Civilinė byla Nr. e2-821-302/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02651-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.; 3.3.4.1.;

(S)

3.1.11.4.; 3.1.7.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-4021-258/2016 pagal pareiškėjo D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. S. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams J. B., V. B., Lietuvos valstybei ir draudimo bendrovei If P&C Insurance AS dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, žalos atlyginimo ir draudimo išmokos priteisimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį, ir, išnagrinėjus bylą pakartotinai,visiškai tenkinti 2013-06-28 patikslinto ieškinio reikalavimus.

Be to, pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar  CPK  366 straipsnio 1 dalies 9 punktas neprieštarauja suinteresuoto asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo šioje byloje priėmimo.

Taip pat pareiškėjas prašo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje pagal pateiktus dokumentus bei priteisti pareiškėjui iš atsakovų jo turėtas ir faktiškai patirtas teisines išlaidas dėl 2016-02-18 prašymo dėl proceso atnaujinimo surašymo, kurias sudaro 1 000 Eur ir žyminis mokestis. Dėl blogos turtinės padėties pareiškėjas prašo jį iš dalies atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už 2016-02-18 prašymą dėl proceso atnaujinimo, likusios žyminio mokesčio dalies, t.y. 5 Eur, sumokėjimą atidedant iki prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo teisme dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymo daliai dėl proceso atnaujinimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą nustatė terminą iki 2016 m. kovo 14 d. (įskaitytinai) pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus skundo trūkumus, o prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 9 punktu, t.y. naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, bei pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pirmos instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kokių naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu, jis siekia atnaujinti procesą, todėl nustatė pareiškėjui terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, t.y. aiškiai nurodyti, kokios, pareiškėjo manymu, aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, bet pareiškėjui nebuvo žinomos.

Pasisakydamas dėl kito prašymo dėl proceso atnaujinimo teisinio pagrindo, pirmos instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414-2014, nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog prašoma atnaujinti byla yra išnagrinėta apeliacine tvarka, prašymą atnaujinti procesą šioje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu gali paduoti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Kadangi pareiškėjas nėra tinkamas subjektas kreiptis dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, tai šioje dalyje pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo atsisakyta priimti.

Taip pat pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir pareiškėjo nurodytus argumentus, sprendė, kad nėra pagrindų, dėl kurių būtų galima inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme ar kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą byloje, todėl prašymus kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar  CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas (ta apimtimi, kuriame nustatytas apribojimas, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu dėl teismo sprendimų, kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka, o kiti asmenys – tik jei pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) neprieštarauja suinteresuoto asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo šioje byloje priėmimo atmetė kaip nepagrįstus.

Be to, pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą jį atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo mokėjimo. Teismas atleido pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nustatė jam pareigą sumokėti 200 Eur žyminio mokesčio, iš kurių 100 Eur mokesčio mokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas D. S. nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi, atskiruoju skundu prašo:

1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria yra nustatytas terminas pašalinti prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu trūkumus ir perduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje dalyje pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

2) panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį ir šioje byloje priimti naujus procesinius sprendimus:

2.1 klausimą dėl prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu išspręsti iš esmės: priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui atlikti kitus būtinus procesinius veiksmus šioje byloje;

2.2 klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo išspręsti iš esmės – atleisti pareiškėją dėl jo blogos turtinės padėties nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už prašymą dėl proceso atnaujinimo, o likusios žyminio mokesčio sumos, t.y. 5 Eur, sumokėjimą atidėti iki prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo teisme dienos;

3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimti, kuria yra nustatytas ribojimas, kad tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu dėl teismo sprendimų, kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka, o kiti asmenys – tik jei pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, bei CPK 368 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtintas vienerių metų naikinamasis terminas pateikti prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nesuteikiant ir nenumatant teisės teismui jo atnaujinti, neprieštarauja suinteresuoto asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 30 str. 1 d., 109-110 str., CPK 2 str., 5 str. 1 d., 6 str. ir kt., Teismų įstatymo 1 str., 4-6 str. ir kt.);

4) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje civilinėje byloje.

Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:

1. Nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui negalima kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Tokia išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, aplinkybės radikaliai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi minėta nutartimi.

2. Prašyme dėl proceso atnaujinimo buvo pateikti neginčijami įrodymai, kad teismas neteisingai taikė teisės normas ir nustatė bylos aplinkybes, apskritai nebuvo išnagrinėtas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš valstybinių institucijų ir klausimas dėl valstybės institucijų subsidiarinės atsakomybės turtinės žalos ir padarytų nuostolių dalyje. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Pirmos instancijos teismo padarytų fakto ir teisės klaidų nepavyko ištaisyti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakius priimti kasacinį skundą, nebeliko jokių kitų instancinės sistemos kontrolės būdų apginti pareiškėjo pažeistas teises, išskyrus proceso atnaujinimo galimybę.

3. Prašyme dėl proceso atnaujinimo yra aiškiai nurodyti visi CPK 369 straipsnyje nurodyti prašymo elementai: sprendimą priėmusio teismo pavadinimas, proceso atnaujinimo pagrindas, proceso atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiamas 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, prašymą atnaujinti procesą pareiškusio asmens prašymas, todėl darytina išvada, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo atitinka CPK 369 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kiek šis prašymas yra pagrįstas ir ar nebuvo praleisti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai, jei buvo, tai ar nėra pagrindo juos atnaujinti, pirmos instancijos teismas galės nustatyti tik spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo iš esmės. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas neatribojo prašymo priėmimo stadijos ir jo išnagrinėjimo iš esmės stadijos.

4. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra absoliuti, ji yra teisinės valstybės principo, kuriuo privalu vadovautis ir teismams taikant teisę, elementas. Šios teisės svarba yra akcentuojama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas nuosekliai plėtoja poziciją, draudžiančią pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismui nepagrįstai nesilaikius teisės aktų reikalavimų, yra pažeidžiama ir suvaržoma pareiškėjo teisė į teisminės  gynybos prieinamumą, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisė į tinkamą teismo procesą, teisė į civilinės bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.

6. Prašymo dėl proceso atnaujinimo palikimas nenagrinėtu, nepašalinus trukumų, šioje viešąjį interesą turinčioje byloje grubiai pažeistų CPK 7 straipsnyje įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus, užkirstų kelią tolesnei bylos eigai, ribotų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, kadangi pareiškėjas būtų priverstas iš naujo kreiptis į teismą su tapačiu prašymu.

7. Nepagrįsta yra ir pirmos instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatyta pareiga sumokėti 200 Eur žyminio mokesčio, 100 Eur mokesčio mokėjimą atidedant iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Pirmos instancijos teismas pagal pateiktus įrodymus ex officio privalėjo įvertinti situaciją ir matyti, kad jeigu pareiškėjui teks sumokėti 200 Eur žyminį mokestį, tai, atsižvelgiant į jo per mėnesį gaunamas pajamas, pareiškėjui tai bus nepakeliama finansinė našta. Faktą dėl blogos atsakovo turtinės padėties patvirtina ir tai, kad visose kitose bylose pareiškėjui buvo teikiama nemokama valstybės teisinė pagalba. Teismui neatleidus pareiškėjo nuo likusios didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, būtų pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės, pareiškėjui būtų užkirstas kelias kreiptis į teismą teisminės gynybos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas kvestionuoja pirmos instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, o dalį prašymo buvo atsisakyta priimti, teisėtumą ir pagrįstumą.

Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti, kaip tą traktuoja apeliantas, ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; kt.).

Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Proceso atnaujinimo, kaip instituto, sukurto siekiant pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus, paskirtis ir taikymo išimtinumas lemia ir ypatingą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, kuri aptarta CPK 370 straipsnyje. Remiantis nurodytoje teisės normoje įtvirtintu reglamentavimu laikytina, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš kelių savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, o kai reikia – teismas taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą.

Iš apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad apeliantas siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-121-450/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais.

Skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, nustatė, kad apelianto prašymas neatitinka CPK 369 straipsnio reikalavimų, t.y. pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kokių naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu, jis siekia atnaujinti procesą, be to, nesumokėtas žyminis mokestis, todėl nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Tuo tarpu prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsisakė priimti.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo.

Kaip jau buvo minėta, prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo svarstymo stadijos eigą reglamentuoja CPK 370 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pagal šias nuostatas  šioje stadijoje tikrintina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnio  reikalavimus. Ši norma numato, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Jei prašymas neatitinka formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia prašymo trūkumų šalinimo klausimą, o jei yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktuose  pagrindai – atsisako prašymą priimti (CPK 370 str. 1 d.). Taigi, prašymo priėmimo svarstymo stadijoje vertinamos tik paminėtos aplinkybės, bet nesprendžiama dėl CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesui atnaujinti pagrindų pagrįstumo, tai teismas sprendžia kitoje proceso stadijoje – kai prašymas yra priimtas ir išnagrinėjamas teismo posėdyje (CPK 370 str. 3 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų aplinkybių visetas, inter alia buvo ar nebuvo procesinis sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka, nustatinėjamas teismo posėdyje priėmus prašymą. Dėl to spręstina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai svarstė šį proceso atnaujinimo pagrindą iš esmės jau prašymo priėmimo stadijoje ir atsisakė jį priimti kaip pateiktą netinkamo subjekto. Pastebėtina, kad tokios pozicijos šiuo klausimu yra laikomasi ir kitose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, priimtose šiuo klausimu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1734-178/2015).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, naikintina (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.). Kartu pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, ar ši prašymo dalis priimtina, ar jai (ne)taikytinas  trūkumų šalinimo institutas, nes tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.

Konstatavus, jog ši skundžiamos nutarties dalis naikintina, šioje stadijoje nekyla CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo iš esmės klausimas, todėl atmestinas apelianto pirmiau aptartas susijęs su šia norma prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl prejudicinio sprendimo šioje byloje priėmimo.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Taigi, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, prašyme atnaujinti procesą turi nurodyti naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir pridėti įrodymus, pagrindžiančius šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.). Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinio, jame pareiškėjas gausiai (prašymas dėl proceso atnaujinimo išdėstytas netgi ant 123 lapų) cituoja Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kvestionuoja tiek pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, tiek apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties, kuria teismo sprendimas paliktas nepakeistas, teisėtumą ir pagrįstumą bei, jo manymu, netinkamą ir neobjektyvų įrodymų vertinimą. Įvertinus prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį, sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, kad apeliantas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, taip ir nenurodė, kokias konkrečiai aplinkybes jis laiko naujai paaiškėjusiomis ir nepridėjo tai patvirtinančių įrodymų. Jeigu tokios aplinkybės ir yra nurodomos, tai jas įžvelgti pareiškėjo pateiktame 123 lapų prašyme yra daugiau nei sudėtinga. Pastebėtina, kad ir pats apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, jog prašymo turinio supratimas dėl jo pasirinktos dėstymo specifikos yra apsunkintas, o sąmoningas dėstomų motyvų suvokimo apsunkinimas nerodo asmens sąžiningo procesinio elgesio.

Kaip minėta, CPK 369 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad prašyme, be kita ko, turi būti nurodomas ne tik proceso atnaujinimo pagrindas, bet ir proceso atnaujinimo motyvai. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad reikalavimas motyvuoti prašymą nereiškia vien doktrinos, teisminės praktikos taisyklių, procesinės ir materialinės teisės normų, bylos eigos ir joje priimtų procesinių sprendimų motyvų  dėstymo arba kritikos. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantui terminą pašalinti šiam trūkumui, t. y. apeliantas turi aiškiai nurodyti, kurias prašyme nurodytas aplinkybes jis laiko naujai paaiškėjusiomis ir sudarančiomis pagrindą procesui atnaujinti ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 366 str. 1 d. 2 p., 369 str.).

Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jo ribos, būtų aiškus, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus / prašymus / pareiškimus  išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą.

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos

2016-04-04 Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas prie bylos prijungti 2016 m. kovo 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-651-3851.

CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo klausimas buvo išspręstas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimą dėl apeliantui teiktinos antrinės teisinės pagalbos priėmė 2016 m. kovo 15 d., darytina išvada, kad šio sprendimo pareiškėjas pirmos instancijos teismui pateikti neturėjo galimybės, todėl šis rašytinis įrodymas prijungtinas prie bylos medžiagos.

Dėl žyminio mokesčio

Apeliantas kvestionuoja ir pirmos instancijos teismo nutarties dalį dėl žyminio mokesčio, kuria teismas atleido pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nustatė jam pareigą sumokėti 200 Eur žyminį mokestį, iš kurių 100 Eur mokesčio mokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Apelianto teigimu, sumokėti 200 Eur žyminį mokestį jam būtų nepakeliama finansinė našta, todėl, neatleidus pareiškėjo nuo likusios didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, būtų pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės, pareiškėjui būtų užkirstas kelias kreiptis į teismą teisminės gynybos. Be to, 2016-04-04 apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė 2016 m. kovo 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-651-3851.

Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma nurodoma 230 621,52 Eur, todėl mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje yra 3 464 Eur. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (CK 80 str.). Kita vertus, įstatymų leidėjas, garantuodamas teisę kreiptis į teismą, suteikė teismui galimybę pagal besikreipiančių asmenų prašymą iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio, jeigu jie pateikia įrodymus dėl negalėjimo sumokėti visos mokesčio sumos (CPK 83 str. 3 d.), o CPK 83 straipsnio 1 dalies 1–13 punktuose išvardijo konkrečius atleidimo nuo viso žyminio mokesčio atvejus, 14 punkte nustatydamas, kad asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir į apelianto pateiktą 2016 m. kovo 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-651-3851, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas pareiškėją atleisti nuo visos už prašymą dėl proceso atnaujinimo mokėtinos žyminio mokesčio sumos, todėl pirmos instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjui nustatytas terminas sumokėti 200 Eur žyminį mokestį, 100 Eur mokesčio mokėjimą atidedant iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, naikintina ir toje dalyje klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjas atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2016 m. vasario 25 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, naikintina ir klausimas dėl prašymo priėmimo šioje dalyje perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2016 m. vasario 25 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjui nustatytas terminas sumokėti 200 Eur žyminį mokestį, 100 Eur mokesčio mokėjimą atidedant iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, naikintina ir toje dalyje klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjas atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o kitoje dalyje pirmos instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, apeliantui nustatytinas naujas terminas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

            n u t a r i a

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, panaikinti ir klausimą dėl prašymo priėmimo šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui nustatytas terminas sumokėti 200 Eur žyminį mokestį, 100 Eur mokesčio mokėjimą atidedant iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, panaikinti ir toje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėją D. S. atleistinas nuo žyminio mokesčio už prašymą dėl proceso atnaujinimo mokėjimo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą, nustatant prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, nurodytų nepakeistoje nutarties dalyje, šalinimui naują terminą - iki 2016 m. gegužės 10 d.

Teisėja                                                                                                                              Romualda Janovičienė