Civilinė byla Nr. e2-331-619/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00572-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja A. Kalinauskienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Megastatyba“ ieškinį atsakovams E. V., D. V. dėl žalos atlyginimo ir
n u s t a t ė:
1. Ieškovė UAB „Megastatyba“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. V. ir D. V. 190 595 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-10-29 nutartimi (įsiteisėjo 2018-11-09) civilinėje byloje Nr. eB2-4952-661/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „Megastatyba“, paskyrė UAB „Tamtamas“ Bendrovės administratoriumi. Iškėlus bankroto bylą nei buvę Bendrovės valdymo organai, nei Bendrovės savininkai teismo reikalautų dokumentų/turto Bendrovės administratoriui iki šiol nėra perdavę, nors Vilniaus apygardos teismas 2019-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1188-661/2019 už turto ir dokumentų Bendrovės administratoriui neperdavimą paskutiniam Bendrovės vadovui Rusijos piliečiui S. A. ir yra paskyręs 200 Eur baudą.
3. Bendrovės administratorius, susipažinęs su Bendrovės bankroto procedūrų metu surinktais, taip pat su atsakovo E. V. atsiliepime pateiktais ir prie jo pridėtais dokumentais ir duomenimis, nustatė, kad: 2013-06-03 Bendrovė buvo įregistruota juridinių asmenų registre; 2013-05-30 - 2015-08-10 Bendrovės vadovo pareigas ėjo K. V.. Bendrovei vadovaujant šiai vadovei, įmonė faktinės veiklos nevykdė, darbuotojų neturėjo; 2015-08-10 - 2016-09-26 oficialiai Bendrovės vadovo pareigas ėjo atsakovas E. V., kuriam pradėjus vykdyti Bendrovės vadovo pareigas, Bendrovė pradėjo vykdyti realią faktinę veiklą. Pažymėjo, kad nors Bendrovė turėjo Oficialų vadovą, realiai faktiškai Bendrovei vadovavo ir jos faktiniu vadovu buvo atsakovas D. V.. 2016-04-19 Juridinių asmenų registrui Bendrovė paskutinį kartą pateikė savo finansinės atskaitomybės dokumentus (pateikta už 2015 metus). Nei už 2016 metus, nei už 2017 metus Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti.
4. Atsakovams einant/vykdant atitinkamai Oficialaus ir Faktinio Bendrovės vadovo pareigas, nuo 2015-08-20 iš Bendrovės sąskaitų AB Swedbank ir AB DnB bankas per bankomatus buvo pradėti gryninti Bendrovės pinigai. Tokiu būdu iš Bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų buvo išgryninta šio sumos: 2015 m. rugpjūčio mėn.: 5000 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)); 2015 m. rugsėjo mėn.: 3500 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)); 2015 m. spalio mėn.: 15300 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)); 2015 m. lapkričio mėn.: 20600 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)); 2015 m. gruodžio mėn.: 16100 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)); t. y. iš viso 2015 metais išgryninta 60 500 Eur. 2016 m. sausio mėn.: 5480 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)); 2016 m. vasario mėn.: 10400 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)); 2016 m. kovo mėn.: 12120 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)); 2016 m. balandžio mėn.: 6300 Eur: 4000 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), 2300 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)); 2016 m. gegužės mėn.: 15 050 Eur: 8020 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), 7030 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)); 2016 m. birželio mėn.: 25220 Eur: 9920 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), 15300 (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)); 2016 m. liepos mėn.: 14700 Eur: 14500 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), 200 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)); 2016 m. rugpjūčio mėn.: 22500 Eur: 12000 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), 10500 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)); 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2016-09-26: 7000 Eur (iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Viso 2016 m. išgryninta 118 770 Eur. 2016 metais į Bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) grynais pinigais buvo grąžinta 8380 Eur, o į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta 200 Eur, todėl negrąžintas likutis už 2016 metais Atsakovų vadovavimo laikotarpiu iš Bendrovės bankų sąskaitų išgrynintas lėšas yra 110 190 Eur. Iš viso Atsakovų formalaus ir faktinio vadovavimo laikotarpiu (iki fiktyvaus Bendrovės valdymo ir vadovavimo perdavimo 2016-09-27 Moldovos pilietei I. M.) iš Bendrovės sąskaitų per bankomatus buvo išgryninta ir į Bendrovės sąskaitas negrąžinta 170 690 Eur (60 500 Eur 2015 metais + 110 190 Eur 2016 metais).
5. Nurodė, kad 2016-09-09 mokesčių administratorius atliko Bendrovės veiklos operatyvų patikrinimą, bet nerado nei Bendrovės biuro, nei Oficialaus vadovo; 2016-09-20 mokesčių administratorius Bendrovei pateikė reikalavimą pateikti mokesčių administratoriui Bendrovės apskaitos dokumentus patikrinimui; Vengiant mokesčių administratoriaus duotų nurodymų vykdymo ir pasekmių už netinkamą Bendrovės apskaitos vedimą ir apskaitos dokumentų saugojimą, 2016-09-27 Bendrovės valdymas ir vadovavimas fiktyviai buvo perleistas Moldovos Respublikos pilietei I. M.. Bendrovės tariamu vadovu ir vieninteliu dalyviu Moldovos pilietė I. M. buvo nuo 2016-09-27 iki 2016 -10-17.
6. 2016-09-27 - 2016-10-17 Bendrovei tariamai vadovaujant Moldovos pilietei I. M., iš Bendrovės banko sąskaitos ir toliau buvo gryninami Bendrovės pinigai: iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo laikotarpiu buvo išgryninta 11 640 Eur, o iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-10-15 buvo išgryninta 8265 Eur, iš viso - 19 905 Eur. Minėtu laikotarpiu jokie pinigai į Bendrovės banko sąskaitas grąžinti nebuvo;
7. 2016-10-18 Bendrovės vadovu ir vieninteliu Bendrovės dalyviu fiktyviai tapo Rusijos Federacijos pilietis S. A.. Rusijos Federacijos pilietis S. A. Bendrovės vadovo pareigas tariamai vykdė iki Bendrovės bankroto nutarties įsiteisėjimo 2018-11-09;
8. Ieškovas nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2018-05-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-229/2018 faktinis vadovas buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. (Turto pasisavinimas), 222 str. 1 d. (Apgaulingas apskaitos tvarkymas), 223 str. 1 d. (Aplaidus apskaitos tvarkymas), 300 str. 1 d. (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), padarymą. Iš nuosprendžio matyti, kad visas nusikalstamas veikas Faktinis vadovas padarė Bendrovės atžvilgiu, t. y. apgaulingai ir aplaidžiai vedė Bendrovės apskaitą, mokesčių administratoriui pradėjus tikrinti Bendrovės veiklą, suklastojo dokumentus, kurių pagrindu Bendrovės valdymas ir disponavimas fiktyviai buvo perleistas Moldovos pilietei I. M., o atlikus fiktyvius Bendrovės valdymo ir vadovavimo Moldovos Respublikos pilietei veiksmus, 2016-10-15 iš Bendrovės banko sąskaitos išgrynino 8265 Eur ir juos pasisavino. Nuosprendyje nustatytos aplinkybės, o taip pat ir Faktinio vadovo kaltė dėl nusikalstamų veikų Bendrovės atžvilgiu padarymo, apeliacine tvarka buvo pakartotinai patvirtintos Panevėžio apygardos teismo 2018-09-07 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-350/2018.
9. Administratorius taip pat pažymėjo, kad bendrovei iškėlus bankroto bylą, nei Bendrovės dokumentai, nei turtas Bendrovės administratoriui atsakovų yra neperduoti iki šiol.
10. Ieškovas ieškinį grindė CK 2.87 str. 1 - 4 d., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7, 8 ir 10 d., Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 12 str. 1 d., 13 str., 14 str.
11. Dėl atsakovo D. V. pripažinimo faktiniu Bendrovės vadovu pažymėjo, jog naujausioje kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas).
12. Šiuo atveju įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuota, kad „byloje nustatytų duomenų visuma įrodyta, kad D. V. buvo faktiniu UAB „Megastatyba“ vadovu ir pats vadovavo bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdė už akcininkę V. V. ir formalų bendrovės direktorių E. V.. <...> Taigi, paminėtų liudytojų parodymai patvirtina, kad faktinis UAB „Megastatyba“ vadovas buvo kaltinamasis D. V., kuris veikė bendrovės vardu tiek tardamasis su trečiaisiais asmenimis dėl sutarčių sudarymo bei įvykdymo, tiek atsiskaitydamas už atliktus darbus su darbuotojais, tiek įdarbindamas naujus asmenis bendrovėje, tiek disponuodamas bendrovės finansiniais dokumentais bei bendrovei priklausančiais pinigais, kuriuos turėjo galimybę išsigryninti tik jo turėta banko kortele“. (Nuosprendžio 24-25 psl.). Šios Nuosprendyje nustatytos aplinkybės pakartotinai buvo įvertintos ir patvirtintos PAT nutartimi - „Visi aukščiau paminėti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad UAB „M.“ faktines direktoriaus pareigas užėmė būtent D. V., nes jis vienintelis rūpinosi bendrovės ūkine ir komercine veikla, todėl jo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaip įmonės vadovas, visiškai nepagrįsti“ (PAT nutarties 6 psl.). Taigi, aukščiau minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais neginčytinai nustatyta, kad atsakovas D. V. atliko juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priėmė vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje, dėl ko šioje byloje jis pripažintinas Faktiniu Bendrovės vadovu su visomis iš šio statuso išplaukiančiomis pasekmėmis (CPK 182 str. 3 d.).
13. Tvirtina, jog nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos taikyti atsakovams civilinę atsakomybę. Perleidus Bendrovę užsienio piliečiams, Bendrovė nustojo vykdyti bet kokią faktinę veiklą, valdymas užsienio piliečiams perduotas remiantis ne ekonominiais motyvais, o siekiant nuslėpti Atsakovų neteisėtus veiksmus, atliktus einant Bendrovės tiek de jure, tiek de facto vadovo pareigas, taip atsakomybę dėl žalos Bendrovei ir kreditoriams padarymo siekiant perkelti užsienio piliečiams, dėl ko būtų apsunkintas ar padarytas iš esmės neįmanomu Bendrovės bankroto bylos administravimo pagrindinio tikslo įgyvendinimas - Bendrovės turto suradimas ir atsiskaitymas su Bendrovės kreditoriais.
14. Įsiteisėjusiais Nuosprendžiu ir PAT nutartimi buvo konstatuota, kad Faktinis vadovas Bendrovės apskaitos dokumentus paslėpė tyčia, siekdamas išvengti iš prieš Bendrovę pradėto mokestinio patikrinimo galimų su apgaulingu ir aplaidžiu Bendrovės apskaitos ir lėšų tvarkymu susijusių pasekmių. PAT nutartyje konstatuota, kad „apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog pasitvirtino kaltinime D. V. inkriminuota aplinkybė, kad įmonės pardavimas buvo imituotas, o UAB „M.“ dokumentai paslėpti. <...> Byloje esantys dokumentai patvirtina ir tai, kad AVMĮ nuo UAB „M.“ sąskaitos nurašė mokestinę nepriemoką už laikotarpį nuo 2016-08-03 iki 2016-10-03 ir išieškojo 14 942,19 Eur, kas duoda pagrindą teigti, kad D. V., siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo valstybei ir žinodamas apie VMĮ atliekamą patikrinimą, imitavo įmonės pardavimą, o įmonės buhalterinius dokumentus paslėpė. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo išvados, kad D. V. parodymai apie akcijų pardavimo priežastis ir aplinkybes yra visiškai nelogiški, pagrįstumu. Tokiu būdu, iš išdėstyto darytina jokių abejonių nekelianti išvada, kad D. V. suklastojo įmonės pardavimo dokumentus ir panaudojo juos pateikdamas VĮ „R.“, o bendrovės buhalterinius dokumentus paslėpė siekdamas, kad nebūtų tiriama įmonės veikla ir taip apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą“.
15. Bendrovės administratoriui iš banko įstaigų gavus duomenis apie Bendrovės banko sąskaitose atliktas operacijas, paaiškėjo, kad laikotarpiu nuo 2015-08-20 iki 2016-10-15 iš bendrovės banko sąskaitų buvo išgryninta ir Bendrovei negrąžinta 190 595 Eur, bendrovės administratorius neturi galimybės realiai įvertinti pinigų, gautų išgryninus iš Bendrovės bankų sąskaitų, panaudojimo teisėtumą. Vis dėlto, į bylą pateikti duomenys liudija, kad Atsakovas juos panaudojo ne Bendrovės veiklai vykdyti, pvz., Nuosprendžiu nustatyta, kad Faktinis vadovas 2016-10-15 iš Bendrovės banko sąskaitos išgrynino 8265 Eur ir juos pasisavino.
16. Nurodė, jog oficialus vadovas, būdamas Bendrovės vadovu, t. y. vienasmeniu valdymo organu, vienintelis turėjo teisę atlikti Bendrovės pinigų iš Bendrovės banko sąskaitų išgryninimo operacijas, taigi, jis buvo atsakingas ir už išgrynintų Bendrovės pinigų panaudojimą Bendrovės veiklos tikslams. Kadangi į bylą pateikta pakankamai įrodymų, kad atsakovas D. V. buvo faktinis Bendrovės vadovas, todėl jam, nors formaliai ir ėjusiam Bendrovės komercijos direktoriaus pareigas, teisės aktais nustatytos įmonės vadovo pareigos taip pat be jokių išlygų yra taikomos ir jis, kaip Faktinis vadovas, atsako už išgrynintų Bendrovės lėšų tinkamą panaudojimą lygiai taip pat, kaip ir Oficialus vadovas.
17. Iš į bylą pateiktos Bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitos už 2015 metus matyti, kad Bendrovė 2015 metais gavo 92 288 Eur pardavimo pajamų, tuo tarpu per šį laikotarpį patyrė 14 747 Eur pardavimo savikainos sąnaudų ir 27 279 Eur veiklos sąnaudų. Iš Bendrovės 2015 metų pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad Bendrovė per 2015 metus pajamoms uždirbti ir Bendrovės kasdieninei veiklai finansuoti iš viso išleido 42 026 Eur. Iš į bylą pateiktų Bendrovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad didžioji dalis patirtų sąnaudų buvo finansuojama pavedimais iš Bendrovės banko sąskaitų, o ne iš Bendrovės banko sąskaitų išgrynintais pinigais.
18. Pvz., 2015 metais iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsiskaitoma su UAB FCR Media Lietuva (363 Eur + 302,50 Eur), UAB Duonkiemis (2000 Eur + 500 Eur + 900 Eur + 700 Eur + 600 Eur), Sodra (236,61 Eur + 42,19 Eur + 995 Eur + 1380 Eur), VMI (16 Eur + 194 Eur + 265 Eur), UAB Virbla (500 Eur), UAB Mokesčių srautas (96,80 Eur), UAB Geras garas (530 Eur + 180 Eur), VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras (127,44 Eur), UAB Scandex (425,53 Eur), UAB Laurila (750 Eur + 750 Eur), UAB HeidelbergCement Klaipėda (865,51 Eur), UAB Diginet LT (192,39 Eur), UAB Iris (513,53 Eur + 47,72 Eur). 2015 metais iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsiskaitoma su UAB Diginet (192,39 Eur), UAB EVP International (150 Eur), UAB JYSK Baltic (519,92 Eur), UAB HeidelbergCement Klaipėda (1216,10 Eur), BUAB Statybinių prekių mažmena (270 Eur), VšĮ Praktika (229,90 Eur), UAB Euroterma (90,75 Eur), UAB KVG (452 Eur), Ramirent Baltic AS (45,83 Eur), UAB Verslo poligonas (297 Eur), UAB Dycode (450 Eur), Sodra (1060 Eur).
19. Iš aukščiau pateiktų duomenų apie atliktas operacijas iš Bendrovės banko sąskaitų matyti, kad nurodytiems tiekėjams ir kitiems subjektams buvo pervesta 18 447,13 Eur, tačiau į šiuos paskaičiavimus nebuvo įtraukti atlikti smulkūs pavedimai, antstolių nurašytos sumos, komisiniai banko įstaigoms ir t.t., todėl nurodyta suma būtų didesnė. Taigi, bent jau maždaug pusė (apie 20 000 Eur) jų buvo padengta ne grynais pinigais, o pavedimais iš Bendrovės banko sąskaitų, tuo tarpu iš Bendrovės banko sąskaitų 2015 metais buvo išgryninta 60 500 Eur, t. y. kur kas daugiau, nei Bendrovė patyrė bet kokių sąnaudų. Todėl akivaizdu, kad didžioji dalis Atsakovų iš Bendrovės banko sąskaitų išgrynintų Bendrovės pinigų nebuvo panaudotos Bendrovės veiklai finansuoti. Be to, iš Bendrovės 2015 metų pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad Bendrovė 2015 metais gavo 92 288 Eur pardavimo pajamų, tuo tarpu iš į bylą pateiktų Bendrovės sąskaitų matyti, kad per 2015 metus į Bendrovės sąskaitas iš kitų subjektų buvo gauta 82 489 Eur, t. y. bent dalis pardavimo pajamų galėjo būti uždirbta grynais pinigais.
20. Aukščiau pateiktos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai liudija, kad iš Bendrovės sąskaitų 2015 metai išgryninti Bendrovės 60 500 Eur buvo panaudoti ne Bendrovės, o šias lėšas išgryninusių Atsakovų naudai ir interesais.
21. Be to, per 2016 metus iš Bendrovės bankų sąskaitų buvo išgryninta 130 095 Eur Bendrovės lėšų. Iš į bylą pateiktų Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų ataskaitų F4 pagal 2016-09-30 ir 2016-12-31 duomenis matyti, kad dar 2016 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais buvo priskaičiuotos socialinio draudimo įmokų sumos už Bendrovės darbuotojus, tuo tarpu nuo 2016 m. spalio mėnesio šios įmokos jau nebuvo priskaičiuojamos. Bendrovė iki 2017-06-15 turėjo sumokėti 5949 Eur pelno mokesčio už 2016 metus, taigi, Bendrovė deklaravo, kad 2016 metais dirbo pelningai. Vis dėlto, 2016-09-27 fiktyviai perleidus Bendrovės valdymą užsienio pilietei, po perleidimo momento atsiskaitymai su Bendrovės kreditoriais nevyko, tačiau tai Atsakovams netrukdė ir toliau gryninti Bendrovės banko sąskaitose buvusias lėšas ir jas savintis - 2016-10-14 Panevėžio raj. K. S. pagrindinei mokyklai į Bendrovės sąskaitą pervedus 8270,40 Eur, jau sekančią dieną - 2016-10-15 laiku tarp 16.01 val. ir 16.06 val. per devynis kartus bankomate, esančiame Santariškių g. 2, Vilniuje, iš Bendrovės banko sąskaitos buvo išgryninti 8265 Eur, nors bendrovė faktinės veiklos nevykdė. Iš į bylą pateiktų Nuosprendžio ir PAT nutarties matyti, kad būtent už 2016-10-14 Panevėžio raj. K. S. pagrindinės mokyklos į Bendrovės sąskaitą pervestų 8270,40 Eur pasisavinimą buvo nuteistas Faktinis vadovas.
22. Taigi, Atsakovų išgrynintos ir Bendrovei negrąžintos Bendrovės lėšos, iš viso 190 595 Eur, buvo panaudotos ne Bendrovės naudai ir interesais, priešingu atveju, Bendrovei visą faktinės veiklos laikotarpį veikiant pelningai, nebūtų buvę jokių kliūčių pilnai atsiskaityti su visais Bendrovės kreditoriais. Jokių dokumentų, galinčių pateisinti išgrynintų Bendrovės lėšų tinkamą panaudojimą, Bendrovės administratoriui iki šiol nėra pateikta. Nėra jokios informacijos, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog Bendrovė už išgrynintus 190 595 Eur būtų įsigijusi kokį nors turtą ar kitaip pagrįstai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų šias lėšas būtų panaudojusi Bendrovės ir jos kreditorių interesais. Nesant jokių apskaitos dokumentų, pateisinančių Bendrovės lėšų panaudojimą, darytina išvada, jog iš Bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų išgryninti 190 595 Eur Atsakovų buvo iššvaistyti ar panaudoti ne Bendrovės naudai. Tokiu būdu atsakovai pažeidė CK 6.263 str., CK 6.251 str. 1 d.
23. Pažymėjo, kad nors atsiliepime į pradinį ieškinį Oficialus vadovas ir nurodo, kad „atsakovas, būdamas sąžiningas ir vedamas tik gerų paskatų, sutiko būti paskirtas formaliu Bendrovės vadovu“, nes D. V. nurodė, kad, kadangi jis teistas, tai jis pats negali būti Bendrovės direktoriumi, tačiau nei įmonės vadovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, nei teismų suformuota praktika nepatvirtina, kad įmonės vadovo pareigos galėtų būti vykdomos nevienodai principingai atsižvelgiant į įmonės vadovo paskyrimo tikslus ar kitas reikšmingas aplinkybes. Oficialus vadovas, Faktinio vadovo prašymu vien tik sutikdamas tapti formaliu Bendrovės vadovu, iš karto pažeidė įmonės vadovui teisės aktais nustatytus reikalavimus, nes sutiko dirbti ne Bendrovės, o Faktinio vadovo naudai. Oficialus vadovas nesirūpino Bendrovės veikla ir jos rezultatais, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusios asmens įspėtas, kad Bendrovėje trūksta lėšų, nepradėjo rūpintis Bendrovės apskaitos organizavimu ir dingusių Bendrovės lėšų suradimu, t. y. sąmoningai nevykdė įmonės vadovui priskiriamų pareigų, ir tokiu savo neteisėtu neveikimu sudarė sąlygas Faktiniam vadovui atlikti aukščiau nurodytus nusikalstamus veiksmus, lėmusius žalos Bendrovei padarymą.
24. Oficialus vadovas, savo neteisėtu neveikimu, prisidėjo prie situacijos, kad mokesčių administratorius negalėjo tinkamai atlikti Bendrovės mokestinio patikrinimo, o Faktinis vadovas paslėpė Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Nesant šių dokumentų, Atsakovai šioje byloje atsakingi dėl įrodymų apie išgrynintų Bendrovės pinigų tinkamą panaudojimą, taip pat tinkamą jų apskaitą, pateikimą teismui.
25. Patirta žala yra išgrynintos Bendrovės lėšos 190 595 Eur. Tarp Atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos Bendrovei atsiradimo egzistuoja priežastinis ryšys. Atsakovų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją tenka patiems Atsakovams.
26. Atsakovas E. V. prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2013 m. birželio 3 d. buvo įsteigta Bendrovė. 2015 m. rugpjūčio 17 d. Bendrovės vienintele akcininke tapo J. V.. Tą pačią dieną (2015 m. rugpjūčio 17 d.) Bendrovės direktoriumi buvo paskirtas Atsakovas 1, tačiau jis Bendrovės turto faktiškai niekada nevaldė. Formaliu Bendrovės vadovu Atsakovas 1 sutiko būti akcininkės J. V. sutuoktinio D. V. - Atsakovo 2 - prašymu. Atsakovas 2 Atsakovui 1 buvo nurodęs, kad, kadangi jis (D. V.) yra teistas, tai jis pats negali būti Bendrovės direktoriumi. Atsakovas 1, būdamas sąžiningas ir vedamas tik gerų paskatų, sutiko būti paskirtas formaliu Bendrovės vadovu.
27. Tačiau visą laiką, kuomet Atsakovas 1 formaliai buvo įregistruotas Bendrovės vadovu, Bendrovę faktiškai valdė Atsakovas 2. Jis faktiškai sutardavo su trečiaisiais asmenimis dėl sutarčių sudarymo, priimdavo visus sprendimus, turėjo prieigas prie bankuose esančių Bendrovės sąskaitų, valdė Bendrovės mokėjimo korteles ir jomis išsigrynindavo pinigus, kuriuos vėliau vienintelis valdė. Atsakovas 2 mokėdavo atlyginimą darbuotojams iš pinigų, kurie būdavo išgryninti jo valdoma Bendrovės kortele. Į bylą teikiami dokumentai patvirtina, kad būtent Atsakovas 2 būdavo nurodomas kaip Bendrovės kontaktinis asmuo, Buvusiu Bendrovės buveinės adresu (Rasos g. 19, Naujamiestis, Panevėžio r. sav.) yra deklaruota Atsakovo 2 gyvenamoji vieta, šiuo adresu Atsakovas 2 registruoja prekės ženklus.
28. Tai, kad faktiniu Bendrovės vadovu buvo Atsakovas 2 ir jis vienintelis kontroliavo Bendrovės grynuosius pinigus bei grynindavo Bendrovės lėšas, yra konstatuota ir įsiteisėjusiame Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-229/2018.
29. 2016 m. vasario 22 d. pasikeitė Bendrovės akcininkė - vietoje Atsakovo 2 žmonos J. V. ja tapo Atsakovo 2, faktiškai valdžiusio Bendrovę, motina V. V.. Valstybinei mokesčių inspekcijai pradėjus Bendrovės mokestinį patikrinimą, Atsakovas 2 organizavo Bendrovės perleidimą - 2016 m. rugsėjo 26 d. Bendrovės akcijos buvo perleistos Moldovos Respublikos pilietei I. M., o 2016 m. spalio 17 d. - Rusijos piliečiui S. A.. Perleidus Bendrovės akcijas, buvo nuspręsta atšaukti Atsakovą 1 iš formalaus vadovo pareigų - jis nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. nebebuvo ir formaliu Bendrovės direktoriumi. Aplinkybė, kad Bendrovės perleidimą organizavo ne Atsakovas 1, o faktinis Bendrovės vadovas Atsakovas 2, konstatuota jau anksčiau minėtoje Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartyje. Taigi, faktiniu Bendrovės vadovu buvo Atsakovas 2; tik jis valdė Bendrovės mokėjimo korteles ir jų pagalba išgrynino Bendrovės pinigus; organizavo Bendrovės perleidimą trečiųjų valstybių piliečiams; visi Bendrovės perleidimui būtini dokumentai liko Atsakovo 2 žinioje. Pažymėjo, jog Bendrovė neginčija aplinkybės, kad Atsakovas 2 veikė kaip faktinis Bendrovės vadovas. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovas Nr. 1 nepagrįstai įtrauktas į bylą atsakovu, todėl jo atžvilgiu ieškinys atmestinas.
30. Taip pat pažymėjo, jog dalis Bendrovės lėšų buvo išgryninta tuo metu, kai Atsakovas 1 apskritai nebuvo nei faktinis, nei formalus Bendrovės vadovas.
31. Atsakovo tvirtinimu, nusiimtų lėšų buvo atsiskaityta su kontrahentais, tik tai nebuvo tinkamai apskaityta; pabrėžė tai, kad Bendrovė patirtus nuostolius skaičiuoja neturėdama buhalterinių dokumentų, todėl žalos skaičiavimas netikslus ir neatspindi tikrojo lėšų trūkumų. O kadangi ne Atsakovas 1 buvo atsakingas už dokumentų perdavimą bankroto administratoriui, tai jam negali būti perkelta su tuo susijusi atsakomybė.
32. Atsakovas D. V. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
33. Nurodė, kad Ieškovas reikalavimus grindžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-101-229/2018) ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. 1A-197- 350/2018) bei tuo, kad Bendrovei iškėlus bankroto bylą, administratoriui nepateikta jokių įrodymų apie išgrynintų Bendrovės lėšų panaudojimą Bendrovės veikloje, o ne atsakovų asmeninei naudai; be to ieškovo iš esmės yra nurodoma, kad nuo 2015-08-20 iki 2016-10-15 iš Bendrovės sąskaitų AB Swedbank ir AB DnB bankas išgryninta ir Bendrovei negrąžinta 190 595 Eur.
34. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo 2018-05-30 nuosprendžiu vadovaujantis LR BK 42 straipsnio 6 dalimi, 72 straipsniu, jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė - 8265 Eur piniginių lėšų, o tokių lėšų nesant ar esant nepakankamai - kitokio jam priklausančio 8265 Eur vertės turto konfiskavimas. Tvirtina, kad ieškovas jokiais įrodymais neįrodo savo ieškinio reikalavimo 190 595 Eur dydžio sumai. Atlikus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje tebuvo nustatytos aplinkybės apie 8 265 Eur pasisavinimą bei vengimą sumokėti - 7 894 eurų pelno mokesčio už 2015 metus bei 22 380 eurų PVM už 2015-2016 metus sumokėjimo valstybės biudžetui. Tyrėjai, atlikę ikiteisminį tyrimą, prokuroras kontroliavęs ikiteisminį tyrimą bei palaikęs valstybinį kaltinimą teismo posėdžiuose pirmojoje bei apeliacinėje instancijoje, specialistai, atlikę UAB „Megastatybą“ buhalterinės veiklos tyrimą, tame tarpe ir teismai, nagrinėję baudžiamąją bylą, nenustatė jokių aplinkybių, susijusių su ieškovo minima 190 595 Eur sumoje padaryta žala UAB „Megastatyba“. Esant realiai padarytai 190 595 Eur žalai tiek tyrėjai, tiek prokuroras bei teismai būtų privalėję įvertinti tokio masto žalą bendrovei ir imtis baudžiamojo proceso numatytų prievartos priemonių bei atitinkamai teisingos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
35. Nurodė, jog UAB „Megastatyba“ įkurta apsisprendus kartu su E. V.. Buvo tarpusavio pareigų pasidalijimas. E. V. parodymais baudžiamojoje byloje pats vengė atsakomybės, nors jis įmonėje realiai dirbo, gaudavo darbo užmokestį, buvo aktyvus įmonės veikloje. Įmonės veiklą buvo nuspręsta nutraukti kartu su E. V., atsižvelgiant atsakovo suprastėjusią sveikatos būklę - ištiko širdies infarktas, po to tęsėsi reabilitacija ir mano galimybės dirbti buvo labai sudėtingos. Todėl įmonės akcijos buvo parduotos, taip pat perduota ir visa įmonės buhalterinė dokumentacija I. M.. Visą dokumentaciją UAB „Megastatyba“ pardavimui parengė įmonės buhalterė A. J..
36. Baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo dėta jokių pastangų surasti, apklausti I. M., nors jos gyvenamoji vieta yra žinoma; taip pat nebuvo dėta jokių pastangų nustatyti ir apklausti išjos įmonę įsigijusj Rusijos Federacijos pilietį, nors ir jo visi duomenys yra pateikti baudžiamosios bylos medžiagoje. Piniginės lėšos, kurios buvo panaudotos apyvartoje - įmonės veikloje (darbo užmokesčiams, mokesčiams sumokėti, atsiskaitymams su tiekėjais, medžiagoms įsigyti ir pan ), savaime negali būti vertinama kaip padaryta žala įmonei net jei ir nebuvo išsaugota ir/ar pateikta buhalterinės apskaitos dokumentacija bankroto administratoriui. Ieškovas neįrodė savo 190 595 Eur ieškinio reikalavimų jokiais kitais objektyviais įrodymais, gi priešingai baudžiamosios bylos Nr. 1-101-229/2018 medžiaga patvirtina, kad tokio dydžio žalos įmonei nebuvo ir negalėjo būti padaryta. Negali būti tapatinamos įmonės apyvartoje panaudotos piniginės lėšos su padaryta žala įmonei. Mano, jog bankroto administratorius piktnaudžiauja teise kreiptis į teismas ieškinio reikalavimus grįsdamas sąskaitų AB Swedbank ir AB DnB bankas (dabar - AB Luminor) išrašais ir nuosprendžiu bei nutartimi, neturinčiais nieko bendra su įmonei padaryta žala.
37. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo V. V. prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra niekaip atsakinga pagal ieškovo suformuluotus ieškinio reikalavimus. Bendrovei vadovavo E. V., kuris buvo įmonės vadovas ir visus finansinius sprendimus, susijusius su įmonės valdymu, finansais jis privalėjo spręsti. Akivaizdu, jog be jo žinios ar pavedimo, niekas kitas neturėjo jokių galimybių disponuoti bendrovės finansais. Be to jis pats neturėjo jokio kito pragyvenimo šaltinio, savo paimto kredito dengimo galimybių, tik iš gaunamų pajamų iš UAB „Megastatyba“ veiklos.
38. UAB „Megastatyba“ akcijos buvo parduotos Moldovos pilietei I. M. laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų reikalavimų, sandoris nenuginčytas, todėl laikytinas galiojančiu, teisėtu. Pastarajai buvo perduoti ir visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai. Turimais duomenimis ne Europos sąjungos piliečiai dažnai įgydavo įmones Lietuvoje, kadangi tokiu būdu jiems sudaromos lengvesnės galimybės dirbti, vykdyti komercinę veiklą ar gyventi Europos sąjungos šalyje. Nėra pagrįsti ir teisingi ieškovo teiginiai apie „formalų“ I. M. vadovavimą; tokių ieškinio argumentų ieškovas nepagrindžia jokiais duomenimis. Ieškinyje nurodomos aplinkybės apie atsakovo E. V. veiklą yra prieštaringi - vienoje vietoje nurodoma, kad atsakovas vadovavo įmonei, kitoje vietoje nurodoma, kad „atsakovas formaliai vadovavo“, esant tokios aplinkybėms, laikytina, kad ieškinys yra nepagrįstas įrodymais. Man nėra žinomos jokios aplinkybės apie tai, kad vėliau I. M. savo įgytą įmonė pardavė Rusijos piliečiui S. A..
Ieškinys tenkintas iš dalies.
39. Ginčo bylos objektas – civilinės atsakomybės taikymas atsakovams kaip įmonės vadovams (oficialus - E. V., faktinis - D. V.), iš ieškovės banko sąskaitos išgryninus 190 595 Eur ir tuo padarius bankrutuojančiai įmonei žalą, šių lėšų panaudojimo pagrįstumas ir teisėtumas. Tarp šalių ginčo nėra, kad ieškovo vadovas de facto buvo atsakovas D. V..
40. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre ieškovė UAB „Megastatyba“ buvo įregistruota 2013-06-03. Vilniaus apygardos teismo 2018-10-29 d. nutartimi įmonei iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Tamtamas“. Vilniaus apygardos teismas 2019-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1188-661/2019 už turto ir dokumentų Bendrovės administratoriui neperdavimą bendrovės vadovui Rusijos piliečiui S. A. ir yra paskyręs 200 Eur baudą.
41. VĮ Registrų centras duomenimis, įmonės vadovais buvo: 2013-05-30 - 2015-08-10 - K. V.; 2015-08-10 - 2016-09-26 E. V.; 2016-09-27 – 2016-10-17 Moldovos pilietė I. M.; 2016-10-18 Rusijos Federacijos pilietis S. A.. Įmonė 2016-04-19 Juridinių asmenų registrui Bendrovė paskutinį kartą pateikė savo finansinės atskaitomybės dokumentus (pateikta už 2015 metus). Nei už 2016 metus, nei už 2017 metus Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti.
42. Nustatyta, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo 2018-05-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-229/2018 D. V. pripažintas kaltu pagal ir nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. (Turto pasisavinimas), 222 str. 1 d. (Apgaulingas apskaitos tvarkymas), 223 str. 1 d. (Aplaidus apskaitos tvarkymas), 300 str. 1 d. (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. ir trims mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Skirta 8 265 Eur piniginių lėšų konfiskavimas.
43. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad D. V. E. V. nuo 2015-05-19 būnant formaliu direktoriumi, bendrovės akcininkais po 50 proc. būnant jo žmonai J. V. ir E. V., realiai būdamas faktiniu įmonės vadovu ir pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už akcininkus ir formalų bendrovės direktorių, taip turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, atliko nusikalstamas veikas. t. y. apgaulingai ir aplaidžiai vedė Bendrovės apskaitą, mokesčių administratoriui pradėjus tikrinti Bendrovės veiklą, suklastojo dokumentus, kurių pagrindu Bendrovės valdymas ir disponavimas fiktyviai buvo perleistas Moldovos pilietei I. M., o atlikus fiktyvius Bendrovės valdymo ir vadovavimo Moldovos Respublikos pilietei veiksmus, 2016-10-15 iš Bendrovės banko sąskaitos išgrynino 8265 Eur ir juos pasisavino. Nurodytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.).
44. Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovui, kaip vienasmeniam juridinio asmens valdymo organui, keliami ypatingi elgesio standartai ir priskiriamos tokios pareigos, kurių neturi kiti juridinio asmens darbuotojai. Pirma, vadovai privalo laikytis CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalūs juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti asmeninių ir juridinio asmens interesų konflikto. Antra, vadovai savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais bei juridinio asmens vidaus dokumentais. Trečia, valdymo organų nariai turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Vykdydami fiduciarines pareigas, juridinio asmens valdymo organai turi pareigą valdyti bendrovę kaip protingi, atsakingi bei sąžiningi asmenys ir atsakyti už netinkamą pareigų atlikimą. Fiduciarinių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas sudaro prielaidas valdymo organo nariui taikyti civilinę atsakomybę (CK 2.87 str. 7 d.). Iš delikto civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu yra šios sąlygos: žala (CK 6.249 str.); 2) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.), 4) kaltė (CK 6.248 str.).
45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.)
46. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt. (1–6 dalys). Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,GlaxoSmithKline Lietuva“ v. D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013; kt.).
47. Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas).
48. Byloje nėra ginčo ir prejudiciniais faktais nustatyta, kad atsakovas D. V. buvo de facto įmonės vadovas.
49. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai fiduciarines pareigas įmonei pažeidžia tiek de jure vadovas, tiek faktinis vadovas, ir dėl jų bendrų veiksmų kyla žala, jiems taikytina solidarioji civilinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015), kadangi, jei bendrovei vadovauja faktinis vadovas, esant paskirtam de jure vadovui, įstatymuose nustatytų valdymo organų narių pareigų privalo laikytis abu įmonės vadovai.
50. Ieškovas atsakovų padarytą žalą sieja su 190 595 Eur lėšų išgryninimu iš įmonės sąskaitos laikotarpyje nuo 2015-12-20 iki 2016-10-15 d. (išmokėta 199175 Eur, įnešta 8580 Eur) ir jų panaudojimu asmeniniams poreikiams.
51. Į bylą ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skirtumas tarp iš Bendrovės banko sąskaitų išgrynintų lėšų ir į bendrovės sąskaitas įneštų lėšų sudaro 129 695 Eur, tačiau ne ieškovo nurodytą sumą – 190 595 Eur. T.y. „Swedbank“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 patvirtina, kad iš bendrovės banko sąskaitos buvo išgryninta 43 595 Eur suma, o į ją grynaisiais įnešta 8 380 Eur (skirtumas 35 215 Eur). Luminor Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 patvirtina, kad buvo išgryninta 94 880 Eur suma, grynais įnešta 400 Eur. Kitų leistinų įrodymų žalos dydžiui pagrįsti ieškovas nepateikė. Taigi, teismas laiko įrodytu, kad iš bendrovės sąskaitos laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 buvo išgryninta 129 695 Eur (CPK 178 str.).
52. Šiuo atveju atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad jie nurodytas lėšas išleido įmonės reikmėms, o ne asmeninių poreikių tenkinimui. Tokių įrodymų į bylą atsakovai nepateikė, todėl teismas laiko įrodymu, kad nėra pagrįstas 129 695 Eur lėšų panaudojimo faktas (CPK 178 str.). Atsakovai kelia prielaidas, kad su bendrovės darbuotojais buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, kad į išgrynintas sumas patenka lėšos, kurios teisėtai buvo išmokamos darbuotojams kaip atlyginimas. Tačiau būdami įmonės vadovais ir gerai žinodami įmonės finansinę padėtį jie nenurodė teismui, kokiems konkrečiai įmonės darbuotojams ir kokios sumos buvo išmokėtos, nėra pateikti lėšų išmokėjimo kvitai. Teigiama, kad įmonė ginčo laikotarpiu dirbo ir generavo pajamas, kurios didesnės už iš bendrovės sąskaitos išgrynintas lėšas, už laikotarpį nuo 2015-10-16 iki 2017-02-22 deklaravo išrašiusi PVM sąskaitų faktūrų už bendrą 200 154,83 Eur sumą. Todėl išgrynintos lėšos buvo naudojamos apmokėti įsigyjamų statybinių medžiagų kainą. Atsakovų tvirtinimu, tai, jog bendrovėje patvirtinti tik 20 000 Eur kreditoriniai reikalavimai, patvirtina faktą, jog bendrovė galimai 2015-2016 m. generavo pelną, todėl bankrutuojanti įmonė tik siekia pasipelnyti atsakovų sąskaita. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovams teko pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti 129 695 Eur lėšų panaudojimą, tačiau tokių įrodymų jie nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovai nepagrindė kokių sandorių vykdymui, kokios sumos buvo mokamos iš išgrynintų lėšų, kiek tos sumos koreliuoja su įrodymais, esančiais baudžiamojoje byloje, o juk jiems šios aplinkybės betarpiškai bent preliminarai galėjo būti žinomos. Ir nors atsakovai teigia, kad jam apsunkintas tokios pareigos vykdymas, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui įmonės dokumentacija bankroto įstatymo nustatyta tvarka nebuvo perduota, o Panevėžio apygardos teismo 2018-09-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-350/2018 patvirtina, kad D. V. siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo valstybei ir žinodamas apie VMI atliekamą patikrinimą, imitavo įmonės pardavimą, o įmonės buhalterinius dokumentus paslėpė. Šiuo atveju atsakovai taip pat nepasinaudojo ir procesinio įstatymo numatyta teise dėl įrodymų išreikalavimo.
53. Taigi, šiuo atveju teismas laiko įrodytu, kad nėra pagrįstas 129 659 Eur lėšų panaudojimo įmonės veikloje faktas. Nurodytos lėšos pripažintinos įmonės žala.
54. Atsakovas E. V. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jam atsakomybė negali būti taikoma, nes jis lėšų negrynindavo ir jokios naudos iš jų negavo – tik faktinis vadovas išgrynindavo bendrovės lėšas ir todėl tik jis vienas atliko neteisėtus veiksmus.
55. Teismas konstatuoja, kad įsiteisėjęs aukščiau paminėtas teismo nuosprendis patvirtina, kad tik faktinis vadovas D. V. išgrynindavo įmonės lėšas, jis disponavo įmonės finansiniais dokumentais, bendrovei priklausančiais pinigais, kuriuos turėjo galimybę išgryninti tik jo turėta banko kortele, vadovavo bendrovės ūkinei komercinei veiklai.
56. CK 6.237 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo grąžinti visa tai asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pasisakęs, kad „pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą yra asmeninė pareiga, tenkanti tik turtą gavusiam asmeniui“. Jo atsakomybė negali būti solidari su kitu asmeniu, nes konkreti tokių pajamų suma ir neteisėtas jų gavėjais visais atvejais turi būti nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-02-05 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Todėl teismo vertinimu, nustačius aplinkybę, kad atsakovas E. V. gautų lėšų nepasisavino, iš jų naudos negavo, nėra teisinio pagrindo, jam kaip de jure įmonės vadovui taikyti civilinę atsakomybę, nes priežastinis ryšys tarp ieškovui kilusios žalos ir šio atsakovo neteisėtų veiksmų yra per toli nutolęs. Todėl atsakovo E. V. atžvilgiu ieškinys atmestinas.
57. Nustačius atsakovo D. V. neteisėtus veiksmus dėl 129 659 Eur lėšų panaudojimo, jo kaltę ir priežastinį ryšį, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 129 659 Eur žalos (CK 6.249 str.).
58. Taip pat ieškovui priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019-04-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo priteistos sumos (CK 6.210 str.).
59. Ieškovo atstovo išlaidos byloje sudarė 1210 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 800 Eur byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Kadangi ieškovas CPK 83 str. 1 d. 8 p. pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškinį patenkinus iš dalies, 1947 Eur žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovo D. V. (CPK 96 str. 1 d.).
Vadovaudamasis CPK 259 str., 270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo ieškinį atsakovo D. V. atžvilgiu patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui BUAB „Megastatyba“ iš atsakovo D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 129 659 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2019-04-25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui BUAB „Megastatyba“ iš atsakovo D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. V. į valstybės pajamas 1947 Eur žyminį mokestį.
Ieškovo ieškinį atsakovo E. V. atžvilgiu atmesti.
Teismo sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.
Teisėja Andrutė Kalinauskienė