. Ieškovė būtent ir įrodinėjo, kad esminės plytelių atsiklijavimo priežastis buvo netinkamas jų padengimas klijais (bent 90 proc.). 

23.9.                      Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodė, kad rangovei tenkanti atsakomybės dalis yra 40 proc. Tokia teismo išvada prieštarauja teismų formuojamai praktikai, pagal kurią visa atsakomybė už netinkamai atliktus darbus tenka rangovui. Teismas rėmėsi specialisto S. M. išvada, tačiau kažkodėl nesivadovavo specialisto išvados dalimi, kurioje nurodyta, kad rangovei tenka 83 proc. atsakomybės. Bet kokiu atveju būtent rangovė visa apimtimi yra atsakinga už atsiradusius defektus, nes ji pasirinko plytelių klijavimo technologiją ir nereiškė jokių pastabų dėl sprendinių neįgyvendinimo. Teismas atsakomybę paskirstė projektuotojai ir techninei prižiūrėtojai, nors jos buvo ne atsakovės, o tretieji asmenys, todėl vien dėl to sprendimas turėtų būti panaikintas.

23.10.                      Teismo sprendimo nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė įrodymus apie sudarytą sutartį su kita rangove dėl trūkumų pašalinimo ir patirtas realias išlaidas (ieškiniu iš pradžių buvo prašoma priteisti būsimus nuostolius), tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nuostolius priteisė pagal specialistų teorinius ir neišsamius apskaičiavimus, naudojant „Sistela“ programą. Nurodyta programa negali būti suabsoliutinama. Ieškovė apskaičiavo 1 122 653,71 Eur nuostolių dydį pagal „Astera“ programą, o ieškovės pasamdyta rangovė trūkumų šalinimui – 1 196 901,40 Eur. Neaišku, kodėl teismas, apskaičiuodamas žalos dydžio vidurkį, rėmėsi tik specialistų L. U. ir S. M. parengtomis sąmatomis, neįtraukiant į skaičiavimą ieškovės atliktų apskaičiavimų pagal „Astera“ programą. Ieškovės pasamdyta nauja rangovė buvo atrinkta konkurso būdu, nes pasiūlė geriausią kainą rinkoje. Aplinkybę, kad teismo nustatytas defektų šalinimo išlaidų dydis yra nerealus, patvirtina tai, jog rangovė (atsakovė) nesutiko ištaisyti defektus pagal jos ar L. U. nurodytas kainas. Nepaisant to, ar būtų keičiama rangovei priskirta atsakomybės dalis ar ne, priteistinos žalos dydis turėtų būti skaičiuojamas ne pagal teorines ir neišsamias sąmatas, bet pagal realiai su UAB „DG statybų valdymas“ sudarytą rangos sutartį ir jau atliktus darbus. Aplinkybė, kad trūkumų šalinimui pasamdyta rangovė yra susijusi su ieškove (priklauso tai pačiai bendrovių grupei), nepatvirtina ieškovės nesąžiningumo, priešingai – pagal sutartį pasamdyta rangovė neuždirbs jokio pelno, o tai atitinka ir atsakovių interesus.

23.11.                      Teismas nepagrįstai nepriteisė netesybų, kadangi ieškovės prašomos netesybos buvo skirtos padengti kitokio pobūdžio nuostolius, t. y. nuostolius, susijusius su rangovės atsisakymu pašalinti atliktų darbų trūkumus. Taigi, prašomos priteisti netesybos savo esme skirtos padengti kitokius nuostolius, todėl jos negalėjo būti įskaitytos į priteistos žalos dydį.

24.       Trečiasis asmuo UAB „DARNU GROUP“ prisidėjime prie ieškovės UAB „DG Paupio verslo namai“ palaiko ieškovės apeliacinį skundą.

25.       Atsiliepime į ieškovės UAB „DG Paupio verslo namai“ apeliacinį skundą atsakovė AB  PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

25.1.                      Teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nes statybos proceso šalių atsakomybė paskirstyta pagal surinktus įrodymus ir teisės aktų nuostatas. Teismas atsižvelgė į ieškovės, projektuotojos, techninės prižiūrėtojos ir rangovės atsakomybes, jų procesinį elgesį ir netinkamai atliktų veiksmų sukeltas pasekmes. Ieškovės siekis, kad rangovė atlygintų ir tuos nuostolius, kuriems atsirasti turėjo įtakos ieškovės ar kitų asmenų veiksmai, iškreipia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir neatitinka civilinėje teisėje galiojančio visiško nuostolių atlyginimo principo.

25.2.                      Teismas atsakomybę dėl netinkamo plytelių padengimo klijais ir nelygaus armavimo sluoksnio ir plytelių klijavimo netinkamomis oro sąlygomis paskirstė rangovei ir techninei prižiūrėtojai, todėl ieškovė nepagrįstai nurodė, kad visa atsakomybė buvo priskirta techninei prižiūrėtojai už netinkamai rangovės klijais padengtas plyteles.

25.3.                      Teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reguliavimo, kuriame pažymėta, kad už defektus, nustatytus per garantinį terminą, atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas. Akivaizdu, kad objekte atsiradusius defektus lėmė visų trijų statybos dalyvių veiksmai, todėl atsakomybė teisėtai paskirstyta tolygiai.

25.4.                      Teismas pagrįstai atsisakė priteisti netesybas, kadangi rangos sutarties 3.8 papunkčio nuostata neapriboja atsakovės galimybės gintis dėl kitų šalių netinkamo veikimo, pažeidžia imperatyvias teisės normas ir akivaizdžiai laikytina nesąžininga. Atsakovė nebuvo ir nėra sudariusi sutarties dėl objekto projektavimo ir (ar) techninės priežiūros, tai reiškia, kad ji negali būti atsakinga dėl netinkamo projekto rengimo ar darbų vykdymo priežiūros trūkumų. Ieškovė netinkamai vykdė statybos darbų kontrolę ir priežiūrą, nebendradarbiavo su rangove, o tai lėmė, kad nebuvo užkirstas kelias netinkamam rangovės fasado statybos darbų atlikimui, defektų ir atitinkamai nuostolių atsiradimui.

25.5.                      Teismas tinkamai apskaičiavo nuostolių dydį. Ieškovė, pasirinkdama kitokius objekto fasado defektų šalinimo sprendinius nei darbo projekte ir technologinėje kortelėje, negali reikalauti kainos skirtumo, kuris susidaro dėl to, kad šalindama defektus, ieškovė pasirinko ne tiek juos pašalinti (atkuriant iki defektų atsiradimo buvusią padėtį), kiek sukurti naują gaminį.

26.       Atsiliepime į ieškovės UAB „DG Paupio verslo namai“ apeliacinį skundą atsakovė „ERGO“ prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

26.1.                      Teismas tinkamai nustatė defektų atsiradimo priežastis, jas susiejo su statybos dalyvių veiksmais, nustatė priežastinį defektų atsiradimo ryšį ir konkrečias statybos dalyvių atsakomybės proporcijas.

26.2.                      Teismas detaliai paaiškino, kodėl remiasi specialistų tyrimų išvadomis ir detaliai motyvavo, kodėl nesivadovauja konkrečiomis kitų specialistų išvadomis. Tai, kad ieškovė turi subjektyvų įrodymų vertinimą, nėra pagrindas teismo išvadas laikyti nepagrįstomis.

26.3.                      Pirminiame darbo projekte buvo parinktos netinkamo dydžio plytelės ir naujuoju remonto aprašu projektuotoja faktiškai tai pripažino, nes kitu atveju sunku paaiškinti, kodėl buvo keičiamos plytelės (pjaustomos mažesniais dydžiais), užuot parinkus kitą klijavimo technologiją, jeigu tokia buvo. Projektuotoja, atlikdama projekto vykdymo priežiūrą, turėjo pastebėti, kad technologinėje kortelėje numatytos fasado plytelės yra 60 x 60 cm išmatavimo, tai iš esmės neatitinka projektuotojos parengtiems darbo projekto brėžiniams ir jų sprendiniams. Pastebėjus neatitikimą tarp normatyvinių statybos techninių dokumentų ir darbo projekto brėžinių, projektuotoja turėjo drausti toliau vykdyti minėtus darbus iki kol neatitikimas bus pašalintas, tačiau to nepadarė.

26.4.                      Ieškovės argumentai, kad teisės aktai nenumato techninės prižiūrėtojos pareigos tvirtinti darbų technologijos ir jai dėl to negali būti taikoma atsakomybė, yra nepagrįsti. Jeigu teisės aktai nenumato tokios pareigos, kodėl tuomet techninė prižiūrėtoja ją tvirtino savo parašu ir leido vykdyti darbus pagal šią technologiją. Neabejotina, kad techninė prižiūrėtoja turi pareigą tikrinti, kaip darbai yra atliekami, kaip yra įgyvendinami darbo projekto sprendiniai, ar darbai vykdomi pagal technologiją, tačiau techninė prižiūrėtoja to neatliko.

26.5.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad kampinių siūlių, siūlių ties lietvamzdžių fasado apdaila ir plytelių privedimo siūlių ties balkonais užsandarinimo problema atsirado ne dėl rangovės, o projektuotojos kaltės, nes projekte to nebuvo numatyta ir šie trūkumai turėjo įtakos defektų atsiradimui.

26.6.                      Teismas atitinkamas statybos dalyvių atsakomybės proporcijas nustatė tinkamai įvertinęs nustatytų statybos darbų trūkumų atsiradimo priežastis bei santykį tarp jų ir atsakingų už trūkumus asmenų veiksmų.

27.       Apeliaciniame skunde atsakovė „ERGO Insurance SE“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo dalis, kuriomis: 1) ieškovei iš atsakovės „ERGO“ priteistas 219 432,82 Eur žalos atlyginimas, 6 proc. dydžio procesinės palūkanos; 2) trečiajam asmeniui UAB „Eventus Pro“ iš atsakovės „ERGO“ priteistos 389,33 Eur bylinėjimosi išlaidos; 3) trečiajam asmeniui UAB „DARNU GROUP“ iš atsakovės „ERGO“ priteistos 1 348,54 Eur bylinėjimosi išlaidos ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovei „ERGO“ atmesti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Teismas nepagrįstai įvykį (rangos darbų trūkumus) pripažino draudžiamuoju ir priteisė iš atsakovės „ERGO“ 219 432,82 Eur nuostolių atlyginimą. Įvykis yra nedraudžiamasis ir ieškovė neturi teisės į draudimo išmoką, kadangi rangovė garantinių įsipareigojimų neįvykdė ir defektų garantiniu laikotarpiu nepašalino ne dėl savo kaltės, o dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nepagrįstai ignoravo specialistų išvadas ir neigė kitų statybos dalyvių (projektuotojos ir techninės prižiūrėtojos) atsakomybę. Pagal atsakovės „ERGO“ draudimo taisykles tuo atveju, kai draudėjas garantinių įsipareigojimų neįvykdo ne dėl savo kaltės arba kai garantiniai įsipareigojimai neįvykdomi dėl visų kitų aplinkybių, kurioms esant draudėjui netaikoma civilinė atsakomybė arba jis atleidžiamas nuo jos, tai yra nedraudžiamasis įvykis (Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių Nr. 029 6.1.1.5, 6.1.8 papunkčiai).

27.2.                      Teismas netinkamai atskleidė garantinio laikotarpio laidavimo draudimo esmę ir riziką, kuri yra draudžiama šiuo draudimu, nes garantinio laikotarpio laidavimo draudimo objektu laikė ne riziką, ar rangovas įvykdys / neįvykdys savo pareigą pašalinti defektus, išryškėjusius per garantinį terminą, bet rangovo civilinę atsakomybę dėl pačių defektų. Teismas garantinio laikotarpio laidavimo draudimą nepagrįstai sutapatino su rangovo civilinės atsakomybės draudimu, todėl kai kurias reikšmingas aplinkybes vertino, kaip nereikšmingas draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką vertinimui. Pagal draudimo taisykles draudžiamasis įvykis yra tik tuomet, kai naudos gavėjas patiria tiesioginius nuostolius arba kai draudėjas per garantinį laikotarpį neįvykdo garantinių įsipareigojimų. Laidavimo draudimu yra draudžiama ne rangovo civilinė atsakomybė už atsiradusius defektus, todėl nėra svarbu, ar rangovė savo atsakomybę dėl defektų pripažino, ar ne, ar defektai atsirado dėl ieškovės tyčinių veiksmų, ar ne, ar rangovas atlygino, ar ne defektų šalinimo išlaidas. Šiuo draudimu yra laiduojama už rangovo garantinių įsipareigojimų įvykdymą, todėl yra reikšminga tik tai, ar šie garantiniai įsipareigojimai buvo įvykdyti, o jeigu neįvykdyti, tai dėl kokių priežasčių, ar dėl to yra kalta rangovė. Toks laidavimo draudimo aiškinimas nurodytas ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-351-330/2020). Taigi, draudžiamuoju įvykiu pagal garantinio laikotarpio laidavimo draudimą yra ne defektų buvimo faktas, o rangovės garantinių įsipareigojimų neįvykdymo faktas.

27.3.                      Teismas tinkamai neįvertino atsakovės „ERGO“ pareigos mokėti draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, t. y. kodėl rangovė neįvykdė garantinių įsipareigojimų, ar ieškovė tinkamai vykdė savo bendradarbiavimo pareigas garantiniu laikotarpiu, ar sudarė sąlygas rangovei pačiai pašalinti defektus ir taip išvengti dalies nuostolių, ar ieškovės patirti nuostoliai dėl teismo nustatytos rangovės atsakomybės dalies yra patirti dėl rangovės kaltės, ar tai yra tiesioginė pačios ieškovės nebendradarbiavimo su rangove pasekmė.

27.4.                      Teismas neįvertino, kad rangovė nebuvo atsisakiusi vykdyti garantinių įsipareigojimų. Priešingai, rangovė siūlė ieškovei kelis defektų šalinimo būdus, organizuoti susitikimą su kitais statybos dalyviais, atsakingais už atsiradusius defektus, tačiau ieškovė ir projektuotoja su rangovės pasiūlymais nesutiko ir su ja nebendradarbiavo, nors specialistų išvados patvirtina, kad už atsiradusius statybos defektus atsakinga ne tik rangovė.

27.5.                      Teismas konstatavo, kad už atliktų statybos darbų trūkumus yra atsakinga ne tik atsakovė, bet ir techninė prižiūrėtoja bei projektuotoja. Vadinasi, rangovė pagrįstai atsisakė vien tik savo lėšomis vykdyti garantinius įsipareigojimus, nes jų negalėjo įvykdyti dėl kitų statybos dalyvių, įskaitant ieškovę, kaltės, jiems nebendradarbiaujant su rangove ir nesutinkant prisidėti prie remonto išlaidų. Atitinkamai teismas neturėjo pagrindo pripažinti įvykį draudžiamuoju ir priteisti draudimo išmoką iš atsakovės „ERGO“.

27.6.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo, todėl tai patvirtina, jog rangovė nesutiko atlyginti statybos defektų išlaidų. Iki kreipimosi į teismą ieškovė reikalavo pašalinti defektus, o ne atlyginti defektų šalinimo išlaidas, kurių ieškovė pradėjo reikalauti teisme tik tada, kai rangovė pagrįstai atsisakė išimtinai savo lėšomis šalinti defektus. Jeigu ieškovė tinkamai bendradarbiautų su rangove, o techninė prižiūrėtoja ir projektuotoja pripažintų savo kaltę bei prisidėtų prie defektų šalinimo išlaidų, tai rangovė būtų pašalinusi defektus, o ieškovė dėl to nepatirtų nuostolių. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip naudos gavėja, nedėjo pastangų, siekiant išvengti draudžiamojo įvykio.

27.7.                      Teismas nepagrįstai sutapatino rangovės civilinę atsakomybę už defektus ir civilinę atsakomybę už garantinių įsipareigojimų nevykdymą. Rangos sutartyje numatytos netesybos už garantinių įsipareigojimų nevykdymą (150 Eur už kiekvieną dieną iki defektų pašalinimo) ir pareiga atlyginti ieškovės nuostolius. Pagal draudimo taisykles nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi atvejai ir draudikas nemoka draudimo išmokos už naudos gavėjo patirtus nuostolius, kuriuos tiesiogiai sukėlė arba jie atsirado, padidėjo dėl visų kitų aplinkybių, kurioms esant draudėjui netaikoma civilinė atsakomybė arba jis atleidžiamas nuo jos. Nagrinėjamu atveju ieškovės nuostoliai rangovės atsakomybės apimtyje (40 proc.) atsirado dėl ieškovės, techninės prižiūrėtojos ir projektuotojos veiksmų, todėl teismas nepagrįstai priteisė 219 432,82 Eur iš atsakovės „ERGO“. Kadangi kiti statybos proceso dalyviai neprisidėjo prie defektų šalinimo išlaidų kompensavimo, rangovei civilinė atsakomybė už atsisakymą šalinti defektus garantiniu laikotarpiu negali būti taikoma ir atitinkamai įvykis nelaikytinas draudžiamuoju.

27.8.                      Tikėtina, kad iš tiesų ieškovė siekė ne susitvarkyti defektus ekonomiškiausiu būdu, o gauti draudimo išmoką. Ieškovė nesąžiningai sukūrė draudžiamojo įvykio sąlygą, kad rangovė iki ieškinio pateikimo teismui neištaisytų garantinių defektų, todėl rangovės garantinių įsipareigojimų neįvykdymo sąlyga neegzistuoja, dėl to atsakovei „ERGO“ neatsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką. Ieškovei pažeidus bendradarbiavimo pareigą, teismas turėjo konstatuoti, kad rangovė nepažeidė pareigos vykdyti garantinius įsipareigojimus. 

28.       Atsiliepime į ieškovės UAB „DG Paupio verslo namai“ ir atsakovės „ERGO“ apeliacinius skundus trečiasis asmuo UAB „Eventus Pro“ prašo tenkinti ieškovės UAB „DG Paupio verslo namai“ apeliacinį skundą ir netenkinti atsakovės „ERGO“ apeliacinio skundo bei priteisti iš atsakovės „ERGO“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

28.1.                      Ieškovės UAB „DG Paupio verslo namai“ apeliacinis skundas atitinka UAB „Eventus Pro“ poziciją, kad dėl defektų yra atsakinga tik rangovė, nekokybiškai atlikusi rangos darbus. Kiti statybos proceso dalyviai nėra atsakingi už rangovės netinkamai ir su defektais atliktus rangos darbus, kuriuos rangovė nepagrįstai atsisakė pašalinti. Specialistų išvadų dėl darbo projekto neišsamumo nepagrindžia nei projektuotojos su užsakove sudarytos sutarties nuostatos, nei teisės aktų reikalavimai, todėl specialistų išvados dėl darbo projekto neišsamumo turėjo būti atmestos.

28.2.                      Aplinkybė, kad rangovė savo rizika, nebendradarbiaudama su kitais statybos dalyviais, vykdė statybos darbus, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, nereiškia, jog dėl tokių rangovės veiksmų kiti statybos dalyviai susitarė nesilaikyti normatyvinių reikalavimų.

28.3.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad rangovei atsisakius šalinti paaiškėjusius defektus ar prisidėti prie jų šalinimo bet kokia apimtimi, egzistavo pagrindas konstatuoti, jog įvykis yra draudžiamasis. Atsakovės „ERGO“ apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini, nes draudikė iš esmės formaliais pagrindais siekia išvengti atsakomybės.

29.       Atsiliepime į atsakovės „ERGO“ apeliacinį skundą atsakovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ prašo apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad nesišalino nuo savo atsakomybės dėl defektų atsiradimo, tačiau defektų šalinimo darbų kaina turi atitikti rinkos vertę. Tai nagrinėjamu atveju teismas nustatė pagal specialistų apskaičiavimus. Atsakovės „ERGO“ apeliacinio skundo tenkinimas ar atmetimas rangovei sukels tik mokėtojos pasikeitimą, t. y. nepašalins prievolės padengti defektų šalinimo išlaidas.

30.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „Eventus Pro“ prašo pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, kad ginčo defektų atsiradimą iš dalies lėmė UAB „Eventus Pro“ veiksmai, ir motyvus, jog UAB „Eventus Pro“ tenka 30 proc. atsakomybės už kilusius defektus, bei motyvus, jog dėl netinkamo siūlių glaistymo skiedinio „Ceresit CE40“ panaudojimo atsakomybė tenka projektuotojai UAB „Eventus Pro“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

30.1.                      Nurodytus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus prašoma pašalinti, nes teismas taip ir nenustatė, kokius neteisėtus veiksmus atliko projektuotoja UAB „Eventus Pro“, t. y. ką projektuotoja pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo atlikti ir ko konkrečiai neatliko, kokio detalumo pagal teisės aktų reikalavimus turėjo būti projektuotojos atliktas darbo projektas, kokių darbo projektui keliamų detalumo apimčių projektuotoja neįvykdė. Specialistų išvadose taip pat nenurodyta, kad projektuotojos parengta ginčo objekto darbo projekto dalis dėl fasado yra mažesnės ar nepilnos apimties nei nustatyta teisės aktuose. Nei ieškovė (užsakovė), nei rangovė nereiškė jokių pretenzijų dėl projektuotojos darbo projekto sprendinių neišsamumo, todėl laikytina, kad darbo projekte numatyti sprendiniai buvo aiškūs ir suprantami. Jei rangovei buvo neaiškūs darbo projekto sprendiniai, pagal kuriuos rangovė rengė technologinę kortelę, tai rangovė iš karto turėjo stabdyti darbų technologinės kortelės rengimą, teikti pastabas, tačiau ji to nedarė.

30.2.                      Projektuotojos parengto darbo projekto sudėtis ir išsamumas pastato fasadų apimtyje atitiko ir atitinka projektavimo metu Statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ galiojusius reikalavimus dėl projekto ir jo dalių sudėties bei išsamumo, taip pat atitiko projektavimo sutartyje nustatytus reikalavimus. Teisės aktų ir projektavimo sutarties reikalavimus projekto sudėčiai atitinkančio darbo projekto parengimas negali būti vertinamas, kaip neteisėti ir (ar) netinkami projektuotojos veiksmai, bei užtraukti projektuotojai atsakomybę.

30.3.                      Teismas rėmėsi specialistų E. L., T. M., L. U., S. M., UAB „Būsto sprendimai“ padarytomis išvadomis, tačiau selektyviai atsirinko vienų specialistų išvadas ar jų dalį, nemotyvuojant tokio pasirinkimo, o kitų specialistų išvadas ar jų dalis atmetė, taip pat nemotyvuodamas tokio vertinimo. Teismas vienoje sprendimo dalyje atmetė specialisto S. M. išvadas, tačiau kitoje sprendimo dalyje jau vadovavosi to paties specialisto išvadomis. Tai rodo pirmosios instancijos teismo nenuoseklumą ir nepagrįstų išvadų dėl projektuotojos atsakomybės padarymą. Bet kokiu atveju specialistų išvadose iš esmės nenurodyta, kad fasado defektus lėmė projektavimo ar darbo projekto klaidos. Nors kai kurios specialistų išvados yra prieštaringos (nepagrįstai kritikuojamas darbo projektas, remiamasi neaktualiais teisės aktais ir pan.), tačiau išvadose nurodyti defektai yra išimtinai susiję su rangovės netinkamai atliktais rangos darbais.

30.4.                      Specialistų E. L. ir T. M. išvada, kad rangovės, statinio statybos techninės priežiūros neveikimas, neišsamūs projektiniai sprendiniai ir netinkamai atlikta projekto vykdymo priežiūra lėmė defektų atsiradimo priežastis, yra nepagrįsta, nes tokia išvada neišplaukia iš teisės aktų reikalavimų ir prieštarauja kitoms tų pačių specialistų padarytoms išvadoms, pagal kurias visi fasado defektai atsirado dėl netinkamai atliktų rangos darbų. Specialisto L. U. išvada dėl darbo projekto sprendinių taip pat yra nepagrįsta, prieštaringa. Specialistas S. M. nenustatė projektuotojos kaltės dėl darbo projekto sprendinių neišsamumo.

30.5.                      Rangovei darbo projekto sprendiniai buvo žinomi iki rangovės technologinės kortelės, suderintos su technine prižiūrėtoja, parengimo. Rangovė pirko plytelės, todėl ji negalėjo nežinoti perkamų plytelių tipo, savybių ar dydžio, savo technologinės kortelės sprendinių ir jų atitikimo darbo projekto sprendiniams. Rangovė pasirinko statinių fasado įrengimo sistemą, žinodama visus darbo projekto sprendinius, todėl būtent rangovei teko pareiga pasirinkti tokią fasado įrengimo sistemą, kuri būtų sertifikuota ir atitiktų darbo projekte numatytų sprendinių įgyvendinimą.

30.6.                      Rangovė yra Lietuvos statybininkų asociacijos narė, todėl jai yra žinomi ir privalomi šios asociacijos nustatyti reikalavimai vykdomai statybos veiklai. Taigi, rangovė yra atsakinga ne tik už netinkamai pasirinktą fasado apdailos įrengimo sistemą, bet ir už netinkamai atliktą kampinės plokštumų siūlės užsandarinimą elastingu siūlių hermetiku, siūlių ties lietvamzdžių fasado apdaila ir balkonais neužsandarinimą.

30.7.                      Projektuotojos parengtame fasado darbo projekte nurodytame dekoratyvinio akmens išdėstymo plane nurodyta, kad tarpai (siūlės) yra 5 mm storio, todėl projektuotojos parinktas siūlių glaistymo skiedinys „Ceresit CE40“ šiam projektiniam sprendiniui buvo tinkamas. Pagal nacionalinį techninį įvertinimą nurodytas skiedinys yra pritaikytas glaistyti siūlėms iki 5 mm pločio, kokios ir buvo numatytos projektuotojos parengtame darbo projekte. Aplinkybė, kad rangovė nukrypo nuo projekto sprendinių ir siūles padarė platesnes nei jos suprojektuotos, yra rangovės atsakomybė. Rangovė taip pat yra atsakinga už nepakankamą klijų sukibimo stiprį ir už tai, kad darbus vykdė netinkamomis oro sąlygomis.

30.8.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad projektuotoja neatsakė į klausimą, ar egzistuoja ETĮ įvertinimą turinti vientisa technologija, skirta darbo projekte numatytoms plytelėms 500 x 1000 mm klijuoti. Nors tokią technologiją turėjo pasirinkti rangovė, kurios atstovas teismui nurodė, kad tokios technologijos nežino, projektuotoja teismui nurodė kelių gamintojų technologijas. Tinkama technologija egzistuoja ir rangovės pasirinkto gamintojo „Ceresit“ gamoje. Rangovė, atlikdama fasado įrengimo darbus, galėjo naudoti „Ceresit“ „CM 49“ klijus, kurie turi ETĮ ir CE ženklinimą bei yra skirti klijuoti neriboto dydžio plyteles.

30.9.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad statybos proceso dalyviai nusprendė nesilaikyti normatyvinių reikalavimų pasirinktiems projektiniams sprendiniams įgyvendinti, todėl iš to kylančios pasekmės turi atitekti visiems proceso dalyviams tokia pačia dalimi. Projektuotoja teismo įvardintame susitarime nedalyvavo, į projektuotoją niekas nesikreipė dėl darbo projekto projektinių sprendinių (plytelių išmatavimų) pakeitimo. Rangovė nederino technologinės kortelės su projektuotoja, todėl projektuotoja nežinojo apie rangovės pasirinktą fasado įrengimo technologiją. Visi specialistai patvirtino, kad fasado defektai atsirado ne dėl deformacinių siūlių. Darbo projekte buvo numatytos 8 deformacinės siūlės, tačiau teismas nenustatė, kiek jų rangovė faktiškai įrengė. Projektuotoja 2019 m. vasario 11 d. patikslino darbo projekto fasadui skirtus sprendinius, neišleidžiant naujos darbo projekto laidos, ir su šiuo patikslinimu buvo supažindinti visi statybos proceso dalyviai iki rangos darbų pradžios, todėl ši aplinkybė neturėjo įtakos rangovės padėties pasikeitimui.

30.10.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl netinkamo siūlių glaistymo skiedinio „Ceresit CE40“ panaudojimo atsakomybė teko projektuotojai. Darbo projekte nurodytas dekoratyvinio akmens išdėstymo planas, kuriame nurodyta, kad tarpai (siūlės) yra 5 mm storio. „Ceresit CE40“ techninių duomenų lape ir eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodyta, kad šis glaistas yra elastingas, neįgeriantis vandens ir tinka siūlėms iki 8 mm pločio. „Ceresit CE40“ mišinio eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodyta, kad mišinys skirtas iki 8 mm pločio siūlėms glaistyti. Taigi, projektuotojos parinktas glaistas „Ceresit CE40“ buvo tinkamas. Tai, kad rangovė nukrypo nuo darbo projekto sprendinių ir siūles tarp plytelių (dekoratyvinio akmens) padarė platesnes nei jos suprojektuotos ir nurodytos darbo projekte, ar netinkamai parengė šį glaistą montavimui, netinkamai jį sumontavo, ir dėl to šis glaistas skilinėja, yra išimtinai rangovės atsakomybė. Defektų (fasado plytelių kritimo) atsiradimo objekte priežastis yra netinkamai ir nekokybiškai rangovės atlikti fasado apdailos darbai, todėl iš pirmosios instancijos teismo sprendimo šalintini visi motyvai dėl projektuotojos atsakomybės.

31.       Atsiliepime į atsakovės „ERGO“ ir trečiojo asmens UAB „Eventus Pro“ apeliacinius skundus ieškovė UAB „DG Paupio verslo namai“ prašo tenkinti trečiojo asmens UAB „Eventus Pro“ apeliacinį skundą ir netenkinti atsakovės „ERGO“ apeliacinio skundo bei priteisti iš atsakovės „ERGO“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

31.1.                      Atsakovė „ERGO“ nepagrįstai nurodė, kad rangovė sutiko šalinti atsiradusius defektus, bet jų negalėjo pašalinti išimtinai dėl ieškovės nebendradarbiavimo. Priešingai, rangovė nuo 2022 m. pradžios atsisakė pradėti trūkumų šalinimo darbus, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.

31.2.                      Visi specialistai iš esmės patvirtino, kad už atsiradusius trūkumus yra atsakinga rangovė. Rangovės pozicija buvo prieštaringa, nes rangovė ieškovei teigė, jog defektus gali pašalinti, tačiau draudikui jau teigė, jog defektai atsirado ne dėl jos kaltės.

31.3.                      Teismas nesupainiojo nuostolių draudimo sutarties su laidavimo draudimo sutartimi, nes draudikė savo apeliaciniame skunde nurodė, kad laidavimo draudimo atveju draudėja nesiekia apsisaugoti nuo nuostolių, tačiau siekia įvykdyti naudos gavėjos reikalavimus – draudėjai pažeidus prievolę naudos gavėjai, draudikė išmoka pastarajai draudimo išmoką. Rangovė pažeidė garantinius įsipareigojimus, atsisakė šalinti defektus ir taip sukūrė draudžiamojo įvykio situaciją. Vien tai, kad teismas konstatavo, jog rangovės atsakomybė sudaro 40 proc., nepaneigia to, jog rangovė nepradėjo ir jokia apimtimi neatliko defektų šalinimo darbų, nors ieškovė bendradarbiavo su rangove, siūlė jai pačiai ištaisyti defektus net po rangos sutarties sudarymo su kita rangove.

31.4.                      Defektai atsirado naudojamame objekte, kuriame vykdoma komercinė veikla ir gyvena gyventojai, todėl delsimas šalinti defektus, laukiant kol rangovė galimai pakeis savo poziciją, būtų buvęs neįmanomas, tačiau rangovė nusprendė nebendradarbiauti su ieškove.

31.5.                      Rangovei atsisakius šalinti defektus ar prisidėti prie jų šalinimo bet kokia apimtimi, egzistavo pagrindas konstatuoti, kad įvykis yra draudžiamasis.

31.6.                      Atsakovės „ERGO“ veiksmai iki bylos iškėlimo patvirtina, kad atsakovė „ERGO“ neteigė, jog ginčo įvykis yra nedraudžiamasis. Atsakovė „ERGO“ pradėjo žalos administravimo procedūrą, prašė pateikti įvairią informaciją, paskyrė specialistui S. M. atlikti tyrimą, kuriame konstatuota, jog rangovės atsakomybė už defektus yra 83 proc. Draudikė vengė nurodytą specialisto išvadą pateikti teismui ir poziciją dėl nedraudžiamojo įvykio pradėjo įrodinėti tik teisme.

31.7.                      Pagal atsakovės „ERGO“ dėstomą poziciją galima suprasti, kad tam, jog įvykis būtų nedraudžiamasis, pakaktų to, jog rangovas neatsisakytų šalinti atsiradusius defektus, nors realiai jokių veiksmų ir nesiimtų. Toks aiškinimas suteiktų prielaidas rangovams ir draudikams piktnaudžiauti, nes nebūtų šalinami nei statybos defektai, nei išmokėta laidavimo draudimo išmoka vien tuo pagrindu, jog rangovė formaliai neatsisakė vykdyti savo pareigos.

31.8.                      Teismas sprendime pripažino rangovės atsakomybę už defektus ir rangovė dalies savo atsakomybės neginčijo (nepateikė apeliacinio skundo), todėl atsakovė „ERGO“ nepagrįstai nurodė, jog rangovės kaltė nėra nustatyta. Nei rangovė, nei draudikė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo aplinkybių, dėl kurių rangovė galėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės taikymo.

31.9.                      Trečiojo asmens „Eventus Pro“ apeliacinis skundas yra pagrįstas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl atsiradusių defektų yra atsakinga ne tik rangovė, bet ir projektuotoja bei techninė prižiūrėtoja.

31.10.                      Teismo argumentai nepaneigė, kad projektuotojos parengtas darbo projektas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus. Pagrįstų argumentų nenurodė nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys, nei statybos specialistai savo išvadose. Vien tai, kad specialistai manė, jog tam tikri sprendiniai galėjo būti išsamesni, neleidžia teigti, jog darbo projektas neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų, juolab kad rangovė neteikė pastabų dėl darbo projekto sprendinių išsamumo, pati parengė deformacinių siūlių planą, technologinę kortelę. Atsiradus trūkumams, paaiškėjo, kad rangovės technologinė kortelė ir pasirinkta plytelių klijavimo technologija nėra tinkama tokio dydžio plytelių, kokios nurodytos darbo projekte, klijavimui.

31.11.                      Teismo sprendimas paneigė imperatyvią rangovės pareigą pranešti apie pastebėtus neatitikimus, trukdančius tinkamai vykdyti rangos darbus, taip rangovės neinformavimo pasekmes perkeliant kitiems statybos proceso dalyviams. Priešingai nei nurodė teismas, statybos proceso dalyviai nebuvo susitarę nesilaikyti normatyvinių reikalavimų pasirinktiems projektiniams sprendiniam įgyvendinti, nes darbų trūkumai atsirado išimtinai dėl rangovės kaltės.

32.       Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Eventus Pro“ apeliacinį skundą atsakovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

32.1.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad projektuotojos darbo projekto klaidas pripažino trys statybos specialistai pateiktose išvadose. Specialistai nustatė konkrečius darbo projekto trūkumus (nėra nurodyta fasado apdailos sistema, konkrečios medžiagos ar jų techninės specifikacijos (silikonai, sandarikliai ir t. t.); projekto aiškinamajame rašte ir projekto techninėse specifikacijose nėra nurodyti fasado apdailos darbų kokybės atlikimo reikalavimai; teikiamas plytelių išdėstymo fragmentas nenurodant temperatūrinių ir ar deformacinių siūlių; fasado sistema neturi ETĮ; nepateikti papildomi skaičiavimai numatant vertikalias, horizontalias, kampines termodeformacines siūles, nepateiktas detalus keliamų reikalavimų aprašas; nenumatytos plokštumų siūlės; nenumatytos siūlės ties lietvamzdžių fasado apdaila; nenumatytos plytelių privedimo siūlės ties balkonais). Visi įrodymai, tarp jų statybos darbų žurnalai, statybos darbų projektiniai duomenys, šalių paaiškinimai ir specialistų tyrimų metu nustatytos faktinės aplinkybės lėmė pagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

32.2.                      Projektuotoja apeliaciniame skunde nepagrįstai tapatina jos nurodytame reglamente nustatytą darbo projekto sudėties atitiktį su darbo projekto sprendinių tinkamumu (išsamumu). Projektuotojui parengus darbo projektą (jo dalis) ir vėliau atlikus darbo projekto pakeitimus, patvirtindamas juos savo parašu, projektuotojas prisiima visokeriopą atsakomybę dėl jo sprendinių tinkamumo. Taip pat sprendiniams privalo pritarti užsakovas ir techninis prižiūrėtojas. Techniniam prižiūrėtojui patikrinus darbo projekto sprendinius ir pritarus jų vykdymui, rangovas įgyja teisę vykdyti darbus.

32.3.                      Rangovės parengta technologinė kortelė 2018 m. gruodžio 14 d. buvo suderinta su technine prižiūrėtoja ir projektuotoja, todėl darbo projekto sprendiniai turėjo būti keičiami, tačiau net 2019 m. vasario 11 d. darbo projekto „A“ laidoje liko nepakeisti, t. y. nebuvo atlikti pakeitimai, kurie atitiktų technologinės kortelės duomenis (plytelių dydis yra ne 600 x 600 mm, o 500 x 1 000 mm, neišlaikytas svorio vienam kv. m reikalavimas, nenurodytas reikiamas deformacinių siūlių kiekis, kurių visuose objekto fasaduose buvo tik 8, nors turėjo būti ne mažiau kaip 336). Darbo projekte deformacinių siūlių nurodymas buvo privalomas pagal darbo projekto rengimo metu galiojusius teisės aktus.

32.4.                      Statybos darbų žurnale užfiksuota statybos darbų eiga, kurios metu projektuotoja, atlikusi projekto vykdymo priežiūrą, neturėjo rangovei pastabų dėl netinkamai atliekamų darbų. Taigi, vėliau nustačius defektus, taip pat atskleidus jų atsiradimo priežastis, laikytina, kad projektuotoja netinkamai vykdė Statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 91 ir 92 punktuose įtvirtintas pareigas, tarp kurių į statybos darbų žurnalą surašyti atliktus statybos darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus ir reikalavimus tiems neatitikimams ištaisyti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad visi statybų dalyviai žinojo, jog pasirinkta technologija nėra tinkama darbo projekte numatytoms plytelėms klijuoti, tačiau plytelių klijavimas vyko būtent pagal ją, tik nesilaikant reikalavimo dėl deformacinių siūlių kiekio.

32.5.                      Projektuotojos parengto darbo projekto ydingumą patvirtina tai, kad projektuotoja 2023 m. kovo 6 d. parengė paprastojo remonto aprašą, kuris savo paskirtimi ir apimtimi atitinka ginčui aktualią darbo projekto fasadų įrengimo dalį, tačiau šiame apraše pateikti akivaizdūs darbo projekto pakeitimai (nurodyta darbų apimtis, kuri anksčiau nebuvo nurodyta rangovei; parinktos mažesnės plytelės; pateikta fasadų įrengimo sistema; nurodytos fasado deformacinės siūlės, dalinančios objekto fasadą į dalis, ne didesnes kaip 9 kv. m).

32.6.                      Pagal rangovės pateiktą ir techninės prižiūrėtojos suderintą technologinę kortelę be deformacinių siūlių, objekto fasaduose buvo poreikis nurodyti ir tarpo tarp plytelių plotį. Šis tarpas (siūlė) tarp plytelių įrengiamas, siekiant užtikrinti po plytelėmis įrengto objekto fasado drėgmės pašalinimą. Darbo projekto „A“ laidos brėžiniuose nustatyta, kad aptariamas tarpas tarp plytelių yra 5 mm pločio, atitinkamai technologinėje kortelėje buvo nurodytas šių tarpų glaistas, tačiau, parenkant defektų remonto aprašo sprendinius, tarpelio plotis padidintas dvigubai – iki 10 mm. Akivaizdu, kad esant neventiliuojamam paviršiui ventiliuojami fasado elementai, t. y. tarpai tarp plytelių, darbo projekte buvo nepakankami. Taigi, remonto aprašas patvirtina, kad projektuotoja ginčui aktualų darbo projektą parengė netinkamai.

32.7.                      Projektuotoja apeliaciniame skunde nepagrįstai prilygino Lietuvos statybininkų asociacijos rekomendacijas aukštesnę juridinę galią turinčiam dokumentui, nes reikalavimai projektuotojui yra nustatyti ne rekomendacijose, o įstatymuose ir kituose teisės aktuose, kurių nagrinėjamu atveju projektuotoja nesilaikė.

32.8.                      Teismas pagrįstai paskirstė atsakomybę tarp visų statybos proceso dalyvių, nes defektus lėmė aplinkybių visuma, t. y. netinkamas techninės prižiūrėtojos pareigų atlikimas, projektuotojos netinkamai atliktos pareigos, neišsamūs projektinių sprendinių nurodymai, todėl projektuotojos ir techninės prižiūrėtojos atsakomybė negalėjo būti perkeliama rangovei.

33.       Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Eventus Pro“ apeliacinį skundą atsakovė „ERGO“ prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

33.1.                      Projektuotojos argumentai, kad projektavimo sutartyje buvo sutarta dėl projektavimo darbų apimties ir detalumo, nešalina jos atsakomybės, nes projektuotoja turi pareigą laikytis imperatyvių viešųjų teisės normų. Projektuotoja statinį turėjo suprojektuoti taip ir iš tokių produktų, kad jis tarnautų ekonomiškai pagrįstą laiką ir nekeltų pavojaus žmonių saugumui ir aplinkai. Teismo įvertintų specialistų išvados patvirtina, kad projektuotoja projektą parengė netinkamai ir vėliau netinkamai atliko projekto vykdymo priežiūros pareigas, todėl teismas pagrįstai nusprendė, jog projektuotoja yra atsakinga už atsiradusius defektus.

33.2.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad už netinkamą plytelių klijavimo technologiją yra atsakingos rangovė, techninė prižiūrėtoja ir projektuotoja. Ieškovė ir projektuotoja parinko nestandartinių didesnių matmenų plyteles, kurios neturi ETĮ. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvarai. Sienos ir stogai“ nuostatas, kai pastatų projektavimui ir statybai naudojama nevėdinama sistema, ją turi sudaryti kaip vienas vieno gamintojo statybos produktas rinkai pateiktas statybos produktų rinkinys (komplektas), turintis ETĮ ir paženklintas CE ženklu. Toks reguliavimas buvo įtvirtintas ir prieš tai galiojusiuose Statybos techniniuose reglamentuose. Projektuotoja taip pat turėjo laikytis statybos taisyklių, kurios jai yra privalomos, o ne rekomendacinio pobūdžio.  Taigi, ne tik rangovė buvo atsakinga už ETĮ turinčios sistemos fasado klijavimo technologijos parinkimą. Projektuotoja nepateikė įrodymų, kad egzistuoja sistema, turinti ETĮ įvertinimą ginčui aktualių gabaritų plytelėms klijuoti. Projekte net nebuvo numatyta, kaip tokias plyteles klijuoti, nedetalizuoti fasado apdailos darbai. Projektuotoja tik apeliaciniame skunde nurodė, kad tokia technologija egzistavo gamintojo „Ceresit“ gamoje, kad buvo galima naudoti „Ceresit CM 49“ klijus (pateiktos nuorodos į interneto svetainę), todėl tokie argumentai apeliacinės instancijos teisme negali būti vertinami.

33.3.                      Projektuotojos argumentai dėl rangovės netinkamai parinktos plytelių klijavimo technologijos yra nepagrįsti, nes, taisant defektus, klijavimo technologija nepasikeitė, o tik pasirinktos mažesnės plytelės ir padidintas deformacinių siūlių kiekis. Taigi, projektuotojos parengtame darbo projekte buvo parinktos netinkamo dydžio plytelės. Aplinkybė, kad rangovė nesikreipė į projektuotoją dėl darbo projekto sprendinių neišsamumo ar trūkumų, nepanaikina projektuotojos atsakomybės, nes rangovė darbus atliko pagal projektuotojos parengtus techninius sprendinius ir neturėjo pareigos tikrinti bei vertinti projektinių sprendinių tinkamumo iš esmės. Projektuotoja netinkamai vykdė darbo projekto vykdymo priežiūrą, nes laiku neatkreipė dėmesio į plytelių įrengimo technologiją ir trūkumus. Projektuotoja leido rangovei klijuoti plyteles pagal rangovės pasirinktą technologiją, todėl laikytina, kad projektuotojai tokia technologija buvo tinkama.

33.4.                      Projektuotoja taip pat yra atsakinga už tai, kad darbo projekte numatė per mažai deformacinių siūlių, kurių trūkumas lėmė plytelių atsiklijavimą.  Rangovė deformacinių siūlių planą gamybiniuose pasitarimuose derino tiek su projektuotoja, tiek su technine prižiūrėtoja. Pagal rangovės parengtą technologinę kortelę deformacinės siūlės turėjo būti įrengtos kas 9 kv. m (iš viso 30), tačiau projektuotoja numatė tik 8. Techninė prižiūrėtoja, matydama skirtumus tarp deformacinių siūlių skaičiaus skirtinguose dokumentuose, vis tiek leido tęsti darbus, nors turėjo stabdyti darbus ir kreiptis į užsakovę (ieškovę) arba projektuotoją dėl sprendinių koregavimo, tačiau to nepadarė, priėmė rangovės darbus be jokių pastabų.

33.5.                      Projektuotoja nepaneigė teismo išvadų, kad kampinių siūlių, siūlių ties lietvamzdžių fasado apdaila ir plytelių privedimo siūlių ties balkonais užsandarinimo problema, lėmusi defektus, atsirado dėl projektuotojos kaltės, nes projekte to nebuvo numatyta. Taip pat teismas pagrįstai nusprendė, kad šie trūkumai turėjo įtakos defektų atsiradimui. Šias aplinkybes patvirtina specialistų E. L. ir T. M. bei L. U. išvados. Pagal teisės aktų reikalavimus projektuotoja darbo projekte privalėjo numatyti reikalavimus fasado apdailai ir apdailos medžiagoms. Specialistų išvados taip pat patvirtina, kad projektuotoja parinko netinkamą siūlių glaistymo skiedinį, nurodė per plonas siūles tarp plytelių.

33.6.                      Teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Būsto sprendimai“ ir S. M. išvadomis, nes jos nepaneigia kitų specialistų išvadų dėl projektuotojos atsakomybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

34.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Esminės faktinės aplinkybės

35.       Ieškovė UAB „DG Paupio verslo namai“ (statytoja, užsakovė) ir UAB „Eventus Pro“ (projektuotoja) 2016 m. spalio 3 d. sudarė projektavimo darbų sutartį, pagal kurią projektuotoja, be kita ko, įsipareigojo parengti gyvenamųjų namų komplekso (duomenys neskelbtini) techninį ir darbo projektus bei vykdyti pastatų statybos pagal projektus vykdymo autorinę priežiūrą.

36.       Ieškovė UAB „DG Paupio verslo namai“ ir atsakovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ (rangovė) 2018 m. sausio 8 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovė įsipareigojo vykdyti generalinės rangovės funkcijas ir rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka bei terminais pagal techninį ir darbo projektus bei teisės aktų reikalavimus atlikti gyvenamųjų namų komplekso statybos darbus, perduoti jų rezultatą ieškovei ir atlikti visus veiksmus, teisės aktuose numatyta tvarka ir pagal rangos sutartį priklausančius nuo rangovės, kad statybos objektas rangos sutartyje nustatytais terminais būtų pripažintas tinkamu naudoti ir būtų be defektų ar trūkumų, o ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovei rangos sutartyje numatyto dydžio kainą. Ginčui aktualiems fasado plytelių klijavimo darbams atlikti rangovė pasitelkė subrangoves UAB „Spalvonikos fasadai“ ir UAB „POSEV“.

37.       Ieškovė UAB „DG Paupio verslo namai“ ir trečiasis asmuo UAB „DARNU GROUP“ (techninė prižiūrėtoja) 2016 m. liepos 1 d. sudarė valdymo ir kitų paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią techninė prižiūrėtoja, be kita ko, vykdė ginčui aktualaus gyvenamųjų namų komplekso statybos techninę priežiūrą.

38.       Atsakovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ir atsakovė „ERGO“ (draudikė) 2019 m. rugpjūčio 14 d. sudarė laidavimo draudimo sutartį, pagal kurią draudikė 2020 m. gegužės 20 d. išdavė garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą prie draudimo liudijimo, pagal kurį draudikė įsipareigojo išmokėti naudos gavėjai (ieškovei UAB „DG Paupio verslo namai“) ne didesnę nei 827 917,61 Eur sumą, jeigu draudėja (rangovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“) neįvykdys įsipareigojimų pagal rangos sutartį garantiniu laikotarpiu.

39.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020 m. lapkričio 19 d. išdavė ieškovei statybos užbaigimo aktą.

40.       Ieškovė UAB „DG Paupio verslo namai“ ir atsakovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ 2020 m. lapkričio 24 d. pasirašė baigiamąjį darbų perdavimo–priėmimo aktą, jame nenurodant statybos trūkumų.

41.       Ieškovė UAB „DG Paupio verslo namai“ 2022 m. balandžio 7 d. pranešimu informavo atsakovę AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ apie nuo ginčui aktualaus gyvenamųjų namų komplekso fasado krentančias plyteles.

42.       Ieškovė UAB „DG Paupio verslo namai“ ir UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ 2023 m. rugsėjo 15 d., t. y. po 2023 m. balandžio 7 d. kreipimosi į teismą dėl būsimų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, sudarė statybų rangos sutartis dėl paaiškėjusių pastatų defektų pašalinimo už 1 198 901,40 Eur.

Dėl rangovės ir kitų statybos proceso dalyvių atsakomybės už garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius pastato trūkumus

43.       Statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat bendrosios rangos teisinių santykių normos (CK 6.644–6.671 straipsniai), jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos rangos teisinių santykių dalyvių teises, pareigas, atsakomybę taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas), be to, CK bendrosios civilinės atsakomybės normos tiek, kiek jos suderinamos su specialiųjų rangos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų nustatytu reglamentavimu.

44.       Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 1, 3 dalys). Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (CK 6.650 straipsnio 4 dalis).

45.       CK 6.684 straipsnyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje.

46.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (CK 6.663, 6.665, 6.695 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

47.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CK 6.695 straipsnis). Rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui. Užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga. Rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CK 6.689 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

48.       Pagal Statybos įstatymo 13 straipsnį statybos dalyviai yra: 1) statytojas (užsakovas); 2) tyrėjas; 3) statinio projektuotojas; 4) statinio projekto ir statinio ekspertizės rangovas; 5) rangovas; 6) statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos techninės priežiūros rangovas; 7) statybos produktų gamintojas, importuotojas, platintojas, įgaliotasis atstovas.

49.       Pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

50.       Statybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinio projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka ir sąlygomis atsako už statinio sugriuvimą ar atlygina žalą dėl nustatytų defektų per garantinį terminą.

51.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų, taikomos specifinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

52.       Pagal kasacinio teismo praktiką rangovo atsakomybė gali būti sumažinta, paskirstant atsakomybės proporcijas tarp rangovo ir kitų statybos procese dalyvavusių subjektų. Tokiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, statybos techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016). CK 6.697 straipsnio 3 dalies norma nenustato savarankiško ir pakankamo joje nurodytų subjektų atsakomybės pagrindo. Kiekvienu atveju turi būti nustatomos konkrečių statybos dalyvių atsakomybės prievolei kilti būtinos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022).

53.       Taigi, sprendžiant dėl statybos dalyvių atsakomybės už paaiškėjusius statinio defektus, kiekvienu atveju reikia nustatyti defektų atsiradimo priežastis bei konkretų priežastinį ryšį, t. y. kurio (kurių) statybos procese dalyvio (dalyvių) neteisėti veiksmai (neveikimas) nulėmė konkretaus defekto atsiradimą ar prie to prisidėjo. Kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos faktinės aplinkybės, siekiant nustatyti, kokiomis proporcijomis statybos proceso dalyviams paskirstytina atsakomybė dėl projektavimo, statybos rangos darbų netinkamos kokybės, kokia apimtimi yra pagrindas sumažinti rangovui tenkančią atsakomybės dalį dėl užsakovo ir (ar) jam atstovaujančio statybos techninio prižiūrėtojo kaltės. Pareiga įrodyti aplinkybes, šalinančias ar mažinančias rangovo atsakomybę, tenka rangovui, siekiančiam išvengti atsakomybės ar ją sumažinti (CPK 12, 17 straipsniai).

54.       Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės pasirinktą teisių gynybos būdą.

55.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

56.       Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 1 149 653,71 Eur būsimas rangovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu ieškovė ir UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ sudarė rangos sutartį rangovės atliktų darbų trūkumams pašalinti už 1 198 901,40 Eur kainą, todėl atitinkamai ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, t. y. padidino prašomą priteisti sumą iki 1 198 901,40 Eur. Ieškovė ieškinio patikslinime nekeitė ieškinio faktinio pagrindo, t. y. ir toliau prašė priteisti būsimas rangovės atliktų darbų trūkumų išlaidas (ateityje patirtinus nuostolius), neįrodinėjo ir neprašė priteisti bylos nagrinėjimo metu faktiškai patirtų statybos rangos defektų šalinimo išlaidų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą pagal ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus (ir teisinį pagrindą), kuriais ieškovė kaip ir pradiniame ieškinyje, be kita ko (netesybas), prašė priteisti iš rangovės ir draudikės būsimas rangovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

57.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė, prašydama priteisti būsimus nuostolius, nepasirinko CK 6.665 straipsnyje nustatytos specialaus (specialių) savo teisių gynimo būdo (būdų). Pagal kasacinio teismo praktiką užsakovas (nagrinėjamu atveju ir statytoja), manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-196-687/2018; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

58.       Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė (rangovė) yra išimtinai atsakinga už jos atliktų statybos rangos darbų trūkumus ir atsisakymą juos ištaisyti, todėl privalo atlyginti ieškovei būsimas trūkumų šalinimo išlaidas. Taigi, ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės siekė, kad iš rangovės būtų priteisti nuostoliai netinkamai atliktų darbų trūkumams pašalinti, t. y. pareiškia reikalavimą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Šis reikalavimas nėra formalus ir negali būti tapatinamas su specialiosiose normose numatytu užsakovės teisių gynimo būdu, kuris pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką pakeičia bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ir nereikalauja, kad  užsakovė įrodytų rangovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumą ir priežastinį ryšį tarp tokių veiksmų (neveikimo) ir nuostolių atsiradimo.

59.       Kaip minėta, tokiu atveju ieškovei teko procesinė našta įrodyti būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad rangovės atliktų statybos rangos darbų trūkumus (fasado plytelių atsiklijavimą, nukritimą) lėmė rangovės, techninės prižiūrėtojos (UAB „DARNU GROUP“) ir projektuotojos (UAB „Eventus Pro“) netinkamai atlikti veiksmai (neveikimas), todėl pripažino, jog rangovės atsakomybė už trūkumų atsiradimą yra 40 proc., o techninės prižiūrėtojos ir projektuotojos – po 30 proc. Ieškovė ir projektuotoja savo apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakomybės paskirstymo, t. y. ieškovė laikosi pozicijos, jog už statybos rangos trūkumus yra atsakinga tik rangovė, o projektuotoja prašo pašalinti skundžiamo sprendimo motyvus dėl projektuotojos atsakomybės. Atsakovė „ERGO“, kaip draudikė, apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė statybos proceso dalyvių atsakomybės ribas, tačiau nepagrįstai pripažino įvykį draudžiamuoju.

60.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atsakingais už statybos rangos darbų trūkumų atsiradimą pripažinti kitus statybos proceso dalyvius, išskyrus rangovę, nes pagal rangos sutarties 3.8 papunktį rangovė įsipareigojo nesiremti kitų statybos proceso dalyvių veiksmais savo atsakomybei išvengti ar jai sumažinti.

61.       Kilus šalių ginčui dėl sutarčių sąlygų, sutartys aiškinamos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose, ir suformuluotas teismų praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-403/2021).

62.       Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subjektyvus sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi, šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-403/2021).

63.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal rangos sutarties 3.8 papunktį ieškovė ir rangovė susitarė, jog netinkama statybos techninė ir projekto vykdymo autorinė priežiūra ar jos nebuvimas negali būti laikoma pagrindu mažinti rangovės visišką atsakomybę už netinkamą darbų atlikimą arba netinkamus rangovės sprendinius ir (ar) pareigų vykdymą, taip pat dėl to nustatytus darbų / objekto trūkumus ar defektus.

64.       Pagal CK 6.157 straipsnio 1 dalį šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. CK 6.252 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį. CK 6.697 straipsnio 3 dalis ir Statybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalis imperatyviai nustato, be kita ko, rangovo, projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo atsakomybę už garantiniu laikotarpiu atsiradusius statybos trūkumus.

65.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta rangos sutarties nuostata, draudžianti riboti rangovės atsakomybę net jei dėl statybos rangos trūkumų atsiradimo atsakingi yra kiti statybos proceso dalyviai, nėra sąžininga ir neatitinka interesų pusiausvyros principo bei imperatyvių teisės normų. Pažymėtina, kad pagal rangos sutarties 5.1.1, 5.1.3 ir 5.1.9 papunkčius ieškovė įsipareigojo pateikti rangovei statybos leidimą, darbo projektą, užtikrinti statybos techninę priežiūrą. Nurodytiems veiksmams atlikti ieškovė pasitelkė projektuotoją ir techninę prižiūrėtoją, su kuriomis sudarė atitinkamas projektavimo ir techninės priežiūros (valdymo ir kitų paslaugų teikimo) sutartis, jose numatant jau šių subjektų atsakomybę prieš ieškovę (užsakovę, statytoją) už netinkamai atliekamas pareigas. Taigi, rangos sutarties 3.8 papunktis, perkeliantis rangovei kitų statybos proceso dalyvių atsakomybę dėl netinkamo projektavimo ir (ar) techninės priežiūros, yra nesąžiningas, nes faktiškai panaikina kitų statybos procesų dalyvių atsakomybę už dėl jų kaltės garantiniu laikotarpiu atsiradusius statybos rangos darbų trūkumus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nurodyta rangos sutarties nuostata negali būti taikoma, nes be pagrindo panaikina kitų statybos proceso dalyvių atsakomybę už jų veiksmus ir išplečia rangos sutarties ribas ją nesudariusiems asmenims, nors rangos sutartis nelaikytina sutartimi trečiojo asmens naudai.

66.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo paskirstyti atsakomybės kitiems statybos proceso dalyviams, nes ieškovė nereiškė reikalavimų projektuotojai ir techninei prižiūrėtojai, kurios buvo ne atsakovėmis, o trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

67.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką rangovo atsakomybė gali būti sumažinta, paskirstant atsakomybės proporcijas tarp rangovo ir kitų statybose dalyvavusių subjektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022). Tai reiškia, kad nepaisant to, jog ieškinio reikalavimai pareikšti tik rangovui, teismas, vertindamas rangovo atsakomybę, privalo įvertinti ir kitų statybos proceso dalyvių atsakomybę, nepriklausomai nuo jų procesinio statuso byloje. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog tik rangos sutarties šalis gali pareikšti reikalavimus dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nagrinėjamu atveju rangovė negalėjo pareikšti kitiems ginčo objekto statybos proceso dalyviams priešpriešinių savarankiškų reikalavimų, kildinamų iš netinkamo trečiųjų asmenų sutartinių įsipareigojimų ieškovei (užsakovei, statytojai) vykdymo. Taigi, rangovei nuo ieškinio ginantis kitų statybos proceso dalyvių netinkamai atliktais veiksmais, lėmusiais trūkumų atsiradimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tai, ar dėl ginčui aktualių statybos trūkumų atsiradimo yra atsakingi kiti statybos proceso dalyviai ir kokios yra jų atsakomybės proporcijos.

68.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo, kilusio dėl atsakomybės už statybos objekto trūkumus ir jų pašalinimo išlaidas, aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, specialistų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

69.       Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, reikalingos specialios statybos srities žinios. Aplinkybės, reikalaujančios specialių statybos srities žinių, gali būti įrodinėjamos eksperto išvada (CPK 212 straipsnis), taip pat pateikiant rašytinius įrodymus, parengtus tam tikrų specialių žinių turinčių asmenų (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nebuvo paskirta teismo ekspertizė, tačiau bylos šalys pateikė kelias statybos specialistų išvadas, kurios neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintinos pagal vidinį bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

70.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pažymi, kad pirmosios instancijos, spręsdamas dėl atsakovės, kaip ginčo objekto rangovės, atsakomybės už ieškovės įvardytus ginčo objekto trūkumus, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog dėl tam tikrų trūkumų atsakomybės dalis tenka rangovei ir statybos techninei prižiūrėtojai, tačiau nepagrįstai iš dalies atsakinga už trūkumų atsiradimą pripažino projektuotoją.

71.       Šalių pateiktos statybos specialistų E. L., T. M., L. U. ir S. M. pateiktos išvados patvirtina, kad pagrindinė plytelių atsiklijavimo ir kritimo nuo pastato fasado priežastis buvo drėgmės kaupimasis vidiniuose fasado sluoksniuose ir jos ardantis poveikis pasikeitus oro sąlygoms (užšalimo, atšalimo ciklų metu), o tokį procesą galėjo pagreitinti netinkamai užtepti plytelių klijai (padengta mažiau 90 proc. plytelių ploto). Nors specialistas S. M. pastarąsias trūkumų atsiradimo priežastis (siūlių neužsandarinimas) laikė nepakankamomis (lokalaus pobūdžio) trūkumams atsirasti visame pastato fasade, tačiau kartu nustatęs, kad dalis plytelių buvo klijuojama netinkamomis oro sąlygomis, padarė išvadą, jog plytelių klijavimas netinkamomis oro sąlygomis lėmė visų plytelių kritimą. Taigi, nurodytu aspektu (dėl siūlių neužsandarinimo) specialisto S. M. išvadas pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino prieštaringomis ir nepaneigiančiomis kitų specialistų išvadų, juolab kad specialistas nepasisakė, ar tokie rangos darbų trūkumai galėjo prisidėti prie drėgmės kaupimosi, jos judėjimo fasade ir pan. 

72.       Kita vertus, statybos specialistų E. L., T. M. ir L. U.s išvada, kad prie plytelių atsiklijavimo ir jų nukritimo nuo fasado galėjo prisidėti siūlių ties lietvamzdžių fasado apdaila neužsandarinimas ir (ar) kampinių plokštumų siūlių neužsandarinimas elastingu siūlių hermetiku, nėra kategoriška, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad specialistų E. L., T. M. ir L. U. išvadose nurodyta, jog ginčui aktualių trūkumų atsiradimą lėmė netinkamai pasirinkta plytelių klijavimo technologija, rangovės parengtoje technologinėje kortelėje pasirinkti plytelių klijavimo sprendiniai nėra suderinami su projekte numatytais plytelių geometriniais išmatavimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent netinkamos plytelių klijavimo technologijos pasirinkimas lėmė plytelių atsiklijavimą ir kritimą nuo pastato fasado dėl drėgmės kaupimosi vidiniuose fasado sluoksniuose ir jos ardančio poveikio pasikeitus oro sąlygoms, o tokį procesą, kaip nurodė statybos specialistai E. L. ir T. M., galėjo pagreitinti netinkamai užtepti plytelių klijai.

73.       Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad statinio projektuotojas privalo: 1) statytojo (užsakovo) pavedimu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio projekto vadovą; 2) vadovaudamasis šiame įstatyme nurodytais dokumentais, parengti statinio projektą; 3) pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto vadovo parašai, o kai statinio projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik statinio projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas; 4) pataisyti statinio projektą pagal statytojo (užsakovo) pastabas, jeigu jos neprieštarauja normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams; 5) pataisyti statinio projektą pagal statinio projekto ekspertizės akto privalomas pastabas; 6) pataisyti statinio projektą pagal šį statinio projektą tikrinusių institucijų, subjektų (jų padalinių) pastabas; 7) statytojo (užsakovo) užsakymu pagal sutartį atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą.

74.       Pagal ginčui aktualaus (statinio projektas 2017 m. rugpjūčio 3 d., statybos leidimas išduotas 2017 m. lapkričio 24 d.) Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 24 punktą statybos darbų technologijos (vykdymo) projektas yra techninis dokumentas, kuris nustato konkretaus statinio statybos, kaip technologijos proceso, reikalavimus, nurodo statinio projekto įgyvendinimo būdus bei metodus ir numato konkrečius sprendinius bei priemones, užtikrinančias darbuotojų saugą ir sveikatą. To paties reglamento 25 punkte nustatyta, kad statybos darbų technologijos projektą rengia rangovas arba paveda tai atlikti statinio statybos vadovui. Pagal to paties reglamento 3 priedą technologinė kortelė – tai yra techninis dokumentas, kuriame aprašyta statybos darbų pagrindinių ir pagalbinių operacijų technologija, įrenginiai, režimai, darbo laiko normatyvai, nurodyta reikalinga darbuotojų kvalifikacija, kokybės kontrolės metodai ir būdai, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. 

75.       Pagal su ieškove sudarytos projektavimo sutarties 1.2 papunktį ginčui aktualaus pastato projektuotoja įsipareigojo pastato projektavimo darbus atlikti pagal Statybos įstatymą, statybą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, organizacinius tvarkomuosius statybos techninius reglamentus ir kitus norminius statybos dokumentus, projektavimo užduotį ir kitus privalomus dokumentus.

76.       Ginčui aktualaus pastato projektavimo darbų apimtį reglamentavo Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Pagal šio reglamento 1.1 ir 1.2 papunkčius nurodytas reglamentas, be kita ko, nustato statinio projekto (statybos projekto, rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto, supaprastinto statybos projekto, supaprastinto rekonstravimo projekto, kapitalinio remonto aprašo, paprastojo remonto aprašo, griovimo projekto, griovimo aprašo, pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projekto) (toliau – projektas) rengimo tvarką ir projekto sudedamąsias dalis. Minėto reglamento 9 priede II skyriuje nurodyta, kad darbo projekto architektūrinę dalį, be kita ko, sudaro pastato fasadai (pateikiami visi pastato fasadai, detalizuojama išorės apdaila (rėžiai, faktūra, spalva ir kita); pateikiami visų architektūrinių detalių lygiai, nubraižomi architektūrinių detalių pjūviai). Fasadų brėžiniuose, be kita ko, parodoma: koordinačių ašys, einančios per charakteringas fasadų vietas (kraštinės ašys, ašys prie deformacinių siūlių, laikančiųjų konstrukcijų, aukščių perkričių vietose), atstumai tarp jų ir bendras atstumas tarp kraštinių ašių; architektūrinių elementų lygių altitudės; neparodytų planuose pastato elementų ženklinimas; angų užpildymas, jei tai nepavaizduota aukštų planuose. Angų užpildymo elementų (langų, durų, vartų ir kt.) brėžiniai. Jų detalumą nustato architektas kartu su gamintoju; apdaila; mazgų ir fragmentų ženklinimas. Šio reglamento 1.3 papunktyje nurodoma, kad jis netaikomas statybos darbų technologijos projektui.

77.       Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą už technologinės kortelės ir atitinkamos darbų technologijos (nagrinėjamu atveju fasado plytelių klijavimą) pasirinkimą yra atsakinga rangovė, kuri technologinę kortelę parengia, atsižvelgdama į projektuotojos parengtus darbo projekto sprendinius, tačiau projektuotoja pačios darbų atlikimų technologijos neprivalo nurodyti, nes pareiga pasirinkti tinkamą darbų atlikimo technologiją tenka rangovei.

78.       Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad būtent rangovė 2018 m. gruodžio 14 d. pateikė tvirtinti 2018 m. lapkričio 28 d. parengtą technologinę kortelę. Šią aplinkybę patvirtina statybos proceso dalyvių 2018 m. lapkričio 30 d., 2018 m. gruodžio 7 d. ir 2018 m. gruodžio 14 d. pasitarimų protokolai, kuriuose nurodyta, kad rangovė dėl fasadų deformacinių siūlių plano ir fasadų įrengimo technologinės kortelės kreipsis į „Ceresit“ statybinių medžiagų gamintoją. Statybos proceso dalyvių 2018 m. spalio 12 d. pasitarimo protokolas ir rangovės 2018 m. lapkričio 20 d. pateiktas plytelių užsakymas (pardavėja UAB „LINEA“) patvirtina, kad rangovei apie ieškovės pasirinktas didelių išmatavimų dekoratyvinio akmens plyteles buvo žinoma iki technologinės kortelės parengimo, rangovė elektroniniu paštu su plytelių pardavėja tarėsi dėl plytelių pjaustymo, kiekio. Pažymėtina, kad rangovė, prieš technologinės kortelės parengimą, 2018 m. lapkričio 26 d. buvo supažindinta su projektuotojos 2018 m. lapkričio 23 d. parengta darbo projekto „A“ laida, įskaitant fasado plytelių klijavimo brėžiniu, kuriame nurodytas plytelių pavadinimas (modelis), dydis, t. y. rangovei buvo žinoma apie ieškovės pasirinktas fasado plyteles tiek iki technologinės kortelės parengimo, tiek iki darbo projekto „A“ laidos gavimo.

79.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nekilo ginčo, jog rangovės parengta technologinė kortelė nebuvo tinkama ieškovės pasirinktoms fasado plytelėms klijuoti. Šią aplinkybę patvirtina visų statybos specialistų išvados, kuriose nurodyta, kad rangovės plytelių klijavimo technologija neatitiko darbo projekte numatytų plytelių dydžių. Statybos specialisto S. M. išvadoje taip pat nurodyta, kad plytelių dydis neturėjo įtakos plytelių atsiklijavimui. Pirmosios instancijos teismo posėdžiu metu rangovės atstovas pripažino, kad technologinė kortelė nebuvo tiksli (2024 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. 22 sek.–40 min. 41 sek.). Rangovės pateiktoje technologinėje kortelėje nebuvo numatyta pastato aukščio apribojimų ieškovės pasirinktoms plytelėms (dydis 100 x 50 cm), nors tokie apribojimai buvo numatyti ženkliai mažesnio dydžio plytelėms (60 x 60 cm).

80.       Pažymėtina, kad pagal bendrąsias rangos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: 1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; 3) yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui (CK 6.659 straipsnio 1 dalis). Jeigu rangovas neįspėja užsakovo apie šias aplinkybes arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Jeigu užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes ir per protingą terminą nepakeičia netinkamos ar blogos kokybės medžiagų, kito turto ar dokumentų, nepakeičia savo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis).

81.       Pagal specialiąsias statybos rangos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui; jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą (CK 6.684 straipsnio 4 dalis). Rangovas, neįvykdęs šios pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas (CK 6.684 straipsnio 5 dalis). Statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti, o šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis).

82.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.691 straipsnyje nustatyta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, jog, jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Vykdant sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, nes šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę.

83.       Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 36.7 papunktyje nurodyta, kad statinio statybos vadovas (nagrinėjamu atveju rangovės atstovas) privalo išnagrinėti statinio projektą. Pastebėjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, taip pat nustačius kitus projekto trūkumus, per statinio statybos techninį prižiūrėtoją (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovą) (ar su jo žinia – tiesiogiai) kreiptis į statinio projektuotoją ir reikalauti pataisyti projektą. 

84.       Rangos sutarties 4.1.4 papunktyje taip pat buvo numatyta rangovės pareiga nedelsiant reikšti motyvuotas pastabas dėl užsakovės pateikiamose darbo projekto (rengėja – projektuotoja) dalyse aptiktų neatitikimų statybinio techninio reglamento nustatytiems reikalavimams ar kitokių reikšmingų trūkumų.

85.       Nagrinėjamu atveju atsakovė (rangovė) rangos sutartimi įsipareigojo, be kita ko, atlikti pastato fasado plytelių klijavimo darbus, juos atlikti kokybiškai nustatytais terminais, įvykdant visus užsakovės reikalavimus, laikantis visų galiojančių teisės aktų ir taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, kaip statybos rangos darbų profesionalė, dar iki statybos rangos darbų pradžios galėjo numatyti tinkamą ieškovės pasirinktų didelių matmenų plytelių klijavimo technologiją, o jei tokia technologija neegzistuoja ir neįmanoma garantuoti darbų kokybės – informuoti apie tai tiek ieškovę (užsakovę), tiek kitus statybos proceso dalyvius, tačiau rangovė to nepadarė, nors tokia jos pareiga yra imperatyvi. Kaip minėta, pirmosios instancijos teisme rangovė pripažino, kad jos parengta technologinė kortelė ir joje numatyta plytelių klijavimo technologija buvo netiksli, t. y. netinkama ieškovės pasirinktoms plytelėms. Aplinkybė, kad technologinę kortelę rangovei padėjo parengti statybinių medžiagų gamintoja „Ceresit“, neatleidžia rangovės nuo atsakomybės už atliktų darbų trūkumus, nes pareiga parengti technologinę kortelę, joje numatant tinkamą plytelių klijavimo technologiją, priskirta pačiai rangovei.

86.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl statybos proceso dalyvių atsakomybės paskirstymo, taip pat nepagrįstai suabsoliutino deformacinių siūlių skaičiaus skirtumą (technologinėje kortelėje kas 9 kv. m, patikslintame 2019 m. vasario 11 d. darbo projekte – iš viso 8 deformacinės siūlės visam pastato fasadui). Pažymėtina, kad visose statybos specialistų išvadose konkrečiai nenurodyta, jog ginčui aktualių trūkumų atsiradimą lėmė deformacinių siūlių kiekis (per mažas ar per didelis). Kaip minėta, visų statybos proceso dalyvių pasitarimų protokolai patvirtina, kad dėl deformacinių siūlių konkretaus skaičiaus buvo pavesta spręsti pačiai rangovei. 2018 m. gruodžio 11 d. elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad rangovė atsiuntė techninei prižiūrėtojai deformacinių siūlių planą derinimui, nurodydama, jog pastato fasade yra daug angų, todėl deformacinių siūlių reikės tik keliose vietose. Techninė prižiūrėtoja, atsakydama į rangovės elektroninį laišką, nurodė deformacinių siūlių planą suderinti su projektuotoja, kuri 2019 m. vasario 11 d. patikslino darbo projekto „A“ laidos versiją, joje nurodant 8 deformacines siūles. Nekilo ginčo, kad rangovė atliko fasado plytelių klijavimo darbus pagal patikslintą darbo projekto versiją, t. y. įrengė 8 deformacines siūles, nors savo parengtoje technologinėje kortelėje buvo numačiusi įrengti deformacines siūles kas 9 kv. m. Byloje nėra duomenų, kad rangovė informavo kitus statybos proceso dalyvius apie darbo projekte numatytą netinkamą deformacinių siūlių kiekį, todėl laikytina, jog darbo projekte nurodytas deformacinių siūlių kiekis rangovei, kaip statybos darbų profesionalei, buvo priimtinas. Kita vertus, kaip minėta, statybos specialistų išvadose deformacinių siūlių kiekis (per didelis ar per mažas) priežastiniu ryšiu nėra siejamas su ginčui aktualių trūkumų atsiradimu, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog statybos proceso dalyviai bendru sutarimu nusprendė nesilaikyti normatyvinių reikalavimų pasirinktiems projektiniams sprendiniam įgyvendinti. Rangovė pagal rangos sutartį įsipareigojo atlikti rangos darbus kokybiškai pagal normatyvinių statybos teisės aktų reikalavimus, todėl rangovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimas negali būti prilyginamas visų statybos proceso dalyvių susitarimui nesilaikyti statybos teisės aktų reikalavimų.

87.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų statybos specialistų išvadose nėra konkrečiai nurodyta, kaip prie ginčui aktualių statybos rangos trūkumų atsiradimo prisidėjo projektuotojos parengti darbo projekto sprendiniai. Statybos specialistų E. L. ir T. M. bei L. U. išvadose nurodyta, kad darbo projekto sprendiniai yra neišsamūs, nes projekte nėra numatyti sprendiniai dėl kampinių plokštumų siūlių, siūlių ties lietvamzdžių fasado apdaila ir plytelių privedimo siūlių ties balkonais užsandarinimo, tačiau tokios specialistų išvados nėra pagrįstos statybą reglamentuojančiomis teisės aktų normomis. Nekilo ginčo, kad plytelės fasade atsiklijavo ne lokaliai (kampuose, prie balkonų, lietvamzdžių, kitų angų ir pan.), o visame fasade, todėl akivaizdu, jog nurodytų sprendinių nenurodymas darbo projekte neturėjo esminės reikšmės plytelių atsiklijavimui. Kaip minėta, nors visi statybos specialistai pripažino, kad trūkumų atsiradimo priežastys yra kompleksinio pobūdžio, tačiau priėjo bendros išvados, jog trūkumų atsiradimą iš esmės lėmė rangovės netinkamai pasirinkta pastato fasado plytelių klijavimo technologija, dėl kurios trūkumų pradėjo kauptis drėgmė už prie fasado konstrukcijų priklijuotų plytelių, o dėl besikeičiančių oro sąlygų (žiemą) drėgmė kondensavosi ir užšalo bei išsiplėtė, todėl plytelės atsiklijavo ir pradėjo kristi. Akivaizdu, kad, jei projektuotojos parengto darbo projekto sprendiniai būtų neišsamūs, tai rangovė, prieš pradėdama statybos rangos darbus, būtų kreipusis į projektuotoją dėl darbo projekto sprendinių patikslinimo, teiktų pastabas ir pan. Pažymėtina, kad pagal nurodytas statybą reglamentuojančias teisės normas pirmiausia yra rengiamas darbo projektas, o vėliau – technologijos projektas ir atitinkamai technologinė kortelė. Taigi, jei rangovei nebūtų aiškūs ir suprantami darbo projekto sprendiniai, tai rangovė negalėtų parengti technologinės kortelės. Byloje nėra duomenų, kad rangovė iki ginčo kilimo reiškė projektuotojai pastabas dėl darbo projekto klaidų ar sprendinių neišsamumo, todėl laikytina, jog darbo projekto sprendiniai rangovei buvo aiškūs ir pakankami kokybiškų rangos darbų atlikimui.

88.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad projektuotoja yra atsakinga už netinkamo tarpų (siūlių) tarp plytelių glaistymo skiedinio „Ceresit CE40“ parinkimą. Pažymėtina, kad statybos specialistų E. L. ir T. M. išvadoje nurodyta, jog nurodytas siūlių glaistymo skiedinys netinka platesnėms kaip 5 mm tarpams (siūlėms) tarp plytelių glaistyti. Projektuotojos parengtame darbo projekte numatyta, kad tarpai tarp plytelių turi būti 5 mm. Toks pats tarpų tarp plytelių plotis nurodytas ir rangovės technologinėje kortelėje. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, projektuotojos nurodytas siūlių glaistymo skiedinys buvo tinkamas kokybiškiems statybos rangos darbams atlikti. Aplinkybė, kad rangovė, klijuodama plyteles, padarė didesnius nei 5 mm tarpus tarp plytelių ar netinkamai parengė glaistymo skiedinį montavimui, nereiškia, jog už tai atsakinga yra projektuotoja.    

89.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.682 straipsnio 2 dalį, jeigu užsakovas nevykdo rangovo prašymų pakeisti medžiagas, detales, konstrukcijas ar nurodymus, dėl kurių gali kilti grėsmė aplinkiniams ar būtų iš esmės pažeisti statybos dokumentuose nurodyti normatyvai, rangovas privalo sutartį nutraukti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atkreipė dėmesį, kad rangovės atstovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jam nėra žinoma technologija, kuri yra tinkamai sertifikuota, turi ETĮ ir yra skirta didžiagabaritėms darbo projekte numatytoms plytelėms klijuoti. Taigi, esant CK 6.682 straipsnio 2 dalyje nurodytam teisiniam reglamentavimui, rangovė, manydama, kad nesugebės tinkamai atlikti rangos darbus (priklijuoti ieškovės pasirinktas fasado plyteles) galėjo atsisakyti dirbti su, jos manymu, netinkamomis statybinėmis medžiagomis, sustabdyti darbų vykdymą arba net nutraukti rangos sutartį. Kaip minėta, rangovė nupirko ieškovės pasirinktas plyteles, užsakė jų supjaustymo paslaugą, parengė technologinę kortelę, iki ginčo kilimo nereiškė pretenzijų dėl plytelių tinkamumo ir (ar) projektavimo sprendinių neišsamumo, todėl toks atsakovės, kaip profesionalios statybos darbų rangovės, elgesys nešalina jos atsakomybės už atliktus nekokybiškai atliktus darbus, kurių trūkumai paaiškėjo garantiniu laikotarpiu. Rangovė, sutikusi atlikti rangos darbus, pastato fasade panaudojant ieškovės pasirinktas plyteles, tačiau nepasirinkdama tinkamos jų montavimo (klijavimo) technologijos, prisiėmė neigiamų pasekmių riziką. 

90.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad už garantiniu laikotarpiu atsiradusius rangovės atliktų darbų trūkumus dalis atsakomybės negali atitekti darbo projektą parengusiai projektuotojai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies atsakinga už garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius statybos rangos darbų trūkumus pripažino techninę prižiūrėtoją.

91.       Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Pagal Statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo: tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai; tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas; kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti; atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją statinio statybos (specialiųjų statybos darbų) techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą. To paties straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), jog rangovas pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimus; ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus. Statybos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas nevykdo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo apie tai pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir pareikalauti sustabdyti statybos darbus.

92.       Statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas: tikrina per visą statinio statybos laiką, jog statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančio dokumento reikalavimų, o šio reglamento 5.5 papunktyje ir (ar) 5.6 papunktyje numatytais atvejais – ir minėtuose papunkčiuose nurodytų asmenų rašytinių sutikimų ir jų sąlygų, jei tokios buvo nustatytos, laiku būtų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai (108.5 papunktis); sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreipiasi į statytoją (užsakovą), o, jam pavedus, – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo (108.6 papunktis); kontroliuoja statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą (110.10 papunktis).

93.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas. Dėl to, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami kaip atlikti užsakovo ir nekeičia statybos rangos sutarties šalių sutartyje ar įstatyme įtvirtintų prievolių ir atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022).

94.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės, kaip ginčo objekto rangovės, atsakomybės už ieškovės įvardytus ginčo objekto defektus, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog dėl tam tikrų defektų atsakomybės dalis tenka statybos techninei prižiūrėtojai. Nustatyta, kad techninė prižiūrėtoja ne tik pritarė rangovės netinkamai pasirinktai plytelių klijavimo technologijai, bet ir nepakankamai prižiūrėjo rangovės atliekamus fasado įrengimo darbus. Statybos specialistų E. L., T. M. ir S. M. išvados patvirtina, kad rangovė dalį plytelių klijavimo darbų atliko esant netinkamoms oro sąlygoms (lyjant lietui, esant per žemai oro temperatūrai), dalis plytelių buvo netinkamai padengta klijais (pagal technologinę kortelę klijais turėjo būti padengta mažiausiai 90 proc. plytelių ploto). Nors pastato statybos žurnaluose techninės prižiūrėtojos kelis kartus yra užfiksuota, kad rangovė rangos, įskaitant fasado įrengimo, darbus atliko netinkamomis oro sąlygomis, tačiau garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių trūkumų mastas ir statybos specialistų išvados akivaizdžiai patvirtina, jog rangovės atliekamų darbų techninė priežiūra nebuvo pakankama. Byloje taip pat nėra duomenų, kad techninė prižiūrėtoja būtų davusi rangovei nurodymus sustabdyti darbus ar jų nevykdyti, esant netinkamoms oro sąlygoms, ar reiškė pastabas, įskaitant kitiems statybos proceso dalyviams, dėl rangovės netinkamos plytelių klijavimo technologijos pasirinkimo ir neatitikimo projektuotojos parengtiems sprendiniams bei pan. 

95.       Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 95 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus). To paties reglamento 96 punkte nustatyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių atitiktį faktiniams darbų kiekiams.

96.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, techninė prižiūrėtoja, nustačiusi, kad fasado įrengimo darbus atlieka netinkamomis oro sąlygomis, netinkamai užtepa klijus ir (ar) klijavimo darbus atlieka pagal nepritaikytą technologiją turėjo informuoti apie tai kitus statybos proceso dalyvius, o esant poreikiui ir sustabdyti darbus, nurodyti apie tai statybos darbų žurnale, nepriimti atliktų darbų. Kaip minėta, statybos specialistų išvados patvirtina, kad fasado plytelių klijavimo darbų priežiūra nebuvo pakankama, todėl pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl rangos sutarties vykdymo tinkamumo, techninės prižiūrėtojos neveikimas (nepakankamas veikimas) vertinamas, kaip atliktas pačios užsakovės (ieškovės), nes rangovės atliekamų rangos darbų nepakankama priežiūra iš dalies lėmė nuostolių atsiradimą.

97.       Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką kilus sutarties šalių ginčui dėl atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, rangovė turi teisę įrodinėti, kad užsakovė savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie sutarties neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo (įskaitant dėl netinkamos techninės priežiūros), nuostolių padidėjimo ar jų nesumažinimo, todėl rangovės atsakomybė atitinkamai turi būti sumažinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022).

98.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek rangovės, tiek techninės prižiūrėtojos netinkamą rangos sutarties ir teisės aktų reikalavimų nepakankamą vykdymą, pažymi, kad netinkamas statybos techninės priežiūros atlikimas nebuvo pagrindinė defektų atsiradimo priežastis. Pagrindinė defektų atsiradimo priežastis buvo tai, kad fasado plytelių klijavimo darbai buvo atlikti pagal rangovės netinkamai pasirinktą plytelių klijavimo technologiją. Nepakankama rangovės atliekamų rangos darbų techninė priežiūra (leidimas vykdyti darbus pagal plytelėms netinkamą klijavimo technologiją, pastabų nereiškimas, darbų nestabdymas, įskaitant darbus atliekant netinkamomis oro sąlygomis) laikytina šalutine priežastimi, dėl kurios rangovės netinkamai atlikti darbai buvo priimti kaip tinkamai atlikti. Kadangi nepakankama techninė priežiūra iš dalies turėjo įtakos ieškovės nuostoliams atsirasti, yra pagrindas sumažinti rangovei tenkančią nuostolių atlyginimo dalį, nustatant techninės prižiūrėtojos atsakomybės dalį 17 proc. Tokia išvada yra pagrįsta pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą netinkamo vykdymo ir defektų atsiradimo priežastiniu ryšiu, taip pat statybos specialistų išvadomis ir yra suderinama su nurodyta kasacinio teismo praktika dėl ieškovės (užsakovės) pareigos atlikti statybų techninę priežiūrą netinkamo vykdymo pasekmių.

99.       Nenustačius projektuotojos atsakomybės už ginčui aktualių statybos rangos trūkumų garantiniu laikotarpiu atsiradimą, teisėjų kolegija šalina iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad už ginčo defektų atsiradimą iš dalies atsakinga yra projektuotoja UAB „Eventus Pro“.

Dėl būsimų nuostolių dydžio

100.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti būsimas defektų šalinimo išlaidas pagal statybos specialistų L. U. ir S. M. apskaičiavimus. Ieškovės manymu, visiškas žalos atlyginimo principas būtų užtikrintas, jei būsimų nuostolių dydis būtų priteistas pagal ieškovės ir UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ sudarytos rangos sutarties 2023 m. rugsėjo 14 d. sąmatą, pagal kurią realiai bus šalinami (dalis jau pašalinta) rangovės atliktų rangos darbų trūkumai.

101.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

102.       Pagrindinis kriterijus, sprendžiant dėl būsimų išlaidų priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra padarytos žalos pašalinimo išlaidų būtinumas. Taigi, ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistos padarytos žalos pašalinimo būsimos išlaidos, turi CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonės įrodyti būsimų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022).

103.       CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

104.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019).

105.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal statybos specialisto L. U. apskaičiavimus rangovės atliktų statybos rangos darbų trūkumų šalinimo kaina sudaro 349 249 Eur (be PVM), o pagal specialisto S. M. apskaičiavimus – 353 841,87 (be PVM). Pasisakydamas dėl nurodytų statybos specialistų apskaičiavimų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialistai trūkumų šalinimo kaštus apskaičiavo Statybos sąmatų skaičiavimo programa „Sistela“, įvertinant, jog atliekant remonto darbus būtina demontuoti likusias fasado apdailos plyteles, pašalinti ant fasado likusius plytelių klijus ir armavimo tinko sluoksnį, įrengti naują išorinio armavimo tinko sluoksnį, atstatyti fasado plytelių apdailą, nuardyti kitus apdailos elementus, o atlikus remonto darbus – vėl juos atstatyti. Nurodytų statybos specialistų apskaičiavimai beveik sutampa, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių specialistų apskaičiavimais, kurie atlikti specialia programa pagal rinkos kainą.

106.       Pagal ieškovės pateiktą UAB „DG STATYBŲ VALDYMAS“ (ieškovės dukterinė bendrovė) 2023 m. rugsėjo 14 d. sąmatą defektų šalinimo kaina sudaro iš viso 1 198 901,40 Eur, t. y. ieškovės nurodoma defektų šalinimo kaina yra kelis kartus didesnė nei nustatė minėti statybos specialistai. Nustatyta, kad ieškovės nurodomą defektų šalinimo išlaidų dydį iš esmės lėmė tai, jog pastato fasado defektams šalinti buvo pasirinkti kiti sprendiniai nei buvo numatyti darbo projekte ir technologinėje kortelėje, rangos darbus vykdant rangovei. Pagal ieškovės iniciatyva 2023 m. kovo 6 d. parengtą paprastojo remonto aprašą nuspręsta klijuoti mažesnio dydžio fasado plyteles (70 x 50 cm, 30 x 50 cm), padidintos siūlės tarp plytelių (iki 10 mm), numatyta daugiau deformacinių siūlių (kas 9 kv. m ar mažiau). Taigi, ieškovė, siekdama ištaisyti rangovės atliktų darbų trūkumus, ketina darbus vykdyti kitaip, t. y. technologiškai kitu būdu, nei tą darė rangovė pagal tuo metu buvusius sprendinius.

107.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į realumo, būtinumo ir protingumo kriterijus, taip pat į tai, kad civilinė atsakomybė atlieka kompensacinę, o ne baudinę funkciją, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinų nuostolių dydį, pagrįstai vadovavosi statybos specialistų L. U. ir S. M. išvadose patektais defektų šalinimo kaštais (jų vidurkiu), prie kurių pridėjo ieškovės įsigytų plytelių kainą (197 066,60 Eur). Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad statybos specialistų L. U. ir S. M. apskaičiavimai yra nepagrįsti, neišsamūs, ar nurodyti statybos specialistai yra suinteresuoti mažesnės nei nurodė ieškovė remonto kainos nustatymu. Ieškovė remonto darbus pasirinko atlikti kitu būdu nei rangos darbus atliko rangovė pagal tuo metu buvusius sprendinius, todėl rangovė negali būti atsakinga už ieškovės patirtinų (iš dalies patirtų) išlaidų dydį, pastatą remontuojant technologiškai kitu būdu, juolab kad pagal statybos specialistų apskaičiavimus remonto darbus galima atlikti mažesniais kaštais. Aplinkybė, kad rangovė nesutiko suremontuoti pastato fasadą už statybos specialistų nurodytą kainą, nereiškia, jog remonto kaina neatitinka rinkos kainos. Priešingai, nustatyta, kad rangovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ne ji viena yra atsakinga už atsiradusius defektus, todėl rangovės atsisakymas prisiimti atsakomybę už kitus statybos proceso dalyvius (nagrinėjamu atveju techninę prižiūrėtoją) nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovės būsimų nuostolių dydžiu. Taigi, įvertinus rangovei tenkančią pareigą atlyginti ieškovei būsimų nuostolių dalį (83 proc.), rangovės atsakomybė už defektus sudaro 455 323,10 Eur.

Dėl draudimo išmokos

108.       Atsakovė „ERGO“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas įvykį (garantiniu laikotarpiu atsiradę statybos rangos trūkumai) pripažino draudžiamuoju ir priteisė iš draudikės draudimo išmoką pagal garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą. Atsakovės „ERGO“ teigimu, teismas neatsižvelgė, kad rangovė trūkumų nepašalino dėl kitų statybos proceso dalyvių kaltės, ieškovė nebendradarbiavo su rangove ir dirbtinai sukūrė draudžiamojo įvykio faktą.

109.        Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu. Ne gyvybės draudimo atveju, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės) (CK 6.997 straipsnio 1, 2 dalys). Draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų) (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 105 straipsnis).

110.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-421/2017; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019).

111.       Laidavimo draudimo sutartis suprantama kaip sutartis, pagal kurią draudikas už draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) įsipareigoja naudos gavėjui (draudėjo kreditoriui pagal draudimu užtikrintą prievolę) sumokėti įstatymo ar draudimo sutarties nustatyto dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymų ar draudimo sutarties nustatyta tvarka, jeigu draudėjas savo kreditoriui neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to kreditorius patiria nuostolių; laidavimo draudimo sutarties šalys yra užtikrinantis kito asmens prievolę asmuo (draudikas) ir asmuo, kurio prievolė užtikrinama (draudėjas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-611/2022).

112.       Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką nuo pradžios, todėl atvejai, kai draudikas neprisiima rizikos ir nesuteikia draudimo apsaugos, atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse turi būti išvardyti aiškiai ir nedviprasmiškai, o draudėjas apie tokius atvejus turi būti tinkamai informuotas. Draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-381/2023).

113.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės aktai nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kuriomis remdamasis draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, tačiau ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų. Draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudžiamosios apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant pačią draudimo sutarties esmę.

114.       Esant ginčui dėl draudimo apsaugą ir jos apimtį nustatančių draudimo sutarties sąlygų, sutartis turi būti aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), taip pat atitinkamas teismų praktikoje suformuluotas šios rūšies (draudimo) sutarčių aiškinimo taisykles.

115.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, aiškinant draudimo sutarties sąlygas, atsižvelgtina į draudimo sutarčių sudarymo ypatumus, kad tai yra sudėtingos sutartys, kuriose yra tiek individualių, tiek standartinių sąlygų, sudaromos prisijungimo būdu ir draudėjas turi ribotas galimybes derėtis dėl tokių sutarčių sąlygų. Draudikas yra tam tikros srities profesionalas, jam ir jo veiklai taikomi didesni reikalavimai, o tai labai sustiprina vienos iš sutarties šalių (draudiko) ekonominį ir teisinį statusą formuojant draudimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016).

116.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė „ERGO“, kaip draudikė, 2020 m. gegužės 20 d. išdavė ieškovei garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą ir pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisykles Nr. 029. Pagal laidavimo raštą draudikė įsipareigojo, gavus ieškovės raštišką pagrįstą reikalavimą sumokėti ne daugiau kaip 827 917,61 Eur, jeigu draudėja AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ neįvykdys savo įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu rangos sutartyje numatytomis sąlygomis, taip pat ir draudėjos nemokumo ar bankroto atveju. Draudimo taisyklėse nurodyta, kad draudžiamasis įvykis pagal garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutartį yra įvykis, dėl kurio naudos gavėjas patiria tiesioginius nuostolius, kai draudėjas per su naudos gavėju sudarytoje sutartyje nurodytą garantinį laikotarpį neįvykdo garantinio laikotarpio įsipareigojimų (draudimo taisyklių 5.4 papunktis). Draudikas nemoka draudimo išmokos už naudos gavėjo patirtus nuostolius, kuriuos tiesiogiai sukėlė arba jie atsirado ar padidėjo dėl aplinkybių, kurioms esant draudėjui netaikoma civilinė atsakomybė arba jis atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis) (draudimo taisyklių 6.1.1.5 papunktis). Nedraudžiamaisiais laikomi atvejai, kai dėl draudėjo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo nėra draudėjo kaltės (draudimo taisyklių 6.1.8 papunktis), taip pat atvejai, kai naudos gavėjas nepagrindžia ir neįrodo patirtų tiesioginių nuostolių fakto ir jų dydžio (draudimo taisyklių 6.1.10 papunktis).

117.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės „ERGO“, kaip draudikės, apeliacinio skundo argumentus ir nurodytų draudimo taisyklių sąlygas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvykį pripažino draudžiamuoju. Draudikė apeliaciniame skunde nurodė, kad draudžiamasis įvykis pagal garantinio laikotarpio laidavimo draudimo sutartį yra įvykis, dėl kurio naudos gavėjas patiria tiesioginius nuostolius, kai draudėjas per su naudos gavėju sudarytoje sutartyje nurodytą garantinį laikotarpį neįvykdo garantinio laikotarpio įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, paaiškėjus rangovės atliktų statybos rangos darbų trūkumams, rangovė neteigė, jog ji bent iš dalies nėra atsakinga už jų atsiradimą, t. y. rangovė nesutiko tik su savo atsakomybės ribomis. Tokią poziciją rangovė palaikė ir atsiliepime į draudikės apeliacinį skundą. Nustatyta, kad, paaiškėjus trūkumams, ieškovė ir rangovė bendradarbiavo, bendrai pasamdė statybos specialistus trūkumų atsiradimo priežastims nustatyti. Kaip minėta, rangovės atsakomybę už atsiradusius trūkumus konstatavo tiek ieškovės ir rangovės pasamdyti statybos specialistai E. L. ir T. M., tiek pačios draudikės pasamdytas specialistas S. M. Nors statybos specialistai konstatavo rangovės atsakomybę už atsiradusius statybos rangos trūkumus, rangovė taip ir nepradėjo bent iš dalies šalinti trūkumus, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl būsimų nuostolių, šalinant trūkumus, atlyginimo.

118.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė dėl rangovės atliktų statybos rangos darbų patyrė 548 582,04 Eur žalą, už kurios atsiradimą iš dalies (83 proc.) atsakinga yra rangovė. Aplinkybė, kad tarp ieškovės ir rangovės kilo nesutarimai dėl statybos proceso dalyvių atsakomybės apimties už atsiradusius defektus, nereiškia, jog taip ieškovė sukūrė draudžiamojo įvykio faktą, nes, kaip minėta, nors rangovė ir neneigė dalinės savo atsakomybės, tačiau statybos rangos trūkumų šalinti taip ir nepradėjo, t. y. rangovė neįvykdė garantinių įsipareigojimų, prisiimtų rangos sutartimi. Kaip minėta, draudikė laidavimo draudimo sutartimi prisiėmė įsipareigojimus užtikrinti rangovės sutartines prievoles dėl rangos darbų defektų pašalinimo per rangos sutartyje numatytą garantinį defektų šalinimo terminą. Taigi, draudimo rizika yra sietina su tikimybe, kad rangovė per rangos sutartyje numatytą defektų šalinimo laikotarpį įvykdys įsipareigojimą pašalinti garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius statybos rangos defektus.

119.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad draudikės apeliacinio skundo argumentai dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio. Nei paaiškėjus rangovės atliktų darbų trūkumams, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo kilęs ginčas, kad rangovė galėtų būti atleista nuo atsakomybės už garantinių įsipareigojimų nevykdymą ar ieškovės būsimų nuostolių atlyginimą, nes rangovė savo atsakomybę (iš dalies) pripažino nuo trūkumų atsiradimo momento, tačiau garantinių įsipareigojimų nevykdė jokia apimtimi. Nagrinėjamu atveju rangovė, siekdama sumažinti savo atsakomybės mastą, turėjo įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatytas defektų atsiradimo priežastis, t. y. kad defektai atsirado ne dėl jos kaltės, tačiau to neįrodė. Nustatyta, kad iš esmės (83 proc.) defektai atsirado dėl rangovės netinkamai pasirinktos darbų atlikimo technologijos, taip pat kitų statybos specialistų nustatytų veiksnių komplekso, o ne dėl kitų statybos proceso dalyvių didelio aplaidumo ar nebendradarbiavimo su rangove. Taigi, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliacinės instancijos teismui pateiktuose atsiliepimuose į kitų dalyvaujančių byloje asmenų apeliacinius skundus rangovė neišreiškė valios įvykdyti garantinius įsipareigojimus bent iš dalies. Taigi, draudikės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvykį pripažino draudžiamuoju, atmestini kaip nepagrįsti.

120.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad draudėjos (rangovės) ir draudikės atsakomybė naudos gavėjai yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008), todėl laikytina, jog draudikė solidariai su rangove yra atsakinga už 83 proc. ieškovės būsimų nuostolių, remontuojant garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius ginčui aktualaus objekto fasado trūkumus, atlyginimą, atsižvelgiant į tai, jog priteistinas nuostolių atlyginimo dydis neviršija draudimo sumos.

Dėl netesybų

121.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti iš rangovės netesybas už rangovės delsimą pradėti šalinti statybos rangos trūkumus. Ieškovės vertinimu, prašomos priteisti netesybos yra susijusios su ieškinio reikalavimu priteisti būsimų defektų šalinimo nuostolių atlyginimą, tačiau savo turiniu reikalavimas priteisti netesybas yra savarankiškas reikalavimas, t. y. dėl rangovės delsimo šalinti trūkumus ieškovė patyrė papildomas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su rangovės delsimu šalinti trūkumus.

122.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybas nustatančios sutarčių sąlygos yra sutarties šalių plačiai naudojama tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma.

123.       Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai.

124.       CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

125.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti netesybas, teismas turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės, ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, byloje dėl netesybų priteisimo sudaro įrodinėjimo dalyką. Netesybos gali būti priteisiamos, jeigu nustatoma, kad atsakovas netinkamai vykdė (įvykdė) sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

126.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir rangovė rangos sutarties 8.3 ir 8.4 papunkčiuose susitarė, jog garantiniu laikotarpiu rangovė po rašytinio užsakovės pranešimo gavimo turi ne vėliau kaip per 3 darbo dienas atsiųsti atstovą defektų įvertinimui ir jų ištaisymo termino suderinimui. Neatvykus rangovės atstovui per sutartyje numatytą laiką, reiškia, jog rangovė pastabų dėl defektų neturi, todėl rangovė privalo pašalinti nurodytus defektus per užsakovės nustatytą technologiškai pagrįstą terminą. Jei rangovė nepradeda šalinti trūkumų bei defektų ir (ar) jų nepašalina per su užsakovės suderintą / nustatytą terminą, užsakovė turi teisę pareikalauti sumokėti 150 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną, skaičiuojamą iki defektų, bei atlyginti užsakovės nuostolius, taip pat užsakovė, pranešusi apie tai rangovei raštu, turi teisę pasitelkti kitus fizinius ir (ar) juridinius asmenis šiems trūkumams bei defektams pašalinti, o rangovė privalo atlyginti visus užsakovės nuostolius, susijusius su statybos darbų trūkumų ir defektų šalinimu bei rangovės vengimu juos šalinti. Šios sumos ne ginčo tvarka įskaitomos į visas užsakovės rangovei mokėtinas / grąžintinas sumas.

127.       Vertinant ieškovės reikalavimą dėl netesybų priteisimo už delsimą pašalinti statybos rangos trūkumus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.73 straipsnyje įtvirtintas draudimas kreditoriui kartu reikalauti ir įvykdyti prievolę, ir sumokėti netesybas, skirtas užkirsti kelią kreditoriaus praturtėjimui, jog kreditorius negautų tiek realiai sutartyje numatyto prievolės įvykdymo natūra, tiek alternatyvaus teisių apgynimo netesybų forma. Analogiška taisyklė įtvirtinta CK 6.258 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią, jei pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad rangovė, gavusi ieškovės pranešimą dėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių statybos rangos trūkumų, atvyko juos apžiūrėti, šalys kartu pasamdė statybos specialistus trūkumų atsiradimo priežastims nustatyti, tačiau rangovė nesutiko jų šalinti, nesutikdama dėl savo atsakomybės ribų už paaiškėjusius statybos rangos trūkumus. Tiek pradiniu ieškiniu, tiek ieškinio patikslinimu ieškovė prašė priteisti būsimas defektų šalinimo išlaidas, kurios yra žymiai didesnės nei prašomos priteisti netesybos už vėlavimą pradėti defektų šalinimo darbus. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netesybų dydį įskaitė į būsimų nuostolių dydį, nes tiek būsimi nuostoliai, tiek netesybos kilo iš to paties pažeidimo, t. y. rangovės atsisakymo pačiai pašalinti atliktų darbų trūkumus. Ieškovės siekis priteisti netesybas už tą patį pažeidimą laikytinas iš esmės siekiu priteisti baudą, o ne kaip nuostolių kompensaciją, todėl toks reikalavimas neatitinka nurodytų CK normų ir suformuotos teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju būsimų nuostolių ir netesybų paskirtis sutampa, o pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Kadangi ieškovės nuostoliai dėl defektų šalinimo viršija prašomų priteisti netesybų dydį, todėl netesybos pagrįstai įskaitytos į nuostolių dydį.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

128.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai  pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias rangovės, projektuotojos ir techninės prižiūrėtojos atsakomybės ribas už garantiniu laikotarpiu atsiradusius statybos rangos darbų trūkumus, ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, jog projektuotoja taip pat yra atsakinga už atsiradusius trūkumus, o rangovės atsakomybės dydis sudaro tik 40 proc. Teisėjų kolegija nustato rangovei tenkančią pareigą atlyginti ieškovei būsimų nuostolių dalį, sudarančią 83 proc., t. y. rangovės atsakomybė už defektus sudaro 455 323,10 Eur. Nepakankama techninė priežiūra sudaro teisinį pagrindą nustatyti techninės prižiūrėtojos atsakomybės dalį 17 proc. Nenustačius projektuotojos atsakomybės, teisėjų kolegija šalina iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad už ginčo defektų atsiradimą iš dalies atsakinga yra projektuotoja UAB „Eventus Pro“.

129.       Taigi, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos sprendimą, priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovių AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ ir „ERGO“ 455 323,10 Eur būsimų nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis), iš naujo išdėstant skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, perskirstant bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

130.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

131.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

132.       Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, ieškovei priteisiant proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

133.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti 1 198 901,40 Eur būsimų nuostolių atlyginimą ir 27 000 Eur netesybų, t. y. bendrą 1 225 901,40 Eur sumą, iš kurios priteisiama 455 323,10 Eur, t. y. ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai tenkinami 37,14 proc., atmetami – 62,86 proc.

134.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 50 178,62 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 10 169 Eur – žyminiam mokesčiui, 38 086,69 Eur – atstovavimo išlaidoms, 1 922,93 Eur – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidoms. Atsakovė „ERGO“ patyrė 16 558 Eur atstovavimo išlaidas, o atsakovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ – 37 158,05 Eur. Trečiasis asmuo UAB „DARNU GROUP“ patyrė 15 067,41 Eur atstovavimo išlaidas, o UAB „Eventus Pro“ – 4 350 Eur.

135.       Nei pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 14 d. posėdyje, nei apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos dalyvaujantys byloje asmenys nenurodė argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, dalyvaujančių byloje asmenų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios, būtinos ir pagrįstos, neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijams.

136.       Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, padidina ieškovei priteisiamą sumą iki 455 323,10 Eur, todėl keičiamas pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Kaip minėta, patikslintas ieškinys tenkinamas 37,14 proc., todėl ieškovei iš atsakovių priteisiamas 18 636,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme, t. y. po 9 318,17 Eur iš kiekvienos atsakovės.

137.       Ieškinys atmetamas 62,86 proc., todėl iš ieškovės atsakovei AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ priteistinas 23 357,55 Eur, o atsakovei „ERGO“ – 10 408,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme.

138.       Tretieji asmens, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „DARNU GROUP“ ir UAB „Eventus Pro“ dalyvavo byloje ieškovės pusėje, t. y. prašė patenkinti ieškinio reikalavimus, todėl minėtiems tretiesiems asmenims iš atsakovių bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai. Taigi, trečiajam asmeniui UAB „DARNU GROUP“ iš atsakovių priteistinas 5 596,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. po 2 798,02 Eur iš kiekvienos atsakovės. Trečiajam asmeniui UAB „Eventus Pro“ iš atsakovių priteistinas 1 615,59 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme, t. y. po 807,80 Eur iš kiekvienos atsakovės.

139.       Jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, kai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, t. y. 8 Eur.

140.       Pirmosios instancijos teisme patirtos 15,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Proporcingai patenkintų ir atmestų (62,86 proc.) ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės valstybės naudai priteistinos 9,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Likusi procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis iš atsakovių nepriteistina, nes neviršija minimalios priteistinos sumos.

141.       Kaip minėta, ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti bendrą 1 225 901,40 Eur sumą, iš kurios pirmosios instancijos teismas priteisė 219 432,82 Eur. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė priteisti visą patikslinto ieškinio sumą, todėl laikytina, kad ieškovė skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą, papildomai prašydama priteisti likusią 1 006 468,58 Eur patikslinto ieškinio reikalavimų dalį. Apeliacinės instancijos teismas ieškovei priteistiną sumą padidina iki 455 323,10 Eur, t. y. 235 890,28 Eur, todėl laikytina, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas 23,44 proc.

142.       Ieškovė nuo ginčijamos sumos už apeliacinį skundą sumokėjo 8 524 Eur žyminį mokestį ir pateikė prašymą priteisti 11 545,74 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo ir atsiliepimų į atsakovės „ERGO“ ir trečiojo asmens UAB „Eventus Pro“ apeliacinius skundus parengimą. 

143.       CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020). 

144.       Taigi, proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, ieškovė turi teisę į 23,44 proc. bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, iš atsakovės „ERGO“, kurios apeliacinis skundas netenkinamas.

145.       Rekomendacijų 7 punktas reglamentuoja, kad civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos oficialiosios statistikos portale skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

146.       Ieškovės 11 545,74 Eur išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2024 m. gegužės ir birželio mėn. (II ketvirtį). Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2023 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 110,30 Eur. Maksimalus dydis už apeliacinį skundą sudaro 3 587,51 Eur (1,7 x 2 110,30 Eur; Rekomendacijų 8.10 punktas), už atsiliepimą į 2 apeliacinius skundus – 2 po 2 743,39 Eur (1,3 x 2 110,30 Eur) (Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktai), t. y. iš viso 9 074,29 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažinamas pagal Rekomendacijų maksimalų dydį, apskaičiuojant proporcingai patenkintų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės „ERGO“ priteisiamas 2 743,39 Eur už atsiliepimą į šios atsakovės apeliacinį skundą ir 840,91 Eur (3 587,51 Eur x 23,44 proc.), t. y. 3 584,30 Eur  advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme atlyginimas ir 2 744 Eur žyminio mokesčio (apskaičiuoto pagal CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktą nuo priteistų pagal apeliacinį skundą 235 890,28 Eur) išlaidos, iš viso 6 328,30 Eur.

147.       Apeliacinės instancijos teisme atsakovė „ERGO“ sumokėjo 2 621 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikė prašymą priteisti 6 292 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, parengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimus į ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Eventus Pro“ apeliacinius skundus. Atsakovės „ERGO“ apeliacinis skundas atmetamas, trečiojo asmens UAB „Eventus Pro“ apeliacinis skundas tenkinamas, todėl atsakovė „ERGO“ neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį sudaro už atsakovės apeliacinį skundą sumokėtas žyminis ir advokato teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą parengimą.

148.       Atsakovės „ERGO“ advokato pateikta 2024 m. birželio 7 d. PVM sąskaita faktūra ir advokato darbų ataskaita patvirtina, kad advokato teisinių paslaugų, rengiant atsakovės atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kaina sudaro 2 420 Eur (bendra paslaugų suma 3 630 Eur; 2/3 darbo valandų skirta atsiliepimui į ieškovės apeliacinį skundą parengti). Atsakovė nurodytą sąskaitą apmokėjo 2024 m. birželio 20 d. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 743,39 Eur (1,3 x 2 110,30 Eur) (Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktai), t. y. atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Ieškovės apeliacinis skundas atmestas 76,56 proc., todėl atsakovei „ERGO“ iš ieškovės priteisiamas 1 852,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme.

149.       Atsakovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ pateikė prašymą priteisti 10 327,35 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į ieškovės, atsakovės „ERGO“ ir trečiojo asmens UAB „Eventus Pro“, palaikančios ieškovės poziciją, apeliacinius skundus parengimą. Kaip minėta, atsakovės „ERGO“ apeliacinis skundas atmetamas, trečiojo asmens UAB „Eventus Pro“ apeliacinis skundas tenkinamas, todėl atsakovė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį sudaro advokato teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimų į atsakovės „ERGO“ ir trečiojo asmens UAB „Eventus Pro“ apeliacinius skundus parengimą.

150.       Atsakovės AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ advokato pateikta 2024 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra ir suteiktų teisinių paslaugų ataskaita patvirtina, kad advokato teisinių paslaugų išlaidų, rengiant atsakovės atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, dydis sudaro 6 915,15 Eur. Advokato teisinės pagalbos išlaidos apmokėtos 2024 m. birželio 25 d. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 743,39 Eur (1,3 x 2 110,30 Eur) (Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktai), t. y. atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažintinas iki 2 743,39 Eur. Ieškovės apeliacinis skundas atmestas 76,56 proc., todėl atsakovei AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ iš ieškovės priteistinas 2 100,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme.

151.       Trečiasis asmuo UAB „Eventus Pro“ už apeliacinį skundą sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį ir pateikė prašymą priteisti 3 100 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimų į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus parengimą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėtos 2024 m. birželio 11 d. Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, nes, kaip minėta, už apeliacinio skundo parengimą ir dviejų atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą, išlaidas patiriant 2024 m. II ketvirtį, maksimali atlygintina suma gali sudaryti iš viso 11 585,55 Eur. Kadangi UAB „Eventus Pro“, palaikančios ieškovės poziciją, apeliacinis skundas tenkinamas, šiam trečiajam asmeniui iš atsakovės „ERGO“ priteisiamas 3 209 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme.

152.       Trečiasis asmuo UAB „DARNU GROUP“ nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DG Paupio verslo namai“ (juridinio asmens kodas 300115450) solidariai iš atsakovių akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ (juridinio asmens kodas 147732969) ir „ERGO Insurance SE“ (juridinio asmens kodas 10017013) 455 323,10 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris eurus ir 10 ct) nuostolių atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 455 323,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ (juridinio asmens kodas 147732969) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG Paupio verslo namai“ (juridinio asmens kodas 300115450) 23 357,55 Eur (dvidešimt tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 55 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei „ERGO Insurance SE“ (juridinio asmens kodas 10017013) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG Paupio verslo namai“ (juridinio asmens kodas 300115450) 10 408,36 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus aštuonis eurus ir 36 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Eventus Pro“ (juridinio asmens kodas 30059175) iš atsakovių akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ (juridinio asmens kodas 147732969) ir „ERGO Insurance SE“ (juridinio asmens kodas 10017013) po 807,80 Eur (aštuonis šimtus septynis eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „DARNU GROUP“ (juridinio asmens kodas 123010339) iš atsakovių akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ (juridinio asmens kodas 147732969) ir „ERGO Insurance SE“ (juridinio asmens kodas 10017013) po 2 798,02 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 2 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG Paupio verslo namai“ (juridinio asmens kodas 300115450) 9,68 Eur (devynis eurus ir 68 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.“

Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo argumentus apie tai, kad projektuotoja uždaroji akcinės bendrovė „Eventus Pro“ yra iš dalies atsakinga už defektų statybos rangos darbų garantiniu laikotarpiu atsiradimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG Paupio verslo namai“ (juridinio asmens kodas 300115450) atsakovei „ERGO Insurance SE“ (juridinio asmens kodas 10017013) 1 852,75 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 75 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG Paupio verslo namai“ (juridinio asmens kodas 300115450) atsakovei akcinei bendrovei „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ (juridinio asmens kodas 147732969) 2 100,34 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų ir 34 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės „ERGO Insurance SE“ (juridinio asmens kodas 10017013) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DG Paupio verslo namai“ (juridinio asmens kodas 300115450) 6 328,30 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės „ERGO Insurance SE“ (juridinio asmens kodas 10017013) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Eventus Pro“ (juridinio asmens kodas 30059175) 3 209 Eur (tris tūkstančius du šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                           Marius Bajoras

                                                                                                           Asta Radzevičienė

                                                                                                           Neringa Švedienė