Nr. DOK-3871

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01172-2022-2 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno, 

susipažinusi su 2025 m. spalio 29 d. paduotu atsakovo A. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas A. G. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo.

Byla vieną kartą buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2024 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 7 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimą, kuriais teismai tenkino ieškinį, ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Iš naujo išnagrinėjęs bylą Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei LUAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“ iš atsakovo A. G. 2 392 177,55 Eur žalos atlyginimo, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą.

Atsakovas A. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti arba, panaikinus teismų nutartį ir sprendimą, perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nuostolingai pasibaigęs verslo sandoris savaime nereiškia, jog vadovas atliko neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės prasme. Atsakomybė bendrovės valdymo organams taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą, kurio numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmų sprendimo priėmimo metu teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Tuo tarpu teismai atsakovo veiksmus vertino ne retrospektyviai, t. y. iš ginčo sandorio metu buvusių aplinkybių perspektyvos, o ex post facto (po fakto) – jau žinodami, kokius padarinius faktiškai sukėlė atsakovo veiksmai. Nustatydami atsakovo neteisėtus veiksmus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino bendrovės UAB „Premium oils“, į kurią atsakovas ieškovės vardu įsigijo reikalavimo teisę, finansinę ir turtinę padėtį civilinės bylos nagrinėjimo, o ne 2021 m. sausio 20 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu. Vertindami aplinkybes dėl skolininkės UAB „Premium oils“ turtinės padėties bylos nagrinėjimo metu, teismai neatsižvelgė į atsakovo išdėstytas aplinkybes, paaiškinančias priežastis, dėl kurių jis nusprendė sudaryti ginčo sandorį. Aplinkybė, kad 2022 m. vasario mėn. UAB „Premium oils“ iškelta bankroto byla, negalėjo būti numatyta 2021 m. sausio mėnesį, kai buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Vien tai, kad įmonė vėliau susidūrė su finansiniais sunkumais, savaime nereiškia, kad jos turtinė padėtis 2021 m. pradžioje buvo bloga, kas lemtų fiduciarinių pareigų pažeidimą. Perėmusi UAB „Bervis ir Ko“ aliejaus spaudimo ir rafinavimo liniją, UAB „Premium oils“ ketino šį turtą panaudoti savo tiesioginėje veikloje ir šio turto dėka išplėsti savo veiklą bei padidinti pajamas. 2021 m. suprastėjusią ieškovės finansinę situaciją lėmė objektyvios aplinkybės – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2310-803/2021 ieškovės atžvilgiu pritaikytas 5 538 191,98 Eur ieškovės turto vertės areštas, dėl ko ieškovė neturėjo galimybės tęsti ūkinę-komercinę veiklą. Ieškovės kontrahentas OOO „Nevskoe“ jau 2021 m. gegužės 14 d. informavo ieškovės partnerius apie tai, kad neva ieškovė yra nepatikima bendrovė, ir po to ieškovės verslo partneriai ėmėsi nutraukti ne tik su ieškove, bet ir su kitomis įmonių grupės bendrovėmis. Tuo tarpu reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo dieną (2021 m. sausio 20 d.) jokių ieškovės veiklos apribojimų nebuvo ir nebuvo pagrindo teigti, kad jie artimiausiu metu galėtų atsiras. Ieškovė 2020 metus užbaigė itin sėkmingai – ieškovės apyvarta pasiekė 100 mln. Eur. Teismams neįvertinus visų įrodymais pagrįstų priežasčių, dėl kurių atsakovas priėmė sprendimą sudaryti ginčo sandorį, konstatuotina, kad teismai neatskleidė civilinės bylos esmės ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. 

2. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nepaisė byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų, ir bendrovei tariamai atsakovo sukeltą žalą vertino ne bendrovės interesų gynimo kontekste, bet bendrovės kreditorių teisių gynimo kontekste. Nepaisant aplinkybės, kad ieškinį atsakovui pareiškė bendrovė, kurios vadovu buvo atsakovas ir kurią su atsakovu siejo fiduciariniai santykiai, pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad atsakovas ginčo sandoriu atliko neteisėtus veiksmus ieškovės kreditoriui, o ne pačiai ieškovei. Net konstatavus ieškovės atsiskaitymo galimybių apsunkinimą, negalima teigti, kad ieškovė būtų neprivalėjusi atsiskaityti su kitu kreditoriumi ir kad dėl to ieškovė patyrė žalos bei kad žalos atlyginimas priteistinas ieškovei. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad atsakovas neva pažeidė fiduciarines pareigas ieškovei, o ne ieškovės kreditoriui. Tokiu būdu, nustatydamas, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ieškovės kreditorių atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas ne tik išėjo už civilinės bylos ribų, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje pažymima, kad fiduciariniai santykiai susiklosto tarp bendrovės ir jos vadovo, o ne tarp vadovo ir bendrovės kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020). 

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimo 14 punkte nurodė, kad „nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai, neišsaugojus kitam juridiniam asmeniui – Horizon priklausantį turtą – 6 596 798,79 Eur lėšas yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, dėl jų byloje ginčo nėra“. Tokią išvadą teismas priėmė vadovaudamasis teismų išaiškinimais kitose išnagrinėtose bylose, vykusiose tarp ieškovės ir SA „Horizon Capital Fund“. Atsakovas jokiu procesiniu statusu nedalyvavo tose bylose, o jose įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės neturi esamai bylai prejudicinės galios CPK 182 straipsnio 2 punkto pagrindu. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė 

                                                                                                   Sigita Rudėnaitė 

        Donatas Šernas