Civilinė byla Nr. e2A-663-967/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18803-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ieškinį atsakovei J. R. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė (toliau – ieškovė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. DGKS-3125 darbo byloje Nr. APS-36-6948 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas), kuriuo Darbo ginčų komisija tenkino atsakovės J. R. (toliau – darbuotoja, atsakovė) prašymą bei išieškojo darbuotojos naudai iš ieškovės 377,23 Eur (atskaičius mokesčius) atostoginių dalį už 2019 metų kovo mėnesį ir 18,25 Eur (atskaičius mokesčius) delspinigių, pateikė teismui ieškinį, prašydama panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą ir priteisti 15,00 Eur žyminį mokestį.

2.       Nurodė, kad 2000 m. lapkričio 17 d. su atsakove sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ji įdarbinta 1,00 etato krūviu. Darbo santykių metu su darbuotoja buvo sudarytas rašytinis susitarimas, pagal kurį atsakovei nuo 2018 m. kovo 1 d. buvo leista dirbti papildomą bendrosios praktikos slaugytojos (0,5 etato) darbą laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku. 2019 m. vasario 22 d. gautas atsakovės prašymas atleisti ją iš papildomų bendrosios praktikos slaugytojos pareigų nuo 2019 m. vasario 28 d. Taigi, atsakovė 1,5 krūviu dirbo laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Pagal ieškovės direktoriaus 2019 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V1-36 patvirtintą kasmetinių atostogų grafiką atsakovei laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. buvo suteiktos 12 darbo dienų kasmetinės atostogos. Atostoginiai atsakovei išmokėti prieš kasmetinių atostogų pradžią, t. y. 2019 m. kovo 14 d., tačiau apskaičiuojant atostoginius į atsakovės vidutinį darbo užmokestį (toliau – VDU) nebuvo įtrauktas atlygis, gautas už papildomą darbą, kurį atsakovė dirbo nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku. 2019 m. balandžio 3 d. gauti atsakovės prašymai perskaičiuoti atostogas ir pridėti perskaičiuotas atostogų dienas prie kitų kasmetinių atostogų, nes buvo uždelsta atsiskaityti už kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. Atsakovė, pateikdama 2019 m. balandžio 3 d. prašymus, nesutiko su tuo, jog apskaičiuojant atostoginius pagal pagrindinę darbo sutartį, į jos VDU nebuvo įtrauktas atlygis, gautas už papildomą darbą, kurį atsakovė dirbo nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku. Kilus neaiškumams dėl teisės aktų, reglamentuojančių atostoginių apskaičiavimą, kai darbuotojas dirbo papildomą darbą, taikymo, ieškovė 2019 m. balandžio 5 d. elektroniniu paklausimu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu pagal pateiktą situaciją atsakyti į klausimus ar atlygis, gautas už papildomą darbą jungiant darbo funkcijas (kai susitarimas dėl papildomo darbo jau yra nutrauktas), turės įtakos skaičiuojant atostoginius pagal pagrindinę darbo sutartį, ar nebeturės nuo kitos dienos, nes jis apskaitomas atskirai ir nepatenka į VDU pagal pagrindinę sutartį. Atsakovė apie šį kreipimąsi informuota 2019 m. balandžio 8 d. tarpiniu sprendimu Nr. K2-193, kuriame jai buvo paaiškinta, kad ieškovė, siekdama tinkamai išnagrinėti jos 2019 m. balandžio 3 d. prašymus, kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu pateikti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatų, reglamentuojančių susitarimus dėl papildomo darbo, išaiškinimą. Atsakovei nurodyta, kad tuo atveju, jei Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paneigs ieškovės padarytas išvadas dėl atitinkamų teisės nuostatų taikymo, ieškovė jos atžvilgiu priimtą sprendimą pakeis. 2019 m. balandžio 11 d. gauta Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konsultacija, kurioje pasakyta, kad apskaičiuojant VDU (atostoginius), turi būti įtraukiamas darbo užmokestis, gautas už darbą pagal papildomą susitarimą (papildomą darbą). Tą pačią dieną gautas pranešimas iš Darbo ginčų komisijos, kuriuo buvo prašoma pranešti, ar ieškovė pripažįsta atsakovės reikalavimus dėl atostoginių perskaičiavimo. Tuo atveju, jei ieškovė nesutinka su minėtais reikalavimais, buvo prašoma pateikti atsiliepimą ir turimus įrodymus. Ieškovė, atsižvelgdama į 2019 m. balandžio 11 d. gautą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konsultaciją, informavo Darbo ginčų komisiją, kad perskaičiavo atsakovės atostoginius ir, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, įtraukė į jį darbo užmokestį, gautą už papildomą darbą nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Ieškovė Darbo ginčų komisijai pranešė, kad pageidauja ginčą spręsti taikiai, atostoginiai jau yra perskaičiuoti ir išmokėti 42,79 Eur (atskaičius mokesčius). Kadangi su atsakove dalinai buvo atsiskaityta, ieškovė Darbo ginčų komisijai nurodė, kad sutinka atsakovei prie kitų kasmetinių atostogų pridėti 1 darbo dieną. Darbo ginčų komisija sprendimu nusprendė iš ieškovės atsakovės naudai išieškoti 377,23 Eur atostoginių dalį ir 18,25 Eur delspinigių. Ieškovės vertinimu, Darbo ginčų komisija sprendimu neteisingai nustatė, jog ieškovė, priskaičiuodama vidutinį darbo užmokestį, įtraukė trijų mėnesių vidutinį darbo užmokestį ne už 1,5 etato darbo užmokesčio dydį, bet tik už 1 etato darbo užmokesčio dydį. Darbo ginčų komisija neatsižvelgė į ieškovės 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. K2-209 pateiktą informaciją apie tai, kad atsakovei jau yra perskaičiuoti ir išmokėti papildomai priskaičiuoti atostoginiai. Taigi, Darbo ginčų komisija nesirėmė pranešimu, kuriuo ieškovė ją buvo informavusi apie taikų ginčo išsprendimą, o atsakovė, dalyvaudama darbo bylos nagrinėjimo posėdyje, nutylėjo, jog su ja yra visiškai atsiskaityta ir kad ji pas ieškovę dirba pamaininį darbą, pagal kurį atostoginiai apskaičiuojami už kiekvieną atostogų savaitę darbuotojui vidutiniu darbo užmokesčiu apmokant tiek valandų, kiek sulygta darbo sutartyje, o ne darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus, perskaičiavus gaunant daugiau nei atsakovei priklauso. Darbo ginčų komisija, apskaičiuodama atostoginius pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktus duomenis, neteisingai sprendė, kad atsakovei priskaičiuotini atostoginiai yra 1 354,80 Eur (855,66 Eur (atskaičius mokesčius)) (atsakovės 1 darbo dienos darbo užmokesčio dydis – 112,90 Eur (6 435,47 Eur : 57 d. d.) x 12 d. d.), o išmokėta – 478,43 (435,64 Eur ir 42,79 Eur). Taigi, Darbo ginčų komisija nepagrįstai darė išvadą, kad likusi neišmokėta atostoginių dalis yra 377,23 Eur (atskaičius mokesčius). Kadangi atsakovės darbas yra skirtingos trukmės (pamaininis), atostoginiai, ieškovės nuomone, turėjo būti apskaičiuojami imant vidutinį darbo valandos užmokestį ir jį dauginant iš atostogų laikotarpiui tenkančių darbo valandų skaičiaus. Iš Darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, jog neteisingai apskaičiuotas vidutinis darbo valandos užmokestis, t. y. priskaičiuotos sumos padalintos iš dirbtų dienų skaičiaus, o ne iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus. Atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. faktiškai išdirbo 45 darbo dienas, o Darbo ginčų komisija neteisingai nurodė, jog ji dirbo 57 darbo dienas. Už darbą minėtu laikotarpiu atsakovei priskaičiuota 4 851,81 Eur suma, o ne 6 435,47 Eur, kaip nurodė Darbo ginčų komisija. Kadangi atsakovė dirba pamaininį darbą ir jos darbo dienos (pamainos) yra skirtingos trukmės, atostoginiai jai buvo apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį, gautą laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (4 851,81 Eur), dalijant iš faktiškai dirbtų per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. valandų skaičiaus (518 val.) ir dauginant iš atostogų laikotarpiui tenkančių darbo valandų skaičiaus (88,8 val.). Ieškovės nuomone, ji, vadovaudamasi DK bei VDU aprašo nuostatomis, teisingai apskaičiavo atsakovei priklausančių atostoginių dydį 478,43 Eur (435,64 Eur ir 42,79 Eur). Pažymėjo, kad atsakovei 2018 metų gruodžio mėnesį išmokėta 600,00 Eur vienkartinė premija, o 2019 metų sausio mėnesį – 244,32 Eur vienkartinė premija už kvalifikacijos kėlimą, tačiau šios sumos į atsakovės VDU už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. neįtrauktos, vadovaujantis DK ir Vyriausybės nutarimo nuostatomis.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė Darbo ginčų komisijos sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinyje yra daug neatitikčių. Ieškovė pateikė informaciją, kad su atsakove buvo visiškai atsiskaityta, tačiau nurodė sumas, kurios nesutampa su jai išmokėtomis sumomis. Atsakovei 2019 m. kovo 14 d. išmokėti 757,64 Eur dydžio atostoginiai tik už 1 etatą, o 2019 m. balandžio 17 d. – 74,42 Eur dydžio atostoginiai už 0,5 etato. Ieškovė atsiliepime Darbo ginčų komisijai nurodė, kad papildomai priskaičiavo ir išmokėjo 74,14 Eur ir 69,34 Eur atostoginių už 1 darbo dieną, tačiau atsakovė nurodė tokių sumų negavusi. Atsakovė Darbo ginčų komisijai pateikusi banko išrašą, kuriame matyti jai išmokėtos sumos, 2018 metų gruodžio mėnesio, 2019 metų sausio mėnesio, 2019 metų vasario mėnesio ir 2019 metų balandžio mėnesio algalapius, iš kurių matėsi, jog atsakovė dirba pamaininį darbą, todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, jog ši Darbo ginčų komisijos posėdyje minėtą aplinkybę nutylėjusi. Darbo sutartyje, sudarytoje su ieškove, nenurodyta, kad atsakovei yra mokamas atlyginimas pagal suminę darbo laiko apskaitą. Pagal darbo sutarties pakeitimus, atsakovei nuo 2017 m. kovo 1 d. atlyginimas mokamas pagal K-20, kai 1k – 33,23 Eur. Atsakovė dirbo 1,5 etato krūviu laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., 0,5 etato atsisakė grįžus asmeniui iš dekretinių atostogų. Per metus suteikiamos 28 darbo dienos atostogų (po 2,3333333333 darbo dienų per vieną mėnesį). Pagal ieškovės patvirtintą darbuotojų 2019 metų kovo mėnesio kasmetinių atostogų grafiką atsakovė pasiėmė 12 darbo dienų atostogų, iš jų 9 darbo dienas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., o 3 darbo dienas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., kai dar dirbo 1,5 etato krūviu. Ieškovė paskaičiavo atostoginius tik už 1,00 etatą (12 darbo dienų = 88,8 val.), tačiau nepaskaičiavo ir neišmokėjo atostoginių, įtraukdama uždirbtas atostogas, už 0,5 etato (12 darbo dienų = 44,4 val.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24733-631/2019 ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš ieškovės atsakovei 416,04 Eur netesybų ir pripažindamas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. DGKS-3125 darbo byloje Nr. APS-36-6948 įsiteisėjus teismo sprendimui netekusiu galios.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovė, apskaičiuodama atsakovės vidutinį darbo užmokestį atostoginiams išmokėti, pagrįstai rėmėsi ne vienos darbo dienos užmokesčiu, o vienos valandos vidutiniu darbo užmokesčiu, atsakovei dirbus skirtingos trukmės darbo laiko režimu, pamaininį darbą, neįtraukdama išmokėtos vienkartinės premijos ir priemokos už kvalifikacijos kėlimą.

6.       Teismas pažymėjo, jog ieškovė, įvertinusi, kad iki atsakovės atostogų, jas buvo apmokėjusi neįtraukdama į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimus 0,5 etato darbo, trūkstamą atostoginių dalį išmokėjo vėliau ir nurodė atsakovei galinti kompensuoti pavėluotą dalinį atsiskaitymą už atostoginius, suteikdama vieną papildomą atostogų dieną, kurios apmokėjimas sudaro 69,34 Eur.

7.       Teismas darė išvadą, jog ieškovė vėlavo išmokėti atsakovei priklausančius atostoginius, tačiau už pavėluotą atostoginių išmokėjimą su ja neatsiskaitė, todėl turi sumokėti 416,04 Eur netesybas (atskaičius mokesčius) (69,34 Eur x 6 mėn.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.        Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-24733-631/2019 dalyje dėl 416,04 Eur netesybų priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nepagrįstai suformulavęs naują ginčo dalyką dėl netesybų priteisimo iš darbdavio ir pasisakęs dėl aplinkybių, nesudariusių ieškinio pagrindo. Atsakovei 2019 m. kovo 14 d. buvo išmokėti 435,64 Eur dydžio atostoginiai už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. balandžio 2 d., o 2019 m. balandžio 17 d. – 42,79 Eur dydžio atostoginiai, į jų paskaičiavimą įtraukiant 0,5 etato darbo laiką. Taigi, faktiškai dėl 42,79 Eur dalies atostoginių su atsakove uždelsta atsiskaityti 1 mėnesį. Darbo santykiai su atsakove nutraukti nuo 2019 m. liepos 29 d. Pasibaigus darbo santykiams, visos išmokos, susijusios su darbo santykiais, atsakovei išmokėtos paskutinę jos darbo dieną. Jokių piniginio pobūdžio pretenzijų ar reikalavimų darbdaviui atsakovė nepateikusi. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad bylos nagrinėjimo metu šalių darbo santykiai nebesiejo, nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas atsakovės naudai priteisti iš ieškovės 416,04 Eur netesybas, ieškovės apskaičiuotą vienos darbo dienos atostoginių išmokėjimui nurodytą 69,34 Eur sumą dauginant iš šešių mėnesių.

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netesybų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimą. Darbo santykiai su atsakove darbo bylos iškėlimo teisme metu nutraukti nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi DK 147 straipsnio 2 dalies nuostata, reglamentuojančia netesybų apskaičiavimą, kai darbo santykiai su darbuotoju yra pasibaigę. Tuo atveju, jeigu pagrindas priteisti iš ieškovės netesybas būtų, turėtų būti taikoma DK 147 straipsnio 1 dalis.

9.       Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-24733-631/2019 nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Atsakovei 2019 m. kovo 15 d. išmokėti 757,64 Eur dydžio atostoginiai už 1,00 etatą, 2019 m. balandžio 17 d. – 74,42 Eur dydžio atostoginiai už 0,5 etato. Ieškovė savo atsiliepime, teiktame Darbo ginčų komisijai, nurodžiusi, kad atsakovei buvo priskaičiuota 832,06 Eur atostoginių suma (757,64 Eur + 74,14 Eur = 832,06 Eur /12 (uždelstos dienos) = 69,34 Eur (priskaičiuoti ir išmokėti atostoginiai už 1 d. d.) = 1,0692), tačiau atsakovė tokios sumos negavusi. Ieškovės pozicija – prieštaringa, atsiliepime, kurį ji pateikė Darbo ginčų komisijai, ieškovė nurodė priskaičiuotas ir atsakovei išmokėtas sumas, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad šios sumos atsakovei nepriklauso.

9.2.                      Ieškovė nebandė susisiekti su atsakove ir susitarti taikiai, informacijos apie priskaičiuotas ir išmokėtas sumas atsakovė negavo nei žodžiu, nei raštu.

9.3.                      Atsakovė, dalyvaudama Darbo ginčų komisijos posėdyje, pateikė į bylą banko sąskaitos išrašą, kuriame matyti jai išmokėtos sumos ir algalapį už 2019 metų balandžio mėnesį.

9.4.                      Atsakovė 2019 m. liepos 29 d. buvo priversta savo noru nutraukti darbo sutartį su ieškove, nes po kreipimosi į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pradėjo jausti spaudimą iš ieškovės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

15.       Remiantis bylos medžiaga, ieškovė ir atsakovė 2000 m. lapkričio 17 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 1244 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią atsakovė nuo 2000 m. lapkričio 20 d. priimta dirbti į 9 psichiatrijos skyrių slaugytoja. Vadovaujantis 2015 m. liepos 20 d. darbo sutarties pakeitimu, atsakovė nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo eiti nuolatines bendrosios praktikos slaugytojos pareigas. Nuo 2017 m. liepos 1 d. atsakovei darbo užmokestis mokėtas pagal K-20, kai 1k=33,32 Eur, einamojo mėnesio 5 ir 20 dienomis (2017 m. birželio 30 d. darbo sutarties pakeitimas). Atsakovei ieškovės direktoriaus 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. P7-230 „Dėl papildomo darbo“ leista nuo 2018 m. kovo 1 d. dirbti papildomai Gerontopsichiatrijos skyriuje bendrosios praktikos slaugytoja 0,5 etatu. Atsižvelgiant į atsakovės 2019 m. sausio 1 d. prašymą, ieškovės direktoriaus 2019 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. P7-106 „Dėl perkėlimo į kitą skyrių“, atsakovė nuo 2019 m. vasario 1 d. perkelta dirbti į Gerontopsichiatrijos skyrių dirbti pilnu etatu, atlyginimą mokant pagal K-22 ir paliekant Gerontopsichiatrijos skyriuje papildomą 0,5 etato. Atsakovės 2019 m. vasario 22 d. prašymu, ji nuo 2019 m. vasario 28 d. ieškovės direktoriaus 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. P7-324 „Dėl papildomo darbo“ atleista iš Gerontopsichiatrijos skyriaus papildomų bendrosios praktikos slaugytojos (0,5 etato) pareigų.

16.       Pagal ieškovės direktoriaus 2019 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V1-36 „Dėl kasmetinių atostogų grafiko tvirtinimo“ patvirtintą darbuotojų 2019 metų kovo mėnesio kasmetinių atostogų grafiką, atsakovei laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. suteiktos 12 darbo dienų kasmetinės atostogos. Iš 2019 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymo Nr. p35 matyti, jog atsakovei prieš kasmetinių atostogų pradžią į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 435,64 Eur atostoginių suma. Atsakovė pateikė 2019 m. balandžio 3 d. prašymą dėl atostoginių išmokėjimo, kuriuo prašė perskaičiuoti ir apmokėti atostoginius už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. balandžio 2 d., t. y. už 12 darbo dienų. 2019 m. balandžio 3 d. prašymu dėl atostogų perskaičiavimo atsakovė, vadovaudamasi DK 130 straipsnio 4 dalimi, prašiusi perskaičiuoti atostogas ir pridėti perskaičiuotas atostogų dienas prie kitų kasmetinių atostogų, uždelsus atsiskaityti už kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. Ieškovė, atsižvelgdama į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. konsultaciją, perskaičiavo atsakovei mokėtinus atostoginius, į vidutinį darbo užmokestį įtraukdama darbo užmokestį, gautą už papildomą 0,5 etato darbą Gerontopsichiatrijos skyriuje laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Remiantis atsakovės AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu ir 2019 metų balandžio mėnesio atsiskaitymo lapeliu, atsakovei 2019 m. balandžio 17 d. pervesta perskaičiuotų atostoginių dalis, t. y. 42,79 Eur. Ieškovė 2019 m. balandžio 17 d. atsiliepime Nr. K2-209 „Dėl J. R. reikalavimų darbo byloje Nr. APS-36-6948“, pateiktame pagal gautą Darbo ginčų komisijos 2019 m. balandžio 1 d. pranešimą Nr. DGS-7074, nurodė, kad, su atsakove atsiskaičius dalinai, sutinka prie kitų kasmetinių atostogų pridėti 1 darbo dieną (apskaičiavimas: 757,64 Eur (išmokėti atostoginiai) + 74,14 Eur (papildomai priskaičiuoti ir išmokėti atostoginiai) = 832,06 Eur / 12 (uždelstos dienos) = 69,34 Eur (priskaičiuoti ir išmokėti atostoginiai už 1 darbo dieną)).

17.       Darbuotoja 2019 m. balandžio 10 d. prašymu dėl darbdavio neteisėtų veiksmų kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. DGKS-3125, priimtu darbo byloje Nr. APS-36-6948 prašymą patenkino, nuspręsdama išieškoti atsakovės naudai iš ieškovės 377,23 Eur atostoginių dalį už 2019 metų kovo mėnesį ir 18,25 Eur delspinigių.

18.       Ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, 2019 m. birželio 21 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą ir priteisti iš atsakovės 15,00 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, nurodydamas, kad apskaičiuojant atostoginius, turėjo būti imamas vienos valandos vidutinis darbo užmokestis, atsakovei dirbus skirtingos trukmės darbo laiko režimu, pamaininį darbą ir įtrauktas atsakovės už 0,5 etatu dirbtą papildomą darbą gautas darbo užmokestis. Kadangi ieškovė vėlavo atsiskaityti su atsakove, išmokėjusi likusią atostoginių dalį 2019 m. balandžio 17 d., o šalių nuo 2019 m. liepos 29 d. nebesiejo darbo teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės 2019 m. rugsėjo 22 d. paaiškinimus, priteisė iš ieškovės 416,04 Eur netesybas (69,34 Eur x 6 mėn.) (DK 147 straipsnio 2 dalis).

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria už pavėluotą atostoginių išmokėjimą atsakovei iš ieškovės priteista 416,04 Eur netesybų suma, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas, ex officio spręsdamas netesybų priteisimo klausimą, peržengė ieškinio ribas.

20.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, nes jos kyla iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos. Šalių padėtis darbo ginče nelygiavertė – darbdavys socialiniu ir ekonominiu aspektu yra nepalyginamai stipresnė šalis, o ginčo baigtis dažniausiai susijusi su darbuotojo ir (ar) jo šeimos pragyvenimo šaltiniu, todėl sukelia socialinę įtampą, tai turi įtakos visuomenės interesams. Atsižvelgiant į tai, tam tikrų darbo bylų nagrinėjimo ypatumų, tarp jų – teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekta užtikrinti būtent tos darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą. Teismas darbo bylose privalo būti aktyvus siekdamas apsaugoti visų pirma privatų darbuotojo, kartu – viešąjį interesą. Iš darbo santykių kylančiose bylose subjektai, neturėdami galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis, negali to daryti ir civiliniame procese. Dėl to darbo ginčai įstatymų leidėjo išskiriami iš kitų civilinių ginčų, jų nagrinėjimui nustatant tam tikras išimtis. Darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą, jeigu nustato, kad darbuotojo ieškinys pareikštas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis); byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) ir pan.

21.       Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog atsakovei prieš kasmetinių atostogų pradžią, t. y. 2019 m. kovo 14 d., į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta tik 435,64 Eur dydžio atostoginių dalis, apskaičiuota neįtraukus už atsakovės 0,5 etatu dirbtą papildomą darbą gauto darbo užmokesčio, o perskaičiuota atostoginių dalis – 42,79 Eur pervesta 2019 m. balandžio 17 d., dėl ko ginčo byloje nėra, privalėjo savo iniciatyva spręsti dėl darbdavio įvykdyto pažeidimo, neišmokėjus atsakovei visos jai priklausančios atostoginių sumos ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią, teisinių padarinių (DK 130 straipsnio 2 dalis, CPK 417 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai negu nurodė ieškovė, veikė jam priskirtos kompetencijos ribose, spręsdamas dėl darbdavio atsakomybės taikymo už atsakovei pavėluotai išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas.

22.       Nustačius pagrindo taikyti darbdaviui sankciją netinkamai vykdant imperatyvius įstatymo reikalavimus, įtvirtintus DK 130 straipsnio 2 dalyje, buvimą, teisėjų kolegija pasisako dėl netesybų, pirmosios instancijos teismo apskaičiuotų pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, pagrįstumo.

23.       Ieškovė apeliaciniame skunde pareiškusi, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netesybų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimą. Darbo santykiai su atsakove darbo bylos iškėlimo teisme metu nutraukti nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi DK 147 straipsnio 2 dalies nuostata, reglamentuojančia netesybų apskaičiavimą, kai darbo santykiai su darbuotoju yra pasibaigę.

24.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, kaip minėta, nurodęs, jog ieškovė sutikusi atsakovei kompensuoti pavėluotą dalinį atsiskaitymą už atotstoginius, suteikdama vieną papildomą atostogų dieną, kurios apskaičiavimas sudaro 69,34 Eur, toks siūlymas atitinka DK 130 straipsnio 4 dalį, tačiau atsakovė jį supratusi kaip darbdavio pareigą sumokėti jai 69,34 Eur atostoginių, todėl atsižvelgiant į tai, jog šalių darbo santykiai nebesieja, o ieškovė, remiantis atsakovės 2019 m. rugsėjo 22 d. paaiškinimais, už pavėluotą atostoginių išmokėjimą su atsakove nebuvo atsiskaičiusi, atsakovei iš ieškovės turi būti priteista 416,04 Eur netesybų suma (69,34 Eur x 6 mėn.) (DK 147 straipsnio 2 dalis).

25.       Teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant objektyviai įvertinti 416,04 Eur netesybų apskaičiavimo, atlikto pirmosios instancijos teismo, pagrįstumą, privalomai turi būti nustatytos šios aplinkybės: 1) vėlavimo išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas faktas; 2) pavėluotai išmokėtos sumos dydis; 3) laikotarpis, už kurį yra skaičiuojamos netesybos; 4) darbo sutarties (ne)galiojimas, kurių visuma leidžia spręsti dėl atitinkamos DK 147 straipsnio nuostatos taikymo.

26.       Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, jog atsakovė, 2019 m. kovo 27 d. gavusi Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konsultaciją į paklausimą, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su 2019 m. balandžio 10 d. prašymu ,,Dėl darbdavio neteisėtų veiksmų“, prašydama perskaičiuoti ir išmokėti atostoginius; perskaičiuoti atostogų dienas pagal DK 130 straipsnio 4 dalį; paskaičiuoti ir išmokėti delspinigius už pavėluotai išmokėtus atostoginius pagal DK 147 straipsnio 1 dalį, nurodydama, jog apskaičiuojant atostoginius, į vidutinį darbo užmokestį neįtrauktos pajamos, gautos už 0,5 etatą. Tiek ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka Darbo ginčų komisijoje, tiek ir pirmosios instancijos teisme į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog 435,64 Eur dydžio atostoginiai, laikantis DK 130 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos imperatyvios pareigos, nustatytos darbdaviui, pervesti atsakovei 2019 m. kovo 14 d., t. y. prieš kasmetinių atostogų, suteiktų laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. balandžio 2 d., pradžią, o perskaičiuota jų 42,79 Eur dalis, įtraukiant darbo užmokestį, gautą už papildomą darbą 0,5 etatu, – 2019 m. balandžio 17 d. Atsakovė iš esmės neneigė, jog iš viso jai buvusi išmokėta 478,43 Eur atostoginių suma.

27.       Atsižvelgiant į atsakovės 2019 m. balandžio 10 d. prašymo ,,Dėl darbdavio neteisėtų veiksmų“ reikalavimą perskaičiuoti atostogų dienas pagal DK 130 straipsnio 4 dalį ir ieškovės 2019 m. balandžio 17 d. atsiliepime Nr. K2-209 „Dėl J. R. reikalavimų darbo byloje Nr. APS-36-6948“ išreikštą sutikimą prie kitų kasmetinių atostogų pridėti 1 darbo dieną akivaizdu, jog atsakovė negalėjo suprasti darbdavio pasiūlymo, atitinkančio DK 130 straipsnio 4 dalį, pridėti prie kasmetinių atostogų 1 darbo dieną kaip pareigos sumokėti jai už pridėtą prie kasmetinių atostogų 1 darbo dieną 69,34 Eur atostoginių, kai pati aiškiai buvo nurodžiusi, jog už uždelstą atsiskaitymą išmokėti tinkamai apskaičiuotą atostoginių sumą prašo priteisti ne piniginę to išraišką, tačiau perskaičiuoti atostogų dienas ir išmokėti delspinigius. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu priteisdamas netesybas, privalėjo atsižvelgti ne tik į šalių vykstant teisminiam ginčo nagrinėjimui pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau ir į gautą bylos medžiagą iš Darbo ginčų komisijos ir esant objektyviam poreikiui, aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, t. y. ginčo laikotarpį. Nepaisant to, jog vykstant bylos nagrinėjimui, darbo teisiniai santykiai ieškovei 2019 m. birželio 21 d. pareiškus ieškinį teisme dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo, atsakovės iniciatyva nutraukti nuo 2019 m. liepos 29 d., ką patvirtino ieškovės atstovės teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas, peržengdamas ieškinio ribas ir savo iniciatyva spręsdamas netesybų priteisimo klausimą, turėjo vertinti tik tą laikotarpį, kuriuo buvo žinoma, jog yra pavėluota išmokėti atostoginius, t. y. nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. balandžio 16 d., neturėdamas kitų duomenų, susijusių su kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjimu nutraukus darbo sutartį (DK 127 straipsnio 6 dalis), kurių buvo neįpareigojęs pateikti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo, šis, remdamasis išimtinai atsakovės pateiktais 2019 m. rugsėjo 22 d. rašytiniais paaiškinimais, jog nutraukus darbo sutartį, jai 69,34 Eur suma, paskaičiuota už prie kasmetinių atostogų pridėtą 1 darbo dieną, nebuvo išmokėta, nepagrįstai priteisė 69,34 Eur sumą, padaugintą iš uždelstų mėnesių skaičiaus, t. y. šešių, kaip darbo santykiams pasibaigus uždelstą išmokėti, visų pirma, neturėdamas tai patvirtinančių objektyvių įrodymų, nors šie, pažymėtina, ir būtų buvę susiję ne tiesiogiai su ginčo faktinėmis aplinkybėmis, tačiau su darbuotojos negautomis išmokomis ją atleidžiant; antra, neatsižvelgdamas į aplinkybę, jog atsakovė minėtą sumą laikiusi neišmokėta perskaičiuotų atostoginių dalimi, nepagrįstai nurodydama, jog ši jai kartu su 42,79 Eur atostoginių dalimi nebuvusi papildomai pervesta, kai remiantis DK 146 straipsnio 2 dalimi, tokią pareigą ieškovė turėjusi tik darbo sutarčiai pasibaigus. Kadangi byloje nėra nei atsakovės 2019 m. rugsėjo 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes pagrindžiančių, nei ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog nutraukiant darbo teisinius santykius, su atsakove atsiskaityta visiškai ir pretenzijų dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų negauta, paneigiančių duomenų, kurie, kaip jau minėta, yra susiję ne su perskaičiuotų atostoginių, tačiau su kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjimu pasibaigus darbo sutarčiai (DK 127 straipsnio 6 dalis), o pagal byloje esančius rašytinius įrodymus atsakovei priklausiusių atostoginių dalis išmokėta 2019 m. balandžio 17 d., pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti delspinigius, paskaičiuotus už darbo santykių galiojimo laikotarpiu pavėluotai išmokėtus atostoginius.

28.       Sutikdama su ieškovės apeliaciniu skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl pavėluoto su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo, teisėjų kolegija, remdamasi DK 147 straipsnio 1 dalimi sprendžia, kad kilus ginčui tarp šalių dėl atostoginių už kasmetines atostogas išmokėjimo darbo santykių galiojimo laikotarpiu, kai perskaičiuota atostoginių dalis išmokėta iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos, atsakovės teisės į didesnę jai priklausančių atostoginių dalį nenustačius, esant ieškovės atostoginių apskaičiavimo tvarkai teisėtai ir pagrįstai, už pavėluotą su atsakove atsiskaityti laikotarpį iš ieškovės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. A1-60 „Dėl delspinigių dydžio, kai, darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“, turėjo būti priteista 0,96 Eur delspinigių suma (42,79 Eur x 0,07 proc. x 32 d.) (DK 147 straipsnio 1 dalis).

29.       Kadangi byloje nustatytoms šalių ginčo aplinkybėms pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias darbo teisės normas, reglamentuojančias pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti atsakovei iš ieškovės 0,96 Eur delspinigių sumą (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, tačiau apeliaciniame skunde ji prašymo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų nepateikė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-24733-631/2019 ir jį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės, juridinio asmens kodas 124247526, 0,96 Eur (nulį eurų ir devyniasdešimt šešis euro centus) (suma, atskaičius mokesčius) netesybų atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. DGKS-3125 darbo byloje Nr. APS-36-6948 laikyti netekusiu galios.“

Teisėjai                                                                         Virginijus Kairevičius

                                                                        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

                                                                        Tatjana Žukauskienė