VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 21 d.
Vilnius
Civilinė byla Nr. 2-1580-545/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30535-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.5.1.1.; 2.5.8.8.; 2.5.8.9.; 2.5.10.5.1.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.39.; 2.5.39.2.5.5.; 3.1.3.6.1.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.1.7.9.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė
sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui
dalyvaujant ieškovės O. S. atstovams advokatei A. K., D. K.
atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovams Ievai Krasauskienei, M. S.
trečiojo asmens V. P. atstovui advokatui M. S.
teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl 4996 Eur draudimo išmokos, 50 Eur nuostolių, 141,29 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų, 156 Eur žyminio mokesčio, 1718,53 Eur advokatės išlaidų priteisimo bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais V. P. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl 1367,50 Eur draudimo išmokos, 23,56 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų, 700 Eur adviokato išlaidų priteisimo,-
n u s t a t ė :
ieškovė O. S. a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ a.k. 110051834, 4996 Eur draudimo išmokos, 50 Eur nuostolių, 141,29 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų, 156 Eur žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas- 1718,53 Eur (665, 83 Eur + 1052,70 Eur) advokatės teisinių išlaidų (t. 1 b.l. 34, t. 2 b.l. 94-96).
Ieškinys (t. 1 b.l. 1-6) grindžiamas tuo, kad 2015-05-16 d. 3.40 val. Eišiškių pl. ir Salininkų g. sankryžoje, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai BMW 530 v.n. (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovei O. S., vairuojamas ieškovės brolio A. S., ir Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamas trečiojo asmens V. P..
Apie įvykusį eismo įvykį nukentėjusysis A. S. iš karto pranešė Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112 ir paprašė į eismo įvykio vietą atvykti policijos pareigūnus, ką patvirtina 2015-06-30 d. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštas „Dėl informacijos pateikimo Nr. 41D(V)-1126“. Automobilį BMW 530 vairavusiam A. S. pagalbos centro darbuotojai telefonu nurodė, jog jeigu per eismo įvykį žmonės nenukentėjo, tai eismo įvykio dalyviai patys turi pildyti eismo įvykio deklaraciją, o policijos pareigūnai į įvykio vietą nevyks.
Eismo įvykio dalyviai sutiko užpildyti Eismo įvykio deklaraciją. Sankryžoje iš šalutinio kelio (Salininkų gatvės) išsukusi V. P., vairavusi automobilį Opel Vectra ir nepraleidusi pagrindiniu keliu (Eišiškių plentu) važiavusio automobilio BMW 530, vairuojamo A. S., pripažino, jog ji yra kalta dėl įvykusio eismo įvykio. Kadangi eismo įvykio dalyviai sutarė dėl įvykio aplinkybių, o automobilio Opel Vectra vairuotoja V. P. pripažino savo kaltę dėl šios avarijos, Eismo įvykio deklaracijoje V. P. patvirtino esanti atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą. V. P. tiek Eismo įvykio deklaracijoje, tiek ir 2015-06-03 d. paaiškinime pripažino, jog ji važiavo šalutiniu keliu (Salininkų gatve) ir sankryžoje su Eišiškių plentu nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio BMW 530 dėl ko įvyko eismo įvykis bei pripažino savo kaltę bei faktą, jog ji yra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą, nes pažeidė KETaisyklių 9, 28, 158 p. p. reikalavimus. Be to, avarijos kaltininkė nufotografavo apgadintas transporto priemones, stovinčias eismo įvykio vietoje.
Užpildžius Eismo įvykio deklaraciją, V. P. išvažiavo eismo įvykio metu apgadintu automobiliu Opel Vectra, o O. S. priklausantis automobilis BMW 530 dėl apgadinimų sava eiga važiuoti nebegalėjo, todėl iš įvykio vietos buvo išgabentas autovežiu, ką patvirtina 2015-05-16 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 22.
V. P. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apsidraudusi AB „Lietuvos draudimas". Eismo įvykio dalyviai, LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka, pranešė draudikui AB „Lietuvos draudimas" apie įvykusį eismo įvykį (Žalos registracijos Nr. 1582126 / 937584).
Eismo įvykio metu automobilį BMW 530 vairavęs A. S. AB „Lietuvos draudimas" pateikė prašymą išmokėti draudimo išmoką automobilio savininkei O. S. bei pateikė visus draudiko reikalautus paaiškinimus ir turimą informaciją, susijusią su įvykusiu eismo įvykiu. Draudiko AB „Lietuvos draudimas" atstovai apžiūrėjo per eismo įvykį apgadintą A. S. vairuotą automobilį BMW 530 bei 2015-05-21 d. surašė Transporto priemonės techninės apžiūros aktą.
2015-05-27 d. AB „Lietuvos draudimas" surašė Išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę, kurioje nurodė, jog ieškovei priklausančio automobilio BMW 530 vertė iki eismo įvykio (vardinė vertė) buvo 8000 Eur, o likutinė vertė po eismo įvykio sudarė 3004 Eur, taigi skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių yra 4996 Eur, t.y. tokio dydžio žala per eismo įvykį buvo padaryta automobiliui BMW 530. Ieškovei priklausantį automobilį BMW 530 vairavęs A. S. 2015-06-02 d. AB „Lietuvos draudimas" pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė įvykusio eismo įvykio aplinkybes 2015-06-03 d. Paaiškinimą pateikė ir eismo įvykio kaltininkė V. P., kuriame ji nurodė, jog automobiliu Opel Vectra važiavo Salininkų gatve ir privažiavusi sankryžą su Eišiškių plentu nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio BMW 530, nors ir matė šį automobilį atvažiuojanti, dėl ko įvyko eismo įvykis.
Draudiko AB „Lietuvos draudimas" atstovams buvo sudarytos visos sąlygos ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 2 d.). Be to, AB „Lietuvos draudimas" buvo pateiktos eismo įvykio vietoje V. P., vairavusios automobilį Opel Vectra, darytos nuotraukos, kuriose matyti eismo įvykio vieta bei užfiksuoti po avarijos stovintys automobiliai BMW 530 bei Opel Vectra.
2015-06-11 d. draudikas AB „Lietuvos draudimas" automobilio BMW 530 savininkei O. S. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog draudimo išmoka dėl automobilio BMW 530 sugadinimo nebus mokama, nes įvykis priskirtas prie nedraudžiamųjų, kadangi atlikus papildomą įvykio tyrimą nustatyta, kad vairuotojo nurodomos aplinkybės neatitinka automobilio sugadinimų pobūdžio. Su tokia draudiko išvada ieškovė O. S. bei automobilį vairavęs A. S. kategoriškai nesutiko, todėl AB „Lietuvos draudimui" 2015-07-28 d. pateikė Pretenziją dėl atsisakymo sumokėti draudimo, kuria pareikalavo ne vėliau, kaip iki 2015-08-05 d., sumokėti visą draudimo išmoką, už nurodytame eismo įvykyje sugadintą transporto priemonę BMW 530.
AB „Lietuvos draudimas" ieškovės atstovei pateikė 2015-08-11 d. raštą „Dėl atsisakymo sumokėti draudimo išmoką Nr. 1582126“, kuriame nurodė, jog automobiliai buvo sugadinti ne natūraliai susiklosčiusiomis, bet kitomis aplinkybėmis, t.y. eismo įvykis buvo inscenizuotas, todėl draudikui neatsiranda pareiga mokėti draudimo išmokos.
Su tokia atsakovo pozicija ieškovė nesutiko bei nurodė, kad dėl V. P. neteisėtų veiksmų ji patyrė 5046 Eur žalą (4996 Eur bei 50 Eur už automobilio transportavimą iš eismo įvykio vietos). Ieškovė jai priklausančio automobilio iki šiol neremontavo.
Ieškovės nuomone, LR Draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 d. nutarimo „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 9 p. ir šio Įstatymo 21 str. numato atvejus, kuomet draudikas gali būti atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti nei vieno šio iš nutarimo 9 p. bei Įstatymo 21 str. nurodytų pagrindų atleisti draudiką nuo išmokos mokėjimo, kadangi teisės aktuose nurodyti atvejai neatitinka šio konkretaus eismo įvykio aplinkybių. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas" savo 2015-08-11 d. rašte „Dėl atsisakymo sumokėti draudimo išmoką“ Nr. 1582126 teigia, jog jam neatsiranda pareiga mokėti draudimo išmokos remiantis LR CK 6.987 ir LR CK 6.1014 str. nuostatomis. Ieškovės įsitikinimu, tokie atsakovo argumentai yra nepagrįsti, nes LR CK 6.1014 str. nurodyta, jog draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios (1 d.) ar didelio neatsargumo (2 d.). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovės automobilis BMW 530, įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios arba didelio neatsargumo. Nei viena iš LR CK 6.1014 str. kitose dalyse numatytų sąlygų, leidžiančių atleisti nuo draudimo išmokos mokėjimo, šioje konkrečioje situacijoje taip pat negali būti taikomos.
Atsakovo AB „Lietuvos draudimas" teiginiai, jog eismo įvykis tariamai yra inscenizuotas (dirbtinai sukurtas) yra ne tik nelogiškas ir niekuo nepagrįstas. LR Draudimo įstatymo 96 str. 7 d. numato, jog draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias ii nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teise sumažinti draudimo išmoką, tačiau AB „Lietuvos draudimas to nepadarė. Nei ieškovė O. S., nei A. S. nepažįsta ir iki eismo įvykio niekada nėra matę Opel Vectra vairavusios V. P.. AB „Lietuvos draudimas" teiginių nepagrįstumą ir absurdiškumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog A. S. iškart po eismo įvykio paskambino pagalbos telefonu 112 ir kvietė į eismo įvykio vietą atvykti policijos pareigūnus. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu eismo įvykis būtų buvęs inscenizuotas, ar eismo įvykio dalyviai būtų atlikę kokius nors kitus neteisėtus veiksmus, tai eismo įvykio dalyvis A. S. nebūtų pats į eismo įvykio vietą kvietęs policijos pareigūnų. Aplinkybę, jog eismo įvykis realiai įvyko patvirtina nuotraukos, kurias eismo įvykio vietoje padarė įvykio kaltininkė V. P..
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, skirti autotechninę trasologinę ekspertizę (t. 1 b.l. 39-41, 166).
Atsakovo nuomone, AB „Lietuvos draudimas“ atliko tinkama žalos administravimą ir ištyrė visas esmines eismo įvykio aplinkybes. Atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, savo atsisakymą atsakovas grindė objektyviais duomenimis. Siekdamas ištirti visas esmines eismo įvykio aplinkybes atsakovas savo iniciatyva atliko ekspertinį tyrimą, kurio metu nustatytos aplinkybės leido paneigti vairuotojų nurodytas aplinkybes. Remiantis vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis buvo sumodeliuota eismo įvykio schema, kuri parodė, jog transporto priemonių padėtys po eismo įvykio buvo visiškai priešingos šalių nurodytosioms: „pagal modeliavimo rezultatus, po susidūrimo vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis automobilis BMW turėjo sustoti ne mažesniame nei 11 metrų atstume už susidūrimo vietos, o automobilis Opel nemažesniame nei 12 metrų atstume. Smūgio jėgos veikiamas automobilis Opel turėjo sustoti dešinėje kelio pusėje apsisukęs apie 150 laipsnių kampu pagal laikrodžio rodyklę. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą galima teigti, kad transporto priemonės Opel ir BMW buvo sugadintos ne vairuotojų nurodytomis, natūraliai susiklosčiusiomis, bet kitomis aplinkybėmis ". Tuo tarpu, remiantis vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, po eismo įvykio transporto priemonė BMW sustojo susidūrimo vietoje, o transporto priemonė Opel buvo pamušta į šoną apie 1 metrą. Tarp sustojusių po susidūrimo automobilių buvo 1 metro atstumas. Ekspertinio tyrimo metu nustatytos transporto priemonių padėtys po eismo įvykio ir vairuotojų nurodytos, ženkliai skiriasi. Atsakovo nuomone, transporto priemonė BMW buvo sugadinta ne vairuotojų nurodytomis, o kitomis aplinkybėmis, todėl atsakovui nekyla pareiga išmokėti prašomą draudimo išmoką.
Be to, ieškovė nesilaikė esminės, iš draudimo teisinių santykių kylančios pareigos - būti sąžininga ir atskleisti tikslią su įvykiu susijusią informaciją. Atsakovo nuomone, jei transporto priemonės vairuotojas po eismo įvykio paskambino bendruoju pagalbos telefonu, šis faktas nepaneigia aplinkybės, jog žala atsirado kitomis, ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Nuotraukos taip pat nepaneigia fakto, jog žala atsirado ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovas neginčija, jog kontaktas tarp transporto priemonių galimai buvo, tačiau žala atsirado ne tomis aplinkybėmis, kokias nurodo transporto priemonių vairuotojai.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Toks pats reikalavimas įtvirtintas ir TPVCAPDĮ 15 str. 1 dalyje. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje išaiškinta, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Lietuvos draudimo priežiūros komisija (Lietuvos bankas) nurodė, kad eismo įvykio deklaracija laikytina neteisminiu fakto pripažinimu (kalto asmens nustatymu), dėl šios priežasties teismas yra kompetentingas nustatyti eismo įvykio kaltininką šioje byloje. Spręsdamas, ar eismo įvykio dalyvio pripažintą atsakomybę už padarytą žalą laikyti nustatyta, draudikas turėtų įsitikinti, jog šio fakto pripažinimas atitinka įvykio aplinkybes ir nėra pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Esant eismo įvykio deklaracijai, draudikas privalo ištirti įvykio aplinkybes ir nustatyti ar transporto priemonių sugadinimai, padėtys po eismo įvykio ir kiti susiję elementai atitinka objektyviai vertinamus mechanikos dėsnius, eismo įvykio dalyvių pateiktus paaiškinimus ir kitą surinktą informaciją.
Atsakovas, ištyręs įvykį, nustatė, jog vairuotojo kaltės už įvykį deklaracijoje prisiėmimas yra akivaizdžiai klaidinantis draudiką. Taigi, atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką ieškovui.
Atsiliepime į trečiojo asmens V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) su savarankiškais reikalavimais ieškinį (t. 1 b.l. 159-161) AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašė jį atmesti, nurodydamas, jog Transporto priemonių draudimo taisyklės numato nedraudžiamuosius įvykius, kuriems esant draudėjui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką. 8.1.17 p. nustatyta, jog nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi įvykiai, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius.
Atsakovas atliko tinkamą žalos administravimą ir ištyrė visas esmines eismo įvykio aplinkybes. Atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, savo atsisakymą atsakovas grindė objektyviais duomenimis. Siekdamas ištirti visas esmines eismo įvykio aplinkybes, atsakovas savo iniciatyva atliko ekspertinį tyrimą, kurio metu nustatytos aplinkybės leido paneigti vairuotojų nurodytas aplinkybes. Remiantis vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis buvo sumodeliuota eismo įvykio schema, kuri parodė, jog transporto priemonių padėtys po eismo įvykio buvo visiškai priešingos šalių nurodytosioms. Ekspertinio tyrimo metu nustatytos transporto priemonių padėtys po eismo įvykio ir vairuotojų nurodytos, ženkliai skiriasi. Transporto priemonė Opel buvo sugadinta ne vairuotojų nurodytomis, o kitomis aplinkybėmis. Dėl šios priežasties galima teigti, kad V. P. siekdama gauti išmoką, pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir dėl šios priežasties 2015-05-16 d. įvykęs eismo įvykis yra nedraudžiamasis. Taigi, atsakovas pagrįstai atsisako mokėti draudimo išmoką V. P..
Ekspertinė pažyma, kurioje buvo pateikta visa draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes bei išmokos dydį nustatyti atsakovui reikalinga informacija, buvo pateikta 2015-06-04 d. Tad ši data laikytina Transporto draudimo taisyklių 9.15 p. nustatyto 15 darbo dienų termino, skirto išmokėti draudimo išmoką, skaičiavimo pradžia. 2015-06-11 d. atsakovas ieškovei pranešė, jog atsisako mokėti draudimo išmoką dėl įvykusio įvykio, nes jis laikomas nedraudžiamuoju. Nuo tokio pranešimo nutraukiamas žalos administravimas, taip pat ir 15 darbo dienų termino skaičiavimas. Tad tai reiškia, jog Transporto draudimo taisyklėse nustatytas terminas nėra praleistas.
Tretysis asmuo V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į O. S. ieškinį kuriame su ieškiniu sutiko bei prašė jį tenkinti ieškovės nurodytais motyvais (t. 1 b.l. 45-46).
Atsiliepime į ieškinį (t. 1 b.l. 45-46) tretysis asmuo V. P. nurodė, kad ji pripažįsta ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes dėl įvykio laiko ir vietos, taip pat, dėl eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, atsakingo už žalos padarymą asmens nustatymo, policijos kvietimo, deklaracijos pasirašymo. Atsižvelgiant į tai, kad policija atsisakė atvykti į eismo įvykio vietą, V. P. nufotografavo transporto priemones tokiose padėtyse, kokios buvo po įvykio ir su sugadinta, tačiau važiuojančia transporto priemone Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini), išvažiavo namo.
V. P. yra apdraudusi AB "Lietuvos draudimas" transporto priemonę Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini) KASKO draudimu, toje pačioje draudimo įmonėje yra apdrausta ir Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims.
2015-05-21 d. V. P. pateikė AB "Lietuvos draudimas" transporto priemonę Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini), apžiūrai ir AB "Lietuvos draudimas" 2015-05-27 d. sudarė automobilio remonto sąmatą, kuri sudaro 1367,50 Eur (4721,70 Lt); 2015-06-11 d. ir 2015-08-11 d. raštais, AB "Lietuvos draudimas" pranešė, kad įvykis yra pripažįstamas nedraudžiamuoju.
Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 21 str. numato atvejus, kai draudikas yra atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo. Atsakovas nenustatė ir neįrodė nei vienos sąlygos, todėl atsakovo sprendimas nemokėti draudimo išmokos nukentėjusiajam - ieškovui, yra neteisėtas. Ieškinys ir prie ieškinio prijungti įrodymai patvirtina, kad yra visos sąlygos pripažinti įvykį draudžiamuoju ir tuo pačiu atsakovui kyla prievolė mokėti draudimo išmoką (Įstatymo 19 str. 5-6 p.).
Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais ieškovės O. S. pusėje V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį (b.l. 55-56), kuriame prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834, 1367,50 Eur draudimo išmokos, 23,56 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas-700 Eur advokato išlaidų (t. 1 b.l. 164-165).
Ieškinyje (t. 1 b.l. 55-56) V. P. nurodė, kad ji nagrinėjamoje byloje turi savarankiškų reikalavimų atsakovui, nes buvo apdraudusi AB "Lietuvos draudimas" įvykyje dalyvavusią transporto priemonę Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini), KASKO draudimu Nr. 282754037, taip pat transporto priemonės Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims. AB "Lietuvos draudimas" nesumokėjo draudimo išmokos nei pagal KASKO draudimo sutartį nei pagal TPVCAPD sutartį.
Ieškinyje nurodyta, kad 2015-05-16 d. Eišiškių plente ties posūkiu link Salininkų, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo V. P. vairuojama transporto priemonė Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini) ir BMW 530, v.n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. S.. Eismo įvykis įvyko dėl V. P. KET pažeidimo, nes vairuotoja nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės BMW 530.
A. S. paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė į eismo įvykio vietą policiją. Policija atsisakė atvykti į eismo įvykio vietą, todėl eismo įvykio dalyviai surašė ir pasirašė įvykio deklaraciją, kurioje V. P. patvirtino savo atsakomybę, ji nufotografavo transporto priemones tokiose padėtyse, kokios buvo po įvykio ir sugadinta, tačiau važiuojanti tr.priemonė Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini) išvažiavo namo.
2015-05-21 d. V. P. pateikė AB "Lietuvos draudimas" transporto priemonę Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini), apžiūrai ir AB "Lietuvos draudimas" 2015-05-27 d. sudarė automobilio remonto sąmatą, nustatant, kad remontas, o tuo pačiu ir draudimo išmoka sudaro 1367,50 euro (4721,70 Lt); 2015-06-11 d., 2015-08-11 d. raštais AB "Lietuvos draudimas" pranešė, kad įvykis yra pripažįstamas nedraudžiamuoju. Jokie įrodymai, kurie galėjo būti pagrindu tokių sprendimų priėmimui, nebuvo pateikti.
CK 6.987 str. 1 d. nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo įstatymo 96 str. 2 d. nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti; 3 dalyje - draudikas neturi teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja teise, be jokio teisinio pagrindo pripažindamas įvykį nedraudžiamuoju. Atsakovas piktnaudžiauja teise ir nevertina įrodymų vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis, t.y nevertina automobilių išsidėstymo pagal eismo įvykio dalyvių paaiškinimus ir atsakovui pateiktas įvykio vietos nuotraukas su įvykyje dalyvavusiomis transporto priemonėmis. Atsakovas nevertina abiejų transporto priemonių sugadinimų suderinamumo, tačiau be jokio teisinio pagrindo ir objektyvių įrodymų teikia niekuo nepagrįstas išvadas dėl įvykio inscenizavimo. Atsakovas nenurodo nei vieno sugadinimo, kuris yra nesuderinamas su eismo įvykiu susidūrus su nukentėjusiojo BMW. KASKO Draudimo taisyklių Nr. 021, 9.15 p. numato, kad draudimo išmoka išmokama per 15 darbo dienų, kai draudikas gauna visą informaciją, reikšmingą draudžiamojo įvykio fakto, aplinkybių ir pasekmių bei draudimo išmokos dydžio nustatymui. Nagrinėjamu atveju draudikas gavo visą reikiamą informaciją ir apskaičiavo draudimo išmoką 2015-05-27 d., todėl iki 2015-06-12 d. turėjo įvykdyti prievolę ir sumokėti draudimo išmoką.
O. S. ieškinys tenkintinas visiškai. V. P. ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos medžiaga bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2015-05-16 d. 3.40 val. Eišiškių pl. ir Salininkų g. sankryžoje, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai BMW 530 v.n. (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovei O. S., vairuojamas ieškovės brolio A. S., ir Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamas trečiojo asmens V. P..
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus duomenimis, 2015-05-16 d. informacinėje sistemoje registruotas skambutis iš tel. +37060194222 dėl autoįvykio (t. 1 b.l. 9). Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytoju A. S. parodė, kad bendrojo pagalbos centro darbuotojai jam skambinant šiuo telefonu nurodė, kad jei žmonės įvykyje nenukentėjo, eismo įvykio dalyviai gali patys užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o policijos pareigūnai į įvykio vietą nevyks.
Autoįvykio dalyviai A. S. bei V. P. užpildė 2015-05-16 d. 3.40 val. eismo įvykio deklaraciją, pagal kurią transporto priemonės Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. P. pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, nes ji važiuodama šalutiniu keliu (Salininkų gatve) pasukant į kairę nepraleido pagrindiniu keliu (Eišiškių plentu) važiavusios transporto priemonės BMW 530 v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamos A. S., transporto priemonės susidūrė ir abi buvo apgadintos eismo įvykio metu (t. 1 b.l. 10). V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 28, 158 p.p. reikalavimus.
Eismo įvykio dalyvių paaiškinimais buvo nustatyta, kad transporto priemonės Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. P. po eismo įvykio išvažiavo nurodyta transporto priemone namo, o transporto priemonės BMW 530 v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. S. dėl didelių automobilio apgadinimų iškvietė techninės pagalbos vilkiką, kuris apgadintą automobilį iš įvykio vietos išgabeno. Tai patvirtina prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas dėl 50 Eur už vilkimo paslaugas (t. 1 b.l. 11).
Kaip nustatyta byloje, O. S. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė BMW 530 v.n. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o V. P. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Nr. 3890607 nuo 2015-04-25 d. iki 2016-04-24 d. bei KASKO draudimu Nr. 282754037 analogišku laikotarpiu (t. 2 b.l. 43-46, 90-92).
Sprendžiant šį ginčą teismas atsižvelgia į teisinį reglamentavimą, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (LR CK 6.987 str.), draudėjo prašymas turi būti rašytinis, kuriuo formą ir turinį tokiu atveju nustato draudikas (nagrinėjamu atveju atsakovas) (LR CK 6.990 str. 1 d.), o draudėjui (ieškovui) tenka pareigą atsakyti už prašyme pateiktų duomenų teisingumą, nes prašymas yra sudėtinė draudimo sutarties dalis (LR CK 6.990 str. 2 d.). Be to, prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo rizikai ir šio įvykio nuostolių dydžiui, jeigu aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudėjui (LR CK 6.993 str.). Esminėmis aplinkybėmis laikomos tos, kurios nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose (kaip nagrinėjamu atveju), taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją (LR CK 6.993 str. 1 d.).
2015-05-16 d. A. S. pateikė draudikui AB „Lietuvos draudimas“ prašymą išmokėti draudimo išmoką, tą pačią dieną AB „Lietuvos draudimas“ atstovas apgadintą transporto priemonę apžiūrėjo ir surašė transporto priemonės techninės apžiūros aktą, o 2015-05-27 ir išvadą dėl transporto priemonės BMW 530 v.n. (duomenys neskelbtini) likutinės vertės, kurioje nurodyta 4996 Eur suma (t. 1 b.l. 12-13). 2015-06-02 - 2015-06-03 d. eismo įvykio dalyviai A. S. bei V. P. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė paaiškinimus dėl eismo įvykio. A. S. nurodė, kad jis važiavo apytiksliai 80 km/h greičiu, o susidūrimo metu greitis galėjo nukristi iki 60-70 km/h, po susidūrimo tarp automobilių buvo maždaug 1 m. tarpas. V. P. nurodė, kad per sankryža galėjo važiuoti 40/50 km/h greičiu, tikėdamasi pravažiuoti, nestabdė, pajuto smūgį į automobilio dešinį šoną. Po susidūrimo V. P. automobilis pravažiavo apie 1-2 m. ir sustojo (t. 1 b.l. 15-18). Teisminio nagrinėjimo metu V. P. nurodė, kad po eismo įvykio padarė ir apgadintų automobilių nuotraukas, kurios yra byloje (t. 1 b.l. 19-23, 63-144).
AB „Lietuvos draudimas“ 2015-06-11 raštu žalos byloje Nr. 1582126/937584 informavo ieškovę, jog draudimo išmoka dėl 2015-05-16 d. nebus mokama, nes atlikus papildomą įvykio tyrimą buvo nustatyta, jog vairuotojo aplinkybės neatitinka automobilio sugadinimo pobūdžio, todėl įvykis priskiriamas prie nedraudžiamųjų (t. 1 b.l. 24).
AB „Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo eksperto M. S. 2015-06-04 ekspertine pažyma Nr. 1582412 buvo nustatyta, jog pagal eismo dalyvių paaiškinimus ir nuotraukas eismo įvykis buvo sumodeliuotas kompiuterine programa PC-CRACH 10.2 ir nustatyta, jog automobilis BMV turėjo sustoti ne mažesniame nei 11 m. atstume už susidūrimo vietos, o automobilis Opel ne mažesniame nei 12 m. atstume. Be to, smūgio jėgos veikiamas, automobilis Opel turėjo sustoti dešinėje kelio pusėje, apsisukęs 1500 kampu pagal laikrodžio rodyklę. Tokiu būdu, žalų tyrimo ekspertas M. S. padarė išvadą, kad modeliavimu nustatytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo vairuotojų nurodomų aplinkybių, todėl ginčo automobiliai buvo sugadinti ne vairuotojų V. P., A. S. nurodomomis, natūraliai susiklosčiusiomis, bet kitomis aplinkybėmis (t. 1 b.l. 25-29).
Į ieškovės O. S. 2015-07-28 d. pretenziją dėl atsisakymo sumokėti draudimo išmoką, atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ 2015-08-11 raštu Nr. 1582126 atsisakė sumokėti draudimo išmoką, sprendimą motyvuodamas tuo, jog tokia pareiga draudikui neatsiranda LR CK 6.987, 6.1014 str. pagrindu, nes eismo įvykio dalyviams eismo įvykio deklaracijoje ir pateiktuose paaiškinimuose nurodžius tikrojo eismo įvykio mechanizmo neatitinkančius faktus eismo įvykio dalyviai neįgyja teisės į draudimo išmoką (t. 1 b.l. 30-33).
Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimasis ieškovo pusėje V. P. pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas 1367,50 Eur draudimo išmokos, 23,56 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų bei patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1 b.l. 55-56).
2015-05-16 d. V. P. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu išmokėti draudimo išmoką, 2015-05-16 d. AB „Lietuvos draudimas“ surašė transporto priemonės techninės apžiūros aktą, o 2015-05-27 d. ekspertizės sąmatą Nr. 1582412, kurioje nurodė, kad transporto priemonės Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini) remonto kaina yra 1367,50 Eur (t. 1 b.l. 58-60).
AB „Lietuvos draudimas“ 2015-06-11 raštu žalos byloje Nr. 1582412 informavo V. P., jog draudimo išmoka dėl 2015-05-16 d. nebus mokama, nes atlikus papildomą įvykio tyrimą buvo nustatyta, jog vairuotojo aplinkybės neatitinka automobilio sugadinimo pobūdžio. Be to, rašte nurodė, kad sugadinimų pobūdžio, vadovaudamasis Kasko draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.17 p. jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar)apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius, todėl įvykis priskiriamas prie nedraudžiamųjų. (t. 1 b.l. 61). Į trečiojo asmens 2015-07-23 d. pretenziją, atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsakė 2015-08-11 rašte Nr. 1582412 analogiškai, kaip ir O. S., atsisakydamas sumokėti draudimo išmoką, sprendimą motyvuodamas tuo, jog tokia pareiga draudikui neatsiranda LR CK 6.987, 6.1014 str. pagrindu, nes eismo įvykio dalyviams eismo įvykio deklaracijoje ir pateiktuose paaiškinimuose nurodžius tikrojo eismo įvykio mechanizmo neatitinkančius faktus eismo įvykio dalyviai neįgyja teisės į draudimo išmoką (t. 1 b.l. 30-33, 62).
2015-10-14 d. atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui prašymą skirti byloje autotechninę trasologinę ekspertizę, pavedus ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui (t. 1 b.l. 166).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-07 d. nutartimi buvo paskirta autotechninė trasologinė ekspertizė, pavedus ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, o atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ buvo įpareigotas sumokėti 600 Eur užstato už šios ekspertizės atlikimą (t. 1 b.l. 176-182, 185).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-03-15 ekspertizės aktu Nr. 11-2645 (15)/11-526(16) buvo nustatyta, kad tikėtina, kad eismo įvykis įvyko A. S., V. P. nurodytomis aplinkybėmis. Kad automobilis Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini), vairuotojai V. P. iš Salininkų g. kairiu posūkiu įvažiavus į sankryžą su Eišiškių pl., užtvėrė kelią iš dešinės važiavusiam automobiliui BMW 530, v.n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. S., dėl ko automobilis BMW 530 prekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė į kairiojo posūkio kreive judėjusio automobilio Opel Vectra dešinį šoną durelių srityje. Be to, teismo ekspertai padarė išvadą, kad tikėtina, jog automobilio BMW 530, v.n. (duomenys neskelbtini) prekinio kairiojo kampo sugadinimai ir automobilio Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini) dešiniojo šono sugadinimai visa apimtimi buvo padaryti A. S., V. P. nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis. Automobiliai padėtyse, artimuose užfiksuotuose eismo įvykio nuotraukose, sustoja, kada automobilis BMW 530, v.n. (duomenys neskelbtini) prekiniu kampu efektyvaus stabdymo metu, judėdamas apie 43 km/h greičiu, atsitrenkia į apie 26 km/h greičiu kairiojo posūkio kreive judėjusio automobilio Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini) dešinį šoną, durelių srityje (t. 2 b.l. 6-15).
Ekspertas V. L. apklaustas 2016-05-18 d. teismo posėdžio metu teikė teismui analogišką išvadą kaip ir 2016-03-15 ekspertizės akte Nr. 11-2645 (15)/11-526(16), nurodydamas, jog tyrimas atliktas ant deklaruojamos eismo įvykio vietos-Eišiškių pl. ir Salininkų g.-sankryžos palydovinės mastelinės nuotraukos kompiuterio programa „PC CRACH 10.2“, kuri sukurta eismo įvykių tyrimui ir jų eigos atkūrimui, modeliuojant automobilio Opel Vectra judėjimo tikėtiną trajektoriją, atsižvelgiant į automobilių po susidūrimo nuotraukas bei eismo įvykio deklaracijoje nurodytus objektyvius duomenis, nustatant, jog tiriamas eismo įvykis įvyko proceso dalyvių A. S., V. P. nurodytomis aplinkybėmis (t. 2 b.l. 48).
Teismas pažymi, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertai vadovavosi ne subjektyviais eismo įvykio dalyvių A. S., V. P. paaiškinimais, nurodytais paaiškinimuose AB „Lietuvos draudimas“, tame skaičiuje ir dėl transporto priemonių greičių, padėties po autoįvykio (t. 1 b.l. 15-18), o objektyviais eismo įvykio duomenimis –fotonuotraukomis, darytomis iškarto po eismo įvykio, ir eismo įvykio deklaracijos duomenimis, sumodeliuojant šių duomenų pagrindu eismo įvykio eigą autoįvykio vietoje palydovinės sistemos programos pagalba, todėl teismo vertinimu, toks tyrimas yra patikimas ir objektyvus palyginus su AB „Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo eksperto M. S. 2015-06-04 ekspertinėje pažymoje Nr. 1582412 nurodytu tyrimu, kurio pagrindu yra eismo įvykio dalyvių subjektyvus paaiškinimai.
Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.1 d.). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 str. 2 d.), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
Teismas teismo ekspertų išvadas vertina kartu su kitais įrodymais, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, manydamas, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-03-15 ekspertizės akto Nr. 11-2645 (15)/11-526(16) išvados atitinka bylos medžiagą, A. S., V. P. parodymus, todėl vidiniu įsitikimu jomis vadovaujasi vertinant kaip turinčios svaresnę įrodomąją galią, kurios patikimai bei pakankamai patvirtino bylai reikšmingą aplinkybę – eismo įvykio buvimo eismo dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Tokios nuomonės dėl įrodymų įvertinimo laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2015-09-30 nutartis civ.byloje Nr. 2A-1596-230/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-08-08 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.).
Be to, teisminio nagrinėjimo metu tretysis asmuo V. P., liudytojas A. S. parodė, kad jų paaiškinimų dalį dėl greičių, padėties po autoįvykio įtakojo pats AB „Lietuvos draudimas“ atstovas M. Š., primigtinai reikalavęs paaiškinimuose nurodyti tikslų greitį, kurį eismo įvykio dalyviai tikslai nurodyti nebegalėjo, o tik apytiksliai, nes transporto priemonių susidūrimo metu į automobilio spidometro parodymus nežiūrėjo, o automobiliai susidūrė per labai trumpą laiką (per kelias sekundes ar jos dalis), vairuotojai patyrė stresą.
Teismų praktikoje panašiose bylose buvo išaiškinta, kad prieš pat eismo įvykį-susidūrimo faktą, vairuotojai dėl patiriamo streso ir kt. negali adekvačiai perteikti visų vairavimo aplinkybių, realiai egzistavusių kelias sekundes dalis iki eismo įvykio: tikslios važiavimo trajektorijos, tikslaus greičio kt. Be to, abejotina, ar prieš pat eismo įvykį vairuotojai fiksuoja greičio rodymus prietaisų skydelyje. Pažymėtina, kad važiuojant 20 km/h greičiu ir sustabdžius automobilį, stabdymo laikas trunka kelias sekundės dalis, todėl neabejotinai teigti, kad vienas iš vairuotojų pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį, nėra pagrindo (Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-28 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-1145-460/2015).
Nagrinėjamu atveju teismo ekspertai nustatė, kad susidūrimo metu transporto priemonės BMW 530, v.n. (duomenys neskelbtini) greitis buvo -43 km/h, o pagal A. S. paaiškinimus-60 km/h, skirtumas nedidelis-17 km/h, Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini) -26 km/h, o pagal V. P. paaiškinimus-40 km/h, skirtumas nedidelis -14 km/h. Toks eismo dalyvių automobilių greičio apytikslis nurodymas, AB „Lietuvos draudimas“ atstovui reikalaujant, teismo vertinimu, negali būti laikomas draudiko klaidinimu ir pagrindu nemokėti draudimo išmokos, nes automobilių vairuotojai tiek įvykio metu, tiek po jo buvo streso būsenoje, kas galėjo lemti netikslių įvykio aplinkybių nurodymą ir šiuo pagrindu atitinkamas AB „Lietuvos draudimas“ ekspertizės išvadas.
Byloje nesurinkta įrodymų, kad ieškovė, ieškovas brolis A. S. ar tretysis asmuo sąmoningai siekė suklaidinti atsakovą, nurodydami klaidingus duomenis apie įvykį, automobilių greičius, padėtis po eismo įvykio ir pan., siekiant gauti draudimo išmoką, t.y. atsakovas savo atsikirtimų į ieškinius motyvų neįrodė (LR CPK 178 str.). AB „Lietuvos draudimas“ atstovai neginčija, kad dalyvavusių eismo įvykyje automobiliai susidūrė ir šių transporto priemonių apgadinimai atitinka susidūrimo mechanizmą, tačiau teigė, jog vairuotojų nurodytos aplinkybės neatitinka automobilio sugadinimo pobūdžio.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog draudimo įmoka mokama tuomet, kai automobilio apgadinimo aplinkybės ir įvykio priežastis atitinka draudžiamojo įvykio apibrėžtį, t. y. draudiko prisiimtą riziką. Atsakovo sudarytose Taisyklėse Nr. 021 buvo numatyta, kokie įvykiai yra pripažįstami draudžiamaisiais, kurie – nedraudžiamaisiais. Transporto priemonių draudimo Taisyklių Nr. 021 8.1.17 p. numatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu pripažįstamas atvejis, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ar jo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2015-05-21 nutartis civ.byloje Nr. 2A-973-560/2015), tačiau nagrinėjamoje byloje šio fakto nėra konstatuojama.
Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).
LR Draudimo įstatymo 95 str. numato, kad teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoką, turi draudėjas, naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiuoju trečiuoju asmeniu yra ieškovė O. S., kuri turi teisę reikalauti, kad draudikas, apsidraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką.
CK 6.987 str. nurodoma, jog draudimo sutartyje nustatyta draudimo išmoka mokama tik draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jei įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. CK 6.994 str. 1 d. nustatyta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo riziką reiškia ir tai, kad prisiimdamas tokią riziką draudikas apibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad tokia išmoka mokama tuo atveju, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ir naudojant transporto priemonę atsiranda civ.atsakomybė (nagrinėjamu atveju V. P.).V. P. savo civ.atsakomybę apdraudė AB „Lietuvos draudimas“ privalomuoju draudimu bei Kasko draudimu, todėl ieškovės patirtą žalą privalo atlyginti trečiojo asmens draudikas AB „Lietuvos draudimas“. Nagrinėjamu atveju apie eismo įvykį pranešta policijai, nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, nukentėjęs trečiasis asmuo pranešė draudikui ir laikėsi jo nurodymų, leido apžiūrėti automobilį, surašyti apžiūros aktus ir paskaičiuoti žalos dydį (Įstatymo 19 str. 5 d., 15 str.16 str. 4 d.). Pagrindų atleisti draudiką nuo išmokų mokėjimo nėra (Įstatymo 21 str., 2004-04-23 d. LR draudimo priežiūros komisijos nutarimo “Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo 9 p.). Pareigą paneigti, kad draudiminio įvykio nėra turi draudikas (CPK 178 str.).
Be to, atsakovo atstovai teisminio nagrinėjimo metu teigė ir įrodinėjo, kad transporto priemonė BMW530 v.n. (duomenys neskelbtini) turėjo eismo įvykių, kurių metu buvo apgadinta (t. 2 b.l.63-85), ir ši aplinkybė turi įtakos žalos dydžiui, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad šie eismo įvykiai buvo iki 2014-11-04, t.y. iki šio automobilio techninės apžiūros, kuomet automobilis buvo visiškai sutvarkytas ir padaryta išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (t. 2 b.l. 93).
Dėl kitų atsakovo argumentų (kad proceso dalyviai yra pažįstami, V. P. yra A. S. brolio vaiko motina) teismas nepasisako, nes jie neįtakoja sprendimo priėmimo byloje ir nepaneigia teismo nustatytų bylos aplinkybių bei argumentų Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civ,byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Teismas pažymi, kad 4996 Eur žalos dydį transporto priemonei BMW530 v.n. (duomenys neskelbtini) bei (t. 1 b.l. 13) bei Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini)- 1367,50 Eur (t. 1 b.l. 59-60) paskaičiavo būtent atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ Ginčo dėl nurodytų sumų dydžio nėra. Ieškovė O. S. patyrė 50 Eur išlaidų už automobilio BMW transportavimo paslaugas iš eismo įvykio vietos (t.1 b.l. 11). Be to, ieškovės duomenimis, Įstatymo 19 str. 1 d. nuostatomis, draudimo išmoka turėjo būti išmokėta 2015-06-22 d., o tai nepadarius ieškovė prašė priteisti 0,04 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią sumokėti pradelstas terminas (Įstatymo 19 str. 4 d.). Ieškovė paskaičiavo delspinigius nuo 2015-06-23 iki 2015-08-31 d. viso už 70 d. -141,29 Eur. Delspinigių paskaičiavimas pagrįstas teisiniu reglamentavimu, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas.
KASKO Draudimo taisyklių Nr. 021, 9.15 p. numato, kad draudimo išmoka išmokama per 15 d.d., kai draudikas gauna visą informaciją, reikšmingą draudžiamojo įvykio fakto, aplinkybių ir pasekmių bei draudimo išmokos dydžio nustatymui. Nagrinėjamu atveju tretysis asmuo V. P. pateikė reikalavimą priteisti palūkanas nuo 2015-06-12 d. už 124 d., kas sudaro 23,56 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo trečiojo asmens naudai.
Dėl šių sprendime išdėstytų ir aptartų motyvų O. S., V. P. ieškiniai atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ yra tenkintini visiškai.
LR CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas. LR CK 6.37 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 5 % metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos ( 2015-09-04) nuo įsiskolinimo dydžio (5187, 29 Eur), ir trečiojo asmens reikalavimas dėl (penkių) procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą 1391,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįsti ir tenkintini (t. 1 b.l. 1, 55).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-07 d. nutartimi atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ buvo įpareigotas sumokėti 600 Eur užstatą už ekspertizės skyrimą ( t. 1 b.l. 182). 2015-12-14 d. AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 600 Eur užstato į teismo specialiąją sąskaitą (t. 1 b.l. 185).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-21, 2016-03-22 d. nutartimis 429,83 Eur užstato buvo pervesta ekspertinei įstaigai už ekspertizės atlikimą, likusi suma grąžinta AB „Lietuvos draudimas“ (t. 2 b.l. 16-18, 20). Atmetus ieškinį, atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas priteistina 156 Eur žyminio mokesčio O. S. naudai, o tretysis asmuo V. P. žyminio mokesčio nemokėjo, nes yra vartotoja, todėl jos ieškinį patenkinus, 31 Eur ( 1391,06 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“ į valstybės pajamas (LR CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Ieškovė O. S. patyrė 1718,53 Eur advokatės išlaidų, o tretysis asmuo V. P. -700 Eur advokato išlaidų.
LR CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Advokatų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, maksimalaus dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams bei atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Byla yra dviejų tomų, joje yra daug procesinių dokumentų, 2 ieškiniai, atsiliepimų, buvo paskirti 8 teismo posėdžiai, paskirta ekspertizė, todėl byla sudėtinga, O. S. ieškinio suma didelė-5187,29 Eur, todėl patenkinus ieškinius, teismas tenkina ir ieškovės, trečiojo asmens prašymus priteisti advokatų išlaidas visiškai.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas sudaro 23,64 Eur (12,54 Eur+11,10 Eur) ir ieškinius patenkinus, priteistinos iš atsakovo į valstybės pajamas (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,-
n u s p r e n d ž i a :
O. S. ieškinį patenkinti visiškai. V. P. ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834, 4996 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt šešis Eur) draudimo išmokos, 50 Eur (penkiasdešimt Eur) nuostolių, 141,29 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną Eur 29 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą 5187,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis Eur) žyminio mokesčio, 1718,53 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniolika Eur 53 ct) advokatės išlaidų O. S. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834, 1367,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt septynis Eur 50 ct) draudimo išmokos, 23,56 Eur (dvidešimt tris Eur 56 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą 1391,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 700 Eur (septynis šimtus Eur) advokato paslaugoms apmokėti V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ į.k. 110051834, 23,64 Eur (dvidešimt tris Eur 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 31 Eur (trisdešimt vieną Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Šios sumos turi būti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Bražinskienė