Civilinė byla Nr. 3K-3-233/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03188-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 30.2

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2013  m. balandžio 19 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Janinos Januškienės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. I. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo ir  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. G., T. I. ir M. G. ieškinį atsakovams E. S. ir K. S. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ginčas yra kilęs dėl statybos pripažinimo savavališka ir jos padarinių pašalinimo, kaip priemonės apginti pažeistas nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu. 

Ieškovai prašė įpareigoti atsakovus E. S. ir K. S. per tris mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), t. y. pašalinti dūmtraukio kanale įrengto vidaus dujotiekio dalį (aliuminį įdėklą), bei atstatyti dūmtraukio kanalą, o atsakovams neįvykdžius sprendimo per nustatytą trijų mėnesių terminą, nustatyti ieškovams teisę patekti į gyvenamąsias patalpas – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovo lėšomis; priteisti ieškovams iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai paaiškino, kad atsakovai rekonstravo jiems priklausantį butą neturėdami ieškovų sutikimo ir rekonstrukciją leidžiančių dokumentų, išgriovė dalį buto sienų bei įsirengė vidaus dujotiekį. Šiais veiksmais atsakovai pasididino buto plotą, o ieškovai prarado galimybę naudotis namo pastogėje esančiomis bendrojo naudojimo patalpomis bei butą (duomenys neskelbtini), šildyti kietojo kuro krosnimi. Atsakovai bute (duomenys neskelbtini), išgriaudami dalį vidinės sienos, skiriančios patalpas, plane pažymėtas indeksais 3-1 ir 3-4, sunaikino ir dalį dūmtraukio kanalo, plane pažymėto indeksu 3-2, kuris jungėsi su kanalu, pažymėtu indeksu 4-2. 2007 m. rugsėjo 17 d. specialiai sudaryta komisija įpareigojo atsakovą atstatyti dūmtraukio kanalus, pažymėtus indeksais 2-1 ir 3-1, atsakovai atblokavo dūmtraukio kanalą, pažymėtą indeksu 2-1, tačiau dūmtraukio kanalo, per kurį vyksta degimo produktų šalinimas iš kieto kuro katilo, įrengto (duomenys neskelbtini), neatstatė iki šiol. Atsakovai kanalą, pažymėtą indeksu 4-2. pritaikė dujų kuro degimo produktams šalinti, todėl sujungus kanalus, pažymėtus indeksais 3-2 ir 4-2, jų naudojimas tokiam tikslui būtų negalimas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių padaryti išvadas, kas ir kada nugriovė dalį kanalinės sienos, skiriančios buto (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais 3-1 ir 3-4, nes iš inventorinės bylos matyti, kad, 1992 m. balandžio 10 d. duomenimis, siena buvo 2,50 m, o   2004 m. balandžio 19 d. kadastrinių matavimų duomenimis – 0,90 m ilgio. Atsakovai 2003 m. rekonstravo savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos metu buvo įrengtas vidaus dujotiekis pagal R. G. firmos „Šilumos šaltinis“ parengtą vidaus dujotiekio projektą. Teismas nurodė, kad nors atsakovė I. S. buvo nubausta administracine tvarka už tai, jog savavališkai padidino buto plotą šoninių juostų sąskaita, tai neįrodo, kad atsakovai išgriovė dalį kanalinės sienos, jungiančios buto (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais 3-1 ir 3-4. Remdamasis buto pirkimo kaina (29 000 Lt) bei 2002 m. lapkričio 6 d. nustatyta jo verte (15 100 Lt), teismas padarė išvadą, kad atsakovo teiginiai, jog butas buvo be šildymo ir krosnių, yra pagrįsti. Teismo sprendime taip pat konstatuota, kad iš byloje pateiktų skundų aišku, jog ginčai dėl dūmtraukio kanalų prasidėjo nuo 2006, o ne nuo 2003 metų.

Teismas sutiko su tuo, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dūmtraukio ir ventiliacijos kanalai, taip pat išgriautas kanalas, pažymėtas indeksu 3-2, yra bendrojo naudojimo objektai, priklausantys visiems namo bendraturčiams; kad kanalinės sienos dalies su dūmtraukio kanalu išgriovimas yra savavališki veiksmai, nes joje buvo bendrojo naudojimo objektai – dūmtraukio kanalas, todėl jos nugriovimui turėjo būti gautas kitų namo savininkų sutikimas, kurio byloje nėra. Teismas sprendė, kad ieškovai turi teisę naudotis bendrojo naudojimosi objektais – ventiliacijos ir dūmtraukių kanalais, taip pat kanalu, pažymėtu indeksu 3-2, kadangi jis yra išgriautas, o nėra įrodyta, jog tai padarė atsakovai, ieškinio reikalavimas įpareigoti juos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atstatyti sieną su kanalu sujungiant kanalus, pažymėtus indeksais 3-2 ir 4-2, yra nepagrįstas ir netenkintinas. Teismas taip pat sprendė, kad iš pirminio dūmtraukių ventiliacijos kanalų tikrinimo akto matyti, jog kanalai, pažymėti indeksais 1.2 ir 4.2, nors ir supainiota jų numeracija (kanalas su žyma 1.2 faktiškai yra kanalas su žyma 4.2, o kanalas su žyma 4.2 faktiškai yra kanalas su žyma 1.2), buvo laisvi, todėl atsakovų įrenginių prijungimas negalėjo pažeisti ieškovų teisių ir aplinkos ministro 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 110 patvirtinto Statybos techninių reglamento STR 2.08.01:2000 „Dujų sistemos pastatuose“ 102 punkto draudimo. Teismas nurodė, kad atstačius kanalą, pažymėtą indeksu 3-2, taip, kaip prašoma ieškinyje, atsakovų butas liktų be vėdinimo ir būtų galima naudotis tik vienu kamino kanalu. Kadangi atsakovai taip pat yra visų bendrojo naudojimo objektų, taigi ir dūmtraukių bei vėdinimo kanalų, bendraturčiai ir turi lygiai tokias pat teises savo reikmėms naudoti visus kanalus, tai tenkinus ieškinį atsakovai įgytų teisę ieškovų reikalauti suteikti galimybę jiems naudotis kitais vedinimo ar dūmtraukio kanalais. Tai reiškia, kad ieškinio patenkinimas iš esmės neišspręstų šalių ginčų ir būtų pagrindas naujiems. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ekspertas nurodė, kad ieškovai turi galimybę ir esamoje situacijoje išspręsti savo problemą dėl naudojimosi kieto kuro krosnele–židiniu daug mažesnėmis sąnaudomis, negu kad jų būtų patirta įgyvendinant ieškinio reikalavimus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės T. I. apeliacinį skundą, 2012 m. liepos 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdama su jame nurodytais motyvais.

Teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso pirmame gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), aukšte esantis butas, o atsakovams – antrame, esančiame virš ieškovų. Atsakovai butą įsigijo 2002 m. lapkričio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, 2003 metais jį remontavo, įsirengė vidaus dujotiekį, tačiau nėra duomenų, kad jie būtų išgriovę dalį kanalinės sienos. Nors atsakovai buto rekonstrukciją atliko pažeisdami teisės aktų reikalavimus ir atsakovė I. S. buvo nubausta administracine tvarka, tačiau administracinė atsakomybė taikyta dėl to, kad buvo savavališkai padidintas atsakovams priklausančio buto plotas. Ekspertizės akte konstatuota, kad kanalas, pažymėtas indeksu 3-2, kaip savarankiškas niekada nefunkcionavo, jis 1984 metais buvo užaklintas ir jo pritaikyti dūmtraukiui neįmanoma. Kol nėra atstatytas dūmtraukio kanalas, pažymėtas indeksu 3-2, reikalavimas pašalinti aliuminį įdėklą negali būti tenkinamas, nes jo įrengimas nepažeidžia ieškovų teisių. Sprendžiant dėl reikalavimo apginti ieškovų pažeistas nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu,  esminę reikšmę turi ne tik pažeidimo egzistavimo faktas, bet ir tai, kas yra pažeidėjas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai savo veiksmais ieškovų teisių nepažeidė, todėl įpareigojimas pašalinti pažeidimus, padarytus nenustatytų trečiųjų asmenų, pažeistų atsakovų teises ir prieštarautų visuotinai priimtinai teisingumo kategorijai, draudžiančiai įgyvendinti savo teises taip, kad nepagrįstai suvaržytų kitų asmenų, nepadariusių pažeidimų, teises.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovė T. I. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą ir  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl daiktinių teisių pažeidimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ginčo dalykas šioje byloje yra gyvenamojo namo sienoje įrengtas dūmtraukio kanalas, plane pažymėtas indeksu 3-2, taip pat dūmtraukio kanalas, pažymėtas indeksu 4-2, kuriame įrengta vidaus dujotiekio dalis – aliuminis įdėklas, yra bendrojo naudojimo objektai. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Atsakovai, savavališkai rekonstruodami butą, nugriovė dalį namo sienos ir užblokavo joje įrengtą dūmtraukio kanalą, plane pažymėtą indeksu 3-2, taip pažeisdami ieškovų daiktines teises, todėl teismai turėjo įpareigoti atsakovus atstatyti dūmtraukio kanalą, pažymėtą indeksu 3-2, sujungiant jį su dūmtraukio kanalu, pažymėtu indeksu 4-2.

Teismai netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, kvalifikuodami juos kaip prievolinius, nes ieškovai reiškė ieškinį ne dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovams, o dėl vienos iš daiktinių teisių – teisės naudotis savo butu – gynimo, t. y. actio negatoria. Teisė naudotis kietojo kuro krosnimi butui apšildyti šiuo atveju yra viena naudojimosi teisės elementų. Ši daiktinė teisė buvo pažeista, atsakovų bute išgriovus kanalinę sieną, per kurią ėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausantis kanalas, pažymėtas indeksu 3-2. Daikto įgijėjo sąžiningumas yra reikšmingas nagrinėjant vindikacinį ieškinį ir sprendžiant ginčą dėl daikto įgijimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pan., tačiau jis nėra reikšmingas nagrinėjant actio negatoria. Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nesiejant to su konkrečiu pažeidėju. Atsakovams 2002 m. lapkričio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijus  butą, įvyko universalusis teisių perėmimas, t. y. atsakovai įsigijo visas teises ir pareigas, susijusias su daiktu, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad negalima įpareigoti asmenį pašalinti kitų asmenų nuosavybės teisių pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, už kurį jis nėra atsakingas, nepagrįsta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad savininkas, pareiškęs actio negatoria, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Šie dalykai buvo įrodyti, todėl atsakovai privalo atstatyti išgriautą kanalą pažymėtą indeksu 3-2, nepriklausomai nuo to, kas ir kada jį išgriovė.

Dėl įpareigojimo pašalinti aliuminį įdėklą. Ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovai po 2003 m. atliktos rekonstrukcijos per dūmtraukio kanalą, plane pažymėtą indeksu 4-2, kuris nuo namo pastatymo buvo naudojamas kieto kuro degimo produktams šalinti, jame įrengus aliuminio įdėklą, šalina dujų degimo produktus. Patenkinus ieškinio reikalavimą įpareigoti atstatyti kanalą, pažymėtą indeksu 3-2, kanalas, pažymėtas indeksu 4-2, kaip ir anksčiau turėtų būti naudojamas kieto kuro degimo produktams šalinti. Kadangi pagal aplinkos ministro 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 110 patvirtinto Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.08.01:2000 „Dujų sistemos pastatuose“ 102 punkto reikalavimus griežtai draudžiama vienu metu kūrenti skirtingą kurą keliuose šildymo prietaisuose, jeigu jų degimo produktai šalinami per vieną dūmtraukį, kanalas 4-2 kaip ir anksčiau turėtų būti naudojamas kietojo kuro degimo produktams šalinti. Ieškovų bute įrengta kietojo kuro krosnelė – židinys, tačiau ieškovai negali juo naudotis, nes nėra dūmtraukio kietojo kuro degimo produktams šalinti. Teismai, konstatuodami, kad ieškovai turi galimybę išspręsti savo problemą dėl naudojimosi kietojo kuro krosnele žymiai mažesnėmis sąnaudomis, negu jų būtų patirtas įgyvendinant ieškinio reikalavimus, nenurodė, kaip tai galėtų būti padaryta. Reikalavimas įpareigoti pašalinti dūmtraukio kanale, pažymėtame indeksu 4-2, įrengtą vidaus dujotiekio dalį (aliuminį įdėklą) yra santykinai savarankiškas ir turėjo būti patenkintas nepriklausomai nuo to, ar tenkinamas reikalavimas atstatyti kanalą, pažymėtą indeksu 3-2. Atsakovai, dūmtraukio kanalą, pažymėtą indeksu 4-2, pritaikydami dujų kuro degimo produktams šalinti, pažeidė ieškovų teises ir teisėtus interesus. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Atsakovai nesilaikė šios nuostatos ir pakeitė dūmtraukio kanalo, pažymėto indeksu 4-2, funkcinę paskirtį be ieškovų žinios ir sutikimo, todėl teismų sprendimai neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės norminių aktų reikalavimų, t. y. jeigu statybos procesas buvo teisėtas, o šioje  byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovai buto rekonstrukciją atliko neteisėtai.

Dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Teismų išvada, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių padaryti išvadas, kas ir kada nugriovė dalį kanalinės sienos, skiriančios buto Nr. 3 patalpas, pažymėtas indeksais 3-1 ir  3-4, nepagrįsta, nes teismai nesilaikė įrodinėjimo taisyklių ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuo faktus nustatytais. Bylą nagrinėję teismai nesilaikė įrodinėjimo taisyklių bei įrodymų patikimumo, įrodymų pusiausvyros, įrodymų pakankamumo principų, ignoravo ieškovų paaiškinimus bei bylos medžiagą, tačiau patikėjo atsakovų paaiškinimais, kad kanalinės sienos jie negriovė, o jų įsigytas butas buvo be šildymo ir krosnių. Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad  2003 metais atsakovai savavališkai atliko buto rekonstrukciją, po kurios padidėjo buto plotas ir butas buvo dujofikuotas.  Po šios rekonstrukcijos kanalinė siena, skirianti patalpas, pažymėtas indeksais 3-1 ir 3-4, atsakovams tapo nereikalinga, nes jų bute įrengus dujinį šildymą, dujų degimo produktai šalinami per kanalą 4-2. Taigi, pagal įrodymų pusiausvyros principą labiau tikėtina, kad kanalinė siena buvo nugriauta būtent tada, kai 2003 m. buvo atliekama savavališka buto rekonstrukcija, o ne anksčiau. Nei 2002 m. lapkričio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, nei priėmimo–perdavimo akte nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovų butas buvo su trūkumais, t. y. kad jame nebuvo šildymo, išgriautos krosnys, sienos ir pan., nors šildymo sistemos buvimas arba nebuvimas yra esminė tokio nekilnojamojo daikto, kaip gyvenamosios paskirties butas, kokybę apibūdinanti charakteristika. Tokių duomenų nėra ir techninės inventorizacijos byloje iki 2002 m. lapkričio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Dėl šios priežasties atsakovai, siekdami paneigti 2002 m. lapkričio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, priėmimo–perdavimo akte, techninės inventorizacijos byloje esančius duomenis, turėjo pateikti įrodymus, kad jų bute nebuvo šildymo, išgriautos krosnys, sienos ir pan. Kadangi atsakovai tokių įrodymų nepateikė, tai darytina išvada, kad butas buvo tvarkingas ir kad kanalinė siena, per kurią ėjo dūmtraukio kanalas, pažymėtas indeksu 3-2, buvo nugriauta, kai 2003 metais buvo atliekama savavališka rekonstrukcija.

Teismai neatsižvelgė į kompetentingų valstybės   ir   savivaldybės   institucijų   bei   namą  eksploatuojančios įmonės   išvadas   bei  nuolatinius raginimus atsakovams ištaisyti padarytus ieškovų daiktinių teisių pažeidimus. 2007 m. vasario 8 d. Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba informavo, kad iš kieto kuro katilo, įrengto ieškovų bute, degimo produktų šalinimas vyksta per dūmtraukio kanalą, užblokuotą ties 2-ojo aukšto perdanga. Specialiai sudaryta komisija  2007 m. rugsėjo 17 d. aktu įpareigojo atsakovą K. S. iki 2007 m. rugsėjo 27 d. atstatyti dūmtraukio kanalus, pažymėtus indeksais 2-1 ir 3-1, tačiau atsakovai atblokavo tik dūmtraukio kanalą, pažymėtą indeksu 2-1, o dūmtraukio kanalo, per kurį vyksta degimo produktų šalinimas iš kieto kuro katilo, neatstatė. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 28 d. išvadoje pripažino, kad ieškovai savavališkai atliko kapitalinio remonto darbus, kuriems turėjo būti rengiamas kapitalinio remonto projektas, gautas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šiam projektui ir statinio bendraturčių sutikimas. Teismų argumentas, kad parduoto buto kaina buvo gana nedidelė, todėl darytina išvada, kad butas buvo be šildymo ir krosnių, yra tik prielaida, nes  byloje nėra duomenų apie tai, kokia vidutinė analogiškos būklės butų rinkos kaina buvo 2002 m. lapkričio mėn. Teismas nurodo, kad  ginčai dėl dūmtraukio kanalų prasidėjo nuo 2006, o ne nuo 2003 metų, nors administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2004 m. sausio 14 d. Chronologiškai vertinant įvykius (atsakovai butą įsigijo 2002 m. lapkričio 29 d., 2003 m. atliko neteisėtą jo rekonstrukciją, 2004 m. kovo 19 d. pakeisti Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys, įregistruojant padidėjusį bendrą buto plotą ir pasikeitusią sienų konfigūraciją) būtų logiška daryti išvadą, kad būtent atsakovai išgriovė dalį kanalinės sienos.

Kasaciniam teismui padarius išvadą, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos ne prievolių, bet daiktinės teisės normos, esant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytoms faktinėms aplinkybės, būtų galimybė bylą iš esmės išspręsti kasaciniame teisme. Tai atitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus.

 

Ieškovai M. G. ir J. G. pateikė pareiškimus dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

 

Atsakovai E. S. ir K. S. su kasaciniu skundu  nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Kasaciniame skunde iškreipiamos faktinės aplinkybės, jos pateikiamos tendencingai, siekiant sudaryti įspūdį,  kad teismai neteisingai įvertino įrodymus. Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų nurodytas faktines aplinkybes. Byloje surinktais dokumentiniais įrodymais, liudytojų parodymais, eksperto paaiškinimais nustatyta, kad: atsakovams priklausantis butas neturėjo kapitalinės sienos; jos neišgriovė, o pirko butą su jau sutrumpinta skiriančia mansardos buto patalpas pertvara; atsakovai įsigijo butą be jokio šildymo (tai patvirtina pirkimo–pardavimo sutartis, buto registro duomenys);  neatliko rekonstrukcijos, o tik paprastą remontą;  buto plotas padidėjo dėl buto šoninių sienų remonto, o ne panaikinant, kaip teigia ieškovai, bendrąsias namo konstrukcijas; ieškovų buto šildymas yra centrinis vietinis nuo 1984 metų, kai bute buvo įrengtas dujinis šildymas;  ieškovų bute įrengus dujinį šildymą, jų buto krosnys buvo panaikintos, o kanalas, pažymėtas indeksu 3-2, užaklintas, t. y., buvo panaikintas jo naudojimas krosninio šildymo iš ieškovų buto kietojo kuro produktams šalinti; atsakovai kanalo, pažymėto indeksu Nr. 4-2, naudojimo savavališkai nepakeitė, butą dujofikavo pagal AB „Lietuvos dujos“ 2003 m. išduotas technines sąlygas, projektą parengė atestuota įmonė; ieškovai  tapo   buto ir  namo  bendrojo naudojimo  konstrukcijų bendraturčiai jau po to, kai jų butas buvo dujofikuotas ir pakeistos bendrojo naudojimo konstrukcijų (ventiliacinių angų, dūmtraukių) naudojimas; kanalas, pažymėtas indeksu 3-2, po dujofikacijos  nebuvo naudojamas  ieškovų  kietojo kuro  produktams  šalinti,  nes  ieškovų  bute  visos  krosnys  po dujofikacijos buvo išgriautos; ieškovai neginčijo AB „Lietuvos dujos“ išduotų techninių sąlygų atsakovų buto dujofikacijai; ieškovų bute dujinis šildymas nebuvo panaikintas ar pakeistas kietojo kuro šildymu, jie vienašališkai nusprendė pasistatyti savo bute kietojo kuro krosnelę 2007 metais, o ekspertas patvirtino, kad ji galėtų būti naudojama, jeigu ieškovai ją pastatytų į tinkamą vietą ir įrengtų pagal saugumo bei teisės aktų reikalavimus; atsakovai, įsirengdami savo bute dujinį šildymą, negalėjo pažeisti ieškovų teisių naudotis kietojo kuro krosnele, nes krosninio šildymo savo bute jie neturėjo;  administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne dėl kapitalinės sienos išgriovimo, o dėl remonto; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadą dėl kapitalinės sienos paneigia inventorinės bylos duomenys ir ekspertas.

Atsakovų įsitikinimu, šios faktinės aplinkybės paneigia poreikį vertinti ginčo objekto dūmtraukio, pažymėto indeksu 3-2, naudojimą kaip bendrąją nuosavybę, nes jis buvo panaikintas dėl 1984 metais įvykusios dujofikacijos.  Visas namas tuo metu priklausė valstybei, o ieškovai ir atsakovai įsigijo butus tada, kai ventiliacijų ir buvusių dūmtraukių kanalų naudojimas jau buvo pakeistas ir pritaikytas dujinio apšildymo naudojimui. Atsakovai dūmtraukių naudojimo savavališkai nepakeitė, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovų teisės yra pažeistos ir kad jas pažeidė atsakovai.

Kanalas, plane pažymėtas indeksu 4-2, yra ieškovų bute esančio ventiliacinio kanalo tęsinys, kurio panaudojimą dujinio šildymo emisijai nustatė AB „Lietuvos dujos“ pagal išduotas dujinio šildymo atsakovų bute projektavimo sąlygas, nes atsakovų bute techniškai buvo įmanomos tik tokios šildymo galimybės. Ieškovų butas šildomas dujomis ir jų emisija vyksta per kitus kanalus. Ieškovų siūlomas jų valdymo teisės menamo pažeidimo problemos išsprendimas apskritai yra techniškai neįmanomas, tai patvirtino AB „Lietuvos dujos“ specialistai ir ekspertas, nes kietojo kuro ir dujų produktus dėl namo saugumo (sprogimo, gaisro grėsmės) draudžiama šalinti per tą patį kanalą.

Kasaciniame skunde nurodyta nauja aplinkybė  dėl netinkamai įgyvendintos atsakovų buto dujofikacijos nenagrinėtina, nes ji nebuvo nagrinėta žemesniųjų instancijų teismuose, be to, šio projekto įgyvendinimą AB „Lietuvos dujos“ priėmė kaip tinkamai įgyvendintą ir leido atsakovams dujofikavimo sistemą eksploatuoti.

Ieškovai pareiškė negatorinį ieškinį, tvirtindami, kad atsakovų palėpės rekonstrukcija atlikta pažeidžiant galiojančius įstatymus bei jų teises naudotis jiems priklausančiu turtu, ir prašydami įpareigoti atsakovus pašalinti trukdžius naudotis turtu. Negatorinio ieškinio atveju savininko teises, nesusijusias su valdymo netekimu, pažeidžia kitas asmuo, tačiau nagrinėjamu nėra pagrindo teigti, kad ieškovai neteko valdymo teisės (teisės naudotis bendrąja nuosavybe – ginčo kanalais – kietojo kuro krosnies produktams šalinti), nes jie tokios teisės neturėjo nuo 1984 metais atliktos dujofikacijos, su kuria atsakovai nesusiję. Nenustačius, kad atsakovai pažeidė ieškovų teises, šie  turi  galimybę kreiptis į AB „Lietuvos dujos“ ar Vilniaus miesto savivaldybės atitinkamus projektavimo padalinius dėl savo buto šildymo sistemos papildymo greta dujinio šildymo kietojo kuro šildymu (arba dujinio šildymo pakeitimu kietojo kuro šildymu).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje      Nr. 3K-3-80/2013, pabrėžė, kad asmuo, naudodamasis savo nuosavybe, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje kasatorė reikalauja tokios satisfakcijos, kuri reikštų jau įrengto atsakovų turto dalies išardymą, nors ieškovai turi visas galimybes ir gali savo tikslus įgyvendinti kitokiais techniniais sprendiniais. Ginant tik ieškovų teisę būtų paneigiama atsakovų teisė į bendrojo turto kanalo, pažymėto indeksu Nr. 4-2, naudojimą pagal paskirtį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. 

Kasaciniame skunde kasatorė ieškovė T. I. ir prie kasacinio skundo prisidėję ieškovai  M. G. bei J. G., įrodinėdami atsakovų padarytus jų daiktinių teisių pažeidimus, akcentuoja netinkamą įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimą ir taikymą, kuris lėmė, kad šalių santykiai buvo kvalifikuoti klaidingai, o netinkama teisinių santykių kvalifikacija nulėmė netinkamas teismų išvadas dėl ginčo dalyko. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija visų pirma turi pasisakyti dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių normų taikymo, nes tinkamas įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymas nulemia tarp šalių atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimą, sudaro prielaidas identifikuoti ginčo dalyką bei, esant pagrindui, konstatuoti ieškovų teisių pažeidimo subjektą(us). Taip pat kolegija sprendžia, kad aktualu pasisakyti ir dėl proporcingumo principo taikymo sprendžiant dėl ginčo sukeliamų padarinių šalių interesams.

 

Dėl įrodinėjimo taisyklių tinkamo taikymo

 

Kasaciniu skundu akcentuojamas įrodinėjimo taisyklių pažeidimas ir dėl to nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų padaryta išvada, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovai yra jų teisių pažeidimo subjektai ir neturi teisinės pareigos atsakyti dėl ieškovų nurodomų jų teisių pažeidimo. Kasaciniame skunde teigiama, kad, remiantis tikimybių pusiausvyros įrodinėjimo procese principu, labiau tikėtina, kad būtent atsakovai pažeidė ieškovų daiktines teises, nes, būdami gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vieno iš butų savininkais ir atitinkamai bendrosios dalinės nuosavybės objekto bendraturčiais, rekonstruodami jiems nuosavybės teise priklausantį butą, išgriovė dalį buto sienos ir taip atėmė iš ieškovų, kurių butas yra po atsakovams priklausančiu butu,  galimybę naudotis joje buvusiu dūmtraukio kanalu, pažymėtu indeksu 3-2, sujungiant jį su dūmtraukio kanalu, pažymėtu indeksu 4-2.  

Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymas yra gana plačiai išanalizuotas, formuojama praktika, kad tikimybių pusiausvyros įrodinėjimo procese principas kvalifikuojant ginčo santykius ir atliekant teisinį vertinimą nepriimtinas, nes civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos   Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v.  R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Kaip jau buvo minėta, nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami (CPK 353 straipsnis 1 dalis). Kadangi teisėjų kolegija nekonstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai būtų pažeidę įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, tai nėra pagrindo kvestionuoti teismų padarytą išvadą, jog ieškovai neįrodė, kad atsakovai atliko jų teises pažeidžiančius veiksmus, t. y. pažeidė ieškovų daiktines teises, kurių turinį sudaro netrukdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymas, naudojimasis juo ir disponavimas.     

 

Dėl savininko teisių gynimo būdų

 

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovai atsakovams reiškė iš daiktinės teisės – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo ir naudojimo teisės atsirandantį reikalavimą, t. y. jų teisės naudotis dūmtraukio kanalais pažeidimo.   

 Pagal įstatymu nustatytą reglamentavimą daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. R. K., bylos Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste neginčytinos ieškovų nuosavybės teisės, tikėtinas jų teisių pažeidimas, dėl kurio apribota ieškovų galimybė jų pageidaujamomis sąlygomis naudotis bute pastatyta kieto kuro krosnele – židiniu. Tačiau, kaip pirmiau minėta, byloje neįrodyta, kad ieškovų nuosavybės teises, nesusijusias su valdymo netekimu, pažeidė ir toliau pažeidinėja būtent atsakovai, todėl negalimas teisinio poveikio priemonių jiems taikymas, nes jie neatlieka ieškovų teises pažeidžiančių veiksmų. Kasaciniame skunde nurodytas argumentas, kad atsakovams 2002 m. lapkričio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijus butą iš buvusio savininko universalaus teisių perėmimo pagrindu jiems atsiranda atsakomybė dėl ieškovų teisių pažeidimo, pagal bylos aplinkybes nesuponuoja išvados dėl buvusio savininko neteisėtų veiksmų bei atitinkamai atsakovų – dabartinių buto savininkų veiksmų, kaip atsakomybės ieškovams pagrindo. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, kuriame yra šalims nuosavybės teise priklausantys butai, buvo dujofikuotas 1984 metais. Byloje yra duomenų (tai taip pat  patvirtino ekspertas), kad atliekant namo dujofikavimo darbus dūmtraukio kanalas, pažymėtas indeksu 3-2, buvo užaklintas, jis kaip savarankiškas nefunkcionavo.

 

Dėl proporcingumo principo

 

Nors pirmiau išdėstyti argumentai galėtų būti pakankami bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus pripažinti pagrįstais, kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, kai ginčas kilo iš konstitucinių nuosavybės teisinių santykių  bei turint omenyje civilinio proceso tikslus, iš kurių vienas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, pasisakytina ir dėl proporcingumo principo taikymo esamoje teisinėje ir faktinėje situacijoje (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CPK 2 straipsnis). 

Praktika rodo, kad, įgyvendinant nuosavybės santykius, gana dažnai kyla interesų konflikto grėsmė, taip pat konfliktinių situacijų. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų.

Minėta, byloje konstatuota, kad gyvenamasis namas dujofikuotas 1984 metais, ieškovų butas šildomas dujomis. Tačiau ieškovai nori turėti galimybę butui šildyti alternatyviai naudoti kietojo kuro krosnelę–židinį. Byloje nustatyta ir ši teismų išvada argumentuotai, be kitų įrodymų pagrįsta taip pat ir eksperto išvada, kad ieškovai ir esamoje situacijoje (kuri, kaip nustatyta, susidarė ne dėl atsakovų neteisėtų veiksmų) turi galimybę krosnelės–židinio naudojimo problemą išspręsti daug mažesnėmis sąnaudomis, negu kad jų būtų patirta įgyvendinant ieškovų reikalavimus. Tokiu problemos sprendimu, o jis pripažintinas labiausiai priimtinu, įvertinus aplinkybę, kad nekonstatuoti teisei priešingi atsakovų veiksmai, tinkamiausiai užtikrinamas proporcingumo principo įgyvendinimas šioje konkretaus ginčo situacijoje.

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų, lemiančių bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų pakeitimą ar panaikinimą, nenustatyta.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasaciniame teisme patirta  89,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Atsakovai pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 2000 Lt. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punktu bei atsižvelgdama į  bylos pobūdį, nėra sudėtinga teisės aiškinimo ir taikymo aspektu, dominuoja faktinių aplinkybių nustatinėjimo poreikis, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovų prašomi užmokesčio dydžiai mažintini ir už advokato suteiktas teisines paslaugas kasacinės instancijos teisme  priteistina 1000 Lt.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės T. I. (duomenys neskelbtini) 89,77 Lt (aštuoniasdešimt devynis litus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės (priteistina suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660) ir 1000 (vieną tūkstantį) Lt atsakovės E. S. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                   Virgilijus Grabinskas

 

 

                                                                                                               Janina Januškienė

                                                                                                              

 

                                                                                                               Česlovas Jokūbauskas