Administracinė byla Nr. eA-1002-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02166-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „Lina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „Lina“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas BUAB Prekybos namai „Lina“ (toliau – ir bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir Departamentas) išduoti bendrovei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą (toliau – ir pažyma).
2. Pareiškėjas nurodė, kad iki bankroto bylos iškėlimo vykdyta ūkinė-komercinė veikla apėmė statybinių atliekų priėmimą, perdirbimą, realizavimą ir kt. Bendrovė vykdė veiklą aikštelėje, kuri yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir aikštelė). Po bankroto bylos iškėlimo aikštelėje liko per 67 tūkst. tonų bendrovės veikloje susidariusių mišrių statybinių ir griovimo atliekų, atliekų kodas 170904 (toliau – ir atliekos). Šios atliekos bendrovės balanse buvo apskaitytos kaip trumpalaikis turtas, įvertintas 1 696 768,10 Lt suma.
3. Atsakovo 2014 m. vasario 10 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-78 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatyta, kad aikštelėje yra keturi bendro 92 453,77 kub. m tūrio atliekų kaupai. Departamento 2014 m. vasario 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-17 (toliau – ir Nurodymas 1) bendrovė įpareigota iki 2014 m. gegužės 16 d. atliekas perduoti atliekų tvarkytojams. Atsakovo 2014 m. rugsėjo 18 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-79 (toliau – ir Nurodymas 2) bendrovei pakartotinai nurodyta atliekas perduoti atliekų tvarkytojams iki 2014 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjo kreditorių komitetas 2014 m. spalio 14 d. nutarė parduoti (perduoti) atliekas vieninteliam suinteresuotam atliekų registre registruotam atliekų tvarkytojui – UAB „Eviteks“, ATVR kodas REOBJ0013795, ATĮR kodas 141415. 2014 m. spalio 21 d. mišrių statybinių ir griovimo atliekų sutartimi (toliau – ir Sutartis) visos pareiškėjo veikloje susidariusios atliekos buvo parduotos UAB „Eviteks“. Sutartimi atliekos, taip pat visos kitos teisės, pareigos bei atsakomybė už atliekas buvo perduotos UAB „Eviteks“.
4. Pareiškėjas tvirtina, kad tinkamai įvykdė privalomaisiais nurodymais duotus įpareigojimus ir ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkte numatytą pareigą įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, tai patvirtino pats atsakovas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. VR-14.6-205. Pareiškėjas sutvarkė atliekas (perdavė jas atliekų tvarkytojui), o atsakovas su bendrove visiškai nebendradarbiauja, nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisako išduoti pažymą, kuri būtina, norint užbaigti bankroto procedūras ir išregistruoti bendrovę iš juridinių asmenų registro. Tokie atsakovo veiksmai (neveikimas), pareiškėjo vertinimu, yra neteisėti. Pareiškėjas tikino, kad tinkamai įvykdė atsakovo duotus privalomuosius nurodymus (perdavė atliekas atliekų tvarkytojui), daugiau jokių atliekų neturi, todėl ĮBĮ 31 straipsnio 5 dalyje ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas įvykdė tinkamai.
5. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui buvo išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 4.7-V-02-196 (toliau – ir leidimas), pagal kurį bendrovė užsiėmė statybinių atliekų priėmimu, rūšiavimu ir perdirbimu į skaldą. Bendrovė paraiškoje minėtam leidimui gauti nurodė, kad, nutraukus veiklą, teritorija bus sutvarkoma. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, kad sukauptos atliekos būtų išvežtos ir aikštelė būtų atlaisvinta. Pabrėžė, kad aplinkybė, jog bendrovės veiklos teritorijoje paliktos ir nesutvarkytos atliekos perleistos (parduotos) trečiajam asmeniui (kitai įmonei), nėra pagrindas išduoti bankroto pažymą, kadangi teritorija iki šiol yra užteršta atliekomis.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi BUAB prekybos namai „Lina“ buvo iškelta bankroto byla. Patikrinimo aktu nustatyta, kad aikštelėje yra keturi bendro 92 453,77 kub. m tūrio atliekų kaupai. Nurodymu 1 pareiškėjas įpareigotas iki 2014 m. gegužės 16 d. atliekas perduoti atliekų tvarkytojams. Nurodymu 2 pareiškėjui pakartotinai nurodyta atliekas perduoti atliekų tvarkytojams. Pareiškėjas ir UAB „Eviteks“ 2014 m. spalio 21 d. sudarė mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutartį, pagal kurią atliekos, taip pat visos kitos teisės, pareigos bei atsakomybė į atliekas buvo perduotos UAB „Eviteks“.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas paraiškoje leidimui gauti, kuris bendrovei buvo išduotas, ir Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane (toliau – ir planas) įsipareigojo per 3 mėnesius nuo atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo sutvarkyti teritoriją. Minėtuose dokumentuose yra detalizuoti po atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo atliktini veiksmai, nurodant, kad aikštelėje sukauptos atliekos būtų priduotos atliekų tvarkytojams, būtų pakraunamos į autotransporto priemones ir išvežamos į atliekas tvarkančias įmones, įmonės teritorija iššluojama, pastatai ir įranga demontuojami.
10. Kadangi bendrovė nutraukė atliekų perdirbimo veiklą, remiantis jos prisiimtais įsipareigojimais veiklos nutraukimo atveju, pareiškėjas turėjo pareigą sutvarkyti aikštelę. Teismo vertinimu, atliekų perleidimas tretiesiems asmenims nėra tinkamas ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto įgyvendinimas, kadangi nėra pasiektas reikalaujamas rezultatas – sutvarkytos atliekos, užterštas dirvožemis ir gruntas. Todėl, nustačius minėtą aplinkybę, teismas padarė išvada, kad bendrovės bankroto administratorius ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos pareigos nėra įvykdęs, o atsakovas, tinkamai įvertinęs susidariusią faktinę situaciją, dėl to turėjo teisinį pagrindą atsisakyti išduoti pareiškėjui ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą.

III.

11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti 1 200 Eur bylinėjimo išlaidų atlyginimą.
12. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo nemotyvavo. Liko visiškai neįvertinti pareiškėjo skundo argumentai apie tai, kad atliekų perdavimas atliekų tvarkytojams yra vienas iš Aplinkos tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytų atliekų tvarkymo būdų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas turi atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus (Sutartį) ir nepasisakė dėl to, kad tokių dokumentų (Sutarties) turėjimas reiškia, jog bendrovė šiuo atveju tvarkytinų atliekų neturi. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kad atliekos sutvarkytos atsakovo nurodytu būdu – perduotos atliekų tvarkytojams. Pats atsakovas yra patvirtinęs, kad pareiškėjas duotus privalomuosius nurodymus yra įvykdęs tinkamai. Neįvertinti liko ir pareiškėjo argumentai, kad tiek atliekos, tiek visos su jomis susijusios teisės, pareigos ir atsakomybė yra perduotos UAB „Eviteks“. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo skundo aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai už atliekų sutvarkymą yra atsakingi du ūkio subjektai – UAB „Eviteks“ ir pareiškėjas, kuris netgi negali būti laikomas atliekų turėtoju.
13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas atliekas perdavė atliekų tvarkytojui (UAB „Eviteks“). Sutartis, kuria atliekos buvo perduotos atliekų tvarkytojui, yra galiojanti, ji ar jos sąlygos nebuvo ir nėra ginčijamos šioje ar kitoje byloje. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo veikloje susidariusios atliekos bankroto proceso metu buvo sutvarkytos Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu – perdavus jas atliekų tvarkytojui.
14. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčo atveju svarbus ir reikšmingas pats atliekų nesutvarkymo faktas. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas jam kilusią ir atsakovo privalomuosiuose nurodymuose nustatytą pareigą yra įvykdęs tinkamai – atliekas yra perdavęs atliekų tvarkytojui. Dėl to akivaizdu, kad, įvykdęs savo pareigas, pareiškėjas turi atitinkamą teisę gauti pažymą. Be to, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu netgi netyrė aplinkybių dėl tolesnio atliekų tvarkymo. Pareiškėjo turimais duomenims, aikštelėje, kurioje buvo laikomos atliekos, UAB „Eviteks“ gavo leidimą vykdyti statybinių atliekų priėmimo-perdirbimo veiklą, taigi UAB „Eviteks“ disponuojamas atliekų kiekis nuolat kinta. Dėl to nustatyti, ar aikštelėje dar yra bendrovės veiklos metu susidariusių atliekų (o galbūt ten yra tik UAB „Eviteks“ veikloje perdirbti priimtos atliekos) faktiškai yra neįmanoma. Bet kuriuo atveju šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl bendrovės pareigų įgyvendinimo, kadangi UAB „Eviteks“ pareigų (įprastinės veiklos vykdymas) nėra ir negali daryti įtakos pareiškėjo pareigų įgyvendinimui. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas faktiškai sudarė sąlygas kilti dvigubai (UAB „Eviteks“ ir bendrovės) atsakomybei už atliekų tvarkymą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažymos išdavimas nagrinėjamu atveju galimas tik po to, kai UAB „Eviteks“ sutvarkys atliekas, yra nepagrįsta dar ir dėl to, kad tokiu atveju būtų nepateisinamai vilkinama bendrovės bankroto byla.
15. Pareiškėjas plane nustatytu būdu atliekų nesutvarkė būtent dėl gręsiančios bankroto bylos iškėlimo ir reikiamų išteklių stokos. Bankroto procese bankroto administratoriui kelti reikalavimą sutvarkyti atliekas plane nustatytu būdu (kurio nesugebėjo laikytis dar nebankrutavusi bendrovė) yra visiškai nepagrįsta. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino pareigą sutvarkyti atliekas, dėl to atsakovas turi pareigą išduoti pažymą.
16. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
17. Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais apie tai, jog ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatytos pažymos gavimui neturi įtakos leidimo turinys ir šio leidimo sąlygų, susijusių su veiklos nutraukimu, vykdymas. Leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus (Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Šis teisinis reglamentavimas užtikrina viešojo intereso apsaugą atliekų tvarkymo versle, nes būtent tinkamas leidimo sudėtine dalimi esančio Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano įgyvendinimas užtikrina, jog įmonės bankroto atveju bus sutvarkytos visos bankrutuojančios įmonės veikloje susidariusios atliekos. Planas būtent ir reglamentuoja būdą kaip yra įgyvendinama ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkte numatyta įmonės bankroto administratoriaus pareiga sutvarkyti bankrutuojančios įmonės atliekas, dirvožemį ir gruntą. Pirmos instancijos teismas tinkamai, objektyviai ir nešališkai įvertino leidimo reikšmę šios administracinės bylos faktinių aplinkybių kontekste. ĮBĮ ir leidimo nuostatų ryšį įrodo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtintos Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 3 punktas, numatantis, jog Tvarka reglamentuoja plane numatytų priemonių taikymą įmonės bankroto atveju, o plane numatytos priemonės turi būti įgyvendintos iki įmonės, kaip juridinio asmens, pasibaigimo. Pagal Tvarkos 5 punktą įmonė turi turėti leidimo dalį, reglamentuojančią atliekų susidarymą ir tvarkymą, parengtą ir pagal Tvarkoje nustatytus reikalavimus suderintą planą, plane numatytos priemonės turi būti įgyvendintos iki įmonės, kaip juridinio asmens, pasibaigimo.
18. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, byla visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl kitos įmonės, t. y. UAB „Eviteks“, galbūt turimo leidimo pagrindu vykdomos ūkinės veiklos (duomenys neskelbtini), nėra pagrįsti įrodymais, neatitinka tikrovės, nes UAB „Eviteks“ šiuo adresu leidimo neturi. Pareiškėjas ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, kad sukauptos atliekos būtų išvežtos ir aikštelė (duomenys neskelbtini), būtų išvalyta nuo susikaupusių atliekų. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 32 straipsnio 4 dalį tik sutvarkius atliekas įmonei išduodama pažyma, su kuria bankroto administratorius gali kreiptis į teismą, kad būtų priimamas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), BUAB Prekybos namai „Lina“ sukauptos atliekos iki šiol yra nesutvarkytos. Atsakovas pabrėžia, kad tai, jog bankrutavusios bendrovės veiklos teritorijoje paliktos ir nesutvarkytos atliekos perleistos (parduotos) trečiajam asmeniui (kitai įmonei), nėra pagrindas išduoti pažymą, kadangi teritorija (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)) iki šiol yra užteršta atliekomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Departamentas 2014 m. rugsėjo 18 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-79 pareiškėjui pakartotinai nurodė mišrias statybines ir griovimo atliekas, priklausančias BUAB ,,Lina“, perduoti atliekų tvarkytojams iki 2014 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjo kreditorių komitetas 2014 m. spalio 14 d. nutarė parduoti (perduoti) atliekas vieninteliam suinteresuotam atliekų registre registruotam atliekų tvarkytojui – UAB „Eviteks“. Pareiškėjas 2014 m. spalio 21 d. mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutartimi už 1 000 Lt jo veikloje susidariusias atliekas  pardavė UAB „Eviteks“. Sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad šia sutartimi pardavėjas (BUAB Prekybos namai ,,Lina“) perleidžia, o pirkėjas (UAB ,,Eviteks“) perima nuosavybės teisę į visas pardavėjo veiklos metu sukauptas mišrias statybines ir griovimo atliekas, taip pat ir visas su atliekų nuosavybe susijusias teises, pareigas bei atsakomybę.
20. Atsakovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. vasario 10 d. rašte Nr. VR-14.6-205 nurodyta, kad remdamasis pareiškėjo prie 2015 m. sausio 29 d. rašto Nr. 567/96 pateiktais dokumentais, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2015 m.  vasario 10 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-71 nustatė, kad BUAB Prekybos namai ,,Lina“ įvykdė 2014 m. rugsėjo 18 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-79 reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, tai įrodo, kad jis tinkamai įvykdė duotus nurodymus, todėl atsakovas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisako išduoti pažymą, kuri būtina norint užbaigti bankroto procedūras ir išregistruoti įmonę iš juridinių asmenų registro.
21. Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, o pagal 8 punktą turi pateikti teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus. Po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos (Įmonių bankroto įstatymo 32 str. 4 d.).
22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien atliekų perleidimas tretiesiems asmenims (nagrinėjamu atveju UAB ,,Eviteks“) nėra tinkamas ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto įgyvendinimas, kadangi nėra pasiektas reikalaujamas rezultatas – sutvarkytos atliekos, užterštas dirvožemis ir gruntas.
23. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB Prekybos namai ,,Lina“ 2007 m. sausio 12 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas išdavė, o 2009 m. rugpjūčio 4 d. koregavo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą Nr. VR-4.7-V-02-196 statybinių atliekų priėmimo ir perdirbimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį leidimai išduodami tik toms atliekas naudojančioms ir šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo planą, kuriame, be kita ko, turi būti numatyta atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos (2 p.). Šio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai.
24. UAB Prekybos namai ,,Lina“ atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano (patvirtintame UAB Prekybos namai ,,Lina“ direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. ir Vilniaus RAAD direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 4 d.) 5 punkte ,,Atliekų saugojimo, naudojimo įrenginių uždarymo bei sutvarkymo būdai, priemonės ir išlaidos“ nurodyta, kad atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo atveju statybinių atliekų ir antrinių žaliavų priėmimo ir perdirbimo aikštelėje sukauptos atliekos būtų pakraunamos į autotransporto priemones ir išvežamos į atliekas tvarkančias įmones. Įmonės teritorija iššluojama.
25. Šie bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas turėjo pareigą ne tik bendrovės veiklos aikštelėje (duomenys neskelbtini) sukauptas atliekas perleisti tretiesiems asmenims, kaip nurodyta Departamento 2014 m. rugsėjo 18 d. privalomajame nurodyme Nr. VR-14.2-79, tačiau ir įvykdyti bendrovės atliekų tvarkymo veiklos plano 5 punkte išdėstytus įsipareigojimus. Sutarties apie mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimą UAB ,,Eviteks“ turėjimas nagrinėjamu atveju nereiškia, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.
26. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad UAB ,,Eviteks“ turi 2006 m. lapkričio 3 d. išduotą ir 2012 m. spalio 5 d. koreguotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. VR-4.7-V-02-T-48 vykdyti statybos, griovimo atliekų ir akmens lydalo rūšiavimo, perdirbimo ir saugojimo, popieriaus, kartono, plastiko antrinių žaliavų surinkimo ir presavimo, medienos atliekų surinkimo ir smulkinimo, stiklo surinkimo ir saugojimo veiklai (duomenys neskelbtini). Taip pat UAB ,,Eviteks“ išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr.VR-4.7-V-02-Š-44 mineralinės vatos gamybos atliekų ir statybinių, griovimo atliekų perdirbimas, rūšiavimas ir saugojimas bei popieriaus, kartono ir plastiko antrinių žaliavų presavimas ir saugojimas, stiklo surinkimas bei medienos atliekų smulkinimas (duomenys neskelbtini). Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad aikštelėje (duomenys neskelbtini), UAB ,,Eviteks“ statybinių atliekų ir antrinių žaliavų perdirbimo veiklos nevykdė ir nevykdo. Vilniaus RAAD 2015 m. vasario 10 d. patikrinimo akto Nr. VR-14.7-71 išvados grindžiamos remiantis tik BUAB Prekybos namai ,,Lina“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens pateiktais dokumentais. Patikrinęs teritoriją (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 10 d., atsakovas nustatė, kad BUAB Prekybos namai ,,Lina“ sukauptos atliekos iki šiol nėra visiškai sutvarkytos, teritorija iki šiol užteršta statybinėmis atliekomis.
27. Apibendrinant išdėstytus motyvus ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog pareiškėjas įvykdė Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 5 punkte nustatytą pareigą, darytina išvada, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra 2015 m. vasario 10 d. raštu Nr. VR-14.6-205 teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą, neįvykdžius Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 5 punkte administratoriui nustatytos pareigos likviduojant bankrutavusią įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Todėl pagrindo tenkinti skundą ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus, t. y. išduoti Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą, nėra pagrindo.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies  1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „Lina“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Stasys Gagys

                                                                                    Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

                                                                                                  Skirgailė Žalimienė