Civilinė byla Nr. e2A-588-603/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09620-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5.;
3.3.1.14.; 3.3.1.18.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ ieškinį atsakovams J. S. ir M. V. dėl skolos priteisimo, pareikštą dokumentinio proceso tvarka.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Servico“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės J. S. 369,17 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo 2019 m. balandžio 10 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas. Atsakovei pateikus prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir teismui, įvertinus faktines aplinkybes, pasiūlius patikslinti ieškinį, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, prašydama susidariusią skolą priteisti iš abiejų buto, esančio Santariškių g. 73-9, Vilniuje, savininkų – atsakovų J. S. ir M. V. proporcingai turimai buto nuosavybės daliai, t. y. iš atsakovės J. S. priteisti 346,10 Eur skolą, o iš atsakovo M. V. - 23,07 Eur skolą, o taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, administravimo paslaugas teikė iki 2018 m. gegužės 10 d.. Nurodė, jog atsakovei J. S. nuosavybės teise priklauso 15/16 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui M. V. nuosavybės teise priklauso 1/16 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką visas sąskaitas dėl suteiktų administravimo paslaugų siųsdavo būtent atsakovei, dėl to jokio ginčo tarp šalių nebūdavo, atsakovė niekada nereiškė reikalavimo perrašyti sąskaitas, nors su ieškove bendravo intensyviai; siunčiamas sąskaitas apmokėdavo atsakovas M. V.. Nurodė, kad atsakovai pastato administravimo mokesčių pagal ieškovės išrašytas sąskaitas nemoka nuo 2017 m. rugpjūčio mėn.
3. Atsakovė J. S. atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, jog sąskaitos neteisingos, kadangi už visą buto plotą išrašytos tik jos vardu, neatsižvelgiant į tai, jog butas priklauso dviems savininkams, be to, jos nebuvo jai siunčiamos. Pažymėjo, jog neteisingai išrašytos sąskaitos nesudaro pareigos jas apmokėti. Atsakovės teigimu, ji neprivalo prašyti administratoriaus, kad būtų teikiamos teisingos sąskaitos, kadangi teisingas mokesčių už administravimo paslaugas apskaičiavimas yra administratoriaus pareiga, be to, UAB „Servico“, kaip savo srities profesionalui, yra keliami aukštesni atsakomybės standartai (įskaitant ir tai, kad ieškovas yra pelno siekianti įmonė). Nurodė, kad sąskaitose nurodytas 70,68 kv/m. plotas neteisingas, kadangi Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta 67,83 kv/m., todėl ir mokesčiai turėjo būti skaičiuojami nuo 67,83 kv/m. buto ploto, proporcingai paskirstant tarp abiejų atsakovų. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės nurodytas ginčo laikotarpis šioje byloje yra nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn., kai tuo tarpu ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai neįeina į ginčo laikotarpį, išskyrus 2018 m. sausio 17 d. mokėjimą, kuriuo buvo padengta skola, susidariusi dar iki ginčo laikotarpio. Atkreipė dėmesį į tai, jog bendra visų sąskaitų suma ginčo laikotarpiu sudaro 368,19 Eur, nors ieškovės reikalavimas yra 369,17 Eur. Pažymėjo, jog neaiškus ir taikytų delspinigių dydis, kadangi ieškinyje nenurodytas delspinigių skaičiavimo pagrindas, be to, delspinigiai negali būti priteistini, nes jiems yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas.
4. Atsakovė nesutiko ir su ieškovės taikomu 0,0251 Eur įkainiu už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, taip pat su 0,0335 Eur taikomu tarifu už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftus) techninę priežiūrą. Nurodė, jog ieškovė nepateikė savininkų paslaugos sąmatos, todėl neįrodė, jog mokestis už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftus) techninę priežiūrą skaičiuotas teisingai. Pažymėjo, jog 2018 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino maksimalius techninės priežiūros tarifus, numatydama, jog namams, kuriuose nėra bendro naudojimo patalpų ir yra šlaitinis stogas, maksimalus techninės priežiūros tarifas administratoriams yra 0,0135 be PVM, todėl, ieškovės taikytas, daugiau nei dvigubai maksimalius tarifus viršijantis tarifas, yra nepagrįstas. Nesutiko ir su 0,0479 Eur ieškovės taikomu tarifu už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą), kadangi ieškovė nei sąskaitose už elektros energiją bendram naudojimui, nei ieškinyje nedetalizavo, pagal kokį šilumos punkto tipą yra paskaičiuotas administratoriaus tarifas. Nurodė, jog vertinant pačius didžiausius savivaldybės nustatytus tarifus yra gaunamas 0,036 Eur tarifas, todėl ieškovės taikomas 0,0479 Eur tarifas negali būti laikomas pagrįstu. Be to, kyla abejonių ir dėl ieškovės apskaičiuoto mokesčio už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją, nes ieškovas nepateikė sutarties su elektros energijos tiekėjais, be to, nėra žinoma, kur name yra įrengtas elektros energijos apskaitos prietaisas, todėl ji negali pasitikrinti bendro elektros energijos suvartojimo.
5. Atsakovė taip pat nurodė, kad nėra aišku, kodėl ieškovas po 2018 m. vasario 9 d. ir toliau taikė mokestį už kitas paslaugas (į šias paslaugas įeina mokestis už nuotolinį skaitiklių nuskaitymą ir už neva buitinių atliekų išvežimą), kai tuo tarpu ieškovas 2018 m. vasario 9 d. pranešimu kreipėsi į namo gyventojus informuodamas, jog buvo pakeisti individualūs šalto vandens skaitikliai be nuskaitymo nuotoliniu būdu galimybės. Atsakovei neaišku, už kokios teritorijos valymą ir tvarkymą ji turi mokėti mokestį. Manė, kad jai nekyla pareiga mokėti mokesčius už vaizdo kamerų stebėjimą, vandenį bendram naudojimui, ventilio keitimą, konteinerio maišo keitimą, stogo dangos darbus, teritorijos valymą ir tvarkymą, nes nei vienai iš šių paslaugų ieškovė nepateikė nei paslaugų pirkimo sutarčių, nei savininkų sprendimo patvirtinti šių paslaugų sąmatas. Nurodė, kad taip pat neaišku, kodėl ieškovė sąskaitose atskirai priskaičiavo mokesčius už ventilio keitimą, stogo dangos prisukimo ir stogo dangos papildomą siūlių sandarinimą, kai tokie darbai yra būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo reikalavimus (Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau - Nuostatai), patvirtintų 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 IV skyriaus 12 p.); be to, tokie darbai nebuvo atlikti, kadangi dokumentai apie šiuos atliktus darbus jai nebuvo pateikti.
6. Atsakovė nesutiko su ieškovės paskaičiuotu mokesčiu už vaizdo stebėjimo paslaugas. Nurodė, jog ji ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl sąskaitose įtrauktos vaizdo stebėjimo paslaugos - „Vaizdo kamerų stebėjimas“, kadangi jai tokios paslaugos nereikia, ji ja nesinaudoja ir nenorėtų, kad jos teritoriją ar asmeninį gyvenimą stebėtų kameros. Pažymėjo, kad į sąskaitas vienašališkai vaizdo kamerų stebėjimo paslauga įtraukta nuo 2016 m. rugpjūčio mėn., per mėnesį sudaro 3,72 Eur, nors atsakovė nėra išreiškusi pageidavimo ar davusi sutikimo dėl vaizdo kamerų įrengimo (atsakovei nėra žinoma, kur tokios kameros yra įrengtos ir ką jos stebi, ar nepažeidžia asmens laisvės ir asmeninio gyvenimo) ir stebėjimo. Nurodė, jog vaizdo kameros gali būti įrengiamos tik savanoriškumo principu, o kamerų įrengimui būtinas visų daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų raštiškas sutikimas, kuris nebuvo duotas.
7. Nurodė, jog atsakovė ir ieškovė turi priešpriešinių reikalavimų viena kitai, kadangi dėl netinkamo ieškovės namo administravimo, o būtent, 2017 m. rugpjūčio mėn. dėl nesandaraus namo stogo buvo aplietas atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas ir sugadintas jame esantis turtas. Ieškovė žalos neatlygino. Pažymėjo, kad ieškovė neturi teisės gauti atlyginimo už paslaugas „pastato eksploatavimas“, kadangi tokių paslaugų nesuteikė arba suteikė netinkamai.
8. Nesutiko su prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis, kadangi ginčo suma yra nedidelė, advokatų teisinių paslaugų sutartis pasirašyta 2017 m., todėl ilgą laiką ir pastoviai teikiamos teisinės paslaugos (skolos priteisimo paslaugos) nereikalauja iš advokatų specialių žinių ar pasirengimo, be to advokatai ne kartą yra dalyvavę tokiose bylose.
9. Atsakovas M. V. atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pakeitė 2019 m. balandžio 10 d. priimtą preliminarų sprendimą, priteisdamas ieškovės naudai iš atsakovės J. S. 334,84 Eur skolos, iš atsakovo M. V. 22,32 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo kiekvienam iš jų priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 10 d.) iki visiško šio galutinio teismo sprendimo įvykdymo bei po 253,88 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.
11. Įvertinęs ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus teismas konstatavo, jog pagrįstas ieškovės kaip administratoriaus bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo faktas bei tai, kad ieškovė sudarinėjo sutartis dėl paslaugų teikimo.
12. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, jog ieškovė po 2018 m. vasario 9 d. neturėjo teisės taikyti mokestį už nuotolinį skaitiklių nuskaitymą. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, jog ieškovė kaip ir nurodė 2017 m. vasario 9 d. pranešime gyventojams, nuo 2017 m. gruodžio mėn. sumažino mokestį už nuotolinį nuskaitymą iš 0,012 Eur į 0,008 Eur (būtent dėl šalto vandens skaitiklių nuotolinio nuskaitymo nebuvimo). Kartu pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad karšto vandens skaitikliai yra be nuskaitymo nuotoliniu būdu galimybės, kad atsakovai tokia paslauga nesinaudoja ar ji jiems neteikiama, ir laikė, jog ši paslauga yra išlikusi, o už ją mokėtinas mokestis skaičiuojamas pagrįstai.
13. Sprendė, jog atsakovams mokestis už šiukšlių išvežimą taip pat skaičiuotas pagrįstai, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog buitinių atliekų išvežimo paslauga atsakovams neteikiama ar atsakovai ja nesinaudoja.
14. Teismas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini), namo gyventojai buvo informuoti 2018 m. vasario 9 d. pranešimu apie Vilniaus vandenų per planinį patikrinimą pakeistus individualius šalto vandens skaitiklius be nuskaitymo nuotoliniu būdu galimybės, todėl gyventojams atitinkamai yra sumažintas mokestis už nuotolinį nuskaitymą iš 0,012 į 0,008 Eur be PVM./kv.m..
15. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, jog vaizdo stebėjimo paslauga gyventojams, o kartu ir atsakovams, nebuvo teikiama ir sprendė, jog ieškovė pagrįstai skaičiavo su vaizdo stebėjimo paslaugų teikimu susijusias išlaidas. Nurodė, jog 2016 m. gegužės 30 d. namo (duomenys neskelbtini), savininkai pritarė dalyvavimui projekte “Mano rajonas saugiausias” ir mokėti mėnesinį 4,50 Eur mokestį už teikiamas paslaugas, apie vaizdo stebėjimo kamerų montavimą bei stebėjimą buvo nurodyta balsavimo biuleteniuose, o 2016 m. birželio 2 d. tarp ieškovo ir UAB „Acta iuventus“ buvo pasirašyta Stebit internetinio vaizdo stebėjimo paslaugų, projekto „Mano rajonas saugiausias“ dalyvio sutartis Nr. ST0182, kurios galiojimas numatytas 60 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. Teismo teigimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų reiškę pretenzijas paslaugas teikiančiam subjektui ar administratoriui, o aplinkybė, jog kažkuris gyventojas, būdamas daugiabučių namų masyvo gyventoju ir jų bendros teritorijos bei bendruomenės dalimi, dėl neaiškių ir hipotetiškai deklaratyvių nesutikimo argumentų nepritaria daugumos bendruomenės narių išreikštam norui gyventi saugiau, nepaneigia jo pareigos atlyginti su šių paslaugų teikimu susijusias išlaidas.
16. Sprendė, jog atsakovai nepaneigė ir ieškovės paskaičiavimuose nurodytų ieškovės taikomų tarifų: 0,0251 Eur už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, 0,0335 Eur už techninę priežiūrą, 0,0479 Eur už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) pagrįstumo. Teismas rėmėsi tuo, jog atsakovai iki 2017 m. rugpjūčio mėn. mokėjo mokesčius ieškovei pagal jo išrašytas sąskaitas, t.y. sutiko su tarifų dydžiais, o iki 2017 m. rugpjūčio mėn. kai kurie tarifai buvo netgi didesni nei jie buvo taikyti nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. Pažymėjo, jog naujasis namo administratorius UAB „Šilėja“ taiko didesnį administravimo tarifą nei jį ginčija atsakovai, o kiti naujojo administratoriaus tarifai nuo ieškovės taikomų skiriasi labai nežymiai - už techninę priežiūrą - 0,02901 Eur (ieškovo tarifas - 0,0335 Eur), už teritorijos priežiūrą – 0,04132 Eur (ieškovo tarifas - 0,0444 Eur).
17. Teismo nuomone, atsakovų nurodyta aplinkybė, jog ieškovas nepateikė sutarties su elektros energijos teikėjais, kad jiems nėra žinoma, kur name yra įrengtas elektros energijos apskaitos prietaisas ir pan. taip pat nepaneigia jų pareigos mokėti mokestį už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją.
18. Atsakovų argumentai, kuriais ginčijama ieškovės teisė gauti atlyginimą už paslaugas „pastato eksploatavimas“, taip pat teismo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas nurodė, jog ieškovė vykdė bendro naudojimo objektų eksploatavimą pagal viešą teisės aktą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 2 d. įsakymą. Pažymėjo, kad atsakovai nepaneigė, jog eksploatavimo darbai buvo vykdomi, taip pat neįrodė, kad būtinuosius darbus, kurie pagal savo prigimtį nėra akivaizdžiai matomi, atliko kitas, nei ieškovė, asmuo. Sprendė, jog ieškovės pateikti įrodymai byloje pagrindžia administratoriaus pareigų vykdymą, o atlyginimo priteisimas iš atsakovų pagrįstas, todėl atsakovai turi pareigą apmokėti teisės aktų nustatytas išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
19. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo vertinti ieškovės renkamų mokesčių kaip neprotingai didelių ar nepagrįstų. Sprendė, jog atsakovai nepaneigė ir kitų atliktų paslaugų: ventilio keitimo, stogo dangos prisukimo darbai, teritorijos tvarkymo darbai, konteinerio maišo keitimo paslaugos; be to, nėra pagrindo spręsti, kad už tokius darbus turi atlyginti kažkuris vienas gyventojas.
20. Tačiau teismas sutiko su atsakovais, jog ieškovė išrašytose sąskaitose neteisingai nurodydavo atsakovų buto plotą, t.y. 70,68 kv.m., dėl ko neteisingai skaičiavo mokesčius. Pažymėjo, kad mokesčiai turėjo būti skaičiuojami nuo Nekilojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyto 67,83 kv. m. bendro ploto, mokesčiai turėtų būti perskaičiuojami pagal pastarąjį plotą. Sprendė, jog perskaičiavus mokesčius, atsakovai neturėtų mokėti 12,01 Eur, todėl šioje dalyje ieškinio netenkino. Perskaičiavęs mokesčius sprendė, jog likusi dalis padalinama proporcingai jų nuosavybės teise priklausančiai buto daliai.
21. Kadangi atsakovai nesumokėjo laiku už suteiktas paslaugas, sutiko su ieškovės skaičiuojamais delspinigiais.
22. Teismas sumažino priteistiną advokato teisinės pagalbos išlaidų sumą iki 500 Eur remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 4 dalimi ir pažymėdamas, jog didelė dalis teisinių paslaugų išlaidų susidarė dėl ieškovės kaltės. Nurodė, jog atsakovai iki ieškinio pateikimo teismui nuolat bendravo su ieškove, prašė jiems pateikti dokumentus, tačiau, daugelį dokumentų ieškovė pateikė tik teisminio nagrinėjimo metu teismui pareikalavus, kas didino bylinėjimosi kaštus kiekvieno posėdžio metu. Taip pat sprendė, jog byla nėra sudėtinga įrodinėjimo prasme, nauja teismų praktikos fone, dėl ko kaskart su ja susipažinti ir ruoštis naujai kiekvienam posėdžiui nebuvo didelio poreikio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
23. Atsakovė J. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo iš atsakovės atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
23.1. Nors pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į sąskaitose nurodytą neteisingą plotą ir priteisė mažesnę skolą, tačiau iš skundžiamo sprendimo neaišku, kodėl skola sumažėjo 12,01 Eur, jeigu ji turėtų sumažėti 14,38 Eur. Be to, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog ieškovės prašoma priteisti skola nurodyta su delspinigiais, kurių skaičiavimui buto plotas įtakos nedaro, o delspinigiams taikomas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas.
23.2. Ieškovė iki šiol nepatikslino sąskaitų atsakovei ir neišrašė naujų sąskaitų kitam atsakovui, pažeidė Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai), patvirtintus 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603. Pagal Nuostatų 4.1 punktą viena iš administratoriaus funkcijų yra sudaryti ir tvarkyti namo butų ir kitų patalpų ir patalpų savininkų (naudotojų) sąrašą pagal valstybės įmonės Registrų centro ir patalpų savininkų pateiktus duomenis, todėl nesudarius tokio sąrašo ieškovė išrašė neteisingas sąskaitas.
23.3. Ieškovė, savo vardu sudarydama su AB „Axis Industries“ 2016 m. gegužės 2 d. Paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šilumos punkto nuotolinio stebėjimo ir nuotolinio valdymo paslaugų teikimo, taip pat su UAB „Acta iuventus“ 2016 m. birželio 2 d. Stebit internetinio vaizdo stebėjimo paslaugų, projekto „Mano rajonas saugiausias“ dalyvio sutartį Nr. ST0182, užsakymo lapą su UAB „VSA Vilnius“, nenurodė, kad veikia kaip daugiabučio namo administratorius, daugiabučio namo bendro naudojimo objektų savininkų naudai, taip pat nederino sutarties sąlygų su gyventojais, nepateikė tokių sudarytų sutarčių daugiabučio namo bendrasavininkams. Mano, jog dėl nurodytų aplinkybių atsakomybė atsakovei iš tokių sutarčių neatsiranda.
23.4. Vaizdo stebėjimo paslauga, už kurią ieškovė siekia prisiteisti, nepatenka į statinio naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą, tokios paslaugos teikimui atsakovė nėra davusi sutikimo, todėl atsakovei neatsiranda pareiga tokias išlaidas apmokėti. Mano, jog ieškovė, sudarydama tokią sutartį, viršijo savo įgaliojimus.
23.5. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta administravimo paslaugų teikimo sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, o teismas neatsižvelgė į tai, jog aiškinant vartojimo sutartis turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės, bet turėtų būti vartojimo sutarčių sąlygų atitiktis sąžiningumo kriterijams vertintina ex officio.
23.6. Nesutinka su teismo argumentu, jog mokesčių mokėjimas ieškovei iki 2017 m. rugpjūčio mėn. pagal išrašytas sąskaitas reiškia sutikimą su ieškovės taikytais tarifų dydžiais. Mano, jog apmokėjimas nereiškia sutikimo, be to, atsakovė asmeniškai ieškovei nemokėjo.
23.7. Ieškovė nepagrindė aplinkybės, jog sąskaitose nurodyti tarifai yra teisingi.
23.8. Ieškovė taip pat neįrodė, kad buvo teikiama bendrosioms namo reikmėms sunaudotos elektros energijos paslauga. Nuostatuose numatyta, kad mokestis skaičiuojamas pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ir sutartis su elektros energijos tiekėjai, tačiau ieškovė tokios sutarties nepateikė.
23.9. Vadovaujantis Nuostatais mokesčius už kitas paslaugas ieškovė galėjo nustatyti pagal šių paslaugų pirkimo sutartyje nustatytą paslaugos kainą; jeigu paslaugą teikia administratorius – pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintas šių paslaugų sąmatas ir tarifus. Nurodo, jog byloje nepateikta pirkimo sutartys, savininkų sprendimas patvirtinti šių paslaugų sąmatas, dėl ko atsakovė net neturi galimybės įsitikinti, kad tokios paslaugos buvo suteiktos, be to, apskritai, daugiabučio namo administratorius neturi teisės be gyventojų išankstinio pritarimo imtis savo iniciatyva gerinti bendrojo naudojimo objektus (pvz. termovizija, langų valymas, meistro iškvietimas į namus dėl elektros ir pan.), dėl kurių nebuvo sutarta, todėl atsakovė neturi pareigos atsiskaityti už tokias paslaugas.
23.10 . Pirmosios instancijos teismas byloje nevertino atsakovės buto užliejimo fakto, nors šis faktas galėjo tiesiogiai įtakoti bylos baigtį, kadangi atsakovės butas buvo užlietas dėl netinkamo ieškovės namo eksploatavimo/administravimo. Atsakovė priešieškiniu kreipėsi į teismą dėl priešpriešinių reikalavimų šioje byloje, tačiau pirmos instancijos teismas neskundžiama nutartimi atsisakė priimti priešieškinį, tokiu būdu užkirsdamas kelią atsakovei apginti savo pažeistas teises.
23.11 . Gyventojų sukauptos lėšos yra naudojamos pagal tikslinę paskirtį – namo bendrojo naudojimo objektų (stogo, sienų, šildymo mazgo ir kt. konstrukcijų) remontui. Tokie darbai planuojami parengiant ilgalaikį planą, kuriame numatomi konkretūs darbai, lėšų kaupimo įmokos dydis, lėšų kaupimo trukmė ir kiti aspektai; ilgalaikį planą ir apskaičiuotą kaupiamosios įmokos tarifą tvirtina butų ir kitų patalpų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymi, kad byloje nėra nei plano, nei savininkų patvirtinimo.
23.12 . Pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatų paslaugų išlaidų. Nors nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, tačiau būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjama byla nepripažintina teisiniu požiūriu sudėtinga, skolų bylos yra bene dažniausiai nagrinėjamos teismuose, skolininkai yra atiduodami advokatams „pagal sąrašą“ nesigilinant į skolos susidarymo aplinkybes. Be to, advokatų teisinių paslaugų sutartis pasirašyta 2017 m., todėl akivaizdu, kad teisinės paslaugos (skolos priteisimo už administravimo paslaugas) yra teikiamos ilgą laiką, pastoviai ir nereikalauja iš advokatų specialių žinių ar pasirengimo, o advokatai ne kartą yra dalyvavę tokiose bylose; be to, ginčo suma yra nedidelė.
24. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:
24.1. Atsakovė, nesutikdama su priteista skola už administravimo paslaugas, nepateikė nei vieno įrodymo, kad paslaugos yra nesuteiktos (kurios tiksliai nebuvo teikiamos), arba buvo teikiamos netinkamai, nekokybiškai. Priešingai, paaiškinimų metu atsakovė nurodė ir pripažino, kad paslaugos buvo teikiamos, o jomis ji naudojosi.
24.2. Ieškovės išrašytas sąskaitas apie 5 metus apmokėdavo atsakovas M. V., savininkai niekada nekėlė klausimų dėl sąskaitos išrašymo vienam asmeniui, nereiškė reikalavimo perskaičiuoti sumas kiekvienam iš savininkų, todėl ieškovė visada laikė, jog atsakovė yra ir kito buto savininko atstovė, perduoda jam sąskaitas, o savininkai tarpusavyje sprendžia buto išlaikymo klausimus. Bet kuriuo atveju atsakovės argumentas dėl pareigos nebuvimo apmokėti sąskaitas yra niekinis ir nelogiškas, juolab kad M. V. apmokėdavo sąskaitas.
24.3. Ieškovė pagrindė administravimo paslaugų teikimą pateikdama išsamius paaiškinimus ir papildomus rašytinius įrodymus - sutartis su paslaugas teikiančiomis įmonėmis, sąskaitas – faktūras už suteiktas paslaugas. Pažymi, jog atsakovė tokių dokumentų nepaneigė, jų neginčijo, todėl jie yra pagrįsti, teisėti ir patvirtina administravimo paslaugų teikimą ir kainas.
24.4. Bendro naudojimo vaizdo kameros buvo įrengtos (duomenys neskelbtini), gyventojų bendru sutarimu – balsų dauguma, todėl gyventojų daugumai nusprendus dėl tokios paslaugos teikimo, atsakovės argumentai prieštarauja įstatyminiam reguliavimui.
24.5. Ieškovės ginčo sąskaitose taikyti tarifai neviršijo tuo metu galiojusio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalių techninės priežiūros tarifų. Atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovė tokių tarifų nederino su gyventojais, nebuvo keliama apylinkės teisme, be to, atsakovė nenurodė, kokio įstatymo ieškovei pagrindu kilo pareiga derinti. Nurodo, jog taip pat nėra aiškus atsakovės skaičiuojamo tarifo būdas.
24.6. Apeliaciniame skunde keliami nauji klausimai, tokie kaip savavališkas sutarties su AB „Axis Industries“ pasirašymas ieškovės vardu nederinant su gyventojais, kaip nepateiktos savininkų patvirtintos sąmatos dėl tarifų bei gyventojų sukauptų lėšų panaudojimo.
24.7. Atsisakymas priimti priešieškinį neužkirto kelio atsakovei kreiptis į teismą su ieškiniu į teismą, jeigu atsakovė manė, jog yra tam teisinis pagrindas. Kadangi priešieškinyje keliami reikalavimai nesusiję su atsakovų skola, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti priešieškinį.
24.8. Ieškovės patirtos 804,65 Eur teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Ieškinys patenkintas 97 proc., tačiau išlaidos sumažintos iki 500 Eur. Mano, jog atsakovė be jokio pagrindo nurodo argumentus dėl per didelių advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kadangi didelis posėdžių skaičius buvo nulemtas pačių atsakovų elgesio. Atsakovai kiekvieno posėdžio metu keldavo naujas aplinkybes, reikalaudavo pateikti papildomų įrodymų bei paaiškinimų, dėl ko buvo atidedami posėdžiai, o bylos nagrinėjimas užtruko. Pažymi, kad iš atsakovės priteista 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų, nėra didelė, atsižvelgiant į rengtus procesinius dokumentus bei dalyvavimą teismo posėdžiuose.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
27. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
28. Byloje kilo ginčas dėl namo administratorės prašomų priteisti administravimo išlaidų ir delspinigių pagrįstumo, teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei įrodinėjant, jog ieškovės sąskaitos išrašytos neteisingai, ieškovė sąskaitose nurodytų paslaugų neatliko arba atliktos paslaugos buvo nekokybiškos, be to, taikytas neteisingas administravimo tarifas.
29. Byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nekyla, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 2 d. įsakymu ieškovė UAB „Servico“ nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. buvo paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Minėtu adresu esančio namo (duomenys neskelbtini) butas dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams: 15/16 buto dalis atsakovei J. S., 1/16 – atsakovui M. V.. Atsakovai neapmokėjo sąskaitų, išrašytų laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. už administratorės teiktas paslaugas.
30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
32. Atsakovė viena iš ieškovės išrašytų sąskaitų neapmokėjimo priežasčių nurodo neteisingą atsakovų nurodymą sąskaitose, t. y. tik J. S.. Kaip teisingai nurodė ieškovė, dar iki ginčijamų sąskaitų atsakovė sutiko su tuo, jog sąskaitose nurodytas tik vienas atsakovas, kadangi sąskaitos buvo apmokamos kito atsakovo – M. V., o byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė būtų teikusi dėl to pastabas ar reikalavimus ieškovei (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų ir apie tai, jog atsakovė reiškė pastabą dėl neteisingai nurodyto savininko ir gavusi pirmą ginčijamą 2017-08-31 sąskaitą. Taigi nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog atsakovai tarpusavyje išsprendė atsiskaitymo klausimus. Kita vertus, atsakovei pamačius, jog sąskaitose neteisingai nurodytas buto savininkas, nebuvo jokių teisinių kliūčių apie tai informuoti ieškovę ir prašyti patikslinti paslaugų gavėjus. Dar daugiau, nors ieškovė ir įrodinėja asmeniškai neatlikusi mokėjimų, tačiau mokėjimus iki ginčo laikotarpio atliko atsakovas M. V., o byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė ginčijo atliktus mokėjimus ar su jais nesutiko. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasikeitusi atsakovų tarpusavio pozicija bei atsakovės argumentai nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas, kuriomis buvo naudojamasi.
33. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, jog ieškovė neteikė arba teikė netinkamai administravimo paslaugas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino apeliantės argumentus, kuriais ji rėmėsi įrodinėdama ieškovės neteiktas (arba teiktas netinkamai) paslaugas, ir nenustatė, jog kažkurios iš sąskaitose nurodytų paslaugų nebuvo teiktos (ar teiktos netinkamai), o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismo padarytų išvadų apeliantė nepaneigė ir apeliacinės instancijos teisme.
34. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė daug dėmesio skiria ginčydama vaizdo kamerų įrengimo ir teritorijos stebėjimo paslaugos teikimą, įrodinėdama, jog nedavusi atskiro sutikimo tokios paslaugos teikimui, ji neturi ir pareigos apmokėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai taip pat nėra pagrįsti. Visų pirma, kaip teisingai nurodė ir įvertino faktines aplinkybes teismas, dalyvavimui projekte „Mano rajonas - saugiausias“ ir 4,50 Eur mokesčiui už teikiamas paslaugas per mėnesį pritarė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų dauguma (8 pritarė, 1 nepritarė ir 1 neišreiškė nuomonės; duomenys iš byloje pateikto 2016 m. gegužės 30 d. patalpų savininkų balsavimo raštu skaičiavimo komisijos protokolo). Minėto balsavimo pagrindu ieškovė ir pasirašė su UAB „Acta iuventus“ 2016 m. birželio 2 d. Stebit internetinio vaizdo stebėjimo paslaugų, projekto „Mano rajonas saugiausias“ dalyvio sutartį Nr. ST0182, kurios galiojimas numatytas 60 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. Taigi, ieškovė, priešingai nei teigia atsakovė, nenusprendė savavališkai prisijungti prie tokio projekto, o sprendimą priėmė atsižvelgusi į daugumos namo gyventojų valią. Antra, byloje nėra duomenų apie tai, jog tokia paslauga neteikiama (CPK 178 straipsnis), tokios aplinkybės neįrodinėjo ir atsakovė. Todėl atsakovei, gyvenančiai bendruomenėje, tenka pareiga atlyginti net ir tas išlaidas, kurioms ji asmeniškai nepritaria, tačiau nusprendžia visa bendruomenė atitinkama balsų dauguma (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).
35. Apeliantės argumentai taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovės taikyti administravimo tarifai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad įstatyme imperatyviai reglamentuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdai, numatant, jog gyventojai gali steigti bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį, o nei vieno iš jų nesant, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarka nustatoma savivaldybės tarybos (CK 4.84 straipsnio 9 dalis). Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas aptarė atsakovės ginčijamus tarifus bei jų dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams ir jų nekartoja. Pažymėtina tik tai, kad apeliantė neįrodinėja, jog ieškovės taikomi tarifai viršija maksimalius Vilniaus miesto savivaldybės nustatytus tarifus (CPK 178 straipsnis).
36. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, jog apylinkės teismas nepagrįstai nevertino atsakovės buto užliejimo fakto. Pažymėtina, jog atsakovės priešieškinys buvo atsisakytas priimti, tačiau atsakovė galėjo savo galimai pažeistas teises ginti teisme pateikdama ieškinį bendra tvarka. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog atsakovė ieškinio dėl žalos atlyginimo neteikė. Kadangi atsakovės nurodytos aplinkybės dėl buto užliejimo nėra ginčo nagrinėjimo dalykas, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo argumentams, jog tai nėra susiję su ieškinyje keliamais reikalavimais, plačiau dėl to nepasisako.
37. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog iš teismo sprendimo nėra aišku, kaip apylinkės teismas perskaičiavo pagal patikslintą buto plotą, t. y. 67,83 kv/m. sąskaitose nurodytą skolą. Kadangi atsakovei kilo apskaičiavimo klausimas, o teismas priimtame sprendime nedetalizavo paskaičiavimų, nurodydamas tik galutinę sumą, apeliacinės instancijos teismas perskaičiavo skolą ir sutinka su atsakove, jog skirtumas sumažėjus buto plotui nuo 70,68 kv/m. iki 67,83 kv/m. yra 14,38 Eur ((67,83 kv/m. x 356,53 Eur skola išminusavus delspinigius): 70,68 kv/m). Todėl perskaičiuotina atsakovų skola ir ji sudaro 342,15 Eur, iš kurios 320,77 Eur yra atsakovės skola, o 21,38 Eur atsakovo M. V. skola.
38. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
39. Apeliantė nesutinka su ieškovės prašomais priteisti delspinigiais, vienu iš argumentų nurodydama, jog neaiškus delspinigių paskaičiavimo pagrindas. Iš tiesų, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių delspinigių skaičiavimą (CPK 178 straipsnis). Nors delspinigių pagrįstumo ir skaičiavimo klausimas keltas dar teikiant atsiliepimą į patikslintą ieškinį, taip pat analogiškais argumentais atsakovė rėmėsi ir apeliaciniame skunde, tačiau ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių delspinigių skaičiavimą. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog su atsakovais buvo sudarytas susitarimas raštu dėl netesybų. Nesant rašytinio ieškovės ir atsakovų susitarimo dėl delspinigių, darytina išvada, kad nėra tokio susitarimo (CK 6.72 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, siekdama prisiteisti iš atsakovų delspinigius, savo reikalavimą turėjo pagrįsti rašytiniu susitarimu dėl delspinigių, kuriame būtų aiškiai susitarta ne tik dėl delspinigių mokėjimo sąlygų, bet ir jų dydžio. Nors byloje yra pateikta skolos istorija, taip pat sąskaitos, tačiau iš nurodytų įrodymų matyti tik paskaičiuotų delspinigių dydis. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė reikalavimo priteisti 11,66 Eur delspinigius iš atsakovų.
40. Kadangi apeliacinės instancijos teismas perskaičiavo atsakovų skolą bei netenkino ieškovės delspinigių reikalavimo, perskaičiuotinas priteistinas žyminio mokesčio dydis. Ieškovės reikalavimai patenkinti 96 proc., todėl iš atsakovų priteistinas 7,44 Eur dydžio žyminis mokestis ieškovės naudai., t. y. iš kiekvieno po 3,72 Eur.
41. Atsakovės argumentai dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų dydžio atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, sumažindamas advokato teisinės pagalbos išlaidų dydį nuo 804,65 Eur iki 500 Eur išsamiai nurodė kriterijus, pagal kuriuos vertino priteistiną bylinėjimosi išalidų dydį, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių žinių reikalingumą nagrinėjamam klausimui, advokato darbo laiko sąnaudas bei ieškovės elgesį teikiant procesinius dokumentus. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams bei nuspręstai priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidų sumai ir sprendžia, jog tokia atlygintina suma yra protinga.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuoti delspinigiai, taip pat nepagrindė skolos paskaičiavimo. Dėl to yra pagrindas apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
43. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
44. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako dėl tokių apeliacinio skundo argumentų, kurie nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme, kadangi apeliacinis procesas, kaip jau minėta aukščiau, yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
45. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.
46. Apeliantė nurodo, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai priteisiamos išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme patirta, nes atsakovė netinkamai vykdė pareigą laiku sumokėti mokesčius daugiabučio namo administratorei, taip pat į tai, kad skolos suma pakito tik 2,37 Eur, netenkinamas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atitinka 3,1 proc. pareikštų ieškinio reikalavimų, darytina išvada, jog žyminis mokestis už apeliacinį skundą apeliantei nepriteistinas.
47. Ieškovė prašė priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau teismui nepateikė atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).
48. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
n u s p r e n d ž i a:
atsakovės J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pakeisti byloje 2019 m. balandžio 10 d. priimtą preliminarų sprendimą.
Priteisti ieškovės UAB „Servico“, j. a. k. 302520465, naudai iš atsakovės J. S., gim. (duomenys neskelbtini) d., 320,77 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 77 ct), iš atsakovo M. V., gim. (duomenys neskelbtini)d., 21,38 Eur (dvidešimt vieną eurą 38 ct.) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo kiekvienam iš jų priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 10 d.) iki visiško šio galutinio teismo sprendimo įvykdymo bei po 253,72 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus 72 ct.) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.
Atmesti kitus ieškinio nereikalavimus.“
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėja Loreta Bujokaitė