LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. liepos 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. liepos 8 d. gautu atsakovo R. J. kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas R. J. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Atsakovas paduotame kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, jog CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje nėra taikytinas dėl to, kad atsakovas, atlikdamas dalinius nuomos mokesčio mokėjimus, pripažino prievolę, buvo padaryta pažeidus CK 6.55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmokų paskirstymą reglamentuojančią teisės normą, nepagrįstai nesivadovaujant CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neginant silpnesnės bylos šalies teisėtų interesų. Atsakovo manymu, byloje esantys įrodymai (ginčo šalių susirašinėjimas) patvirtina, kad atsakovas nesutiko su nuomos mokesčio skaičiavimu ir informavo ieškovę, jog jis moka ne įsiskolinimą, o einamuosius buto nuomos mokėjimus. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma suteikia kreditoriui, bet ne teismui teisę užskaityti gautą įmoką už seniausią skolą. Kadangi ieškovė ieškinyje nenurodė, kad ji atsakovo mokėjimus užskaitė už seniausią skolą, todėl teismai padarydami priešingą išvadą išėjo už ieškinio ribų. Teismai negynė atsakovo kaip socialiai remtino ir neįgalaus asmens interesų, kadangi nepasisakė dėl ieškovės veiksmų teisėtumo, atsisakant skirti atsakovui nuomos mokesčio kompensaciją.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė kasaciniame skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas