Civilinė byla Nr. 3K-3-586/2008
Procesinio sprendimo kategorija 129.23
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens P. Č. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Effektoris basis“, UAB „Effektoris basis“ administracijos vadovui P. Č., UAB „Audata“ dėl baudos skyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Antstolis D. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas skirti UAB ,,Effektoris basis“ administracijos vadovui P. Č. 1000 Lt baudą už Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarties nevykdymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 18 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, skyrė suinteresuotam asmeniui P. Č. 300 Lt baudą už teismo nutarties nevykdymą ir nustatė naują 15 dienų terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos bankrutuojančios UAB ,,Effektoris basis“ turtui ir visiems įmonės dokumentams UAB ,,Audata“ perduoti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 14 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartimi UAB „Effectoris basis“ valdymo organams nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos UAB „Audata“ įmonės turtui pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visiems dokumentams perduoti administratoriui. Nutarties pagrindu išduotas 2007 m. rugsėjo 18 d. vykdomasis raštas, pateiktas vykdyti antstoliui D. B.
Nustatyta, kad P. Č. yra vienintelis UAB „Effectoris basis“ akcininkas, t. y. bendrovės valdymo organas. Procesinio sprendimo dalį skolininkas įvykdė - 2007 m. liepos 20 d. perdavė administratoriui įmonės antspaudą, registracijos pažymėjimą ir įstatus.
Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS 2007 m. lapkričio 20 d. atliko P. Č. gyvenamojoje patalpoje kratą, kurios metu paėmė dalį bendrovės dokumentų.
2007 m. gruodžio 3 d. antstolis surašė sprendimo neįvykdymo aktą.
Antstolis M. D. protokolu Nr. 28-5-2008 konstatavo faktines aplinkybes, kad 2008 m. sausio 23 d. P. Č. atvežė perduoti administratoriui dvi dėžes nesutvarkytų dokumentų, be sudaryto perduodamų dokumentų aprašo. Šiuos dokumentus paėmė administratoriaus iškviesti policijos pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą dėl UAB ,,Effektoris basis“ veiklos. Skolininko įmonės dokumentai perduoti Vilniaus VPK KP NTT ENTS.
Teismai darė išvadą, kad P. Č. nesiėmė jokių realių veiksmų tam, kad įvykdytų teismo nutartį ir perduotų administratoriui turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visus dokumentus. Pažymėta, kad ne visi UAB „Effektoris basis“ dokumentai buvo perduoti policijos komisariatui bei paimti kratos metu, todėl P. Č. privalėjo perduoti administratoriui visus likusius turimus įmonės dokumentus bei turtą. Skolininkas neperdavė ir įmonės turto – automobilio „VW Transporter“ (valst. Nr. DVZ 996), tik informavo administratorių apie jo buvimo vietą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo P. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – antstolio prašymą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal CPK 771 straipsnį bauda gali būti skiriama tik skolininkui. UAB „Effectoris basis“ direktoriumi kasatorius buvo iki 2006 m. spalio 30 d. Nuo šios dienos iki 2007 m. kovo 4 d. bendrovės direktorius buvo V. Š., kuris ir turėtų būti įpareigotas perduoti įmonės turtą bei dokumentus. Teismai nepagrįstai įvardijo kasatorių UAB „Effectoris basis“ valdymo organu.
2. Kadangi teismo nutartimi skolininkas įpareigotas perduoti ne tik dokumentus, bet ir turtą, tai bauda pagal CPK 771 straipsnį jam negalėjo būti skiriama. Bylą nagrinėję teismai turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota teismų praktika, pagal kurią tais atvejais, kai skolininkas yra įpareigojamas atlikti veiksmus, susijusius su turto (turto ir dokumentų) perdavimu, taikytinas ne CPK 771 straipsnis, o CPK 765 straipsnis, suteikiantis antstoliui teisę tuos daiktus paimti iš skolininko ir perduoti išieškotojui (ApT 2007 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-31/2008).
3. Teismai paskyrė kasatoriui baudą nenustatę jo kaltės, t. y. piktybiško vengimo vykdyti teismo sprendimą.
3. 1. Sistemiškai aiškinant Bankroto įstatymo ir CK normas, reglamentuojančias administratoriaus ir kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, pagal kurias administratoriui keliami reikalavimai savo pareigas vykdyti sąžiningai, bendradarbiaujant su kitais įmonės bankroto proceso dalyviais, darytina išvada, kad tinkamas įmonės dokumentų ir turto perdavimo fakto įforminimas yra tiek skolininko, tiek administratoriaus pareiga. Nei Akcinių bendrovių, nei Įmonių bankroto įstatymuose nenustatyta akcininkui ar juridinio asmens valdymo organams pareigos daryti įmonės dokumentų aprašų. Priešingai, taikant teisės normos analogiją, t. y. vadovaujantis CK 4.245 straipsniu, administruojamo turto aprašo sudarymo pareiga tenka administratoriui.
3. 2. Nepagrįstai spręsta, kad kasatorius turėjo perduoti administratoriui įmonės dokumentus bei turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą bankroto bylos iškėlimo dieną, nes įmonės finansinę atskaitomybę privalo parengti bankrutuojančios įmonės finansininkas.
3. 3. Vilniaus miesto VPK NTT ENTS 2007 m. lapkričio 20 d. atliko kasatoriaus gyvenamojoje patalpoje kratą, kurios metu paėmė dalį bendrovės dokumentų, tačiau ši aplinkybė liko teismų neįvertinta. Taip pat nevertintos ir bylos aplinkybės, kad 2007 m. lapkričio 22 d., gavęs antstolio raginimą vykdyti sprendimą geruoju, ir, atsižvelgęs į tai, kad bankroto administratorius neperima iš kasatoriaus dokumentų, jis visus turimus dokumentus išsiuntė bankroto administratoriui paštu, per kurjerį, tačiau bankroto administratorius atsisakė juos priimti. Pašto kurjeris grąžino dokumentus atgal.
5. Kiekvienam teismo sprendimui taikytinas vykdytinumo kriterijus, t. y. teismo sprendimai turi būti ne tik vykdomi, bet ir turi būti galimybė juos įvykdyti. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ne visi UAB „Effektoris basis“ dokumentai buvo perduoti policijos komisariatui bei paimti atliktos kratos metu, todėl suinteresuotas asmuo turėjo perduoti administratoriui visus likusius turimus įmonės dokumentus bei turtą, tačiau nutartyje konkrečiai nenurodė, kokių dokumentų kasatorius nėra perdavęs administratoriui. Toks sprendimas neįvykdomas, nes nuo 2008 m. sausio 23 d. kasatorius bendrovės dokumentų neturi, - visi jie yra Vilniaus m. VPK NTT ENTS.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK bendrosiose vykdymo proceso nuostatose įtvirtinta taisyklė, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų įgalinimų, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Taigi šios procesinės atsakomybės subjektai gali būti ne tik skolininkai, bet ir kiekvienas kitas asmuo, nevykdantis teisėto antstolio reikalavimo. Tik skolininko atsakomybę už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nustato CPK 771 straipsnyje įtvirtintos procesinės teisės normos. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą išieškotojo naudai ir nustatyti naują terminą sprendimui įvykdyti. Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui, nevykdančiam ir sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, ir sprendimo, įpareigojančio perduoti turtą, todėl konstatavus neteisėtų veikų sutaptį skolininko atsakomybė kiltų ne tik CPK 771 straipsnio 5 dalies, bet ir 585 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Vertinant, ar kasatorius yra tas subjektas, kuriam gali būti taikoma procesinė atsakomybė už nevykdymą antstolio reikalavimo įvykdyti sprendimą, kuriuo įpareigojama per įstatymu nustatytą terminą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, pažymėtina, jog Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad tokią pareigą vykdo įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, valdymo organai. Juridiniai asmenys įgyja teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Remiantis CK 2.82 straipsnio 2 dalimi, kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį valdymo organą ir dalyvių susirinkimą. Pagal juridinių asmenų registro duomenis (b. l. 30-33), bankrutavusios UAB „Effectoris basis“ organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – vadovas (direktorius) – P. Č. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas įpareigoja juridinius asmenis juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas) (CK 2.62 straipsnio 3 dalis), o duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narius ar administravimo organo narius, remiantis Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 17.7 punktu yra registruotini registre, antstolis turėjo teisinį pagrindą P. Č. vertinti kaip vienasmenį bendrovės valdymo organą ir jo reikalauti vykdyti sprendimą. Be to, pažymėtina, kad net ir pateikus į bylą duomenis apie tai, kad P. Č. bendrovės direktoriumi buvo iki 2006 m. spalio 30, o nuo 2007 m. kovo 5 d. bendrovėje nėra direktoriaus, kasatoriaus atsakomybė už skolininko (bendrovės) procesinių pareigų netinkamą vykdymą kyla dėl jo teisinio statuso bendrovėje ypatumų: P. Č. yra vienintelis bendrovės akcininkas, todėl vykdydamas įstatymo reikalavimus, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį valdymo organą (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), ir veikdamas kaip vienintelis bendrovėje veikiantis organas – akcininkų susirinkimas, privalėjo užtikrinti bendrovės prievolių vykdymą ir tinkamą jos atstovavimą. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, Civiliniu kodeksu, Akcinių bendrovių įstatymu ir kitais įstatymais bei teisės aktais (Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Remiantis CK 1.5 straipsniu, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nesuformuodamas vienasmenio bendrovės valdymo organo, būtent akcininkas neužtikrina bendrovės veiklos teisėtumo savo neveikimu, t. y. pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus ir atsako už dėl to kylančias teisines pasekmes. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai kasatorių pripažino tinkamu procesinės atsakomybės subjektu.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad kasatorius tik iš dalies įvykdė teismo sprendimą - turtas pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir dalis dokumentų neperduoti. Šių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktų kasacinis teismas yra saistomas. Kasacinis teismas tikrina apskųstas nutartis tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nagrinėjimo kasaciniame teisme dalykas yra tai, ar teisingai taikytos atsakomybę už sprendimų neįvykdymą reglamentuojančios procesinės teisės normos.
Kaip minėta, skolininkui, nevykdančiam sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, taikytina atsakomybė, numatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje. Kadangi byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad kasatorius bankroto administratoriui neperdavė visų dokumentų, o bendradarbiavimas sprendimo vykdymo procese, kaip bendrojo pobūdžio skolininko pareiga, kylanti iš prievolės atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus (CPK 642, 644 straipsniai), vertintinas kaip formalus, nesiekiant vykdymo proceso tikslų įgyvendinimo, tai P. Č. pagrįstai skirta 300 Lt bauda išieškotojo naudai. Atsakant į kasatoriaus argumentus, kad turto aprašo sudarymo pareiga tenka bankroto administratoriui remiantis panašius teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose įtvirtintu teisiniu reguliavimu (CK 4.245 straipsniu), taikytinu užpildant teisės spragą, nes ĮBĮ šie teisiniai santykiai nesureguliuoti, konstatuotina, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta ne tik kas, bet ir kokių dokumentų pagrindu atlieka įmonės turto perdavimą bankroto administratoriui. Dėl to kolegija pripažįsta, jog teisiniai santykiai sureguliuoti, ir tai suponuoja, kad nėra prielaidų spręsti dėl teisės analogijos taikymo.
Sprendimų, įpareigojančių perduoti daiktus, kaip vienos iš turto rūšių, vykdymo ypatumai yra nustatyti CPK 763 straipsnyje. Jame įtvirtinto procesinio teisinio reguliavimo analizė leidžia teigti, kad šiomis teisės normomis reglamentuota priteistų ir teismo sprendime nurodytų daiktų perdavimo išieškotojui tvarka. Šios bylos specifika yra ta, kad vykdymas kildinamas iš bankroto teisinių santykių ir apima viso įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, perdavimą bankroto administratoriui, todėl CPK 763 straipsnio nuostatų taikymo sprendimui įvykdyti nepakanka, tai suponuoja antstolio teisę duoti privalomus nurodymus veikti kaip nurodyta ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte visa apimtimi, o dėl tokio teisėto reikalavimo nevykdymo skolininkui taikytina procesinė atsakomybė, nustatyta CPK 585 straipsnio 2 dalyje ir, minėta, 771 straipsnio 5 dalyje. Kadangi kasatoriaus neteisėtos veikos vertintinos kaip idealioji veikų sutaptis, o baudos skiriamos pagal dvi CPK normas, tai taikant bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles darytina išvada, kad paskirtoji bauda atitinka pažaidos pobūdį ir griežtumu pakankama tam, kad būtų pasiekti procesinės atsakomybės tikslai.
Dėl šių argumentų kasacinis teismas netenkina kasacinio skundo, tačiau papildo apylinkės teismo pritaikytą teisinę kasatoriaus veiksmų kvalifikaciją pripažindamas, kad bauda skirta ir remiantis CPK 585 straipsnio 2 dalimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Stripeikienė
Janina Januškienė
Gintaras Kryževičius