PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Rudokienei, Viktorijai Stalioraitienei,

dalyvaujant ieškovių Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Jovitui Elzbergui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. K.,

atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovui advokatui A. K.,  atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei D. N.,

atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei A. R.

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei A. T.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties panaikinimo pagal ieškovių Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Uždarajai akcinei bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio miesto savivaldybės administracijai,

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“  (toliau – UAB), galutinai patikslinę ieškinio reikalavimus prašo teismo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą: 2020-06-02 leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- SLD2), kuriuo atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikta teisė žemės sklype statyti naujus statinius: naftos produktų valdymo įrenginį, tvorą, šilumos trasą, vandentiekio tinklus, nuotekų šalinimo tinklus, stoginę, kiemo aikštelę, lietaus nuotekų tinklus, pravažiavimą, pėsčiųjų taką, požeminius gaisrinius rezervuarus, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas 2021-05-25 nutartimi ieškovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą: 2020-06-02 leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- SLD2) išskyrė į atskirą bylą ir perdavė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo prašo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą: 2020-05-06 leidimą nugriauti statinį(ius) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- SLD1), kuriuo ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikta teisė leidimą nugriauti statinį garažą (negyvenamosios paskirties pastatą (duomenys neskelbtini)) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį 7 1622 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metais parengtą statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. būtent šiam subjektui, ginčijamu leidimu suteikta įstatymo teisė atlikti griovimo darbus. Teismas 2021-05-25 nutartimi ieškovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą: 2020-05-06 leidimą nugriauti statinį(ius) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- SLD1), kuriuo ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikta teisė leidimą nugriauti statinį garažą (negyvenamosios paskirties pastatą (duomenys neskelbtini)) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį 7 1622 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metais parengtą statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini), paliko nenagrinėtu, išaiškinant ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl SLD1 panaikinimo kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją. 

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini)“ (toliau- ieškovės) teismo prašo panaikinti 2017-06-19 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeista valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Tenkinti ieškinį ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Šį reikalavimą teismas priėmė ir išnagrinėjo.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovės yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau- ginčo žemės sklypas) nuomininkės. 2017-08-07 ieškovės sužinojo, kad dalis ginčo žemės sklypo buvo išnuomota atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarant 2017-06-19 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- susitarimas), kuriuo 2004-05-31 pakeista valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- žemės nuomos sutartis), kuriuo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne aukciono tvarka buvo išnuomota 3.6022 ha ginčo sklypo dalis. Susitarime nurodyta, kad jis yra sudarytas atsižvelgiant į 2015-12-22 pirkimo- pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- pirkimo- pardavimo sutartis) ir 2017-02-01 priėmimo- perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- aktas), pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo nuosavybės teises į skirtingus ginčo žemės sklype esančius nekilnojamojo turto objektus: negyvenamą patalpą- garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą- buitinį- administracinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitą inžinierinį statinį- kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);  kitą inžinierinį statinį- kiemo aptvėrimą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą- garažą, unikalus (duomenys neskelbtini); negyvenamą patalpą- garažo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamą patalpą- garažo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovių įsitikinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne aukciono tvarka išsinuomota žemės sklypo dalis yra daug didesnė, nei yra būtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimam nekilnojamajam turtui eksploatuoti. Ieškovo įsitikinimu tokia situacija neabejotinai pažeidžia kitų ginčo žemės sklypo nuomininkų (įskaitant ieškoves) teises kadangi jos taip pat norėtų ne aukciono tvarka išsinuomoti minimą ginčo sklypo dalį, tačiau jiems ne aukciono tvarka išnuomota žemės sklypo dalis yra ženkliai mažesnė.

Ieškovių turimais duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinių eksploatacijai išnuomotą ginčo žemės sklypą ir statinius naudoja (siekia naudoti) net ne pagal paskirti, įskaitant, bet neapsiribojant esamų statinių griovimui bei naujų statymui. Ieškovių nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“, norėdama griauti esamus statinius ir (ar) statyti naujus, ginčo žemės sklypą galėjo išsinuomoti tik aukciono tvarka. Tuo tarpu be aukciono žemės sklypas galėjo būti išnuomotas tik statinių, kurių naudojimui pagal paskirtį žemės sklypas yra būtinas, eksploatacijai.

Ieškovių įsitikinimu, kad žemės nuomos susitarimas yra neteisėtas ir nedelsiant turi būti panaikintas (nutrauktas), o žemės sklypo dalis, kuri nėra būtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytam nekilnojamajam turtui eksploatuoti pagal paskirtį, turi būti nuomojama aukciono tvarka pagal galiojančius Lietuvos Respublikos aktų reikalavimus.

Teismo posėdyje ieškovių atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, ieškinio pareiškime išdėstytais argumentais.

Atsiliepime į ieškinį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius ( toliau- NŽT Panevėžio skyrius) su ieškinio reikalavimais nesutiko nurodė, kad kartu su statiniais UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB ,, (duomenys neskelbtini)“  nuomos teisę į ginčo žemės sklypo dalį, reikalinga perleidžiamiems statiniams eksploatuoti, tuo pagrindu sudarytas susitarimas, pakeista valstybinės žemės nuomos sutartis. Minėto žemės nuomos sutarties pakeitimo pagrindu UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ išnuomota 3,4762 ha ploto ginčo žemės sklypo dalis, UAB „(duomenys neskelbtini)“- 3,6022 ha ploto žemės sklypo dalis. Išnuomotos ginčo žemės sklypo dalys pažymėtos 2016-02-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko R. R. parengtame ginčo žemės sklypo plane.

Ieškovės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdo ginčo žemės sklype esančią negyvenamąją patalpą- garažą su automobilių serviso patalpomis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios eksploatavimui pagal 2003-08-29 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2008-07-03 susitarimas) lygiomis dalimis išnuomota 0,0838 ha ploto ginčo žemės sklypo dalis. Ieškovėms nuomos teisė į 0,0838 ha žemės sklypo dalį buvo perleista kartu su statiniu (patalpa). Išnuomota sklypo   plane pažymėto indeksais „4“, „5“.

Atkreipė teismo dėmesį, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ieškovėms nuomos teisę į pagal valstybinės žemės nuomos sutartis nuomojamos ginčo žemės sklypo dalis įgijo tuo pačiu pagrindu t. y. įgijus nuosavybės teisę į statinius (patalpas) kartu šioms įmonėms buvo perleista nuomos teisė į ginčo žemės sklypo dalis, reikalingas įsigytiems statiniams (patalpoms) eksploatuoti.

Pažymėjo, kad į NŽT Panevėžio skyrių 2017-08-23 ieškovės pateikė prašymą atlikti patikrinimą ginčo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojimo ir nuomos sutarčių teisėtumo bei imtis priemonių dėl neteisėtų sprendimų (susitarimų) panaikinimo. Ieškovių minėto prašymo pagrindu buvo atliktas ginčo žemės sklypo naudojimo valstybinė kontrolė ir surašytas ginčo žemės sklypo naudojimo 2017-10-11 aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinime dalyvavo visų ginčo žemės sklypo nuomininkų atstovai. Patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo žemės sklypo nuomininkai prie jiems nuosavybės teise priklausančių (ar statomų) statinių ginčo žemės sklypą naudoja (numato naudoti) pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (kita) ir naudojimo būdus (komercinės paskirties objektų teritorijos; susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos). Ginčo žemės sklypas naudojamas pagal 2016-02-08 plane nurodytas (išskirtas) pastatams eksploatuoti reikalingas ginčo žemės sklypo dalis. Ginčo žemės sklypas prižiūrimas ir tvarkomas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. 

Nurodė, kad ieškovės žino išnuomotos žemės sklypo dydį, vietą, ribas, kurios nepakeistos yra tokios pat, kaip ir 2003-08-29 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes jų nuomone, NŽT kaltų veiksmų nėra, o sudarytos žemės nuomos sutartys yra teisėtos ir galiojančios.

Teismo posėdyje NŽT atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau- bendrovė) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir  paaiškina, kad bendrovė nuomos teise valdo valstybinės žemės sklypo, 7,1622 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 3,6022 ha dalį pagal 2017 m. birželio 19 d. Susitarimą pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 22 d. pastatų Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- pirkimo- pardavimo sutartis), 2017 m. vasario 1 d. Priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarųjų dokumentų pagrindu bendrovė įsigijo keturis atskirus pastatus (administracinį pastatą, pastatą 67 K2A, pastatą 67 K2 ir pastatą 67 K1), du kiti inžinieriniai statiniai (kiemo aikštelė ir kiemo aptvėrimas) bei dvejos garažo patalpos, esančios pastate 67 K3. Dalis statinių buvo padalinta į atskirus turtinius vienetus jau po jau po pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš perleisdama turtą (statinius), kreipėsi NŽT Panevėžio skyrių su prašymu išduoti sutikimą perleidžiant ginčo žemės sklype esantį turtą, perleisti ir ginčo žemės sklypo dalies nuomos teisę. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas išdavė sutikimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleistų valstybinės žemės nuomos teisę į 3,6022 ha ginčo žemės sklypo ploto dalį, reikalingą perleidžiamiems nekilnojamiems daiktams eksploatuoti. Sutikime nurodyta, kad valstybinės žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisė perleidžiama, pažymėta indeksais „1“, „2“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko R. R. (toliau- planas) parengtame ginčo žemės sklypo plane M 1:500, kuris yra neatskiriamoji sutikimo dalis. Atsižvelgiant į tai 2017-06-19 buvo sudarytas susitarimas pakeisti  ginčo žemės sklypo nuomos sutartį. Kurio pagrindu 7,0784 ha ploto ginčo žemės sklypo dalies nuomininkais tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“- 3,4762 ha dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ plane pažymėtu indeksu „3“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“-  3,6022 ha dalies plane pažymėtu indeksu „1“ ir „2“. Likusios ginčo žemės sklypo dalies plane pažymėtu indeksu „4“ ir „5“ribos ir dydis liko nepakeisti ir toliau yra nuomojami ieškovėms pagal anksčiau sudarytas ginčo žemės sklypo dalies nuomos sutartis.

Jų nuomone, niekada ieškovės nekvestionavo ir šiuo metu nekvestionuoja 2004-05-31 ginčo žemės nuomos sutarties. Tiek 2004 metais, tiek 2017 metais, kai buvo sudarytas susitarimas ginčo žemės sklype buvo pastatyti tie patys statiniai ir jų ne tik ne sumažėjo, tačiau netgi padaugėjo. Pagal pateikiamus ginčo žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, visas ginčo žemės sklypo plotas yra 7,1622 ha, kurį sudaro užstatyta teritorija- 6,6121ha, kelių plotas- 0,4576 ha, kitos žemės plotas- 0,0925 ha. Akivaizdu, kad užstatyta teritorija ir ginčo žemės sklype esantys keliai užima beveik visą ginčo žemės sklypo plotą, todėl teigti, kad visas ginčo žemės sklypo plotas nėra reikalingas jame esančių statinių eksploatacijai, kai šis plotas yra užstatytas statiniais, ir dalis sklypo gali būti nuomojama be aukciono, yra visiškai nepagrįsta.

Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovės patikslintame ieškinyje pateikia tik faktinius valdomų patalpų ir ginčo žemės sklypo ploto duomenis, tačiau nevertina patalpų paskirties ir joms eksploatuoti reikalingo žemės sklypo ploto. Bendrovės nuomone, skirtingos paskirties patalpoms (pvz. administracinės paskirties patalpos ir pan.) eksploatuoti reikalingas skirtingo ploto žemės sklypas. Kiemo aptvėrimas, kiemo aikštelė taip pat turi būti priskiriami bendrovės nuomojamai žemės sklypo daliai, nes minėti statiniai funkciškai susiję su bendrovės statiniais.

Bendrovė išnuomotą ginčo žemės sklypo dalį naudoja pagal paskirtį, ir jame vykdoma tik tokia veikla, kuri yra leidžiama žemės nuomos sutartimi, susitarimu ir teisės aktais. Bendrovės nuomojamo ginčo žemės sklypo dalies naudojimo būdai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Teismo posėdyje atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“(toliau- įmonė) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir  paaiškina, kad įmonė ginčo žemės sklypo dalį nuomos teise valdo vadovaujantis 2004-05-31Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Vėliau minėta sutartis buvo keičiama (2008-07-03, 2016-07-14Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-06-19 Nr. (duomenys neskelbtini)) susitarimu pakeisti sutartį pagrindu). Įmonės nuomos teise valdomas žemės sklypas suformuotas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011-10-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) detaliuoju planu. 2015-12-22 Nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartimi įmonė pardavė 3 pastatus, kiemo inžinierinį statinį- kiemo aikštelę, inžinierinį statinį- kiemo aptvėrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir teises į tą žemės sklypo dalį, kurią daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė žemės sklypo planą, kuriame buvo nustatytos žemės sklypo dalys, kurios nuomos teise  perleidžiamos pirkėjui. NŽT Panevėžio skyrius išdavė sutikimą įmonei perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę.

Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovės teigdamos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomota žemės sklypo dalis daug didesnė, iš esmės pripažįsta, kad dalis sklypo išnuomota teisėtai, todėl ieškovių reikalavimas naikinti visą sandorį (susitarimą) šiuo pagrindu negali būti tenkinamas.

Ieškovių teiginys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei NŽT Panevėžio skyrius susitarimu neteisėtai nusistatė kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurios nustato imperatyvios teisės normos nepagrįstas, nes plane nurodytos sklypo dalys, naudojimosi ribos, pažymėta, kuri pirkimo- pardavimo sandorio šalis naudosis konkrečia sklypo dalimi, šios dalys buvo nustatytos įvertinus perleidžiamų nekilnojamojo turto objektų paskirtį, jiems eksploatuoti reikalingą teritoriją.

Nepagrįstas ieškovių teiginys, kad plane turėjo būti išskirtos (apibrėžtos) ir aiškiai nurodytos žemės sklypo dalių plotas reikalingas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui, nes šis argumentas nepagrįstas jokia teisės norma. Be to daugelis sprendinių nustatomi įvertinus bendrą situaciją (pvz. kiekvienam sklypui nustatomas želdynų plotas, inžinierinių komunikacijų koridoriai, privažiavimai, automobilių stovėjimų vietų skaičius).

Ieškovų nurodytas susitarimo panaikinimo pagrindas, kad statiniai naudojami ne pagal paskirtį, būtų savarankiškas pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį, bet ne ją panaikinti.

Teismo posėdyje atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais

Atsiliepime į ieškinį atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau- savivaldybės administracija) nurodė, kad ieškinio reikalavimą dėl susitarimo panaikinimo siūlo teismui spręsti savo nuožiūra ir  paaiškina kad Pagal Savivaldos įstatymo 5 straipsnį savivaldybė vykdo tik tas funkcijas, kurios aiškiai nurodytos įstatyme. Įvertinus, kad savivaldybės administracijai įstatymas nesuteikia teisės vertinti sutarčių ir (ar) susitarimų dėl valstybinės žemės nuomos bei tai, kad savivaldybės administracija jokių sprendimų ginčijamo susitarimo atžvilgiu nepriėmė, todėl nepasisako dėl susitarimo, kuriuo pakeista žemės nuomos sutartis teisėtumo.

Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad šiuo metu vykdant 2020-03-06 Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimą suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti, minėto žemės sklypo teritorija (1,0295 ha) patenka į 7,1622 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl yra keičiamas 2011-10-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas minėtos teritorijos detalus planas, kurio pagrindu buvo nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis. Kas leidžia manyti, kad gali keisti ir nuomojamų sklypų ribos.

Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad ieškinio reikalavimą dėl susitarimo panaikinimo siūlo teismui spręsti savo nuožiūra., vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančius įrodymus.

Ieškinys atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo 7,1622 ha ploto žemės sklypo , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkė yra Lietuvos Respublika, jį valstybinės žemės patikėjimo valdo Nacionalinė žemės tarnyba, žemės sklypas dalimis pagal galiojančias sutartis nuomojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2083 m. rugpjūčio 11 d.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2083 m. rugpjūčio 29 d.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2084 m. gegužės 31 d.) ir „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2084 m. gegužės 31 d.).

Ginčo teritorijoje galioja Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2002 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų tvirtinimo ir adresų suteikimo“ 2 punktu patvirtintas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų detalusis planas, kurio sprendiniai taikomi visam žemės sklypui, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymo“, atsižvelgiant į Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) patvirtinimo“, patvirtintas žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) detalusis planas. Žemės sklypo nustatyta paskirtis – kitos paskirties; naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija (indeksas K), inžinerinės infrastruktūros teritorija (indeksas I); naudojimo pobūdžiai – prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybos (indeksas K1), degalinių ir autoservisų statinių statybos (K3), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (indeksas I1). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje nurodomi servitutai, statinių paskirtys (komercinės paskirties objektų teritorijos; susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų ).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčo žemės sklypo dalį nuomos teise valdo vadovaujantis 2004-05-31Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- sutartis) pagrindu. Vėliau minėta sutartis buvo keičiama (2008-07-03, 2016-07-14Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-06-19 Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimu pakeisti sutartį pagrindu). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos teise valdomas žemės sklypas suformuotas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011-10-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) detaliuoju planu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- nuomininkas 1) minėtos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu išsinuomojo 7,0810 ha ploto žemės sklypo dalį, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas). Išnuomojamos žemės pagrindinė tikslinė paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis. Kitos paskirties žemė, naudojimo būdas- infrastruktūros teritorija, žemės naudojimo pobūdis- teritorija susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams įrengti ir eksploatuoti (sutarties 3punktas). Išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkų ar kitiems asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų, įrenginių ir kitų statinių naudojimo sąlygos, naujų pastatų, įrenginių ir kitų statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat pastatų, įrenginių ir kitų statinių tolesnė paskirtis- kam jie bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui: naujų pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima tik pagal nustatytą tvarka suderinus projektus, išskyrus atvejus, kai pastatus, įregimus ir kitus statinius galima statyti be leidimo ir projekto ir jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Pasibaigus nuomos terminui, žemės nuomos sutarties atnaujinimo, kompensacijos už pastatus, įrenginius ir kitus statinius klausimai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka (sutarties 4 punktas). Kiti žemės naudojimo apribojimai ir sąlygos: vykdyti ūkinę veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ir naudotojų interesų. Laikytis sanitarinių- higieninių ir ekologinių reikalavimų. Tvarkyti teritoriją pagal Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros, Panevėžio miesto atliekų tvarkymo taisyklės. Projektavimo ir statybos darbus vykdyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymu, teisės aktais, reglamentuojančiais teritorijų planavimą ir statybą, detaliuoju planu, patvirtintu Panevėžio miesto savivaldybės valdybos 2002 m. liepos 2d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punktu. Netrukdyti atlikti sklype ir šalia esančių požeminių komunikacijų remonto, rekonstrukcijos, tiesimo darbus ir juos vykdyti vadovaujantis suderintais projektais (sutarties 7 punktas). 

 2015-12-22 Nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartimi įmonė pardavė 4 pastatus, kiemo inžinierinį statinį- kiemo aikštelę, inžinierinį statinį- kiemo aptvėrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po 2015-12-22 pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus perėmė 2017-02-01sudarius priėmimo- perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Dalis statinių buvo padalinta į atskirus turtinius vienetus jau po minėtos pirkimo- pardavimo sutarties. Nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartį pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir teises į tą žemės sklypo dalį, kurią daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį.

2015-08-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas R. R. sudarė žemės sklypo planą, kuriame buvo nurodytos (išskirtos) pastatams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis. 2015-12-16 NŽT Panevėžio skyrius išdavė sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- sutikimas), kad būtų pakeista 2004-2004-05-31Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir  UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleistu valstybinės žemės sklypo nuomos teisę į 3,6022 ha ploto dalį, reikalingą perleidžiamiems nekilnojamiems daiktams eksploatuoti: pastatui-buitiniam- administraciniam, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamajai patalpai- garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitiems inžinieriniams statiniams- kiemo statiniams- kiemo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžinieriniams statiniams- kiemo aptvėrimui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sutikimo 1 punktas). Nurodė, kad valstybinės žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisė perleidžiama, pažymėta indeksas „1“, „2“ 2015-08-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininko R. R. parengtame žemės sklypo plane M:500, kuris yra neatskiriamojo šio sutikimo dalis (sutikimo 2.1 papunktis).

2017-06-19 NŽT Panevėžio skyrius (toliau- nuomotojas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- nuomininkas1) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- nuomininkas 2) pasirašė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2004-05-31 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimas, 2016-07-14 susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, kuriame susitarė pakeisti 2004-05-31 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) susitarimas, 2016-07-14 susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas1 išnuomoja, 7,1622 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios plotas -3.4762 ha, prie sutarties pridėtame plane pažymėtą indeksu „3“. Nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas2 išnuomoja, 7,1622 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios plotas -3.6022 ha, prie sutarties pridėtame plane pažymėtą indeksu „1“, „2“ (susitarimo 1 punktas). 

Likusios ginčo žemės sklypo dalies plane pažymėtu indeksu „4“ ir „5“ ribos ir dydis liko nepakeisti ir toliau minėta ginčo žemės sklypo dalimi naudojasi ieškovės pagal anksčiau sudarytas ginčo žemės sklypo dalies nuomos sutartis.

Šiuo metu vykdant 2020-03-06 Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimą suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti, minėto žemės sklypo teritorija (1,0295 ha) patenka į 7,1622 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl yra keičiamas 2011-10-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas minėtos teritorijos detalus planas, kurio pagrindu buvo nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis.

Dėl atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės išsinuomoti žemės sklypą ne aukciono būdu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinierinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos (toliau- Taisyklės) 28 punkte, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1,2.2, ir 2.4 papunkčiuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose papunkčiuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžinieriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ( jo priklausiniui) ar įrengimui.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei kasacinės praktikos išplaukia, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Pažymėtina, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdo Žemės sklype esančius statinius: pastatą – valdymo bloką (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – aptvėrimą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – suspaustų gamtinių dujų kompresorinę su technologine įranga (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – degalinės technologinę įrangą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo aptvėrimą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo nuosavybės teise valdo Žemės sklype esančius statinius: pastatą – buitinį-administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą – garažo patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą – garažo patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo aptvėrimą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtus statinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-12-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-02-01 priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taisyklių 45 punkte nurodyta, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas. Perleidžiant žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, nurodoma žemės sklypo dalis, į kurią perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinamas ankstesniajam nuomininkui, su kuriuo iki žemės nuomos teisės į žemės sklypo dalį perleidimo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, išnuomoto žemės sklypo plotas. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo visi (naujasis ir ankstesnysis) nuomininkai ir nuomotojas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad 2004-05-31 valstybinės žemės nuomos sutarties N. (duomenys neskelbtini) 4 p. (2008-07-03 susitarimas, 2016-07-14 susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-19 susitarimas, Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriais remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) išnuomotos ginčo žemės sklypo dalys“ numatyta galimybė nuomininkams išnuomotoje žemėje statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius pagal nustatytą tvarka suderintus projektus, jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui.

Nors ieškovės tvirtina, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoja statinius ne pagal paskirtį, dalis pastatų apleista ir žemės sklypą išsinuomojo, kad įsigytus statinius galėtų nugriauti ir pastatyti maisto prekių parduotuvę, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Bylos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017-09-28 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą rekonstravo įsigytą pastatą- buitinį administracinį į prekybos paskirties pastatą, kurio užstatytas plotas 2453,00 kv. m. Taip pat pagal 2017-09-29 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą nugriauti statinius, nugriovė ginčo žemės sklype esančius pastatus: pastatą- garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą- ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2017 parengtą Garažo ir ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), griovimo projektą. NŽT Panevėžio skyrius į byla pateikė pagal medžiagą pagal ieškovių 2017-08-23 prašymą „atlikti patikrinimą dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo ir nuomos sutarčių teisėtumo bei imtis priemonių dėl neteisėtų sprendimų (susitarimų) panaikinimo“ bei atliko Žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę ir parengė Žemės naudojimo patikrinimo 2017-10-11 aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinime dalyvavo visų Žemės sklypo nuomininkų atstovai. Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypo nuomininkai prie jiems nuosavybės teise priklausančių (ar statomų) statinių Žemės sklypą naudoja (numato naudoti) pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (kita) ir naudojimo būdus (komercinės paskirties objektų teritorijos; susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos). Žemės sklypas naudojamas pagal 2016-02-08 Žemės sklypo plane nurodytas (išskirtas) pastatams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis. Žemės sklypas prižiūrimas ir tvarkomas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išdavusi sutikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiais statiniais iki kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradės vykdyti Žemės sklype statinių griovimo ir naujų statinių statybos darbus.  

Bylos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą laiką naudojo, naudoja ir ateityje ketina naudoti pagal ginčo valstybinės žemės sklypo dalį savo statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį nustatymo ( NŽT Panevėžio skyriaus 2017-10-11 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovių argumentas, kad NŽT Panevėžio skyrius neteisėtai išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčo žemės sklypo dalį ne aukciono būdu, teismas atmeta kaip neįrodytą.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomoto žemės sklypo dalies dydžio.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimai, kurių turi būti laikomasi formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, reglamentuoti Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje, o konkreti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka nustatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (2015 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 3D-250/D1-268 redakcija).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau- Taisyklės). Šių Taisyklių 8 punktu nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.

Parduodamų ar nuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita, šis bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia.

Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas ar nuomojamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.

Kai savarankiškai funkcionuojantis statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), pagal šio punkto nuostatas žemės sklypo plane išskirta šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (išskirta atskira šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga dalis ir bendro naudojimo ploto dalis, jeigu tokia dalis šiam statiniui išskirta) parduodama ar nuomojama statinio ar įrenginio bendraturčiams, kiekvieno bendraturčio dalies dydį nustatant pagal Taisyklių 7 punktą Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys( Taisyklių 2014-02-05 aktuali redakcija) .

Teismas sprendžia, kad ieškovės netinkamai vertina LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punkto nuostatą, klaidingai traktuodama, kad turėtų būti parengtas žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirta kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis. Nurodė, kad Taisyklių 8 punkto nuostata taikoma tuo atveju, kai kiekvieno teritorijų planavimo dokumentu suformuotame žemės sklype esančio statinio savininkui ar bendraturčiui nuomojama nustatyta žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui eksploatuoti, kas visiškai neatitinka ginčo situacijos. Pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis, 7,0810 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, dalis minėto sklypo kurios plotas 3,6022 ha išnuomotas atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčo dalies žemės sklype yra įregistruoti statiniai: pastatas-parduotuvė (duomenys neskelbtini),  pastatas- garažas (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa- garažas (duomenys neskelbtini) ir kiti inžinieriniai statiniai aikštelės, šaligatvis, kiemo atvėrimas priklauso vienam savininkui atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl atskiros dalys kiekvieno pastato (statinio) eksploatacijai neturi būti išskiriamos ir ginčo atveju minėta Taisyklių 8 punkto nuostata netaikytina. Teismas taip pat pažymi, kad Taisyklių 8 punkto nuostata yra sąlyginė, t. y. ji taikoma tik tuomet, kai valstybiniame žemės sklype yra keli skirtingi statinių savininkai, ir ši nuostata netaikoma, kuomet visi parduodamame valstybiniame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai priklauso vienam ir tam pačiam savininkui. Atsižvelgdamas į tai, kad visas ginčo žemės sklypas yra reikalingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti ir visi jame įregistruoti statiniai ir įrenginiai priklauso vienam juridiniam asmeniui, teismas sprendžia, jog žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirta kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalinga ginčo žemės sklypo dalis, neturėjo būti rengiamas.

Ieškovių ieškinys grindžiamas ir tuo argumentu, kad išnuomojant žemės sklypo dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai priklausančių statinių užstatytas plotas buvo 13 808,53 kv.m., išnuomota statinių eksploatacijai – 36 022 kv. m., o tuo tarpu ieškovėms priklausančių statinių užstatytas plotas – 597,14 kv.m., o eksploatacijai išnuomota 419 k. m. t. y. 3,7 karto mažiau lyginant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ statiniams eksploatuoti skiriamu žemės sklypo plotu, todėl laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomota žymiai didesnis žemės sklypo plotas, nei reikalinga jų statiniams eksploatuoti. Tačiau šiuos ieškovių argumentus teismas laiko prielaidomis, nes ieškovės į bylą nepateikė jokių įrodymų (specialistų išvadų ir pan.), koks plotas reikalingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklype esančių pastatų ir statinių eksploatavimui pagal tiesioginę šių pastatų paskirtį. Juo labiau, kad statiniams įrenginiams prižiūrėti turi būti įskaičiuotas ne tik statiniais ar įrenginiais užimtas plotas, kuris atitinka statinio konstrukcijų (taip pat ir išsikišusių konsolinių konstrukcijų, stogo konstrukcijų, balkonų ir kt.) projekciją į žemės paviršių, bet ir plotas reikalingas jiems prižiūrėti ( prieiti, privažiuoti ir pan.). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovių ieškinyje išdėstytos išvados apie statinių užstatytus plotus ginčo žemės sklype nepagrindžia ieškinio faktinio pagrindo ir nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį nagrinėjamoje byloje.

Dėl visuomenės poreikių gynimo ir ieškovių lūkesčio išsinuomoti dalį ginčo žemės sklypo

Akivaizdu, kad žemės sklypui, suformuotam pagal 2002 m. detalųjį planą statiniams eksploatuoti, buvo nustatytas ir egzistavo konkretus visuomenės poreikis. 2011 m. detaliuoju planu žemės sklypo parametrai nebuvo pakeisti. Neįrodyta, jog pagal aktualių detaliųjų planų sprendinius yra išreikštas konkretus visuomenės poreikis, ir kad visuomenės poreikiai gali būti tenkinami kitaip nei išnuomojant šį nuosavybės objektą ne aukciono būdu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu vykdant 2020-03-06 Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimą suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti, minėto žemės sklypo teritorija (1,0295 ha) patenka į 7,1622 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl yra keičiamas 2011-10-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas minėtos teritorijos detalus planas, kurio pagrindu buvo nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis. Kas leidžia manyti, kad gali keistis ir nuomojamų sklypų ribos. Akivaizdu, kad bus svarstoma ar sklypo ribos atitinka sklypo formavimo racionalų panaudojimą pagal jo paskirtį, ar nėra galimybės suformuoti žemės sklypo ribas, kad jos atitiktų palankesnes sklypo naudojimo sąlygas, derinant ribas su kitų asmenų interesais taip pat ir su visuomenes poreikiais (Administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atmetus ieškinį, atsakovės turi teisę reikalauti šio teismo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai pateikė prašymą priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už advokato teisinę pagalbą šiame teismo procese turėjo 5 717,25 Eur išlaidų). Ieškinį atmetus, visos atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovių po lygiomis dalimis po 50 procentų.

Ieškovių inicijuoto teismo proceso metu valstybė patyrė 93.40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus ieškinį, šios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovių lygiomis dalimis po 50 procentų   (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti. 

Priteisti iš ieškovių UAB „(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 2 858,63 Eur iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai

Priteisti iš ieškovių UAB „(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 46,70 Eur iš kiekvienos procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                                                                      Rima Šimbelytė