Civilinė byla Nr. e2A-1433-430/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Virginijaus Kairevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. L. (M. L.) ir atsakovų K. P. (K. P.), N. V. (N. V.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (buvusio Vilniaus rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovams N. V., K. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, ir atsakovų priešieškinį ieškovui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) priteisti ieškovui 0,4169 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), o atsakovams 1,2945 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti tokią naudojimosi 2,1011 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), tvarką: a) ieškovas naudojasi 0,7679 ha žemės sklypo dalimi, 2016 m. lapkričio 23 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, parengtame uždarosios akcinės bendrovės „Geogroup“ (toliau – UAB „Geogroup“) vadovo V. B., pažymėta indeksu 2; b) atsakovai naudojasi 1,2558 ha žemės sklypo dalimi, 2016 m. lapkričio 23 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, parengtame UAB „Geogroup“ vadovo V. B., pažymėta indeksu 1; c) ieškovas ir atsakovai bendrai naudojasi 0,0774 ha žemės sklypo dalimi, 2016 m. lapkričio 23 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, parengtame UAB „Geogroup“ vadovo V. B., pažymėta indeksu 3; 3) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovai yra 2,1011 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir 0,4169 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovui priklauso po ½ dalį abiejų žemės sklypų, o kiekvienam iš atsakovų po ¼ dalį abiejų žemės sklypų, t. y. atsakovams bendrai priklauso po ½ dalį abiejų žemės sklypų. 2016 m. spalio mėnesio pabaigoje ieškovas iš atsakovų gavo pasiūlymą nusistatyti abiejų žemės sklypų naudojimosi tvarką, tačiau, ieškovo manymu, vien tik naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymas šiuo atveju nėra tikslingas. Abiem pusėms žymiai naudingesnis variantas būtų atidalinti mažesnį, t. y. 0,4169 ha žemės sklypą (toliau – Žemės sklypas Nr. 1), visiškai ir perskirstyti šalių turimas dalis didesniame, t. y. 2,1011 ha žemės sklype (toliau – Žemės sklypas Nr. 2), ir naudojimosi tvarką nustatyti tik dėl šio didesniojo, 2,1011 ha žemės sklypo naudojimo. Teigė, kad šalia Žemės sklypo Nr. 1 yra ieškovui ir jo sutuoktinei Z. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais (namų valda). Norint patekti į Žemės sklypą Nr. 1, per ieškovui priklausantį žemės sklypą (namų valdą) yra nustatytas kelio servitutas, ieškovo namų valdos sklypą padalijantis į dvi dalis. Kadangi per ieškovo kiemą eina pravažiavimas iki Žemės sklypo Nr. 1, yra apribotas ieškovo nevaržomas naudojimasis jo namų valdos žemės sklypu, kas kelia nepatogumus ir ginčus tarp sklypų bendrasavininkų. Tuo tarpu įgyvendinus ieškovo pasiūlymą dėl atsidalijimo, Žemės sklype Nr. 1 bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai visiškai pasibaigtų, per ieškovo namų valdos sklypą einantis kelio servitutas būtų panaikintas, o dėl Žemės sklypo Nr. 2 kiekvienai šaliai būtų nustatyta aiški naudojimosi tvarka. Siūlomas atsidalijimo variantas atsakovų interesų nepažeistų ir yra teikiamas atlikus abiejų žemės sklypų vertinimus ir atsižvelgiant į kiekvienai šaliai priklausančias žemės sklypų dalis. Atsakovams perleidus savo ½ dalį Žemės sklype Nr. 1, tačiau vietoje jos įgijus 24,39 a Žemės sklype Nr. 2, Žemės sklypas Nr. 1 būtų visiškai atsidalintas, tačiau atsakovų interesų tai niekaip nepažeistų, kadangi iš atsakovų nebūtų atimta jokia jiems priklausančios žemės dalis, taip pat nebūtų reikalingos ir jokios papildomos kompensacijos. Atsakovų turimos žemės dalies praradimas Žemės sklype Nr. 1, būtų visiškai kompensuotas didesne žemės dalimi Žemės sklype Nr. 2. Atsidalinus Žemės sklypą Nr. 1, Žemės sklypas Nr. 2 ir toliau liktų bendrosios dalinės nuosavybės objektu, priklausančiu ieškovui ir atsakovams, tačiau pasikeistų šalių turimas ir naudotinas žemės sklypo plotas, todėl, siekiant išvengti bet kokių tarp šalių galinčių ateityje kilti konfliktų, yra tikslinga šiam žemės sklypui nustatyti naudojimosi tvarką. Pateikė prie ieškinio 2016 m. lapkričio 23 d. Žemės sklypo Nr. 2 naudojimosi tvarkos nustatymo planą (priedas Nr. 6), parengtą UAB „Geogroup“ vadovo V. B.. Plane, įvertinus Žemės sklypo Nr. 1 atsidalijimą, yra nurodytas ieškovo ir atsakovų asmeniniam ir bendram naudojimui priskirtinas žemės sklypo plotas. Po Žemės sklypo Nr. 1 atsidalijimo, ieškovo naudojimui Žemės sklype Nr. 2 priklausytų 76,79 a dalis, plane pažymėta Nr. 2, o atsakovams atitinkamai padidėjusi – 125,58 a dalis, plane pažymėta Nr. 1. Kad atsakovai galėtų patekti į jiems tenkančią Žemės sklypo Nr. 2 dalį, nustatomas pravažiavimas, 7,74 a sklypo dalis, plane pažymėta Nr. 3, priskiriama bendrai naudotis visoms šalims. Ieškovo manymu, pagal siūlomą variantą atsakovų naudojimui tektų ne mažesnė žemės sklypo dalis negu jiems priklauso, įvertinus Žemės sklypo Nr. 1 atidalijimą ir atitinkamai padėjusią atsakovų dalį Žemės sklype Nr. 2. Negana to, pravažiavimas iki atsakovų sklypo dalių nustatytas šalia ieškovui tenkančios sklypo dalies, todėl jokių neigiamų pasekmių atsakovai nepatirtų.
3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo teiginiai, jog ginčo žemės sklypai galėtų būti atidalijami tokiu būdu, kad atsakovai ieškovui perleistų turimą ½ dalį Žemės sklypo Nr. 1 ir šis žemės sklypas liktų tik ieškovo nuosavybe, o ieškovas atsakovams perleistų atitinkamą jam priklausančią dalį Žemės sklype Nr. 2, ir dėl to atsakovai nepatirs neigiamų pasekmių, yra nepagrįstas, nes toks atidalijimas pažeistų atsakovų teises ir interesus. Pažymėjo, kad atsakovai, 2005 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigydami ginčo žemės sklypų dalis, norėjo įgyti nuosavybės teises į abiejų žemės sklypų dalis, todėl nesutinka prarasti vieno iš žemės sklypo nuosavybės teises. Atsakovai, valdydami ginčo žemės sklypus, nepažeidžia ieškovo interesų, įgyvendina savo nuosavybės teisę, valdo ir disponuoja jiems priklausančia ½ Žemės sklypo Nr. 1 dalimi. Atsakovai nesutinka perleisti nuosavybės teisę į jiems priklausančią Žemės sklypo Nr. 1 dalį kaip to reikalauja ieškovas. Teigė, kad ieškovas sąmoningai nuslepia aplinkybes, jog egzistuoja vienintelė galimybė patekti į Žemės sklypą Nr. 2 tik per ieškovui priklausantį žemės sklypą (namų valdą) ir per Žemės sklypą Nr. 1 (kitos techninės galimybės numatyti kelią nėra), todėl, patenkinus ieškovo reikalavimą priteisti jam visą Žemės sklypą Nr. 1, kelio servitutas liktų ne tik ieškovui priklausančiame žemės sklype (namų valdoje), bet ir būtų nustatytas Žemės sklype Nr. 1. Taigi ir toliau būtų apribotas ieškovo nevaržomas naudojimasis jo namų valdos žemės sklypu ir Žemės sklypu Nr. 1, o tai ir toliau keltų nepatogumus ir šalių ginčus.
4. Atsakovai pateikė byloje priešieškinį, prašydami: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ieškovams dalį pagal pirmą, arba antrą aprašomojoje dalyje nurodytą variantą; 2) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ieškovams dalį pagal pirmą, arba antrą aprašomojoje dalyje nurodytą variantą; 3) priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovai, 2005 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigydami ginčo žemės sklypų dalis, norėjo įgyti nuosavybės teisę į abiejų ginčo žemės sklypų dalis. Savo žemės sklypų dalis atsakovai valdė tinkamai, nepažeisdami jokių ieškovo teisių ir interesų. Atsakovų manymu, žemės sklypai turi būti atidalijami tokiu būdu, kad nei ieškovas, nei atsakovai nepatirtų jokių neigiamų pasekmių, ir nebūtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Pažymėjo, kad jų siūlomas atsidalijimo variantas ieškovo interesų nepažeis ir yra teikiamas atsižvelgiant į kiekvienai šaliai priklausančias žemės sklypų dalis. Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovai siūlo atidalinti taip: a) pirmas variantas – atsakovams atitenka žemės sklypo dalis pažymėta schemoje Nr. 1 taškais: 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, o ieškovui atitenka žemės sklypo dalis pažymėta schemoje taškais: 1, 2, 3, 13, 14, 15, 16 (pažymėta schemoje – 2); b) antras variantas – atsakovams atitenka žemės sklypo dalis pažymėta schemoje Nr. 2 taškais: 1, 2, 13, 14, 15, 16 (pažymėta schemoje – 2), o ieškovui atitenka žemės sklypo dalis pažymėtas schemoje taškais: 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 (pažymėta schemoje – 1). Žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovai siūlo atidalinti taip: a) pirmas variantas – atsakovams atitenka žemės sklypo dalis pažymėta taškais: 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, o ieškovui atitenka žemės sklypo dalis pažymėta schemoje taškais: 1, 2, 3, 4, 17, 18, 19, 20; b) antras variantas – atsakovams naudotis atitenka žemės sklypo dalis pažymėta taškais: 1,2, 3, 4, 17, 18, 19, 20, o ieškovui atitenka žemės sklypo dalis pažymėta taškais: 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17.
6. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį nesutiko su priešieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad priešieškinio reikalavimams neatitinkant pateiktų žemės sklypų pasidalijimo planų, visiškai neaišku, ko pareikštu priešieškiniu reikalauja atsakovai, t. y. atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo. Jeigu atsakovai vis dėl to siekia tik naudojimosi tvarkos nustatymo (kaip galima suprasti iš su priešieškiniu pateiktų žemės sklypų planų), tuomet jų priešieškinio reikalavimai yra suformuluoti netinkamai, supainiojant atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo institutus, todėl jau vien dėl šios priežasties toks priešieškinis negali būti tenkinamas. Tuo atveju, jeigu atsakovai siekia nustatyti naudojimosi abiem žemės sklypais tvarką, jie turi tikslinti ne tik priešieškinio reikalavimus, tačiau ir šio priešieškinio priedus – žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo schemas, jose išskiriant pravažiavimui reikalingą, tačiau abiejų šalių naudojimui priskirtiną, sklypų plotą. Atsidalinus vieną žemės sklypą, bent jau dėl šio sklypo naudojimo, valdymo ir disponavimo būtų išvengta bet kokių ginčų. Tuo tarpu šalims ir toliau likus abiejų žemės sklypų bendraturčiais ir nustatant tik naudojimosi jais tvarką, iš esmės savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas nebūtų palengvintas, o bendraturčių ginčai toliau tęstųsi. Atsakovai priešieškinyje deklaratyviai pažymi, kad ieškovo ieškinys pažeidžia jų teises, tačiau jokių konkrečių argumentų dėl jų pažeidžiamų teisių nepateikė. Kaip nurodė ieškinyje, pagal siūlomą variantą atsakovų naudojimui tektų ne mažesnė žemės sklypo dalis, negu jiems priklauso, įvertinus 0,4169 ha žemės sklypo, atidalijimą ir atitinkamai padėjusią atsakovų dalį 2,1011 ha žemės sklype, taigi jokių priežasčių, ieškinį vertinti kaip ieškovo nesąžiningumą ar atsakovų teisių pažeidimą, nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai (buvęs Vilniaus rajono apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimus, nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo žemės sklypų būtų neįmanoma padalinti bendraturčiams natūra pagal jų turimas bendrosios nuosavybės dalis be neproporcingos žalos žemės sklypų paskirčiai. Teismo vertinimu, ginčo žemės sklypai yra pakankamo ploto, ieškovui priklauso po ½ dalis ginčo žemės sklypų, o atsakovams po ¼ dalį, todėl šiuos žemės sklypus ne tik galima padalinti be neproporcingos žalos žemės sklypų paskirčiai, tačiau tai labiausiai atitiktų šalių interesus.
9. Konstatavo, kad ieškinio reikalavimų tenkinimas iš esmės pažeistų atsakovų interesus, kadangi atsakovai aiškiai nurodė, jog turi interesą turėti nuosavybės teises į abu žemės sklypus. Šie ginčo žemės sklypai nėra lygiaverčiai, viename iš šių žemės sklypų yra 4 vandens telkiniai, ženkliai skiriasi žemės sklypų vertės.
10. Pažymėjo, kad 2016 m. lapkričio 23 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, parengtame UAB „Geogroup“ vadovo V. B., nurodoma, jog atsakovai naudotųsi 1,2558 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 1. Iš pateikto plano nustatyta, jog didelę dalį nurodytos dalies sudarytų vandens telkiniai. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, konstatavo, jog tenkinus ieškinio reikalavimus, atsakovų teisės bus neproporcingai pažeidžiamos, todėl ieškinys negali būti patenkintas ir turi būti atmestas.
11. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priešieškinio reikalavimus, nustatė, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl, teismo vertinimu, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, šiuo atveju yra geriausia nuosavybės teisės įgyvendinimo išraiška. Atsakovai priešieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį pagal pirmą, arba antrą aprašomojoje dalyje nurodytą variantą ir atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį pagal pirmą, arba antrą aprašomojoje dalyje nurodytą variantą. Teismas, įvertinęs atsakovų pateiktas žemės sklypų naudojimosi schemas, konstatavo, kad atsakovų pateiktos priešprojektinės atidalijimo schemos nėra tinkami dokumentai, kurių pagrindu galimas žemės sklypų atidalijimas. Pažymėjo, kad byla buvo nagrinėjama ilgą laikotarpį, posėdžiai šalių prašymu buvo atidedami dėl įvairiausių priežasčių, tačiau atsakovai per visą bylos nagrinėjimo laiką teismui taip ir nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, todėl pagrindo tenkinti priešieškiniui nėra.
I. A. skundai ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
13. Prašo prijungti naujus įrodymus – 2012 m. sausio 20 d. D. K. pranešimą, Žemės sklypo Nr. 2 padalijimo planą ir 2011 m. prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigių perdavimo bei sutarties sudarymo. Pažymėjo, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus atsirado dėl nesavalaikių atsakovų argumentų ir ieškovo negalėjimo savo atsikirtimų pagrįsti įrodymais.
14. Apeliantas nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi ieškovas, reikšdamas ieškinio reikalavimus, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009 išaiškinimais. Atsižvelgiant į šią kasacinio teismo praktiką, taip pat į tai, kad ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2 nekilnojamojo turto objektai – žemės sklypai, ieškovas mano, kad racionaliausias nekilnojamojo turto naudojimo ir valdymo būdas yra ne visoms šalims nuosavybės teise valdyti abu nekilnojamojo turto objektus, tačiau juos atidalinti su tam tikros dalies praradimu viename objekte, kompensuojant kito objekto, esančio bendrąja daline nuosavybe, dalimi. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo argumentų, kuriais remdamasis, jis prašė vieno žemės sklypo visiško atidalijimo. Apeliantas sutinka, kad gal ir galima visiškai padalinti ieškovui ir atsakovams abu priklausančius žemės sklypus, tačiau tai neišspręstų nei tarp šalių kylančių konfliktų, nei pašalintų žalą, kurią ieškovui sukeltų per jo namų valdos sklypą numatytas kelias, kuriuo atsakovai gali pateikti į Žemės sklypą Nr. 1. Ieškovo reikalavimas dėl visiško žemės sklypo Nr. 1 atidalijimo yra susijęs su tuo, kad šalia Žemės sklypo Nr. 1 yra ieškovui ir jo sutuoktinei Z. L. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais (namų valda). Norint patekti į Žemės sklypą Nr. 1, per ieškovui priklausantį žemės sklypą (namų valdą), yra nustatytas kelio servitutas. Todėl, esant tokiems trukdžiams, ieškovui yra apribotas nevaržomas naudojimasis jo namų valdos žemės sklypu, o tai kelia nepatogumus ir ginčus tarp sklypų bendrasavininkų. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nevertino. Taigi, abiejų žemės sklypų padalijimas natūra neišspręstų tarp šalių kilusių ginčų ir konfliktų, todėl abiejų žemės sklypų atidalijimas yra netikslingas, ir darantis žalą ieškovo namų valdos sklypo nevaržomam naudojimui.
15. Teigė, kad atsakovai nepateikė teismui jokių pagrįstų argumentų, kodėl jie nesutinka būtų atidalinti iš Žemės sklypo Nr. 1 ir gauti didesnę žemės dalį Žemės sklype Nr. 2. Atsakovai neginčijo nei nustatytos ginčo žemės sklypų vertės, nei kalbėjo apie tame žemės sklype esančius vandens telkinius, o teismas nepagrįstas išvadas dėl šių aplinkybių sprendime suformulavo savo nuožiūra, peržengdamas ieškinio ir priešieškinio nagrinėjimo ribas. Atsakovų vienintelis argumentas buvo tai, jog nuosavybė neliečiama ir iš jų žemės niekas negali atimti, tačiau tokia pozicija nepagrįsta racionaliais paaiškinimais ir atsakovai nesiekia išspręsti tarp šalių daugelį metų besitęsiančių konfliktų. Teismas turėtų racionaliai įvertinti šią situaciją ir priimti tokį sprendimą, kuris kuo labiau sumažintų šalių, kaip bendraturčių, bendravimą.
16. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovo reikalavimų tenkinimas iš esmės pažeistų atsakovų interesus. Pažymėjo, kad teismo išvada dėl ženkliai besiskiriančių žemės sklypų verčių yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga. Nors žemės sklypų vieno aro vertė skiriasi, tačiau abiejų žemės sklypų paskirtis yra vienoda, todėl pinigines vertės prasme žemės sklypai yra lygiaverčiai. Ieškovas gavo kompetentingų specialistų išvadas, todėl atsakovų turimos žemės dalies praradimas būtų visiškai kompensuotas didesne žemės dalimi kitame žemės sklype, ir tokiu būdu būtų išspręstas šalių konfliktas, susijęs su atsakovams nustatytu pravažiavimu per ieškovo namų valdos sklypą. Be to pažymėjo, kad atsakovai savo priešieškinyje nurodė, jog jiems nėra skirtumo, kokia Žemės sklypo Nr. 2 dalimi naudotis.
17. Atsakovai atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nesutiko su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad patenkinus ieškovo reikalavimus, būtų šiurkščiai pažeista atsakovų teisė į nuosavybės neliečiamybę.
18. Atsakovai nesutinka su ieškovo argumentais, kad, tenkinus ieškovo reikalavimus, bus išvengta bendraturčių konfliktų ateityje, tokie argumentai pagrįsti tik prielaidomis. Pažymėjo, kad, patenkinus ieškovo reikalavimą priteisti jam visą Žemės sklypą Nr. 1, kelias lieka ne tik ieškovui priklausančiame žemės sklype (namų valdoje), bet ir bus tęsiamas per Žemės sklypą Nr. 1, taigi ir toliau bus apribotas ieškovo nevaržomas naudojimasis jo namų valdos žemės sklypu ir Žemės sklypu Nr. 1. Atsakovai nesutinka perleisti nuosavybės teisės į jiems priklausančio Žemės sklypo Nr. 1 dalį kaip to reikalauja ieškovas, nes tokiu būdu būtų pažeista atsakovų teisė į nuosavybės neliečiamybę, todėl pirmosios instancijos teismas dėl to padarė teisingas išvadas.
19. Atsakovai mano, kad žemės sklypai nėra lygiaverčiai, skiriasi jų panaudojimo galimybės, Žemės sklypui Nr. 1 nustatyta dabartinė naudojimo paskirtis žemės ūkio veiklai vykdyti gali būti pakeista į mažaaukščių namų statybos paskirtį, o Žemės sklypui Nr. 2 toks paskirties pakeitimas nėra galimas, nes pagal minėtą planą jis patenka į intensyvaus ūkininkavimo zoną.
20. Atsakovai nesutinka, kad prie apeliacinėje instancijoje nagrinėjamos bylos būtų prijungti ieškovo naujai teikiami įrodymai, kadangi ieškovas nenurodė teisiškai pagrįstų motyvų dėl kokių priežasčių minėti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų tokius įrodymus atsisakyti priimti. Kita vertus, minėti įrodymai niekaip nepagrindžia aplinkybių, kad yra galimybė pakeisti minėto Žemės sklypo Nr. 2 paskirtį.
21. Atsakovai taip pat pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį dėl atsakovų priešieškinio reikalavimų atmetimo ir priimti šio dalyje naują sprendimą – priešieškinio reikalavimus tenkinti visiškai.
22. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovų siūlomo atidalijimo schemos nėra tinkamos, nes teismas nenurodė, kokiems teisės aktams prieštarauja minėtų schemų turinys. Teismas nesigilino į schemose nurodytus duomenis, nors schemos sudarytos asmens, kuris turi teisę sudaryti tokio pobūdžio dokumentus. Šis dokumentas turi visus būtinus rekvizitus, kurių pagrindu būtų galimas žemės sklypų atidalijimas. Teismas nurodė, kad tokiam sprendimui priimti būtini dokumentai, kurių pavadinimas yra Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, tačiau nenurodė, kokių teisės aktų pagrindu tokie projektai sudaromi ir nepaminėjo minėtuose teisės aktuose numatytų reikalavimų. Projekto sudarymo tvarką reglamentuoja „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės), tačiau teismas nesigilino į šias taisykles, kurių 57 punktas numato, jog Taisyklėse numatyta procedūra dėl bendraturčio (ieškovo) nesutikimo su projektu, kas iš esmės sustabdo tolesnį tokio projekto parengimą. Tarp šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl savaime aišku, kad ieškovas nesutiks su bent kokiais atsakovų siūlytais projektais, todėl projekto paruošimas ir pateikimas yra neįmanomas.
23. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas formaliais pagrindais atsisakė tenkinti atsakovų reikalavimus, todėl reikalavimų atmetimas faktiškai užkerta kelią atsakovams įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje numatytą ir garantuotą teisę reikalauti atidalyti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismo skundžiamos dalies sprendimas priimtas, nesilaikant teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
24. Ieškovas atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą nesutiko su skundu ir prašo jį atmesti.
25. Nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog atsakovų priešprojektinės atidalijimo schemos nėra tinkami dokumentai, sprendžiant žemės sklypų atidalijimo klausimą. Pažymėjo, kad atsakovai ir jų atstovas viso proceso pirmosios instancijos teisme metu painiojo du teisinius institutus – atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymą, todėl neparengė ir teismui nepateikė savo reikalavimams dėl atidalijimo reikalingų žemės sklypų projektų. Atsakovai, siekdami atidalijimo, turėjo parengti ir teismui pateikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kurie yra rengiami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Tokios nurodytos teisės aktų nustatytos tvarkos laikosi ir teismai, atmesdami šalių atidalijimo reikalavimus, nesant tinkamai parengtų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2013). Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovai nesupranta, jog jų pateiktos schemos nėra tinkamos, ar kodėl jie privalėjo rengti teisės aktuose nurodytus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, yra visiškai nepagrįsti ir nepateisinantys reikalingų dokumentų nepateikimo, todėl atsakovų apeliacinis skundas turi būti atmestas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, ir atsakovų priešieškinis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui
29. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus: 2012 m. sausio 20 d. D. K. pranešimą, Žemės sklypo Nr. 2 padalijimo planą ir 2011 m. prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigių perdavimo bei sutarties sudarymo, kuriuos prašo prijungti prie apeliacinėje instancijoje nagrinėjamos bylos. Atsakovai su tokiu ieškovo prašymu nesutinka.
30. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
31. Pažymėtina, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).
32. Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti anksčiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau dėl atsakovų nesavalaikių argumentų.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas minėtais argumentais nepaneigė aplinkybių, kad neturėjo galimybių pateikti įrodymų pirmosios instancijos teismui ar jie nebuvo prijungti prie bylos dėl teismo klaidos. Kaip matyti iš prašomų prijungti dokumentų datų, ieškovas juos turėjo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taigi turėjo ir galimybę juos pateikti proceso pirmosios instancijos metu (tai paneigiančių įrodymų nepateikta). Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad šiais įrodymais nori įrodinėti aplinkybes, jog ginčo žemės sklypai yra lygiaverčiai, o poreikis pateikti atsirado dėl to, kad atsakovai argumentus dėl vertės pareiškė ne laiku. Svarbu tai, kad ieškovas neneigia, jog 2017 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu atsakovų atstovas aiškino aplinkybes, jog žemės sklypai nėra lygiaverčiai, kadangi skiriasi jų panaudojimo galimybės. Taigi, atsakovų argumentai buvo pateikti dar pirmosios instancijos teisme (t. y. buvo savalaikiai, priešingai, negu nurodė ieškovas) ir ieškovas, norėdamas į juos atsikirsti, galėjo įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Byloje nėra duomenų, kad teismas dėl savo klaidos būtų atsisakęs prijunti įrodymus prie bylos. Darytina išvada, kad įrodymai pateikti nesavalaikiai ir tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui atsisakyti priimti naujus įrodymus (CPK 181, 314 straipsniai).
35. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,1011 ha žemės sklypo pločio, vietovės pavadinimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4169 ha žemės sklypo pločio, vietovės pavadinimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovui priklauso po ½ dalį šių žemės sklypų, o atsakovams po ¼ dalį (e. b. l. 5–6, 15–17). Šalia bendrasavininkų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra kitas žemės sklypas su statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės pavadinimas Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantys ieškovui ir jo sutuoktinei Z. L. (e. b. l. 11–14, 19). 2016 m. spalio 26 d. atsakovai pateikė ieškovui pasiūlymą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (e. b. l. 47). Ieškovas nesutiko su atsakovų siūlymu ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, prašydamas priteisti jam 0,4169 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovams 1,2945 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nustatyti tokią naudojimosi 2,1011 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarką: a) ieškovas naudojasi 0,7679 ha žemės sklypo dalimi, 2016 m. lapkričio 23 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, parengtame uždarosios akcinės bendrovės „Geogroup“ (toliau – UAB „Geogroup“) vadovo V. B., pažymėta indeksu 2; b) atsakovai naudojasi 1,2558 ha žemės sklypo dalimi, 2016 m. lapkričio 23 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, parengtame UAB „Geogroup“ vadovo V. B., pažymėta indeksu 1; c) ieškovas ir atsakovai bendrai naudojasi 0,0774 ha žemės sklypo dalimi, 2016 m. lapkričio 23 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, parengtame UAB „Geogroup“ vadovo V. B., pažymėta indeksu 3, pateikė teismui žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (e. b. l. 7–8). Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, pateikė teismui priešieškinį su savo atsidalinimo variantais pagal žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo ir priešprojektines atidalinimo schemas (e. b. l. 41–43, 50–57, 71–78).
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės esmės, įgyvendinimo principų ir sąlygų
36. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju visada yra du nuosavybės teisės objektai: 1) daiktas, kuris yra visų bendraturčių, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas; 2) dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus bendraturčio nuosavybės teisės objektas – turtas. Tai, kad dalis bendrosios nuosavybės teisėje yra ne materiali, o ideali, sudaro prielaidas jai, kaip bendraturčio asmeniniam turtui, būti savarankišku civilinės teisės objektu. Dėl to kiekvienas iš bendraturčių savo dalimi kaip individualia nuosavybe gali disponuoti laisvai. Tai taip pat reiškia, kad bendraturtis turi teisę siekti išskirti ir (ar) gauti natūra daikto dalį kaip atskirą daiktą, t. y. atsidalyti iš bendrosios nuosavybės. Kita vertus, tokia dualistinė bendrosios nuosavybės teisės prigimtis lemia tam tikrus disponavimo bendrąja nuosavybe ypatumus ir apribojimus, nes bendrosios nuosavybės teisės subjekto nuosavybės dalis yra nemateriali, t. y. tik dalis teisėje, o pats daiktas, kuris yra visų bendraturčių, gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnis).
37. Bendraturčių teisė reikalauti atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta CK 4.80 straipsnyje. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o toks atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; kt.).
38. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
39. Pagal kasacinio teismo praktiką atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-554/2013).
40. Praktikoje sutinkamas dvejopas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės: pavienis (paprastas) atidalijimas ir visiškas atidalijimas. Paprastas atidalijimas yra tada, kai atskiriama vieno bendraturčio dalis, bendraturčių skaičius sumažėja, tačiau bendrosios nuosavybės teisė į likusią bendro daikto dalį išlieka, kiti bendraturčiai lieka neatidalyti, jie ir toliau būna bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai. Visiškas atsidalijimas yra tada, kai bendrosios dalinės nuosavybės santykius nutraukia visi bendraturčiai ir pasibaigia visa bendroji nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009).
Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų
41. Nagrinėjamos bylos atveju, šalims (3 bendraturčiams) bendrosios nuosavybės teise priklauso du atskiri nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypai). Ieškovas, siekdamas atidalijimo, nori įgyti kitų bendraturčių dalis viename iš ginčo šalių valdomų bendrosios nuosavybės teise sklypų, siūlydamas jiems už tai perleisti atitinkamą savo bendrosios nuosavybės dalį kitame šalių bendrai valdomame žemės sklype ir šiame sklype nustatyti bendrą naudojimosi tvarką. Pagrindiniai ieškovo tokio siekiamo atidalijimo motyvai yra dėl to, kad Žemės sklypas Nr. 1, kurį ieškovas nori valdyti nuosavybės teise vienas, yra šalia jo kito žemės sklypo su statiniais (t. y. namų valdos). Taip pat, ieškovo manymu, tokiu būdu būtų išvengta ateityje konfliktų tarp ginčo šalių dėl kelio servituto, ieškovas su sutuoktine išvengtų dabartinių nepatogumų dėl kelio servituto jų namų valdoje. Atsakovai su tokiu atidalijimo pasiūlymu nesutiko, motyvuodami tuo, kad būtų pažeista atsakovų teisė į nuosavybės neliečiamybę ir toks atidalijimas tarp šalių ateities ginčų neišspręstų, nes kelio servitutas ir toliau turės būti nustatytas. Pažymėjo, kad šie žemės sklypai nėra lygiaverčiai, skiriasi jų panaudojimo galimybės. Atsakovai planuoja šiame žemės sklype pakeisti naudojimo paskirtį, kad būtų galima šiame žemės sklype statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus, o kitame Žemės sklype Nr. 2, toks paskirties pakeitimas nėra galimas ir apsunkintas, nes šis žemės sklypas patenka į intensyvaus ūkininkavimo zoną, todėl šios žemės sklypo Nr. 1 dalies atsakovai nenori prarasti.
42. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo žemės sklypų būtų neįmanoma padalinti bendraturčiams natūra pagal jų turimas bendrosios nuosavybės dalis be neproporcingos žalos žemės sklypų paskirčiai, o toks siūlomas atidalijimas iš esmės pažeistų atsakovų interesus, kadangi šie žemės sklypai nėra lygiaverčiai. Be to, atsakovams siūloma naudotis 1,2558 ha žemės sklypo dalimi, kuriame didelę dalį nurodytos dalies sudaro vandens telkiniai. Ieškovas skunde nesutinka su šiomis teismo išvadomis ir teigia, kad gal ir galima padalinti šiuos ginčo žemės sklypus visiškai, tačiau tai neišspręstų tarp šalių kylančių konfliktų, o šiuo atveju patenkinus ieškovo reikalavimus, Žemės sklype Nr. 1 tarp šalių pasibaigtų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai ir per ieškovo namų valdos sklypą einančių keliu nebūtų naudojimąsi, o atsakovams šis Žemės sklypas Nr. 1 iš esmės nėra reikalingas.
43. Kaip jau minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčą būtina siekti bendraturčių interesų ir nuosavybės teise apsaugos pusiausvyros, galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje, vadovaujantis proporcingumo principu.
44. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad jo siūlomas atidalinimo projektas išlaiko šiuos proporcingumo principus ir nepažeidžia kitų bendrasavininkų teisių ir interesų. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką prioritetas turi būti teikiamas visiškam atidalijimo variantui, išvengiant ateityje bet kokių ginčų tarp bendraturčių. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog žemės sklypų būtų neįmanoma padalinti bendraturčiams natūra pagal jų turimas bendrosios nuosavybės dalis be neproporcingos žalos žemės sklypų paskirčiai, t. y. įmanomas visiškas žemės sklypų atidalijimas tarp bendraturčių, taip, kad neliktų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų sklypo dalių ir būtų išvengta konfliktų tarp šalių. Tačiau šiuo atveju ieškovas nesiekia visiško abiejų žemės sklypų atidalijimo (nesiūlo kitokių alternatyvių variantų), o pagal ieškinyje siūlomą vienintelį atidalijimo variantą siekia, kad jam atitektų vienas žemės sklypas (esantis šalia jo kito žemės sklypo su statiniais), o atsakovams už šį prarandamą žemės sklypą atitektų didesnė dalis nuosavybės teisės kitame žemės sklype ir papildomai jame būtų nustatyta ieškovo siūloma naudojimosi tvarka.
45. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktu žemės sklypo naudojimosi planu, žemės sklypų išdėstymo schemomis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo pasiūlytas žemės sklypų atidalijimas ir naudojimosi tvarka labiau naudinga ieškovui, toks siūlymas prieštarauja proporcingumo reikalavimams ir šalių interesų pusiausvyros užtikrinimui.
46. Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip matyti iš žemės sklypų išdėstymo schemos, įgyvendinus ieškovo pasiūlymą dėl atidalijimo, šalių ginčai neišsispręstų. Nors Žemės sklype Nr. 1 šalių bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai pasibaigtų, ieškovas turėtų šalia vienas kito du žemės sklypus, tačiau norint naudotis žemės sklypu Nr. 2, atsakovams ir toliau būtų reikalingas kelio pravažiavimas, kuris turėtų būti nustatytas per tuos pačius ieškovo žemės sklypus arba per kitoje pusėje esančius kitų asmenų žemės sklypus. Ieškovas byloje neįrodė, kad jo siūlomas atidalijimo projektas galėtų išspręsti šalių ginčus ar juos žymiai sumažintų, nesukurtų atsakovams naujų ginčų ir yra techninės galimybės į žemės sklypą Nr. 2 patekti be servituto (-ų) nustatymo. Vien tik ieškovo noras turėti vieną iš bendrų žemės sklypų šalia kito jam priklausančio žemės sklypo su statiniais, nėra pagrindas nepaisyti kitų bendraturčių interesų ir teisių, kurie nenori tokio jiems nenaudingo atidalijimo būdo.
47. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ir priešieškinio nagrinėjimo ribas, kai nustatė, jog ginčo žemės sklypai nėra lygiaverčiai. Kaip jau minėta, remiantis kasacine praktika, teismas spręsdamas bendraturčių ginčą dėl atidalijimo ir naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų, o ginčą privalo spręsti kompleksiškai, laikydamasis pirmiau nurodytų principų (bendraturčių interesų ir nuosavybės teise apsaugos pusiausvyros, galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje, proporcingumo). Todėl pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir detaliai išnagrinėjo bei įvertino ginčo žemės sklypų planus, padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismui, susipažinus su atsakovams siūloma naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 1, matoma, jog didelę jos dalį sudaro vandens telkiniai, žemės sklypai yra skirtingose vietose, jų panaudojimas gali būti skirtingas, todėl vien šios aplinkybės tikėtinai rodo, kad atsakovams siūloma naudotis nelygiaverčiais žemės sklypais.
48. Pažymėtina, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu ir atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą teigė, jog Žemės sklypo Nr. 1 nuosavybės teisių nenori prarasti ir dėl to, kad mažesnės žemės sklypas įeina į planuojamų gyvenamųjų vietovių vystymosi planą, o didesnis Žemės sklypas Nr. 2 patenka į intensyvaus ūkininkavimo zoną, todėl Žemės sklypo Nr. 1 paskirtį bus galima ateityje pakeisti į mažaaukščių namų statybos. Pažymėtina, kad šias aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų (apie sklypų patekimą į konkrečius vietovių planus, specialistų vertinimus ar Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus patvirtinimų) teismui atsakovai nepateikė, todėl šie argumentai atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
49. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuoti ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdu ir optimaliausio atidalijimo varianto. Įstatymo nuostatos, suponuojančios bendraturčio teisę reikalauti atsidalinti, kai nė vienas kitas bendraturtis nesutinka, aiškintinos kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis, todėl turi būti išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą taip, kad kuo mažiau pažeistų kitų bendraturčių teises. Šiuo atveju manytina, jog tokios galimybės nebuvo išnaudotos, alternatyvių atidalijimo planų ieškovas nepasiūlė, o šiuo atveju yra galimas ir visiškas atidalijimas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų
50. Atsakovai pateikė byloje apeliacinį skundą, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti jų priešieškinio reikalavimai ir priimti šio dalyje naują sprendimą – priešieškinio reikalavimus tenkinti visiškai, t. y. patvirtinti atsakovų pasiūlytus žemės sklypų atidalinimo variantus pagal žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo ir priešprojektines atidalinimo schemas.
51. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime padarė išvadas, kad atsakovai pateikė žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo schemas, nors prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovų pateiktos priešprojektinės atidalijimo schemos nėra tinkami dokumentai, kurių pagrindu galimas žemės sklypų atidalijimas.
52. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ir ieškovo pateiktais argumentais, kad atsakovų pateikti žemės sklypų naudojimo tvarkos planai ir priešprojektinės schemos nėra tinkami dokumentai (t. y. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai), kurių pagrindu gali būti atidalinti žemės sklypai.
53. Atsakovai privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – Žemės įstatymas) nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalis nustato, kad žemės sklypo atidalijimas yra žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kai žemės sklypai atidalijami, yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto. Taigi, atsakovai turėjo parengti ir pateikti teismui žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kurie rengiami, vadovaujantis minėtu Žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).
54. Kadangi atsakovai pateikė žemės sklypo naudojimo tvarkos projektą ir priešprojektines schemas, tačiau nepateikė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo patenkinti priešieškinio reikalavimo ir pateiktas schemas prilyginti minėtiems projektams, tokiu būdu atleidžiant atsakovus nuo pareigos pagal materialinės teisės normose įtvirtintą tvarką ir sąlygas parengti žemės sklypo pertvarkymo projektą sklypui atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės.
55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 19–19.2 punktuose nustatytą tvarką, iniciatoriai (organizatoriai), prašymą organizuoti tokio projekto parengimą pateikia kompetentingai institucijai nustatytos formos pažymą. Pagal Taisyklių 66 punktą, projekto sprendinių brėžinį turi pasirašyti (plane) visi žemės sklypo bendraturčiai. Tuo atveju, kai Projekto sprendinių brėžinys nėra suderintas visų bendraturčių, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys išduoda teigiamą išvadą dėl projekto tikrinimo nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai visi žemės sklypo bendraturčiai su parengtu projektu sutiks (pasirašys sprendinių brėžinyje) arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Todėl, jeigu dėl parengto pagal nustatytą tvarką projekto tarp bendrasavininkų būtų ginčai, tai juos būtų galima išspręsti teisme pagal pareikštus reikalavimus. Nesutiktina su apeliantų (atsakovų) argumentais, jog vien dėl to, kad tarp šalių yra konfliktai ir tikėtinai būtų ginčijamas rengiamas projektas (nepasirašomas), neatleidžia atsakovų nuo pareigos rengti projektus pagal įstatyme nustatytą tvarką.
56. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovų pateiktų dokumentų pagrindu žemės sklypai negali būti atidalinti. Pripažinus pateiktų dokumentų ydingumą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos detaliau vertinti jų turinio ir atitikties bendraturčių interesams.
57. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui atsakovų apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nepakankamu atsakovų pateiktų schemų ištyrimu.
Dėl bylos procesinės baigties
58. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
59. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai buvo atmesti, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (buvusio Vilniaus rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Loreta Braždienė
Henrichas Jaglinskis
Virginijus Kairevičius