VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas,

sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,

dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,

kaltinamajam M. Ž.,

kaltinamojo gynėjui advokatui Renaldui Baliūčiui,

nukentėjusiajam M. L.,

laiduotojai T. Ž.,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

M. Ž. 2017 m. balandžio 26 d., apie 20.30,  būdamas viešoje vietoje, t. y. daugiabučio namo kieme, adresu Tyzenhauzų g. 19B, Vilniuje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, pasitelkdamas menkavertę priežastį, laikydamas dešinėje rankoje dujinį pistoletą Zoraki Mod 914 Cal. 9 mm, šovė į orą, po to atsuko jį į nukentėjusįjį M. L., šaukė ant pastarojo, vėliau dujinį pistoletą perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui į rankas ir dešinės rankos kumščiu bandė suduoti smūgį M. L. į veidą, tačiau nukentėjusiajam pavyko išvengti smūgio pastarąjį pastūmus rankomis nuo savęs, tuomet M. Ž. paėmęs dujinį pistoletą Zoraki Mod 914 Cal. 9 mm iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nukreipė jį nukentėjusiajam į pilvo sritį ir šių veiksmų sekoje M. Ž. sukėlė pakankamą pagrindą jaustį grėsmę, tokiu būdu atkreipdamas ir kitų pašalinių asmenų dėmesį, t. y. sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.

Tokiais veiksmais M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Be to, M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą ir vietoje,  neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2017 m. balandžio 26 d. 21.05 val., kai buvo sulaikytas, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą C kategorijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą Zoraki Mod 914, skirtą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais.

Tokiais veiksmais M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu M. Ž. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, nurodydamas tokias įvykio aplinkybes. 2017 m. balandžio 26 d. viskas prasidėjo apie 18 val. vakaro nuo skambučių, jis turėjo M. L. telefono numerį ir paskambino jam paprašydamas, kad šis atsiprašytų jo draugės, kadangi su ja jis (M. L.) įžuliai bendravo. Po tokio prašymo prasidėjo visos tos situacijos aštrėjimas. Sutarė su M. L. susitikti prie namo, esančio Tyzenhauzų 19B, Vilniuje. Įvykio vietoje buvo jis, M. L. ir kiti asmenys. Prasidėjo agresyvus bendravimas, todėl jis (kaltinamasis) gal iš išgąsčio, kad negeras bendravimas, kad gali būti nekontroliuojama situacija, išsitraukė kaltinime nurodytą dujinį pistoletą ir vieną kartą šovė į orą. Chaotinė situacija lėmė, kad po to nukreipė tą pistoletą į M. L., tačiau šovęs nebūtų. M. L. atsiprašė. Kaltinimą dėl neteisėto minėto pistoleto laikymo pripažįsta. Dėl visko gailisi. Prašė nutraukti jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja buvo įvardinta kaltinamojo motina T. Ž..

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip galima laiduotoja T. Ž. pripažino, kad po minėto įvykio kaltinamasis pergyvena. Ji galėtų daryti teigiamą įtaką savo sūnui, nes jų santykiai glaudūs.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. L. parodė, jog viskas prasidėjo nuo skambučio iš jam nežinomo numerio. Telefoninio pokalbio metu prasidėjo grasinimai, siūlymai susitikti. Susitikus įvykio vietoje įvyko konfliktas t. y. rėkavimai, šūkavimai ir grasinimai. Nukentėjusysis manė, jog konfliktas įvyko dėl M. Ž. panelės, galimai ši pasiskundė kaltinamajam, kad jis jai kažką pasakė. Lauke greičiausiai buvo septyni asmenys. Prasidėjo kivirčai, žmonių elgesys buvo neadekvatus. M. L. negalėjo nurodyti, apie ką lauke kalbėjo su M. Ž.. Jis norėjo, kad viskas išsispręstu geruoju. Mėgino kaltinamajam aiškinti, kad nieko blogo neįvyko, jog viskas gerai. M. Ž. buvo savo nuomonės, reikalavo, kad nukentėjusysis atsiprašytų jo panelės. Kaltinamasis šaukė, rankose laikė ginklą. Pirmą šūvį išgirdo praėjus 2-3 minutėms po išėjimo į lauką. Tuo metu, kai buvo šauta į orą, nukentėjusysis buvo nusisukęs nuo M. Ž.. Ką tuo metu sakė kaltinamasis, neprisiminė. Jis su ginklu po šūvio daugiau jokių veiksmų neatliko. Nukentėjusysis aiškino, kad kaltinamasis bandė jam rankomis suduoti smūgius, tačiau jis smūgių išvengė atsitraukdamas nuo kaltinamojo. Tuo metu, kai buvo bandoma suduoti smūgius, ginklas buvo perduotas kitam asmeniui. Vėliau M. Ž. vėl paėmė ginklą, nusitaikė į nukentėjusįjį, o jis nubėgo už namo. Tuo metu, kai ginklu buvo nusitaikyta į jį, tarp jo ir kaltinamojo buvo apie 10 metrų atstumas. Nukentėjusysis negalėjo nurodyti, ką M. Ž. sakė, kai nutaikė ginklą į jį. Ginklas buvo nutaikytas į jį, kadangi šalia jo niekas daugiau nestovėjo, ranka, kurioje buvo laikomas ginklas, buvo nukreiptas į jo pusę, į pilvą, kaltinamojo plaštaka buvo žemiau pečių lygio. Tuo metu kiti įvykyje dalyvavę asmenys stovėjo ir žiūrėjo, kas vyksta. M. Ž. grasino, tačiau, kaip grasino, negalėjo nurodyti, jis neaiškino, ką nori padaryti, tiesiog sakė, jog sumuš ir tiek. Grasinimų, kad nužudys, nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. S. parodė, kad ji gyvena bendrabučio tipo daugiabutyje. M. L. buvo jos kaimynas. 2017 m. balandžio 26 d., apie 20.30 val., jai būnant bute, ji su dukra ruošėsi į dušą, laukė dukros, kuriai užtrukus sunerimo, išėjo į bendrąjį laiptinės koridorių ir pamatė stovinčius jaunuolius, kurie beldėsi į M. L. duris. Po to ji suprato, kad M. L. išėjo į kiemą, ir būdama name ji išgirdo šūvį. Ji pasižiūrėjo per langą ir pamatė netoli daugiabučio namo, įkalnėje, stovinčius jaunuolius, tarp kurių buvo M. L., o kas iššovė – nematė. Ji įvykį filmavo, bet įrašas dingo. Ji iškvietė policiją, kas vyko toliau – nematė.

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. balandžio 26 d. 20.47 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog kieme apie 10 vyrų muša pranešėjos kaimynus iš buto Nr. 28. Girdisi šūviai, pranešėja ginklų nemato. (b. l. 6)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. balandžio 26 d., apie 20.50 val., buvo gautas pranešimas, kad Tyzenhauzų g. 19B, Vilniuje, vyksta muštynės, girdisi šūvio garsai. Nuvykus į nurodytą vietą, policijos pareigūnai pamatė besišalinančius tamsiai apsirengusius su sportinėmis kelnėmis vaikinus, kurių buvo maždaug 4. Vaikinai ėjo link „Vėtros“ stadiono, tačiau jų sulaikyti nepavyko. Pranešėjas nurodė, kad vienas vaikinas yra pasislėpęs namo Nr. 19B laiptinėje. Namo, esančio Tyzenhauzų g. 19B, antro aukšto laiptinėje, bendro naudojimo virtuvėje, buvo pastebėtas vaikinas, atitinkantis požymius. Vaikinas buvo pasislėpęs po stalu. Liepus vaikinui atsistoti ir iškelti rankas, jis iš kairės pusės kišenės ištraukė pistoletą ir bandė paslėpti kitoje tos pusės kišenėje, tačiau pistoletas buvo atimtas. Pistoletas buvo užtaisytas, šovinys buvo šovinio lizde, dėtuvėje buvo vienas tuščias šovinys. Pranešėjas M. L. parašė pareiškimą dėl grasinimo susidoroti ir grasinimu ginklu. Liudytojas A. M. paaiškino, kad sulaikytas vaikinas šovė į orą ir buvo nusitaikęs su ginklu į M. L.. Buvo nustatyta, kad sulaikytas asmuo yra M. Ž., kuris paaiškino, kad ginklą rado jau seniai, o konfliktas kilo dėl anksčiau kilusių konfliktų. M. Ž. turėjo ginklą Zoraki Mod 914, ginklo numeris nutrintas. M. Ž. buvo pristatytas į policijos komisariatą. (b. l. 12)

Iš M. L. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017 m. balandžio 26 d., apie 20.30 val., Tyzenhauzų g. 19B, Vilniuje, vaikinas kartu su trimis draugais grasino jam šaunamuoju ginklu. (b. l. 1)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – kiemas, esantis Tyzenhauzų g. 19B, Vilniuje. Apžiūrėjus nustatyta, kad kieme yra trijų aukštų mūrinis namas. Užėjus į namo vidų trečiame aukšte yra durys, vedančios į koridorių. Užėjus į koridorių po dešine puse 15 m atstumu yra butas Nr. 28. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. (b. l. 7-8)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pistoletas Zoraki. Apžiūrėjus pistoletą nustatyta, kad jis yra dujinis, susideda iš vamzdžio, rėmo, užrakto, grąžinamojo mechanizmo, krianų ir dėtuvės. Pistoleto metalinių dalių paviršiai yra šviesiai pilkos ir juodų spalvų, rankena plastikinė, juoda, pistoleto vamzdžio kanalas yra lygus, be graižtvų, vamzdžio laibgalyje yra vidinis sriegis, skirtas įsukamai dalinei pertvarai, kurios ginkle nėra, ir signalinių raketų paleidimo adapterių tvirtinimui. Pistoleto ilgis – 154 mm, aukštis – 113 mm, vamzdžio ilgis – 85 mm, kalibras – 9 mm. Ant pistoleto yra šie užrašai – Loraki Mod. 914, made by Atak arms LTD. Cal. 9 mm P.A.K. Pistoleto numeris panaikintas. Apžiūroje dalyvavęs Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausias specialistas pateikė išvadą, kad apžiūrėtas pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas Zoraki Mod. 914 yra C kategorijos šaunamasis ginklas. (b. l. 13-15)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. M. atpažino M. Ž. kaip asmenį, kuris atėjo pas M. L. į namus, lauke rankose laikė pistoletą, šovė į orą ir buvo nukreipęs jį M. L. į pilvo sritį. Minėtą asmenį atpažino pagal veido bruožus, šviesius plaukus, apgamą prie lūpos, plačią nosį (b. l. 33-34).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 284 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis M. Ž. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 284 straipsnyje. Tokią išvadą teismas daro remdamasis paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, kitais šiame nuosprendyje aptartais duomenimis. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad M. Ž. 2017 m. balandžio 26 d., apie 20.30,  būdamas viešoje vietoje, t. y. daugiabučio namo kieme, adresu Tyzenhauzų g. 19B, Vilniuje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, pasitelkdamas menkavertę priežastį, laikydamas dešinėje rankoje dujinį pistoletą Zoraki Mod 914 Cal. 9 mm, šovė į orą, po to atsuko jį į nukentėjusįjį M. L., šaukė ant pastarojo, vėliau dujinį pistoletą perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui į rankas ir dešinės rankos kumščiu bandė suduoti smūgį M. L. į veidą, tačiau nukentėjusiajam pavyko išvengti smūgio pastarąjį pastūmus rankomis nuo savęs, tuomet M. Ž. paėmęs dujinį pistoletą Zoraki Mod 914 Cal. 9 mm iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nukreipė jį nukentėjusiajam į pilvo sritį ir šių veiksmų sekoje M. Ž. sukėlė pakankamą pagrindą jaustį grėsmę, tokiu būdu atkreipdamas ir kitų pašalinių asmenų dėmesį, t. y. sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tokiam nusikalstamam poelgiui buvo menkavertė priežastis – siekimas išsiaiškinti santykius, o M. Ž. nusikalstami veiksmai buvo atlikti akivaizdžiai viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, taigi M. Ž. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį.

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu. Kaltinamasis pripažino jam pareikštą kaltinimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nurodydamas, kad suvokė, jog disponuoja kaltinime nurodytu ginklu neturėdamas tam leidimo. Šio ginklo apžiūros metu specialistas pateikė išvadą, kad apžiūrėtas kaltinime nurodytas pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas Zoraki Mod. 914 yra C kategorijos šaunamasis ginklas. (b. l. 13-15). Tokia M. Ž. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo ir kitų klausimų

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl M. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas kaltinamojo motinos T. Ž. prašymas, kad ji sutinka būti kaltinamojo M. Ž. laiduotoja (BK 40 straipsnio 1 dalis). M. Ž. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), savo elgesio įvykio metu priežastis paaiškindamas teisiamajame posėdyje, o dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, M. Ž. šią sąlygą atitinka, nes jis dirba, nėra teistas, akivaizdžiai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, turi šeimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad M. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

Nagrinėjamu atveju M. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo motina T. Ž.. Ji išsakė požiūrį į M. Ž. įvykdytą nusikalstamą veiką. Laiduotoja nurodė, kad jos ir kaltinamojo santykiai yra glaudūs. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad laiduotoja T. Ž. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl M. Ž. padarytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji gali daryti M. Ž. teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas M. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į M. Ž. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei jos pavojingumą, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju M. Ž. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatant įmokos dydį eurais atsižvelgiama ir į M. Ž. padarytos nusikalstamos veikos laiką, ir į tai, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis, šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis Nr. 2K-7-519/2006).

Civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės įsiteisėjus nuosprendžiui naikintinos. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas Zoraki Mod 914, kuris saugomas Vilniaus apskrities VPK OVS (b. l. 16) – konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos priemonė ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui.             

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos (jo motinos) T. Ž. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu paskirti M. Ž. 10 MGL dydžio (376,60 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.

M. Ž. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą Zoraki Mod 914 – konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui.             

Išaiškinti M. Ž., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti T. Ž., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                             Dainius Grizickas