Baudžiamoji byla Nr. 2K-346/2014

                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00436-2012-5

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

                                                                                                  2.2.1.3; 2.1.3.6

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamųjų V. R. ir V. A. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje V. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, V. A. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, nutraukta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

V. R. kaltinamas tuo, kad, dirbdamas pagal 2012 m. vasario 9 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir 2012 m. vasario 9 d. priedą Nr. 1 UAB „Transportera“ vairuotoju ir būdamas atsakingas už jam perduotų materialinių vertybių saugojimą, priėmimą, išdavimą, pirkimą, gabenimą, apdorojimą, transportavimą, prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už bendrovės jam patikėtų materialinių vertybių saugumą. V. R., būdamas materialiai atsakingas už reiso metu gabenamą krovinį, 2012 m. birželio 8 d., apie 16.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su padėjėju V. A., turėjusiu pasiruoštą dujų įrangą automobilyje ,,Chrysler Voyager“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Liutkūnų kaimo ribose, kelio Šiauliai–Pasvalys 12,8 km, kairėje kelio pusėje esančioje automobilių sustojimo aikštelėje, pasikėsino pagrobti jam (V. R.) patikėtą svetimą turtą – 2249,52 Lt vertės 546 kg suskystintų naftos dujų (1 kg kaina 4,12 Lt), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Šiaulių poskyrio pareigūnas pastebėjo darant nusikaltimą ir jį sulaikė.

              V. A. kaltinamas tuo, kad, būdamas padėjėju ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. R., 2012 m. birželio 8 d., apie 16.00 val., Šiaulių r., Liutkūnų kaimo ribose, kelio Šiauliai–Pasvalys 12,8 km, kairėje kelio pusėje esančioje automobilių sustojimo aikštelėje, V. A. turėjo dujų įrangą automobilyje „Chrysler Voyager“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėjo pasikėsinti pagrobti UAB „Saurida“ priklausančių 2249,52 Lt vertės 546 kg suskystintų naftos dujų (1 kg kaina 4,12 Lt), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Šiaulių poskyrio pareigūnas pastebėjo darant nusikaltimą ir jį sulaikė.

Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, konstatavo, kad pagal BPK 167 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. V. R. ir V. A. kaltinami tuo, kad, veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino pasisavinti V. R. darbo teisinių santykių pagrindu patikėtą turtą – suskystintų naftos dujų. V. R. tuo metu dirbo UAB „Transportera“, kuri buvo atsakinga už vežamą UAB „Saurida“ priklausantį suskystintų dujų krovinį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal UAB „Saurida“ pareiškimą dėl vagystės, tačiau V. R. ir V. A. kaltinami dėl turto pasisavinimo iš UAB „Transportera“, o ne iš UAB „Saurida“. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad turtas V. R. buvo patikėtas darbdavio UAB „Transportera“, už UAB „Saurida“ priklausantį ir vairuotojo V. R. vežamą krovinį atsakinga UAB „Transportera“, skundo dėl pasikėsinimo pasisavinti turtą iš UAB „Transportera“ nėra, baudžiamąjį procesą nutraukė, nesant skundo (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas, BK 183 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktas) motyvuodamas tuo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas ir atliktas pagal UAB „Saurida“ 2012 m. birželio 8 d. skundą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje. Taigi ikiteisminis tyrimas pradėtas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, tarp jų ir BK 178 straipsnio 5 dalies bei BPK 167 straipsnio 1 dalies nuostatų. 2012 m. birželio 9 d. V. R. ir V. A. buvo pranešta, kad jie įtariami galėję padaryti nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir 2012 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamoji byla perduota Šiaulių rajono apylinkės teismui, kuris 2012 m. rugpjūčio 31d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2013 m. kovo 21 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, prokuroras BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos pakeistus kaltinimus, pagal kuriuos: V. R. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, o V. A. – BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį. Pagal BPK 167 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kitos nusikalstamos veikos BPK 166 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas į BK 183 straipsnio 1 dalį pakeistas prokuroro prašymu teisminio bylos nagrinėjimo metu. Už BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal šio straipsnio 5 dalį asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju prokuroro valia tęsti baudžiamąjį procesą buvo išreikšta prašymuose dėl kaltinimų pakeitimo.

Kasaciniais skundais kaltinamieji prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį be pakeitimų.

Kadangi kaltinamųjų V. R. ir V. A. pateiktuose kasaciniuose skunduose nurodyti tie patys argumentai, jų turinys išdėstomas bendrai.

Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 183 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, jog už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Anot kasatorių, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad V. R. inkriminuojamo nusikaltimo metu dirbo UAB „Transportera“, kuri ir buvo atsakinga už gabenamą UAB „Saurida“ priklausantį krovinį; jiems (kasatoriams) buvo pareikšti kaltinimai dėl turto pasisavinimo iš UAB „Transportera“. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas laikė, kad nukentėjusiuoju šioje byloje turėjo būti laikoma UAB „Transportera“, o ne UAB „Saurida“, kurios iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl teisingai konstatavo, jog kaltininkų (kasatorių) baudžiamajai atsakomybei buvo būtinas būtent UAB „Transportera“ skundas. Kasatorių įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė, be to, 2013 m. kovo 20 d. prokuroro prašymą dėl kaltinimo pakeitimo teisme nepagrįstai prilygino prokuroro reikalavimui, taip netinkamai taikydamas BK 183 straipsnio 5 dalį. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad prašymu dėl kaltinimo pakeitimo buvo išreikšta prokuroro valia tęsti baudžiamąjį procesą, nes juo buvo prašoma tik pakeisti veikos kvalifikavimą. Pagal BPK 167 straipsnio 2 dalį (kurioje apibrėžtos sąlygos prokuroro reikalavimui), jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu. Pagal teismų praktiką prokuroro reikalavime turi būti nurodyti reikalavimo pagrindai ir motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234/2006, 2K-26/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas; sprendžiant, ar asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, būtina atsižvelgti į tai, kad šis įstatyminis pagrindas taikomas tokioms situacijoms, kai asmuo apskritai negali pats arba per teisėtą savo atstovą išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus, arba negali pats, arba per teisėtą savo atstovą atlikti tam tikrų veiksmų, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, taip pat ir tokioms situacijoms, kai nors asmuo ir gali pats arba per teisėtą savo atstovą išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus, gali pats arba per teisėtą savo atstovą atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų objektyviai negali pakakti, kad tie interesai būtų apginti (pvz., dėl negalėjimo gauti reikalingos informacijos, neturėjimo teisės atlikti reikiamus proceso veiksmus, dėl asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisinės neliečiamybės ir kt.).

Apibendrindami kasatoriai nurodo, kad prokuroro prašyme dėl kaltinimo pakeitimo nebuvo nurodytos jokios BPK 167 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurios įgalintų prokurorą reikalauti vykdyti baudžiamąjį procesą dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių turinčios veikos, dėl kurios ištyrimo inicijavimo nukentėjusioji UAB „Transportera“ nebuvo išreiškusi jokios pozicijos. Beje, pirmosios instancijos teisme UAB „Transportera“ atstovas E. E. nereiškė skundo dėl pasikėsinimo pasisavinti įmonės gabentą krovinį, o parodė, kad UAB „Transportera“ žalos nepatyrė. Taigi nemotyvuotas (kiek tai susiję su BPK 167 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais prokuroro reikalavimui) prokuroro prašymas pakeisti kaltinamųjų veikos kvalifikavimą, negalėjo būti prilyginamas prokuroro reikalavimui tęsti baudžiamąjį procesą, t. y. negalėjo būti prilyginamas BK 183 straipsnio 5 dalyje numatytai būtinai sąlygai baudžiamajai atsakomybei kilti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vitalija Songailienė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kitos nusikalstamos veikos BPK 166 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas į BK 183 straipsnio 1 dalį pakeistas prokuroro prašymu teisminio bylos nagrinėjimo metu (BPK 256 straipsnis). Už BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagal šio straipsnio 5 dalį, asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Šiuo atveju prokuroro valia tęsti baudžiamąjį procesą buvo išreikšta 2013 m. kovo 21 d. teisiamojo posėdžio metu pateiktuose prašymuose dėl kaltinimų pakeitimo.

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl kasacinių skundų argumentų dėl nutraukto baudžiamojo proceso netinkamo atnaujinimo

Iš Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties turinio kolegija sprendžia, kad išvadą apie neteisingą baudžiamojo proceso nutraukimą V. R. ir V. A. šis teismas pagrindė tinkamu baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų aiškinimu, kuris neprieštarauja teismų praktikai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas perduodamas bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui iš esmės pažeidė BK 183 straipsnio 5 dalį, BPK 167 straipsnio nuostatas ir neteisingai aiškino BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą aplinkybę, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas.

Tiek BK 178 straipsnio 1 dalyje, tiek 183 straipsnio 1 dalyje numatytų nesunkių nusikaltimų bylos yra nurodytos BPK 167 straipsnio 1 dalyje. Tokios bylos priskiriamos privataus–viešojo kaltinimo bylų kategorijai. Ikiteisminis tyrimas šios kategorijos bylose gali būti pradėtas arba esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui arba prokuroro reikalavimu. Jei nei nukentėjusysis, nei jo atstovas nesikreipia dėl proceso pradėjimo, prokuroras turi teisę inicijuoti procesą, tačiau vėliau bylos nagrinėjamos bendra tvarka. Jei tokia veika, padaryta prieš tą patį nukentėjusįjį, tolesnio proceso metu gali būti perkvalifikuojama pagal kitą BK straipsnį, nurodytą BPK 167 straipsnio 1 dalyje, naujas (pakartotinis) nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas nereikalingas.

Teismų praktikoje nustatyta ir tai, kad nors baudžiamojo proceso įstatymas nenustato prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos (t. y. kokiu procesiniu dokumentu prokuroras gali (privalo) išreikšti reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą), tačiau pagal teismų praktiką bendrąja prasme prokuroro reikalavimas reiškia valinį sprendimą. Tokiame reikalavime (rezoliucijoje, atskirame rašytiniame dokumente ar nutarime) turi būti nurodyti motyvai ir priežastys, dėl kurių prokuroro reikalavimu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2011, 2K-191/2013, 2K-26/2014).

Šiuo atveju dėl nustatytų V. R. ir V. A. veiksmų byloje yra aiškiai išreikšta tiek prokuroro valia pradėti procesą (T 1, b. l. 65), tiek jį tęsti pateikus prašymus dėl kaltinimų pakeitimo abiem kaltinamiesiems 2013 m. kovo 21 d. teismo posėdyje (T. 1, b. l. 167 – 168). Taip pat byloje yra tiek pirminis BPK 55 straipsnio tvarka pripažinto įgaliotuoju UAB „Saurida“ atstovu asmens pareiškimas su prašymu kaltinamuosius patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tiek šio atstovo prašymas bylą išnagrinėti teisme (T 1, b. l. 3, 67, 132).

Esant tokiai padėčiai, nekvestionuojant pagal BPK 256 straipsnio 2 dalies taisykles spręstinų V. R. ir V. A. kaltinamajame akte esančių ir pakeistų kaltinimų pagrįstumo, atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo kasatorių teiginiams, jog Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi baudžiamąjį procesą šioje baudžiamojoje byloje nutraukė tinkamai taikydamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso pagrindinė paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Šiuo atveju Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas nepažeidus baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kaltinamųjų V. R. ir V. A. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                                                                                                              Gintaras Goda

                                                                                                                                            Antanas Klimavičius

                                                                                                                                            Tomas Šeškauskas