Byla Nr. ATP-240-530/2015;

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00612-2015-9;

Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. spalio 24 d., apie 22.40 val., Kauno r. sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė) 104,83 km, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį 52 km/h, kai leistinas greitis 80 km/h, važiavo 137 km/h (±5 km/h), tuo pažeidė KET 129 p. reikalavimus.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarimu J. K. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d. ir nubaustas 340 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

J. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarimą pakeisti, taikyti jo atžvilgiu ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodo, kad remiantis teisingumo ir proporcingumo principu teismas turėjo įvertinti pažeidimo pobūdį – šis administracinis teisės pažeidimas buvo ne piktybinis, o atsitiktinis neigiamas poelgis, t. y. pažeidimas įvyko kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, autostradoje, kurioje maksimalus leistinas greitis yra 130 km/val. Buvo tamsus paros metas ir važiuodamas autostradoje 130 km/val. greičiu, nesitikėjo ir todėl iš karto nepastebėjo, greičio ribojančio ženklo nuo 130 km/val. iki 80 km/val. Teismas nesivadovavo proporcingumo principu – nesvarstė skirtumo kokią nuobaudą reikėtų parinkti, jei būtų padarytas administracinis teisės pažeidimas gyvenvietėje, kur pilna pėsčiųjų, dviratininkų, kitokių eismo dalyvių, eismas ne vienpusis, leidžiamas greitis 50 km/val., o būtų važiuojama 100 km/val. ir nepalygino pavojingumo su jo padarytu administraciniu teisės pažeidimu autostradoje, kurioje eismas yra vienpusis, be pėsčiųjų, dvarininkų, leidžiamas greitis 130 km/val. ir važiuojant 130 km/val. buvo sustabdytas įvažiavęs į autostrados ruožą kur ribojo greitį iki 80 km/val. Jo neigiamas poelgis yra atsitiktinis, nepiktybiškas ir nešiurkštus pavojingumu.

Skunde taip pat nurodo, kad nei Konstitucinio Teismo nutarimuose, nei ATPK 301 straipsnyje nėra nuorodos, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas būtų sietini tik su aplinkybėmis, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismas, nevertindamas jo vairuotojo teisių būtinumo darbe kaip išskirtinės aplinkybės, pasisako bendrom frazėm, tačiau nenurodo analogiško precedento t. y. autostradoje viršyto greičio, atsiradus išskirtiniam greičio ribojimo ženklui. Taip pat atmesdamas darbo pobūdį surištą su komandiruotėmis, kaip svarbią aplinkybę, neįvertino bylos duomenų, jog jis yra 80 žmonių kolektyvo vadovas, turi didelę patirtį, kasdien turi daugybę susitikimų dėl veiklos vykdymo su sutartinių sandorių šalimis. Jo darbo niekas neatliks taip, kaip jį atlieka jis pats. Įmonė patirtų nuostolių, nebūtų pratęstos sutartys, o tai būtų didelis nuostolis visam 80 žmonių kolektyvui. Dėl darbo pobūdžio teismų praktikoje administracinėje byloje Nr. N10-1140/2006 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad „Aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemonę yra būtina dėl jo darbo pobūdžio, nedaro įtakos nuobaudos skyrimui, tik tada, kai pažeidimas padarytas esant neblaiviam“.

Apeliantas mano, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė nuobaudos proporcingumo ir adekvatumo, nuobaudos pakankamumo, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti teisingumo pusiausvyros bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą, todėl nepagrįstai nepripažino esminėmis aplinkybėmis ir netaikė ATPK 301 str. nuostatų.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

J. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalies fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatytoji sankcijoje, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ATPK 30211 str.).

ATPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N17?103/2007, N1?1396/2007, N444-3096/2010). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, taip pat į pažeidėjo asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl skyrė J. K. artimas sankcijoje numatytam vidurkiui nuobaudas. Apeliantas viršijo leistiną greitį net 52 km/h, kas leidžia daryti išvadą, jog jis vairavo nesaugiai ir neatsakingai. Darytina išvada, kad pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizuotos tinkamai, yra adekvačios padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra per griežtos. Skunde nurodytos aplinkybės dėl būtinumo vairuoti transporto priemonę važiuojant į darbinius susitikimus, nelaikytinos esminėmis ir sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 301 str. nuostatas. Pažymima, kad šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Kartu pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas jam kilsiančias pasekmes.

Visiškai nepagrįstai apelianto nurodoma, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas dėl darbo pobūdžio nedaro įtakos nuobaudos skyrimui, tik tada, kai pažeidimas padarytas esant neblaiviam, kadangi šis teiginys ištrauktas iš apelianto minimos bylos konteksto ir nėra tikslus. Pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.).

J. K. vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną greitį 52 km/h, tokiu elgesiu sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. J. K. padarytas teisės pažeidimas yra šiurkštus, už tokio pobūdžio pažeidimus įstatymo leidėjas, įvertinęs pažeidimo pavojingumo laipsnį, nustatė atitinkamos rūšies ir griežtumo nuobaudas – tiek piniginę baudą, tiek privalomą specialiosios teisės atėmimą. Tai, jog pažeidimas padarytas autostradoje (ne gyvenvietėje), nerodo mažesnio veikos pavojingumo. Nėra pagrindo daryti išvadą, jog eismo sąlygos magistralėje yra saugesnės, o nustatyto greičio viršijimas yra mažiau pavojingas, kadangi eismas magistralėse yra intensyvus, jose įvyksta daug eismo įvykių, dėl kurių kalti būna transporto priemonių vairuotojai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad autostradose leistinas greitis yra didelis, o jo viršijimas net 52 km/h negali būti laikomas mažiau pavojingu, nei padarytas gyvenvietėje. Nagrinėjamu atveju apeliantas pažeidimą padarė toje autostrados zonoje, kurioje greitis ribojamas iki 80 km/h, kas rodo, jog ši zona yra pavojinga, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad nustatytas greičio viršijimas buvo nepavojingas.

Skunde taip pat nurodoma, kad apelianto elgesys buvo atsitiktinis, nepiktybiškas, tačiau iš pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, jog J. K. anksčiau yra ne kartą baustas už greičio viršijimą, paskutinį kartą greitį viršijo daugiau nei 30 km/h, prieš maždaug pusę metų iki nagrinėjamo įvykio. Ši aplinkybė patvirtina, kad J. K. greitį viršija nebe pirmą kartą, o tai rodo, kad jis dėl savo elgesio nedaro teigiamų išvadų ir nėra linkęs pasitaisyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, jų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                       Danutė Giačaitė