\ Civilinė byla Nr. e2-874-585/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00709-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria nustatyti kreditorės pateikto atskirojo skundo trūkumai,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjos akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB bankas prašymai tenkinti: patvirtintas AB SEB bankas 9 017 561,21 Eur finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Agrovet“ bankroto byloje; patvirtintas AB SEB bankas 9 017 240,72 Eur finansinis reikalavimas BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje; išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
2. 2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas kreditorės UAB „Hidrona“ atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi nustatė kreditorei UAB „Hidrona“ septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos, pašalinti atskirojo skundo trūkumus – sumokėti 50,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
4. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas 50 Eur žyminis mokestis (galiojanti straipsnio redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d.).
5. Teismas nustatė, kad yra ginčijamas AB SEB bankas kreditinis reikalavimas BUAB „Agrovet“ ir BUAB „Kretingalės mėsa“ bankroto byloje. Susipažinus su UAB „Hidrona“ atskiruoju skundu, nustatyta, kad kreditorė nepateikė duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, todėl kreditorei UAB „Hidrona“ nustatytinas terminas trūkumams pašalinti – sumokėti 50,00 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 115 straipsnis 2 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Kreditorė UAB „Hidrona“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartį; teismui netenkinus prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino CPK nuostatas dėl žyminio mokesčio.
6.2. Kreditorė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktus turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šios nuostatos taikomos ir paduodant atskiruosius skundus.
6.3. Jei būtų patenkintas kreditorės atskirasis skundas, naudą gautų visi kreditoriai byloje, tad užkertant kelią kreditorei reikšti atskirąjį skundą, yra pažeidžiami ne tik kreditorės, bankrutuojančios įmonės, bet ir visų jos kreditorių teisėti interesai.
6.4. Būtina atsižvelgti į faktą, jog dėl viruso plitimo kreditorė neteko žymios savo pajamų dalies, todėl įpareigojus kreditorę sumokėti žyminį mokestį, kreditorė netektų konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl įstatymų saugomo viešojo intereso bankroto byloje ir kreditorių daugumos teisių pažeidimo gynimo.
6.5. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką kreditorė šiuo atveju turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1686/2011).
6.6. Skundžiama nutartis pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo bankroto byloje principą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Kreditorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė kreditorei terminą sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais nesutinka. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, taip pat CPK 5 straipsnis, tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra CPK 80 straipsnyje nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-794-407/2020).
9. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Kartu su JANĮ, įstatymų leidėjo buvo priimta eilė kitų įstatymų, įskaitant CPK, pakeitimai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK 80 straipsnio 2 dalies pakeitimas, nustatantis, kad už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). 2019 m. birželio 13 d. CPK 34, 80, 83, 87, 137, 163, 166, 175-1, 366, 632 ir 746 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2223, be kita ko, buvo pakeistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, taip pat pakeistas ir papildytas CPK 87 straipsnis.
10. CPK 83 straipsnyje (redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) reglamentuojama atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarka. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte (teismo pastaba – 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte) nurodytus atvejus. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.
11. Remiantis CPK 83 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, žyminis mokestis nemokamas tik už šiose normose nurodytų asmenų pateiktus ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Atskirieji skundai nepatenka į šioje normoje nurodytų procesinių dokumentų sąrašą, kadangi pagal bendrąją normą (lot. lex generalis) atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Šios išimtys yra specialioji norma (lot. lex specialis) CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios normos, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, atžvilgiu.
12. JANĮ aiškinamajame rašte nurodoma, jog CPK 34, 80, 83, 87, 137, 163, 166, 1751, 366, 632 ir 746 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas – apmokestinti žyminiu mokesčiu ieškinius dėl juridinio asmens restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir atskiruosius skundus. Be to, CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punkte įstatymų leidėjas įtvirtino vieną iš žyminio mokesčio grąžinimo pagrindų – įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Todėl įstatymų leidėjas tikslas buvo apmokestinti žyminiu mokesčiu bankroto ir restruktūrizavimo bylose paduodamus atskiruosius skundus nesiejant to su jį paduodančio asmens statusu, taip siekiant užtikrinti bankroto proceso dalyvių lygiateisiškumą, nemokumo procesų veiksmingumą ir operatyvumą, sumažinant nepagrįstą instancinį bylinėjimąsi bankroto ir restruktūrizavimo procesuose bei taip paspartinant bankroto ir restruktūrizavimo bylų nagrinėjimą. Be to, pagrįsto instancinio bylinėjimosi bankroto ir restruktūrizavimo bylose atveju įstatymų leidėjas įtvirtino žyminio mokesčio grąžinimo pagrindą, taip užtikrindamas, kad pagrįstą atskirąjį skundą pateikęs asmuo nepatirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminiu mokesčiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-794-407/2020).
13. Bylos duomenimis nustatyta, jog kreditorės atskirasis skundas, dėl kurio priimta skundžiama nutartis, Klaipėdos apygardos teisme gautas 2020 m. balandžio 1 d., kartu su atskiruoju skundu duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį nepateikti. Atsižvelgdamas šias faktines aplinkybes ir į aukščiau pateiktus Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus analogiškoje civilinėje byloje, kurioje, pažymėtina, jog kreditorė buvo šalimi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams šalinti – sumokėti 50,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat paminėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1686/2011, šiuo atveju negali būti taikoma kaip precedentas, kadangi šios nutarties ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Apeliantės nurodomoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad kreditoriui, pareiškusiam netiesioginį ieškinį skolininko vardu ir už skolininką, kuriam bankroto byla buvo iškelta netiesioginio ieškinio nagrinėjimo metu, tūrėtų būti grąžintas už netiesioginį ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Šioje byloje apeliantė bankroto byloje yra pateikusi ne netiesioginį ieškinį, o atskirąjį skundą, kuris, kaip minėta, apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Be to, minėta nutartis priimta dar CPK 34, 80, 83, 87, 137, 163, 166, 1751, 366, 632 ir 746 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, kai CPK nebuvo įtvirtintos išimties, reglamentuojančios bankroto ir restruktūrizavimo bylose teikiamų atskirųjų skundų apmokestinimo žyminiu mokesčiu.
14. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kreditorės prašymų dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo
15. Atskirajame skunde kreditorė prašo, netenkinus jos skundo, atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti šio mokesčio sumokėjimą iki nutarties priėmimo dienos. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu CPK 338 straipsnis įtvirtina, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
16. Bylos duomenimis nustatyta, jog kreditorė prašymus atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti šio mokesčio sumokėjimą iki nutarties priėmimo dienos pareiškė tik apeliacinės instancijos teisme, tokie prašymai pirmosios instancijos teismui pateikti nebuvo. Atsižvelgdamas į šios nutarties 15 punkte išdėstytą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog minėtų prašymų nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų atskirojo skundo ribų peržengimą, todėl dėl jų esmės nepasisako.
17. Atskirai pažymėtina, kad prašymus atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti šio mokesčio sumokėjimą kreditorė gali pareikšti pirmosios instancijos teismui iki sueis terminas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartyje nustatytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
18. Kadangi pirmosios instancijos teismas trūkumų pašalinimui nustatė septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo savo priimtos nutarties įteikimo apeliantui, toks terminas yra pasibaigęs, todėl turi būti nustatytas iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas apeliantui nustato septynių dienų terminą apelianto atskirojo skundo trūkumams, nurodytiems Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartyje, pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti uždarajai akcinei bendrovei „Hidrona“ septynių dienų terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumą – sumokėti 50 Eur žyminį mokestį už paduodamą skundą.
Teisėjas Vytautas Zelianka