Civilinė byla Nr. 3K-3-147/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06822-2010-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.4; 50.8

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013  m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų UAB „Alma“ ir UAB „Laska Shipping“ bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos) kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Vilniaus Sigma“ prevencinį ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl draudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, tretieji asmenys UAB „Audėjas“, UAB „Baldų rojus“, UAB „Sigreta“, UAB „Sigmikoma“ (buvusi UAB „Sigmos komercinis centras“), UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, UAB „Laska Shipping“, UAB „Alma“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Vilniaus Sigma“ prevenciniu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti 1995 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartį (toliau – Žemės nuomos sutartis), patikslintą 2002 m. liepos 12 d. susitarimu, remdamasis 2010 m. vasario 18 d. raštu „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“ (toliau – Raštas dėl sutarties nutraukimo) ir įpareigoti atsakovą tinkamai vykdyti Žemės nuomos sutartį bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pagal Žemės nuomos sutartį su Vilniaus miesto valdyba jis 99 metams išsinuomojo 9384 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys nesklelbtini). 2002 m. liepos 12 d. susitarimu buvo patikslintas žemės sklypo plotas ir nustatyti kiti sklypo naudojimo reglamentai. Ieškovo teigimu, išnuomotame žemės sklype yra jo pastatyti ir jam priklausantys statiniai, 24 nekilnojamojo turto objektai, inžineriniai įrenginiai, komunikacijos, privažiuojamieji keliai ir automobilių stovėjimo aikštelės, jis yra parengęs naujų pastatų ir statinių statybos bei senų pastatų rekonstrukcijos projektus bei gavęs leidimus vykdyti statybos darbus. Gavęs Vilniaus apskrities viršininko sutikimus, ieškovas 1998-2002 metais žemės sklypo dalį subnuomojo tretiesiems asmenims.

Ieškovas nurodė, kad 2010 m. vasario 19 d. jis gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštą dėl sutarties nutraukimo prieš terminą pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalį. Faktinį įspėjimo terminą sudarė tai, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis ne visi statiniai, patenkantys į nuomojamos valstybinės žemės sklypą, nuosavybės teise priklauso ieškovui. Ieškovo nuomone faktas, kad nuomojamame žemės sklype yra kitiems asmenims priklausantys statiniai, nesudaro pagrindo nutraukti Žemės nuomos sutartį prieš terminą vadovaujantis CK 6.564 straipsniu, o Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatos šiuo atveju netaikytinos, nes valstybinės žemės sklypas ieškovui išnuomotas 1995 metais, t. y. iki jų įsigaliojimo.

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovo prevencinį ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad po žemės nuomos sutarties sudarymo ieškovas dalį pastatų pardavė asmenims, kurie pagal Taisyklių nuostatas turi teisę išsinuomoti (gauti panaudos pagrindais) žemės sklypo dalis, todėl ieškovas po pastatų dalies pardavimo neteko teisės į žemės dalies nuomą. Ieškovui atsisakius patikslinti žemės nuomos sutartį, ji gali būti nutraukta. Kadangi Taisyklės nereglamentuoja valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo, taikytina CK 6.394 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad kai parduodamas nekilnojamasis daiktas, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu prevencinį ieškinį tenkino ir uždraudė atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos vienašališkai nutraukti Žemės nuomos sutartį remiantis raštu dėl sutarties nutraukimo, įpareigojo atsakovą tinkamai vykdyti pirmiau nurodytą sutartį, taip pat priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad žemės nuomos sutartis jau buvo pripažinta pasibaigusia apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 2.3-11986-01, kuris buvo priimtas remiantis CK 6.564 straipsnio 1 punktu, tačiau šis įsakymas viešame registre nebuvo įregistruotas, nes, ieškovui  pareiškus ieškinį, teismas sustabdė įsakymo vykdymą ir uždraudė Apskrities viršininko administracijai priimti bet kokius sprendimus, susijusius su šio žemės sklypo nuoma. Šalių ginčas baigėsi teismo patvirtinta taikos sutartimi, kuria Vilniaus apskrities viršininko administracija įsipareigojo panaikinti savo priimtą įsakymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimo, o ieškovas atsisakė ieškinio, todėl 2006 m. gruodžio 12 d. įsakymas buvo atšauktas. Ieškovui gavus naują apskrities viršininko raštą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, kilo realus pavojus, kad sutartis vėl gali būti nutraukta, taip padarant žalos ieškovui bei subnuomininkams, todėl ieškovas turėjo pakankamą pagrindą reikšti prevencinį ieškinį. Teismas nustatė, kad atsakovo veiksmai, siekiant nutraukti žemės nuomos sutartį, yra neteisėti, nes nei CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, nei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nenustatyta pagrindo nutraukti nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu pirkėjas – nekilnojamojo daikto savininkas įgyja teisę naudotis žemės sklypo dalimi, o šalių 2002 m. liepos 12 d. susitarimo 1.7 punktu, leidžiančiu nutraukti nuomos sutartį, remtis negalima, nes tai gresia dideliais nuotoliais ne tik ieškovui, bet ir kitiems šiame sklype esančių statinių ir patalpų savininkams bei nuomininkams. Teismas konstatavo, kad atsakovas neturi pakankamo teisinio pagrindo nutraukti nuomos sutartį vienašališkai dėl to, jog ieškovas nesikreipė į Žemėtvarkos skyrių dėl nuomos sutarties pakeitimo, o tretieji asmenys UAB „Laska Shipping“ ir UAB „Alma“ savo teises subnuomoti atitinkamas sklypo dalis gali pačios ginti įstatymų nustatyta tvarka, nedarant žalos kitiems šiame sklype esančių statinių ir patalpų savininkams bei nuomininkams.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiųjų asmenų UAB „Alma“ ir UAB „Laska Shipping“ bei atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus, juos atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdamas su jame išdėstytais motyvais.

Teismas konstatavo, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pirkėjo interesų apsauga prieš žemės savininką, kad po nuosavybės teisių į ant svetimos žemės stovintį statinį perleidimo žemės savininko valia jam nebūtų pablogintos sąlygos naudotis žemės sklypo atitinkama dalimi, tačiau ši norma neįtvirtina žemės savininko teisės nutraukti žemės nuomos sutartį su buvusiu statinio savininku, juolab dėl dalies žemės nuomos po statiniais, į kuriuos buvęs pardavėjas išsaugojo nuosavybės teises. CK 6.551 straipsnis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis suteikia teisę asmenims ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinę žemę, jeigu ji užstatyta šiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar nuomojamais statiniais ar įrenginiais, tačiau ši norma nėra pagrindas atsakovui nutraukti nuomos sutartį su ieškovu pagal CK 6.564 str.aipsnio1 dalies 3 punktą, nes ji neįtvirtina teisės žemės savininkui nutraukti nuomos sutartį vien dėl to, kad kiti asmenys įgijo teisę išsinuomoti dalį žemės sklypo. CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkte esanti blanketinė norma nukreipia būtent į įstatymą, o ne į kitos rūšies teisės aktą, todėl Taisyklės šiuo atveju netaikytinos. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad didžiąją dalį statinių nuosavybės teise ginčo sklype valdo ieškovas, o atsakovas jį įspėjo apie žemės nuomos sutarties nutraukimą visa apimtimi, todėl tokie atsakovo veiksmai pagrįstai pripažinti neteisėtais, nes jie neatitinka teisės aktų reikalavimų (CK 6.246 straipsnis).

Teismas konstatavo, kad šalys 2002 m. liepos 12 d. susitarimo 1.7 punktu pakeitė žemės nuomos sutarties 11 punktą, suteikdamos teisę nuomotojo reikalavimu sutartį nutraukti prieš terminą teisės aktų nustatyta tvarka, kai nors vienas iš subjektų, susitarimo pasirašymo dieną turintis ginčo sklype nuosavybės teisėmis pastatą, statinį (ar jų dalį), pareikš norą sudaryti su valstybe jam tenkančios bendro sklypo dalies atskirą nuomos sutartį, tačiau apeliantai (tretieji asmenys) nėra pastato ar jo dalies savininkai (valdo nuomos pagrindais), be to, teisę naudotis įgijo 2006 ir 2007 metais, t. y. po pirmiau nurodyto susitarimo sudarymo, o duomenų apie kitų statinių ar jų dalies savininkų kreipimąsi į atsakovą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo nėra, todėl nėra susitarimo 1.7 punkte nurodytų būtinųjų sąlygų sutarčiai nutraukti.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB „Vilniaus Sigma“ prevencinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. praktikos dėl actio Pauliana (netiesioginio ieškinio), sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje Nr. 29 pažymėta, kad prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių padarinys – žalos padarymas ateityje. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Šioje apžvalgoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus žalos pavojus.

Sistemiškai aiškinant CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Taisyklių 28.1, 30.5 ir 30.9 punktų nuostatas, darytina išvada, kad teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais pastatais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Dėl šios priežasties bylą nagrinėję teismai, nurodydami, kad aktai nereglamentuoja valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo tuo atveju, jei asmuo nebevaldo statinių valstybinės žemės sklype, nepagrįstai siaurai taikė valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas ir neatliko jiems priskirtos teisės aktų aiškinimo funkcijos. Teismai taip pat neatsižvelgė į teismų praktiką dėl valstybinės žemės nuomos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gegužės 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002, nurodė, kad  nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statiniu, vykdant tam tikrą veiklą jį pagal paskirtį eksploatuojant, todėl, pasibaigus teisei vykdyti nurodytą veiklą, pasibaigia ir pirmenybės teisė nuomoti žemės sklypą, t. y. jį nuomoti ne aukciono tvarka. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl asmenų teisės įsigyti ir (ar) išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, taip pat yra akcentavęs naudojimosi tuo žemės sklypu ar jo dalimi faktą.

Valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškovu buvo sudaryta ieškovo valdomų statinių eksploatavimui, kas lemia, kad pirminė ir pagrindinė tokios sutarties galiojimo sąlyga yra žemės sklypo faktinis naudojimas, tame žemės sklype esančių statinių valdymas ir naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010). Nors nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nereglamentuoja valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo, tačiau sistemiškai ir logiškai įvertinus teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad, asmeniui nesant valstybinės žemės sklypo naudotoju, jis praranda teisę būti valstybinės žemės sklypo ar jo dalies nuomininku. Teismai, nagrinėdami bylą, taikė teisės aktų normas, reglamentuojančias būtent naudojamos valstybinės žemės nuomą, tai savaime suponuoja išvadą, jog tam, kad valstybinė žemės būtų išnuomota ne aukciono tvarka, potencialus nuomininkas privalo nuosavybės teise, nuomos pagrindais ar kitu teisėtu pagrindu valdyti statinius arba įrenginius tame žemės sklype.

Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį, jei valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais pastatais; statiniais ar įrenginiais, ši žemė jiems išnuomojama ne aukciono būdu. Teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti (CK 6.394 straipsnio 1 dalis). Nesant kitokių įrodytų aplinkybių tais atvejais, kai išnuomotas žemės sklypas yra užimtas nuomininkui priklausančių pastatų, yra pripažįstama, kad nuomininkas faktiškai naudojasi žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio     23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009). Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad teismai nepagrįstai konstatavo galimus neteisėtus Apskrities viršininko veiksmus, nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartį, ieškovui, nesutikus jos patikslinti. Kadangi prevencinio ieškinio objektas yra neteisėti veiksmai, pripažinus, kad apskrities viršininko veiksmai informuojant apie valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimą, o ieškovui nesutikus – apie vienašalį jos nutraukimą, buvo teisėti, o atsakovas vykdė teisės aktuose numatytas savo kaip valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, darytina išvada, kad būtinoji prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga – realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala – nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti, nes atsakovas elgėsi teisėtai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bylas dėl CK 6.255 straipsnyje numatyto prevencinio ieškinio instituto taikymo pabrėžia ieškovo, kuriam gresia žala, pareigą įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Ji nepreziumuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Dėl šios priežasties bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytą įrodymų vertinimo pareigą, preziumuodami galimos žalos atsiradimą, tinkamai nenustatę tokios žalos atsiradimo realumo ateityje, neargumentavę, kaip valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas su ieškovu, įtakos ar pakenks jo ar trečiųjų asmenų vykdomai ūkinei–komercinei veiklai. Be to, atsakovas neneigia ieškovo kaip teisėto žemės sklypo naudotojo statuso ir jo teisės sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, patikslinus nuomojamos žemės sklypo dalies plotą.

Tretieji asmenys UAB „Alma“ ir UAB „Laska Shipping“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo kasacinio skundo.

Kasaciniu skundu tretieji asmenys UAB „Alma“ ir UAB „Laska Shipping“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB „Vilniaus Sigma“ prevencinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų; 5) prevencinis ieškinys gali būti reiškiamas tol, kol egzistuoja grėsmė padaryti žalos, todėl ieškinio senaties terminas grėsmės egzistavimo metu nuolat atsinaujina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d.  nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Bylą nagrinėję teismai nenustatė pirmiau nurodytų prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų. Atsakovas, kreipdamasis į ieškovą, vykdė teisės aktuose įtvirtintą pareigą išnuomoti patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus visiems asmenims, nuosavybės ar nuomos teise valdantiems pastatus, esančius ant tokių valstybinės žemės sklypų, todėl nebuvo pagrindo tenkinti prevencinį ieškinį, nes jis pareikštas siekiant uždrausti atsakovui atlikti teisėtus veiksmus. Priešingai, jei atsakovas nebūtų kreipęsis į ieškovą dėl nuomos sutarties patikslinimo, jo neveikimas galėtų būti vertinamas kaip įstatyme nustatytos pareigos nevykdymas, t. y. kaip neteisėti veiksmai.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybinė žemė turi būti nuomojama visiems tokią teisę turintiems asmenims, t. y. kiekvienam ant konkretaus valstybinio žemės sklypo stovinčių patalpų savininkui ar nuomotojui, jei jis pareiškia norą. Perleidus statinius kitiems asmenims, asmuo netenka teisės ne aukciono būdu nuomos pagrindu valdyti valstybinės žemės sklypą, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta. Teismai, konstatuodami, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo Nuomos sutarties nutraukimui, netinkamai taikė valstybinės žemės nuomą reglamentuojančias teisės normas, paneigdami valstybinės žemės nuomos instituto esmę ir paskirtį, nes būtent statinių, esančių ant valstybinės žemės sklypo, valdymas yra pagrindas su tokių statinių valdytojais ne aukciono tvarka sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Taigi, asmeniui nustojus valdyti ant valstybinės žemės sklypo esančius statinius, išnyksta pagrindas, dėl kurio su tokiu asmeniu buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, todėl tokia sutartis toliau galioti nebegali, nes išnyko įstatyme įtvirtintas pagrindas.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovas neturi teisės nutraukti nuomos sutartį, nes sklype dar yra ir ieškovui priklausančių statinių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent dėl šios priežasties atsakovas pirmiausia siūlė ieškovui patikslinti nuomos sutartį ir nurodė, kad, tik jam nesutikus, atsakovas bus priverstas sutartį nutraukti. Ieškovas nesutiko patikslinti sutarties, o nepatikslinta nuomos sutartis, atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės sklypas be aukciono gali būti išnuomojamas tik tokiame sklype statinių turinčiam asmeniui (CK 6.551 straipsnis) toliau negalėjo galioti, todėl atsakovas teisėtai įspėjo apie jos nutraukimą.

Teismai nenustatė žalos kilimo grėsmės, todėl ieškinys patenkintas pažeidžiant CK 6.255 straipsnio nuostatas bei nukrypstant nuo Aukščiausiojo Teismo praktikos (2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Net jeigu dėl nuomos sutarties nutraukimo ieškovas patirtų kokių nors nuostolių, dėl jų kilimo būtų kaltas jis pats, todėl tai negali būti pagrindas tenkinti prevencinį ieškinį. Ieškovas jokių įrodymų apie tai, kad jam iš tiesų gresia žalos atsiradimas, nepateikė, todėl teismai, tenkindami ieškinį, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, be to, neatsižvelgė į CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nuostatas, nors tretieji asmenys įrodė, kad žalą ieškovas galėtų patirti tik dėl savo paties kaltės.

CPK 265 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga tinkamai atlikti teisinį ginčo kvalifikavimą bei tinkamai parinkti taikytiną įstatymą, todėl net jei teismai sprendė, kad nuomos sutarties nutraukimas CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra negalimas, jie privalėjo įvertinti, ar jis apskritai yra neteisėtas.

Ieškovas AB „Vilniaus sigma“ su atsakovo ir trečiųjų asmenų kasaciniais skundais nesutinka ir prašo juos atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėję teismai nevertino būsimų atsakovo veiksmų teisėtumo ir nenustatė žalos kilimo grėsmės. Ieškovas, turėdamas įstatyme nustatytą teisę nuomotis valstybinės žemės sklypą, prevenciniu ieškiniu pagrįstai teismo prašė uždrausti atsakovui nutraukti sutartį. Nors atsakovas teigia, kad ieškovui gali būti išnuomota tik dalis žemės sklypo, tačiau nenurodo jos dydžio. Nesant esminio sutarties pažeidimo, nėra pagrindo nutraukti sutartį vienašališkai.

Atsakovas be faktinio ir teisinio pagrindo ketino nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, tokie jo veiksmai prieštarauja CK 6.551 straipsnio 2 dalies ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 punkto nuostatoms bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (išdėstytas nauja redakcija 2004 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1442) „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 30.11 papunktyje nustatytai valstybinės žemės nuomos tvarkai.

1998 – 2002 metais ieškovas žemės sklypo dalį subnuomojo tretiesiems asmenims, įsigijusiems iš ieškovo pastatus, esančius nurodytame žemės sklype. Subnuomojant žemės sklypo dalį buvo nustatyti servitutai bei subnuomininkų naudojimosi ieškovui AB „Vilniaus sigma“ priklausančiomis komunikacijomis, privažiuojamaisiais keliais ir automobilių stovėjimo aikštelėmis tvarka. UAB „Vilniaus sigmos partneris“ įkeitė žemės sklypo dalies subnuomos teisę UAB „Sampo bankas“ užtikrindamas kredito grąžinimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2002 – 2006 metais išdavė ieškovui aštuonis leidimus vykdyti statybos darbus bei susitarė su ieškovu dėl infrastruktūros objektų plėtojimo. Dėl šių priežasčių atsakovui nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, ieškovas ir žemės sklypo subnuomininkai netektų valdymo teisės į žemės sklypą ar jo dalį, todėl pradėtų statybos darbų užbaigimas ir teisinis įregistravimas taptų neįmanomas, o nuosavybės teise valdomų pastatų ir įrenginių, esančių šiame žemės sklype, eksploatacija, priežiūra ir remontas labai pasunkėtų. Tai patvirtina, kad atsakovo nepagrįsti ir neteisėti veiksmai kelia realų pavojų ir yra reali žalos padarymo ateityje tikimybė. Be to, žalos ir neteisėtų veiksmų egzistavimas yra fakto klausimas.

Tretieji asmenys nenurodo, kaip žemės nuomos sutartis pažeidžia jų teises naudotis patalpomis. Visi asmenys, turintys patalpas pastate ar atskirus pastatus, turi galimybę be jokių trukdymų į jas patekti. Ieškovas tiekia jiems elektros energiją per savo tinklus, teikia komunalines paslaugas, prižiūri teritoriją šalia pastato, todėl žemės sklypo nuomos ir subnuomos sutarčių egzistavimas netrukdo kasatoriams eksploatuoti ir naudotis nuomojamomis patalpomis ir vykdyti komercinę veiklą.

Tretieji asmenys kasaciniame skunde nurodo, kad CPK 265 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga tinkamai atlikti teisinį ginčo kvalifikavimą bei tinkamai parinkti taikytiną įstatymą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo 2010 m. vasario 18 d. rašte nurodyto žemės nuomos sutarties nutraukimo faktinio ir teisinio pagrindo nepagrįstumą ir neteisėtumą, todėl teismai pasisakė dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų reikalavimų, neperžengdami byloje pareikšto ieškinio reikalavimo (CPK 265 straipsnio 1, 2 dalys).

Šalių taikos sutartis, patvirtinta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio    11 d. nutartimi, yra galiojanti ir privaloma šalims, ja Apskrities viršininko administracija įsipareigojo panaikinti įsakymą dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą kasacine tvarka nauji faktai nenustatinėjami. Kasaciniuose skunduose ir atsiliepime į juos teisės taikymo aspektu keliami prevencinio ieškinio sąlygų nustatymo klausimai reglamentuojant ginčo santykius. Šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako.

Dėl prevencinio ieškinio sąlygų

Kasaciniuose skunduose teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė prevencinį ieškinį reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu,  ieškinį tenkino nenustatę atsakovo neteisėtų veiksmų, realaus pavojaus žalai ieškovui atsirasti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas dėl prevencinio ieškinio sąlygų, yra nurodęs, kad prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; kt.). CK 6.255 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prevencinio ieškinio taikymo galimybė, kai jau padaryta žala ir yra realus pavojus, kad dėl toliau vykdomos veiklos ji vėl gali būti padaryta. Tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008). Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, bet gali būti dar nepadaryta, tuomet ieškovas turi įrodyti potencialią jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą, siekį pašalinti žalos grėsmę. Prevencinis ieškinys yra apsauginio–prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008).

Kasaciniuose skunduose teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei kasacinio teismo praktiką dėl prevencinio ieškinio sąlygos – veiksmų neteisėtumo. Bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad atsakovas (Vilniaus apskrities viršininko administracija) 2010 m. vasario 18 d. raštu informavo ieškovą, jog, atsižvelgiant į tai, kad statinius, esančius ieškovo išnuomotame valstybinės žemės sklype, nuosavybės teise, be ieškovo, valdo ir kiti asmenys bei, vadovaujantis CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, žemės nuomos sutartis turėtų būti tikslinama, sumažinant naudojamą žemės sklypo dalį šalių susitarimu, o jos nepatikslinus, ji bus nutraukta prieš terminą pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Šis atsakovo raštas vertintinas tesėtumo aspektu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo aptariamos teisės aiškinimo  praktikoje akcentuojama, jog teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas (CK 6.551 straipsnio 2 dalis). CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko ar nuomotojo turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtina sąlyga yra ta, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal jo Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ranga“ ir kt. v. UAB „Automobilių lagūna“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-684/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Rudalita“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2008; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Semerta“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-577/2008; kt.). Atsižvelgdama į šią praktiką teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant, ar atsakovo rašte išdėstyti nurodymai dėl ieškovo nuomojamo žemės sklypo dydžio patikslinimo, laikytini teisėtais, svarbu yra tai, kad po žemės nuomos sutarties sudarymo dalies statinių (esančių išnuomotame žemės sklype) valdytojais tapo tretieji asmenys. Bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad tretieji asmenys, būdami teisėti dalies pastatų valdytojai, siekia išsinuomoti statinių pagal paskirtį eksplotacijai būtiną žemės sklypo dalį. Atsakovas ieškovui nurodė, kad būtina patikslinti nuomojamo žemės sklypo dalį ir išnuomoti atitinkamą jo dalį tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje dėl teisės ne aukciono būdu nuomoti valstybinę žemę yra pabrėžiama, jog valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploataciją, todėl nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Teisė nuomoti valstybinę žemę be aukciono savo prigimtimi yra teisių garantija, suteikiama tik tiems asmenims, kurie šiai žemei turi įstatymo pripažintą interesą – statinius, pastatus ar įrenginius. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai formuojami žemės sklypai, žemės sklypų <...> savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo rengti detaliuosius planus. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (nauja redakcija nuo 2004 m. lapkričio 18 d.) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31 punkte nustatytas reikalavimas asmeniui, pageidaujančiam išsinuomoti naudojamą žemės sklypą, taigi ir tikslinančiam nuomos sutartį, savo lėšomis pateikti pagal patvirtintą detalųjį planą nuomotino žemės sklypo planą. Pažymėtina, kad kasatorius (Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), kurio funkcijos inter alia yra vadovauti valstybinės žemės privatizavimo, nuomos bei kitiems žemėtvarkos darbams (Žemės ūkio ministro 2003 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 3D-187 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 7.1.5 punktas), raštu pasiūlė taikiu būdu spręsti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo klausimus, derinant ją su teisės aktų reikalavimais bei atsižvelgiant į kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus. Šis pasiūlymas pats savaime nesąlygoja sutarties nutraukimo ir atsakovo veiksmų neteisėtumo. Teisėjų kolegijos požiūriu, ieškovui, išsinuomavusiam valstybinės žemės sklypą pastatams eksploatuoti taip pat tenka pareiga derinti žemės nuomos sutarties sąlygas, kad jos atititktų teisės aktų reikalavimams ir nepažeistų kitų pastatų teisėtų valdytojų teisių nuomoti žemės sklypo dalį pastatams eksploatuoti pagal jų tikslinę paskirtį, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

Jau minėta, kad bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota aplinkybė, jog ieškovas valstybės nuomojamoje žemėje valdo (naudoja) statinius, kurių eksploatavimui reikalingas žemės sklypas yra suformuotas ir nuomojamas ieškovui. Bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose taip pat konstatuota, kad ginčas pradėtas tretiesiems asmenims – teisėtiems dalies statinių naudotojams – ketinant išsinuomoti žemės sklypo dalį.  Tretieji asmenys savo reikalavimus valstybės institucijai ne aukciono būdu nuomoti valstybinę žemę grindžia poreikiu eksploatuoti turimus statinius pagal jų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Remdamasi aptartu ginčo santykių teisiniu reglamentavimu ir taikytinų teisės normų aiškinimu kasacinio teismo praktikoje, teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinių skundų argumentus, kad bylą nagrinėję teismai turėjo vertinti ginčo santykių teisinį reglamentavimą bylos faktų aspektu ir tada spręsti, ar  atsakovo veiksmai raštu pasiūlant ieškovui patikslinti nuomojamą žemės sklypo dydį dėl statinių teisėtų valdytojų siekio šiame žemės sklype įstatymo nustatyta tvarka nuomotis žemės sklypo dalį laikytini neteisėtais. Jau minėta, kad aplinkybė, ar asmens elgesys neteisėtas, turi būti vertinama pagal teisės aktų reikalavimus.

                Kasaciniuose skunduose teigiama, kad bylą nagrinėję teismai klaidingai sprendė, jog teisės aktai nereglamentuoja valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo galimybės, kai asmuo nebevaldo dalies pastatų, esančių šiame sklype. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog tuo atveju, kai valstybinė žemė buvo išnuomota siekiant eksploatuoti turimus statinius, pasikeitus statinių teisėtiems valdytojams, žemės nuomos santykių pasikeitimo sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso atitinkamos normos, jeigu ko kito nenustato nuomos sutartis. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad keičiantis teisinio santykio subjektams vieni praranda atitinkamas teises ir pareigas, kiti - teisių perėmėjai – jas įgyja. Kai keičiasi teisinio santykio subjektinė sudėtis, t. y. padaugėja subjektų, tai jiems išlieka tokios apimties subjektinės teisės ir pareigos, kokias jie perima iš pirmesnio subjekto, t. y. vietoje vieno subjekto tas teises ir pareigas įgyja subjektų daugetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ranga“ ir kt. v. UAB „Automobilių lagūna“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-684/2006). Jau minėta, kad CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas suteikia teisę asmenims ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinę žemę, jeigu ji užstatyta šiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės) nuostatų, įtvirtinančių atsakovo pareigą išnuomoti patikėjimo teise valdomus valstybinius žemės sklypus visiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nuosavybės ar nuomos teise valdo ant tokių sklypų esančius statinius, pagrindu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinių skundų argumentai, jog bylą nagrinėję teismai tinkamai nekvalifikavo šio teisinio, santykio laikytini pagrįstais. Įvertinus, kad pirmiau nurodytos teisės normos ir šių normų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje sudarytų atsakovui pagrindą nutraukti dalį valstybinės žemės nuomos sutarties su ieškovu (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktas), spręstina, ar atsakovo veiksmai laikytini teisėtais. Be to, teisėjų kolegijos požiūriu, šalių 2002 m. liepos 12 d. sudarytas susitarimas dėl 1995 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties papildymo, kurio 1.7 punktu pakeistas sutarties 11 punktas, suteikiant teisę nuomotojo reikalavimu sutartį nutraukti prieš terminą teisės aktų nustatyta tvarka, kai nors vienas iš subjektų, šio susitarimo pasirašymo dieną turintis šiame sklype nuosavybės teisėmis pastatą, statinį (ar jų dalį), pareikš norą sudaryti su valstybe jam tenkančios bendro sklypo dalies atskirą nuomos sutartį, vertintinas teisėtumo požiūriu, t. y. nustatant jo atitikimą CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Be to, toks susitarimas per se netrukdo spręsti dėl žemės nuomos sutarties dalies pakeitimo ir vertinti atsakovo įspėjimą ieškovui teisėtumo aspektu. Aplinkybė, kad atsakovo įspėjime dėl nuomos sutarties pakeitimo, nurodoma, jog nepatikslinus nuomos sutarties ji bus nutraukta, teisėjų kolegijos požiūriu, negali būti vertinama kaip apskritai panaikinanti ieškovo teisę nuomotis valstybinę žemę CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog tretieji asmenys, kurie kreipėsi į atsakovą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, nuomos pagrindais naudoja tik nedidelę statinių dalį, nepašalina jų teisės (teisės aktų nustatyta tvarka) nuomotis valstybinės žemės atitinkamą sklypo dalį. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinių skundų argumentai, jog bylą nagrinėję teismai atsakovo veiksmus vertino neteisėtais ir sudarančiais vieną iš pagrindų reikšti prevencinį ieškinį nekonstatavę teisiškai reikšmingų faktų, kurie yra būtini taikant materialiosios  teisės normas ir kvalifikuojant ginčo santykius, laikytini pagrįstais.

Kasaciniuose skunduose teigiama, kad bylą nagrinėję teismai tenkino prevencinį ieškinį neišsiaiškinę, ar yra reali grėsmė, jog bus padaryta žala, įgyvendinus atsakovo įspėjime nurodytus veiksmus. Kasacinis teismas, aiškindamas ginčo santykiams reglamentuoti taikytiną teisę, yra nurodęs, jog realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas atsakovo, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai. Taigi prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008; 2009 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. Ž. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-415/2009; kt.).

Bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas yra tai, kad, atsakovui įspėjus ir nutraukus sutartį, ieškovui būtų padaryta žala, nes jis netektų nuomos teisės ir teisėto pagrindo naudotis žemės sklypu po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais, nutrūktų ieškovo sudarytos su trečiaisiais asmenimis (atsakovo sutikimu) subnuomos sutartys, dėl ko galėtų kilti ieškovo sutartinė atsakomybė tretiesiems asmenims. Be to, atitinkamai ieškovas ir (ar) tretieji asmenys, teisėtai naudojantys žemės sklypą, nebetektų teisės pradėti ar tęsti statybos, rekonstrukcijos darbus, kuriems yra išduoti statybos leidimai, nes teisėtas žemės naudojimas yra privaloma sąlyga statybos ar rekonstrukcijos leidimui išduoti. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad bylą nagrinėję teismai argumentais nepagrindė konstatuotos įmonių ūkinei–komercinei veiklai sukeliamos žalos realumo. Teisėjų kolegija šiuos kasatorių argumentus laiko pagrįstais, taip pat sutinka su kasacinių skundų argumentais, kad bylą nagrinėję teismai išvadas dėl žalos relumo padarė neįgyvendinę CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyto visapusiško ir objektyvaus įrodymų tyrimo ir vertinimo pareigos. Kaip minėta, ieškovui tenka pareiga įrodyti realios žalos grėsmę, taigi, jis turi teikti įrodymus, jog atsakovo veiksmai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimo kelia realią grėsmę žalai atsirasti ir pan. Nagrinėjamu atveju, reikšdamas prevencinį ieškinį, ieškovas būtinosios jo sąlygos – realios žalos grėsmės – neįrodinėjo, o apsiribojo vien abstrakčiu teigimu, kad atsakovo veiksmai kelia realią žalą.

Bylą nagrinėjusių teismų priimtais procesiniais sprendimais konstatuota, kad anksčiau teisme jau buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovui, kai atsakovas vienašališkai nutraukė pirmiau nurodytą 1995 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės  nuomos sutartį 2006 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 2.3-11986-01, vadovaudamasis CK 6.564 straipsnio 1 punktu, tačiau, ieškovui kreipusis į teismą ir užginčijus šį nutraukimą, šalys sudarė taikos sutartį, pagal kurią atsakovas panaikino savo įsakymą dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovui    2010 m. spalio 18 d. raštu įspėjus ieškovą, kad, šiam nesikreipus į atsakovą dėl nuomos sutarties pakeitimo, jis nutrauks sutartį vienašališkai (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktą), teismai sprendė, kad, atsižvelgiant į ankstesnius įvykius, pavojus dėl sutarties nutraukimo yra realus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog tuo atveju, jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingiems padariniams vertinti analogiškai. Tokiu atveju pavojus gresia jau antrą kartą, dėl to yra lengviau įrodyti, kad pažeidžiančių veiksmų grėsmė yra reali, tačiau pagal CK 6.255 straipsnio 2 dalį tokios aplinkybės nevertintinos kaip realios grėsmės prezumpcija, o tik kaip vienas iš svarbių bylos aspektų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.255 straipsnio 2 dalies formuluotė, leidžianti teismui įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą, kai jau ne pirmą kartą gresia realus pavojus ir jau yra padaryta žalos, leidžia tenkinti ieškovo prašymą taikyti prevencinį ieškinį, nustačius buvusios žalos faktą ir tai, kad žalos buvo padaryta analogiškais veiksmais, kuriuos dabar siekiama uždrausti. Nagrinėjamu atveju teismai šių teisiškai reikšmingų faktų dėl CK 6.255 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo nenustatinėjo, tik konstatavo faktą, kad tarp šalių buvo kilęs teisminis ginčas dėl žemės nuomos sutarties keitimo siekiant ją išnuomoti kitiems teisėtiems statinių valdytojams. Byloje ieškovas neįrodinėjo ir teismai nekonstatavo buvusios žalos fakto, taip pat to, kad žala buvo padaryta analogiškais atsakovo veiksmais, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinių skundų argumentai, jog byloje nekonstatuota realios žalos grėsmės dėl atsakovo veiksmų, yra pagrįsti.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė teisiškai reikšmingų faktų, kurie yra būtini taikant materialiosios teisės normas ir sprendžiant dėl prevencinio ieškinio pagrįstumo. Šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Konstatuoti materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai gali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta  157,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai               Sigitas Gurevičius

              Janina Januškienė

              Egidijus Laužikas