Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-252-397-2011].docx
Bylos nr.: ATP-252-397/2011
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

              Administracinė byla Nr. ATP-252-397/2011

Proceso Nr. 4-05-3-02687-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.

(S)


L1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. rugpjūčio 9 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2  d. nutarties V. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

n u s t a t ė :                                                                     

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos (Toliua-Institucija) patrulis G. S. 2011-03-26 surašė V. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2011-02-15, 10val. 50 min., (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga iš stovėjimo vietos neįsitikino, kad tai daryti saugu, susidūrė su automobiliu „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 106, 119 punktų reikalavimus ir padarydamas pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-04-05 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-836105-11 V. A. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda - 100 Lt bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. A. su 2011-04-05 priimtu nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-04-05 nutarimą panaikinti.

Kauno miesto apylinkės teismas skundžiama 2011 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, jog iš byloje esančių duomenų (administracinio teisės pažeidimo protokolo, eismo įvykio vietos schemos, nuotraukų, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, eismo įvykio dalyvių paaiškinimų) matyti, kad V. A., vairuodamas transporto priemonę „Citroen Xsara Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga iš stovėjimo vietos neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio važiuojančiai transporto priemonei „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su ja susidūrė ir apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Ant abiejų transporto priemonių matomų apgadinimų lokalizacija patvirtina, kad transporto priemonės „Citroen Xsara Picasso“ vairuotojas V. A., važiuodamas atbuline eiga trenkėsi į posūkio manevrą baigiančios transporto priemonės „Ford Mondeo“ galinę kairę pusę, t.y. akivaizdu, kad jis važiavo neįsitikinęs, jog kelias yra laisvas, nėra jokių kitų transporto priemonių, kurioms jis privalo duoti kelią. Teismas pripažino, kad transporto priemonės „Ford Mondeo“ vairuotojas V. B., sukdamas į kairę ir taip kirsdamas dvigubą ištisinę ženklinimo liniją, pažeidė KET 3 priedo 1.3 punkto reikalavimus, dėl šio pažeidimo V. B. 2011-04-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-845818-11 paskirta administracinė nuobauda, tačiau tiesiogine eismo įvykio kilimo priežastimi laikytini transporto priemonės „Citroen Xsara Picasso“ vairuotojo V. A. veiksmai, prieštaravę KET 9, 106, 119 punktų reikalavimams.

Šią nutartį pareiškėjas V. A. skundžia Kauno apygardos teismui. Prašo šią nutartį bei Kauno apskrities VPK KPV 2011m. balandžio 5 d. nutarimą panaikinti, administracinę bylą nutraukti, pripažinti, kad eismo įvykis įvyko dėl Ford Mondeo, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. B. kaltės. Teigia, jog teismas įvertino ne visas faktines aplinkybes. Nurodo, jog jis kelių eismo taisyklių nepažeidė ir administracinio teisės apžeidimo nepadarė. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas Ford Mondeo vairuotojas. Teigia, jog V. B. pravažiavo dideliu greičiu, nerodė posūkio signalo, staiga pradėjo sukti į kairę iš pirmos kelio juostos. Kadangi priešingos krypties eismo juostas skyrė draudžiama kirsti dviguba ištisinė linija, joks atidus protingas vairuotojas negalėjo tikėtis ir numatyti, kad kliūtis gali atsirasti iš priešingos krypties eismo juostos. Pažymi, jog V. B. pateikė melagingą informaciją dėl automobilio draustumo, nes faktiškai automobilis apdraustas po įvykio. Be to, V. B. neturėjo su savimi transporto priemonės registravimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentų. Teigia, jog byloje pakeistos fotonuotraukos, dingo nuotraukos su Citroen automobilio apgadinimais. Dėl šių aplinkybių, apelianto teigimu, akivaizdus priežastinis ryšys yra tarp V. B. padarytų grubių KET pažeidimų ir autoįvykio.

Institucija atsiliepimu į skundą prašo jo netenkinti. Teigia, jog KET 106 punkto reikalavimas imperatyviai nurodo, kad kelias, t.y. pirmumas, duodamas visiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo ar jie prieš tai pažeidė KET, todėl būtent apelianto veiksmai turėjo įtaką šiam įvykiui kilti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl administracinės  atsakomybės būtina nustatyti pažeidėjo kaltę, t.y. subjektyvųjį pažeidimo elementą, kurį galima nustatyti tik iš esmės visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo išvada dėl V. A. kaltės nepagrįsta išsamia bylos duomenų analize. Teismas remdamasis rašytine bylos medžiaga bei, asmenų paaiškinimais, automobilių sugadinimų lokalizacija sprendė, jog V. A. manevrą pradėjo pažeisdamas KET 106 punkto ir 119 punkto reikalavimus, t.y. neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į bebaigiančią manevrą daryti kitą transporto priemonę. Tačiau pažymėtina, jog priešingai nei atsiliepime į skundą nurodo Institucija, 106 KET punkte numatytas reikalavimas negali būti absoliučiai imperatyvus. Siekiant asmenį nubausti dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo būtina nustatyti, ar asmuo kaltas dėl tokio pažeidimo, tai yra ar jis privalėjo numatyti kitos transporto priemonės manevrą. Šiuo atveju V. A. patraukimo atsakomybėn sąlyga būtų aplinkybė, jog prieš pradedant V. A. manevrą V. B. jau būtų kirtęs ištisinę dvigubą juostą ir tuo sudaręs kliūtį. Tačiau tokia aplinkybė byloje nenustatyta. V. A. teigia, jog prieš pradedant manevrą gatvė buvo tuščia, iki susidūrino jis pavažiavo tris metrus. Šios aplinkybės byloje nepaneigtos jokiais įrodymais. Priešingai, iš byloje esančios eismo įvykio schemos matyti, jog susidūrimas įvyko maždaug vienodu atstumu-šiek tiek daugiau nei trys metrai, tiek nuo dvigubos ištisinės skiriamosios juostos, tiek nuo stovėjimo aikštelės, kas patvirtina, jog iki susidūrimo V. B. taip pat nuvažiavo apie tris metrus. Įvykis įvyko abiem automobiliam judant, tai yra abu automobiliai iki susidūrimo nuvažiavo tą patį atstumą, todėl darytina išvada, jog abu automobiliai manevrus pradėjo tuo pačiu metu. Be to, tai neprieštarauja ir V. B. aiškinimui, jog jis pamatęs, kad Citroen vairuotojas įjungė atbulinę pavarą, pristabdė automobilį. Pažymėtina, jog KET 3 priedo 1.3 punktas nustato, jog draudžiama kirsti dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių srautus keliuose, turinčiuose keturias eismo juostas ir daugiau. Ši aplinkybė lemia, jog kiti eismo dalyviai pagrįstai tikisi, jog  nebus pažeidžiamos šios taisyklės. Šiuo atveju  V. A. taip pat žinodamas kelių eismo taisykles, prieš atlikdamas manevrą ir įsitikindamas saugumu, pagrįstai manė, jog iš tos pusės jis niekam sudaryti kliūties negali ir nesudarys. Šiuo atveju būtent ištisinės linijos buvimas davė V. A. pagrindą manyti, jog iš tos pusės jam kliūties tikrai nebus, kitų automobilių, kuriem V. A. kliudytų, nebuvo. Kaip pagrįstai skunde teigia V. A., asmuo, atlikdamas manevrą, neprivalo numatyti galimų neteisėtų kitų eismo vairuotojo veiksmų. Be to, kaip jau nustatyta aukščiau, iki susidūrimo abu vairuotojai nuvažiavo vienodus atstumus, V. A. aiškinimai, jog jam pradedant manevrą gatvė buvo tuščia patvirtinami ne tik nuvažiuotu atstumu –trys metrai, bet ir V. B. aiškinimais, jog jis pamatęs, kad Citroen automobilis įjungė atbulinę pavarą, pristojo. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog V. A. manevrą pradėjo saugiai, įsitikinęs, kad niekam nekliudys, be to, jis neprivalėjo numatyti, jog V. B. kirs dvigubą ištisinę liniją, t.y. padarys grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą.  Nesant V. A. kaltės dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, V. A. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismo išvados nepagrįstos bylos duomenų išsamia  bei vertinimu, todėl nepagrįstai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-04-05 nutarimas V. A. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-836105-11 nepagrįstai laikytas teisėtu ir pagrįstu. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis bei Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-04-05 nutarimas V. A. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-836105-11 naikintini, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Pareiškėjo skundo argumentas dėl V. B. pripažinimo kaltu sukėlus eismo įvykį nenagrinėjamas, nes apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tik nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje V. A. atžvilgiu pagrįstumą ir administracinės teisenos proceso neinicijuoja.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas

n u t a r i a :

V. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartį bei Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-04-05 nutarimą V. A. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-836105-11 .

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną  V. A. atžvilgiu Nr. 20N-836105-11 nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

 

 

Teisėjas                                                                                                                    Gytis Večerskas