Civilinė byla Nr. 2S-256-619/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01061-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija: 122.4.; 110.1.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, kuria buvo netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir   n u s t a t ė :

                                          I. Ginčo esmė

              Pareiškėjas A. C. padavė antstoliui V. M. skundą dėl 2015-01-08 patvarkymo Nr. 0240/14/03883, reg. Nr. S2-34029 dėl dokumentų grąžinimo ir dėl antstolio neveikimo vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, kuriuo prašė priimti ir išnagrinėti skundą dėl antstolio neveikimo, sustabdyti šio patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 vykdymą ir jį panaikinti kaip neteisėtą ir netinkamą. Pareiškėjas remdamasis LR CPK 510 str. nuostatomis su šiuo skundu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui Vilniuje, duomenys neskelbtimi) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai G-1 (duomenys neskelbtimi)) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, t. y. sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą nesilaikė LR CPK 510 str. 3 d. nuostatų, todėl pareiškėjas vadovaudamasis CPK 510 str. 4 d. turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti teismui. Priimtas skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nesąžiningas pareiškėjo atžvilgiu, todėl pažeidžia jo teises ir interesus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė tenkinti A. C. prašymą ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0240/14/03883. Iš 2015 m. sausio 8 dienos informacijos iš internetinės svetainės www.evarzytines.lt minėta nutartis dar nebuvo įvykdyta, todėl pareiškėjas pakartotinai prašo sustabdyti banko išieškojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bylos nagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui Vilniuje, duomenys neskelbtimi) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai G-1 (duomenys neskelbtimi)). Antstolis visiškai nepaisė visų atsakovo prašymų ir skundų argumentų, piktnaudžiavo savo teisėmis ir nevykdė teismo nutarties, todėl iškilo reali grėsmė, kad atsakovo turtas bus neteisėtai parduotas varžytynėse už dvigubai mažesnę kainą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ir parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo, nes bankas nepagrįstai ir nesąžiningai siekia atgauti kelis kartus didesnės vertės sumą nei pareiškėjo skola ir per susijusias įmones nupirkti butą nesąžiningai maža kaina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui antstolio patvarkymo, dėl kurio teikiamas skundas, o iš skundo turinio galima spręsti, kad skundžiamas 2015-01-08 patvarkymas dėl dokumentų grąžinimo vykdomojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su skundo reikalavimais ir konstatavo, kad pareiškėjas neatskleidė, kaip antstolio 2015-01-08 patvarkymas grąžinti dokumentus vykdomojoje byloje susijęs su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, taip pat neatskleidė, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus sunkiau ar  net neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, jeigu bus patenkintas pareiškėjo skundas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad iš skundo turinio ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, kurių prašo pareiškėjas, jau yra pritaikytos kitoje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-5419-141/2015, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra įsiteisėjusi, taigi vykdytina. Pakartotinai taikyti tokias pačias laikinąsias apsaugos priemones pagrindo nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas A. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį ir patenkinti jo skundo reikalavimus – sustabdyti šių patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 vykdymą ir šiuos patvarkymus panaikinti kaip neteisėtus ir netinkamus bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui Vilniuje, duomenys neskelbtimi)) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai G-1 (duomenys neskelbtimi)) iki civilinės bylos ginčo išnagrinėjimo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas priimdamas savo nutartį nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 dienos nutartimi, kurios pagrindu antstolis pradėjo vykdymo veiksmus, nes ji buvo priimta neatsižvelgiant į reikšmingas šio bylos aplinkybes ir įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nustatė, kad iš skundo turinio matyti, kad skundžiamas 2015 m. sausio 8 d. patvarkymas dėl dokumentų grąžinimo vykdomojoje byloje ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su skundo reikalavimais, o pareiškėjas neatskleidė kaip antstolio 2015 m. sausio 8 d. patvarkymas grąžinti dokumentus vykdomojoje byloje susijęs su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Priešingai, pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. sausio 8 d. patvarkymas dėl dokumentų grąžinimo vykdomojoje byloje yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas ignoruojant LR CPK 510 str. 3 d. nuostatas, ignoruojant pareiškėjo 2014 m. gruodžio 25 d. skundą ir jis buvo laiku neišnagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai nurodė, kad tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5419-141/2015, kuri yra įsiteisėjusi ir vykdytina, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas pažymėjo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti teikiamas bet kurioje civilinio proceso stadijoje ir teismas gali taikyti jas, jeigu asmenys tikėtinai pagrindžia savo prašymo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomas. Faktinės šios bylos aplinkybės rodė, kad antstolis nepaisė atsakovo prašymų ir skundų argumentų ir nevykdė laiku teismo nutarties, todėl iškilo reali grėsmė, kad atsakovo turtas bus parduodas varžytinėse dvigubai mažesne nei reali rinkos kaina. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad tik išnagrinėjus skundą bus atsakyta į klausimą ar ieškovo ir antstolio reikalavimai ir veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, todėl siekiant išvengti galimų nuostolių, pareiškėjo prašymas dėl vykdymo atidėjimo arba sustabdymo vykdomojoje byloje turėjo būti tenkintinas, nes teismui nepagrįstai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos stadijoje, būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus pareiškėjui įvykdymas pasunkėtų. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nuomone, turėjo atsižvelgti į tai, kad 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė pareiškėjo prašymą tenkinti ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, nutartis įsiteisėjusi, tačiau 2015 m. sausio 8 d. minėta nutartis dar nebuvo įvykdyta, todėl pareiškėjas pakartotinai prašė stabdyti banko išieškojimo veiksmus ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad bankas siekia išieškoti turtą gerokai mažesne nei reali rinkos kaina ir nupirkti šį turtą per dukterines įmones.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui Vilniuje, duomenys neskelbtimi) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai G-1 (duomenys neskelbtimi) t. y. sustabdyti išieškojimą vykdymo procese iki civilinės bylos ginčo išnagrinėjimo.

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, tarp jų – ir vykdymo proceso stadijoje (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 3 dalis). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, antstolio vykdymo veiksmai teismo gali būti sustabdyti tik pripažinus esant tai reikalinga ir laikant tai išimtimi iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti laikiną tam tikro teisinio intereso (reikalavimo) apsaugą. Nepriklausomai nuo to, kurioje proceso stadijoje yra reiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kokį interesą (reikalavimą) siekiama apsaugoti, asmuo, reiškiantis tokį procesinį prašymą, turi tikėtinai pagrįsti savąjį reikalavimą (interesą), kurį siekiama laikinai užtikrinti / apsaugoti, ir įrodyti, kad egzistuoja tokio intereso pažeidimo grėsmė (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Tik įrodžius šias sąlygas, yra galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

Susipažinus su apelianto skundu dėl antstolio veiksmų, galima konstatuoti, jog jis tikėtinai nepagrindė savojo reikalavimo panaikinti antstolio 2015 m. sausio 8 d. patvarkymą dėl dokumentų grąžinimo vykdomojoje byloje. Apeliantas pateikdamas skundą nesuformulavo motyvuotų ir įtikinančių argumentų bei nepridėjo įrodymų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti antstolio veiksmų teisėtumu. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas prie skundo net nepridėjo skundžiamo patvarkymo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pareiškėjas pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų t.y. 2015 m. sausio 8 d. patvarkymo Nr. 0240/14/03883, reg. Nr. S2-34029 dėl dokumentų grąžinimo ir dėl antstolio neveikimo vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 nepagrindė, kad šio skundo reikalavimai yra susiję su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas hipoteka įkeistam turtui (butui duomenys neskelbtimi) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai G-1 (duomenys neskelbtimi), neapsunkintų galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje. Todėl, apeliantui neįrodžius būtinųjų sąlygų, nebuvo teisinio pagrindo taikyti jo prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

Manytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir tuo pagrindu, kad jos jau yra pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-5419-141/2015. Sutiktina su apelianto argumentu, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti paduotas bet kurioje proceso stadijoje, tačiau pažymėtina, kad pakartotinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas praranda teisinę prasmę ir yra netikslingas. 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuria sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 yra įsiteisėjusi, todėl nėra pagrindo taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones dar kartą.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra susiję su nagrinėjama byla, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                         Andrutė Kalinauskienė