Civilinė byla Nr. 2YT-9860-522/2018

Proceso Nr. 2-39-3-00815-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.;

 (S)

3.3.2.1.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 17 d.

Širvintos

        Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi  antstolės T. G. atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą antstolei T. G. dėl antstolės veiksmų,

n u s t a t ė:

        Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9860-522/2018 pareiškėjo M. J. skundą tenkino ir panaikino antstolės T. G. 2018 m. birželio 6 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų.

        2018 m. rugsėjo 11 d. buvo gautas antstolės atskirasis skundas. Skunde nurodyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad 2018 m. birželio 6 d. patvarkymais išieškojimas buvo nukreiptas ne į skolininko sąskaitoje jau esančias pinigines lėšas, kurių išieškojimui turi būti taikomos CPK XLVII skyriaus nuostatos bei garantuojama skolininko teisė į vienos MMA neviršijančią sumą, bet į darbo užmokestį ir kitas jo gaunamas pajamas, kurių išieškojimui taikomos CPK LI skyriaus nuostatos. Pažymėtina, kad skundžiamame patvarkyme nurodyti išskaitymai dydžiai atitinka CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų dydžius. Be to, skundžiamas antstolio patvarkymas dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų skolininko gaunamų pajamų taip pat atitinka ir šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką. Taigi, antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininko pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų (CPK 733- 744 straipsnių normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pajamų). Iš skolininko nėra išskaitoma 100 proc. pajamų, todėl likusią pajamų dalį skolininkas turi teisę naudoti savo reikmėms, be kita ko, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato pirmos instancijos teismui teisę, sutinkant su atskiruoju skundu, panaikinti skundžiamą nutartį.

Byloje buvo nustatyta, kad antstolės T. G. kontoroje vykdomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-51997 dėl 288,46 Eur išieškojimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-215-849/2011 dėl 41,72 Eur išieškojimo (vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) iš skolininko M. J.. Vykdant priverstinį išieškojimą buvo nustatyta, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, todėl antstolė 2018 m. birželio 6 d. patvarkymais pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo minėtų sumų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. nuo minėtų sumų dalies, neviršijančios vienos MMA.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktą; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai.

Susipažinus su antstolės T. G. atskiruoju skundu ir patikrinus jame nurodytas aplinkybes buvo nustatyta, kad 2018 m. birželio 6 d. patvarkymais išieškojimas buvo nukreiptas ne į skolininko sąskaitoje jau esančias pinigines lėšas, kurių išieškojimui turi būti taikomos CPK XLVII skyriaus nuostatos bei garantuojama skolininko teisė į vienos MMA neviršijančią sumą, bet į darbo užmokestį ir kitas jo gaunamas pajamas, kurių išieškojimui taikomos CPK LI skyriaus nuostatos. Taigi atsižvelgus į tai, kad pradedant išieškojimą nebuvo areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, esančios pas skolininką ar kitus asmenis, antstolei nebuvo pagrindo taikyti CPK XLVII skyriaus nuostatų ir  užtikrinti skolininkui teisę naudotis vienos MMA dydžio suma, todėl antstolės atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus o apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-9860-522/2018 panaikinama.

Vertinant 2018 m. birželio 6 d. patvarkymus ir juose nurodytus išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dydžius, yra svarbi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota teismų praktika.

Išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Nurodytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pažymėtina, kad iš pinigų sumos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto, tačiau tokių lėšų, likusių po išskaitų, bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA.

Antstolė T. G. 2018 m. birželio 6 d. priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriais iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų pareikalauta kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Pažymėtina, kad vadovaujantis aukščiau paminėta teismų praktika ir teisės normomis antstolė pagrįstai nustatė tokį išskaitų dydį. Konstatuotina, jog antstolės 2018 m. birželio 6 d. patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Pritartina antstolės argumentui, kad antstolė neriboja skolininko teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, jei skolininkas turi piniginių lėšų, likusių po išskaitymų iš darbo užmokesčio.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, skolininko skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Anstolės T. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-9860-522/2018, kuria pareiškėjo M. J. skundas patenkintas ir panaikintas antstolės T. G. 2018 m. birželio 6 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų.

Skolininko M. J. skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja                                         Irina Serafin