Civilinė byla Nr. e2A-1895-910/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18719-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.13; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20; 2.6.29.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 9 586,01 Eur negrąžinto kredito, 643,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki 2020 m. birželio 23 d., 19 procentų negautų pajamų už negrąžintą 9 586,01 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 18 d.), 2 387,02 Eur tarpininkavimo mokestį, 10,92 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 19 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), 19 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 9 586,01 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. rugsėjo 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K850416047, kuria ieškovė atsakovui suteikė 10 000 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 5 564,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 19 proc.) ir 762,66 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. rugsėjo 18 d. Ieškovės teigimu, atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 9 586,01 Eur negrąžinto kredito, 643,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 2 387,02 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 12 616,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 479,16 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybės naudai iš atsakovo 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
5. Konstatavęs, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs vartojimo kredito sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų įvykdęs savo sutartines prievoles ieškovei, teismas patenkino ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 9 586,01 Eur negrąžintos kredito dalies.
6. Įvertinęs tai, kad šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl 19 proc. dydžio metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, byloje nustatęs, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. birželio 23 d., teismas patenkino ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 643,87 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, apskaičiuotų iki 2020 m. birželio 23 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
7. Vertindamas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 19 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 9 586,01 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 18 d.), teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino vartojimo kredito sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 19 proc. metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Vadovaudamasis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas pažymėjo, kad, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas prašytų priteisti negautų pajamų (nuostolių) nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė.
8. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 387,02 Eur tarpininkavimo mokesčio, teismas iš vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.4 punkto nustatė, kad ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, teismas ieškinio reikalavimą dėl 2 387,02 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo laikė pagrįstu, todėl jį patenkino.
9. Konstatavęs, kad prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydis (19 proc.) viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.), teismas netenkino ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 10,92 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 19 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), taip reikalavimo priteisti iš atsakovo 19 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 9 586,01 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teismas sprendė, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgdamas į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, vartojimo kredito sutarties sąlygą, pažeidžiančią šią įstatymo normą, teismas laikė niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnis). Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
10. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 616,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Atsižvelgęs į tai, kad byloje patenkinta 99 procentai ieškinio reikalavimų, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 479,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
12. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių:
12.1. Pakeisti sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 19 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 586,01 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. rugsėjo 18 d.
12.2. Pakeisti sprendimo dalį dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 10,92 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 19 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. birželio 23 d.
12.3. Pakeisti sprendimo dalį dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 19 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 586,01 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. rugsėjo 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.
12.4. Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
12.5. Priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktu išaiškinimu, kad, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalautų priteisti negautų pajamų (nuostolių) nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų, tačiau visiškai neatsižvelgė į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
13.2. Remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Teismui teiktuose dokumentuose (vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, vartojimo kredito pasiūlyme) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (5 564,60 Eur), taip pat teismui pateiktame vartojimo kredito pasiūlyme yra ir mokėjimų grafikas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. rugpjūčio 18 d., todėl akivaizdu, kad ieškovė pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 18 d.
13.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 19 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad šalys gali susitarti, jog nutraukus sutartį toliau gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Nagrinėjamu atveju metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje, sudaro 19 proc., be to, sutarties 6.1. punktas numato, jog, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (19 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 19 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 19 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), taip pat nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų.
16. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl tokioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai. 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta apie apeliacinės instancijos teismo ketinimą peržengti šioje byloje paduoto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys 2019 m. rugsėjo 18 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K850416047 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 10 000 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 5 564,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 19 proc.), 762,66 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. rugsėjo 18 d. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. birželio 17 d. pranešimu nutraukė Sutartį nuo 2020 m. birželio 23 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 12, 178 straipsniai). Sutarties nutraukimas nėra ginčijamas.
18. Ieškovė, 2020 m. birželio 30 d. kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo 9 586,01 Eur negrąžinto kredito, 643,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki 2020 m. birželio 23 d., 19 procentų negautų pajamų už negrąžintą 9 586,01 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 18 d.), 2 387,02 Eur tarpininkavimo mokestį, 10,92 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 19 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), 19 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 9586,01 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 9 586,01 Eur negrąžinto kredito, 643,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 2 387,02 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 12 616,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
20. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo visą ieškovės prašytą priteisti tarpininkavimo mokestį (2 387,02 Eur), ir ši pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalis nėra skundžiama, teisėjų kolegija, peržengdama apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl Sutarties sąlygų, nustatančių kredito gavėjo prievolę mokėti kredito davėjai tarpininkavimo mokestį, bei jų pagrindu pareikštų ieškinio reikalavimų sąžiningumo aspektu.
Dėl teismo pareigos ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu
21. Vartojimo kredito sutartis pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Ši teismo pareiga nuosekliai pabrėžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.
23. Individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis).
24. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.2284 straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.
25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskirti du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinis (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas).
26. Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva) taikymo aspektu suformuotą praktiką skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius bei nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku, priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad, net jeigu sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr., pvz., 2015 m. vasario 26 d. sprendimą byloje Bogdan Matei, Ioana Ofelia Matei prieš SC Volksbank Rom?nia SA, C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Jean-Claude Van Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14).
27. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinis, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Kasacinio teismo pabrėžta, kad tuo atveju, jeigu sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 48 punktas).
28. Pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui įtakos turėjusias aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas.
29. Kasacinio teismo pažymėta, kad sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga tiek įvertinus patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes. Be to, reikia atsižvelgti į sąlygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sąlyga, vertinama atskirai, gali būti pripažinta sąžininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, ji gali būti pripažinta nesąžininga, ir atvirkščiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 50 punktas).
30. CK 6.2284 straipsnio 6 ir 8 dalyse nustatytos teisinės pasekmės, kai sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Pagal CK 6.2284 straipsnio 6 dalį aiškumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis; kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai (contra proferentem taisyklė). Pagal CK 6.2284 straipsnio 8 dalį, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas (nesąžiningos sąlygos negaliojimo ab initio taisyklė).
31. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad dėl to, kokias teisines pasekmes taikyti (ar CK 6.2284 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą contra proferentem taisyklę, ar CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nesąžiningos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ab initio ir jos netaikymo), kai sutarties sąlyga yra neskaidri, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į sutarties sąlygos pobūdį ir iškilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 38 punktas).
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga teisinių pasekmių, pabrėžta, kad ESTT išaiškinta, jog iš Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (ESTT 2012 m. birželio 14 d. sprendimas byloje Banco Espa?ol de Crédito SA prieš Joaqu?n Calderón Camino, C-618/10) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 52 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 36 punktas).
33. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šioje byloje ieškovės – vartojimo kredito davėjos – apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo iš atsakovo – vartojimo kredito gavėjo – priteista visa ieškovės prašyta tarpininkavimo mokesčio suma, vadovaujasi pirmiau aptartais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisės, taikytinos ir nagrinėjamoje byloje, išaiškinimais.
Dėl tarpininkavimo mokesčio
34. Nagrinėjamos bylos atveju, įvertinęs tai, kad vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu ir patenkino ieškinio reikalavimą dėl 2 387,02 Eur tarpininkavimo mokesčio (apskaičiuoto be nuolaidos) priteisimo.
35. Ginčo šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti Bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.
36. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 4,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas); 1,2 proc. per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (5.3.2 punktas).
37. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11 punktu.
38. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida – 762,66 Eur.
39. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktą bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai Bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jeigu vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
40. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
41. Ieškovė (apeliantė) 2020 m. lapkričio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose apeliacinės instancijos teismui, nurodė, kad vartojimo kredito gavėjui buvo aiškiai, išsamiai ir suprantamai nurodyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka, aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma bei tai, iš ko susideda tarpininkavimo mokestis. Pasak ieškovės, Sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo buvo pasirašytos laisva valia, atsakovas nebuvo klaidinamas, jam buvo pateikta informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, taip pat ir apie tarpininkavimo mokestį bei jo apskaičiavimą. Ieškovės nuomone, iki vartojimo kredito sutarties sudarymo atsakovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su pateikta informacija (bendrosiomis bei specialiosiomis vartojimo kredito sutarties sąlygomis), palyginti skirtingus konkurentų pasiūlymus ir pasirinkti jam priimtinas vartojimo kredito sutarties sąlygas.
42. Pažymėtina tai, kad teismo proceso metu ieškovė (apeliantė) nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos poziciją, jog su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 762,66 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos Sutarties 5.3.1, 5.3.2 vartojimo kredito gavėjo nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės, skirtingų taisyklių taikymo pagrindai.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1, 5.3.2 punktų nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjos mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Tokios sąlygos yra neskaidrios, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia ne ką kita, kaip taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Pažymėtina ir tai, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte įtvirtinta sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis).
44. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad Sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimų, be to, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais taikyti vartojimo kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, išskyrus šioje teisės normoje įtvirtinto dydžio netesybas už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.
45. Išanalizavus ir įvertinus aptartų Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.11 punktų sąlygų, taip pat 1.28 punkto dalies, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, be to, Sutarties specialiosios dalies sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („4,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos; Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“) turinį, pobūdį, yra pagrindas pripažinti jas neatitinkančiomis skaidrumo reikalavimo ir nesąžiningomis (CK 6.2284 straipsnio 3, 9 dalys), be to, pažeidžiančiomis imperatyvią Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies normą. Dėl to nurodytos sąlygos ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).
46. Kartu pažymėtina tai, kad ginčo šalių Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 762,66 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė (apeliantė), sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Esant nurodytoms aplinkybėms, Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis gali likti galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų Sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).
47. Vis dėl to, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties (žr. nutarties 35 punktą) matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
48. Vadovaujantis mokėjimo grafiku, iki Sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 23 d.) atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis (apskaičiuotas be nuolaidos) sudarė 117,96 Eur (12,76 Eur + 12,83 Eur + 12,77 Eur + 13,03 Eur + 13,08 Eur + 13 Eur + 12,90 Eur + 12,82 Eur + 12,72 Eur + (12,72 Eur : 31 d. x 5 d.)). Iš byloje pateiktos priteistinų sumų detalizacijos matyti, kad ieškovė iš atsakovo sumokėtų įmokų tarpininkavimo mokesčiui dengti yra užskaičiusi 147,16 Eur sumą, t. y. 29,20 Eur daugiau nei atsakovo mokėtina tarpininkavimo mokesčio suma (dėl šios sumos nutartyje bus pasisakyta atskirai).
49. Nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai, be kita ko, tai, kad Sutarties nutraukimo dieną atsakovas neturėjo tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimo, teikia pagrindą pakeisti pirmosios instancijos sprendimo už akių dalį, kuria buvo išspręstas tarpininkavimo mokesčio klausimas, atmetant ieškinio reikalavimą dėl 2 387,02 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo iš atsakovo.
Dėl vartojimo kredito sutartyje nustatytų kompensuojamųjų palūkanų
50. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
51. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
53. Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
54. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 10,92 Eur kompensuojamųjų palūkanų (taikant 19 proc. metinę palūkanų normą), apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. gruodžio 31 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.) bei 19 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą 9 586,01 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
55. Spręsdamas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, nes ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgdamas į tai, kad nurodyta įstatymo norma yra imperatyvi, teismas vartojimo kredito sutarties sąlygą, pažeidžiančią šią nuostatą, laikė niekine ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) ir ieškinio reikalavimus dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmetė.
56. Ieškovė (apeliantė) su nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi nesutinka, teigdama, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktus išaiškinimus kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo, be to, šalys gali susitarti, jog, nutraukus sutartį, toliau gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje, sudaro 19 proc., be to, pagal Sutarties 6.1. punktą nurodyto dydžio palūkanos skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Atsižvelgdama į tai, ieškovė mano, jog turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 19 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 19 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), taip pat nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
57. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nustatyta, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą.
58. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši Sutarties nuostata suformuluota neaiškiai. Nors kalbama apie palūkanų mokėjimą, kai laiku nesumokama mėnesinė įmoka, tačiau kartu nurodoma, jog šios palūkanos skaičiuojamos „nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma“, t. y. pateikiamas paaiškinimas, atitinkantis mokėjimo palūkanų sampratą. Kartu pažymėtina tai, kad, vertinant aptariamą Sutarties sąlygą kitų jos sąlygų kontekste, galima daryti išvadą, jog Sutarties 6.1 punkte nustatytas kompensuojamųjų palūkanų taikymas, jų dydį siejant su Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metine palūkanų norma – 19 proc., t. y. nustatant, kad kompensuojamosios palūkanos bus tokio paties dydžio, kaip ir mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos už naudojimąsi vartojimo kredito suma (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punktas).
59. Pažymėtina tai, kad teismo proceso metu ieškovė (apeliantė) nepateikė į bylą įrodymų, jog Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu (vartotoju) buvo aptarta individualiai, kad vartotojui buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis, be 19 proc. dydžio mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir 19 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis).
60. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
61. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 73 punktas).
62. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 punktas).
63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta – kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 75 punktas).
64. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos (0,05 proc. x 360 d.).
65. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas; 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 87–88 punktai).
66. Nors ieškovė (apeliantė), vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, teisingai nurodo, kad sutarties šalys gali susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau tai savaime nereiškia, kad šalims paliekama teisė susitarti ir dėl tokių kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms.
67. Nagrinėjamu atveju ieškovės (apeliantė) prašė priteisti kompensuojamąsias palūkanas, apskaičiuotas pagal 19 proc. dydžio metinę palūkanų normą. Šis palūkanų dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 proc.). Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už Sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Kadangi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, skundžiamą sprendimą už akių priėmęs teismas pagrįstai nurodė, jog Sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).
68. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 36 punktas).
69. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kompensuojamųjų palūkanų mokėjimą, atsižvelgė į aktualius kasacinio teismo išaiškinimus ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo 10,92 Eur kompensuojamųjų palūkanų (taikant 19 proc. metinę palūkanų normą), apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. gruodžio 31 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.) bei 19 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą 9586,01 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Dėl negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) priteisimo
70. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 19 proc. negautų pajamų už negrąžintą 9 586,01 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 18 d.).
71. Spręsdamas dėl šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformuluota teisės aiškinimo taisykle, pagal kurią, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Konstatavęs, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, joms prilygino pagal vartojimo kredito sutartį atsakovo mokėtinas pelno (mokėjimo) palūkanas, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė.
72. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su šia skundžiamo sprendimo už akių dalimi, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 sukurtu precedentu dėl mokėjimo palūkanų skaičiavimo kredito sutarties nutraukimo atveju, visiškai neatsižvelgė į kitus toje pačioje civilinėje byloje pateiktus išaiškinimus, t. y. kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Ieškovės teigimu, tiek vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, tiek vartojimo kredito pasiūlyme (skelbime) buvo nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (5 564,60 Eur), o vartojimo kredito pasiūlyme atvaizduotas ir mokėjimų grafikas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Ieškovės nuomone, ji turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nurodytais apeliacinio skundo argumentais.
73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
74. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
75. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio (5 564,60 Eur) mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 19 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. rugsėjo 18 d. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (5 564,60 Eur dydžio pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.
76. Iš byloje pateiktos priteistinų sumų detalizacijos matyti, kad atsakovas pagal Sutartį iš viso yra sumokėjęs ieškovei 745,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, byloje taip pat nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 643,87 Eur. Kadangi atsakovė Sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 5 564,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 23 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 18 d.) sudarytų 4 175,52 Eur (5 564,60 Eur – 745,21 Eur – 643,87 Eur).
77. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
78. Pažymėtina, kad Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui neviršytų nurodytos 4 175,52 Eur sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (šiuo konkrečiu atveju – nuo 9 586,01 Eur), bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.
79. Ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 18 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 19 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. birželio 23 d. – 9 145,17 Eur; 2020 m. liepos 18 d. – 9 030,56 Eur; 2020 m. rugpjūčio 18 d. – 8 914,14 Eur; 2020 m. rugsėjo 18 d. – 8 795,88 Eur; 2020 m. spalio 18 d. – 8 675,74 Eur, 2020 m. lapkričio 18 d. – 8 553,70 Eur; 2020 m. gruodžio 18 d. – 8 429,73 Eur, 2021 m. sausio 18 d. – 8 303,80 Eur; 2021 m. vasario 18 d. – 8 175,87 Eur; 2021 m. kovo 18 d. – 8 045,92 Eur; 2020 m. balandžio 18 d. – 7 913,91 Eur; 2021 m. gegužės 18 d. – 7 779,81 Eur; 2021 m. birželio 18 d. – 7 643,58 Eur; 2021 m. liepos 18 d. – 7 505,20 Eur; 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 7 364,63 Eur; 2021 m. rugsėjo 18 d. – 7 221,83 Eur; 2021 m. spalio 18 d. – 7 076,77 Eur; 2021 m. lapkričio 18 d. – 6 929,41 Eur; 2021 m. gruodžio 18 d. – 6 779,72 Eur; 2022 m. sausio 18 d. – 6 627,66 Eur; 2022 m. vasario 18 d. – 6 473,19 Eur; 2022 m. kovo 18 d. – 6 316,28 Eur; 2022 m. balandžio 18 d. – 6 156,88 Eur; 2022 m. gegužės 18 d. – 5 994,96 Eur; 2022 m. birželio 18 d. – 5 830,47 Eur; 2022 m. liepos 18 d. – 5 663,38 Eur; 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 5 493,64 Eur; 2022 m. rugsėjo 18 d. – 5 321,22 Eur; 2022 m. spalio 18 d. – 5 146,07 Eur; 2022 m. lapkričio 18 d. – 4 968,14 Eur; 2022 m. gruodžio 18 d. – 4 787,40 Eur; 2023 m. sausio 18 d. – 4 603,79 Eur; 2023 m. vasario 18 d. – 4 417,28 Eur; 2023 m. kovo 18 d. – 4 227,81 Eur; 2023 m. balandžio 18 d. – 4 035,34 Eur; 2023 m. gegužės 18 d. – 3 839,83 Eur; 2023 m. birželio 18 d. – 3 641,22 Eur; 2023 m. liepos 18 d. – 3 439,47 Eur; 2023 m. rugpjūčio 18 d. – 3 234,52 Eur; 2023 m. rugsėjo 18 d. – 3 026,33 Eur; 2023 m. spalio 18 d. – 2 814,84 Eur; 2023 m. lapkričio 18 d. – 2 600 Eur; 2023 m. gruodžio 18 d. – 2 381,76 Eur; 2024 m. sausio 18 d. – 2 160,07 Eur; 2024 m. vasario 18 d. – 1 934,87 Eur; 2024 m. kovo 18 d. – 1 706,10 Eur, 2024 m. balandžio 18 d. – 1 473,71 Eur, 2024 m. gegužės 18 d. – 1 237,64 Eur, 2024 m. birželio 18 d. – 997,83 Eur, 2024 m. liepos 18 d. – 754,22 Eur, 2024 m. rugpjūčio 18 d. – 506,76 Eur, 2024 m. rugsėjo 18 d. – 255,40 Eur), kurios Sutarties termino pasibaigimo dieną (2024 m. rugsėjo 18 d.) negali viršyti 4 175,52 Eur sumos.
80. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.), kurių suma – 318,96 Eur ((144,80 Eur : 31 d. x 25 d.) + 142,99 Eur + (141,15 Eur : 31 d. x 13 d.)), taip pat 19 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 18 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto nutarties 79 pastraipoje.
Dėl sumų, gautų pagal negaliojančiomis pripažintas vartojimo kredito sutarties sąlygas
81. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovo sumokėtų įmokų dalį, t. y. 29,20 Eur (147,16 Eur – 117,96 Eur), ieškovė įskaitė tarpininkavimo mokesčiui dengti nepagrįstai, t. y. nesant tarpininkavimo mokesčio skolos, be to, šios tarpininkavimo mokesčio dalies mokėjimą siedama su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas ir taikydama Sutarties nuostatas, kurios apeliacinės instancijos teismo pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (žr. šios nutarties 45 punktą).
82. Iš ieškovės pateiktos priteistinų sumų detalizacijos taip pat matyti, kad ieškovė iš atsakovo atliktų įmokų 20,05 Eur sumą įskaitė kompensuojamosioms palūkanoms dengti, nors Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta sąlyga, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų taikymas, šioje byloje taip pat pripažinta nesąžininga ir negaliojančia.
83. Taigi pagal Sutarties sąlygas, kurios teismo pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis, ieškovė iš atsakovės gavo iš viso 49,25 Eur sumą (29,20 Eur + 20,05 Eur). Nurodytas Sutarties sąlygas pripažinus negaliojančiomis ab initio, taikytina restitucija, ieškovei grąžinant atsakovui nurodytą nepagrįstai gautą sumą (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).
84. Kadangi ieškovės ieškinys iš dalies patenkintas, o ieškovės naudai iš atsakovo priteistos sumos viršija pirmiau nurodytą atsakovui grąžintiną 49,25 Eur sumą, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, ši suma įskaitytina į ieškovei naudai iš atsakovo priteistų mokėjimo (pelno) palūkanų sumą, šią atitinkamai sumažinant iki 594,62 Eur (643,87 Eur – 29,20 Eur) (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
85. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, ir pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų dėl kompensuojamą funkciją atliekančių palūkanų priteisimo. Tačiau, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to nepagrįstai netenkino šio ieškinio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant sprendimo už akių dalį ir priteisiant ieškovei iš atsakovo 19 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 18 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (tinkamu jos vykdymo atveju), nurodyto nutarties 79 pastraipoje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
86. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo pakankamai aktyvus ir nevykdė įstatymo jam nustatytos pareigos ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygų (šiuo atveju – susijusių su tarpininkavimo mokesčio mokėjimu) sąžiningumo aspektu ir atitinkamai taikyti nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų teisines pasekmes. Byloje nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio pripažinus Sutarties bendrąsias sąlygas, numatytas 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.28 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, ir Sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles, ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, taip pat nustačius, kad Sutarties nutraukimo dieną atsakovas neturėjo tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimo, atitinkamai keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria buvo išspręstas tarpininkavimo mokesčio klausimas, atmetant ieškinio reikalavimą dėl 2 387,02 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo iš atsakovo.
87. Byloje konstatavus, kad ieškovė pagal negaliojančiomis ab initio pripažintas Sutarties sąlygas gavo iš atsakovo 49,25 Eur, šią sumą įskaičius į ieškovės naudai iš atsakovo priteistų mokėjimo (pelno) palūkanų sumą, atitinkamai keistina pirmosios instancijos sprendimo už akių dalis, kuria ieškovei buvo priteista 643,87 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, šią sumą sumažinant iki 594,62 Eur.
88. Taip pat keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sumažinant atlygintiną bylinėjimosi išlaidų sumą, atsižvelgiant į atmestą ieškinio reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismui visiškai atmetus ieškinio reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, taip pat sumažinus priteistinų mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, sumą, laikytina, kad ieškinys buvo patenkintas 83,15 proc. (10 499,59 Eur x 100 proc. / 12 627,82 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 402,45 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ((284 Eur žyminio mokesčio + 200 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 83,15 proc.).
89. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 200 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, taip pat įrodymus apie sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (apeliacinio skundo reikalavimus dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmetus, o reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo patenkinus, laikytina, kad buvo patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų), ieškovei iš atsakovės priteistina 107,50 Eur (215 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
patenkinti ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2019 m. rugsėjo 18 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K850416047 bendrąsias sąlygas, numatytas 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.28 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, Sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („4,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos; Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“ ir „Apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.2 p. nustatyta tvarka“), ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, taip pat Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 19 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 586,01 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 1 ct) negrąžinto kredito, 594,62 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 62 ct) palūkanų, 318,96 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų 96 ct) negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.), taip pat 19 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 18 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. – 8 914,14 Eur; 2020 m. rugsėjo 18 d. – 8 795,88 Eur; 2020 m. spalio 18 d. – 8 675,74 Eur, 2020 m. lapkričio 18 d. – 8 553,70 Eur; 2020 m. gruodžio 18 d. – 8 429,73 Eur, 2021 m. sausio 18 d. – 8 303,80 Eur; 2021 m. vasario 18 d. – 8 175,87 Eur; 2021 m. kovo 18 d. – 8 045,92 Eur; 2020 m. balandžio 18 d. – 7 913,91 Eur; 2021 m. gegužės 18 d. – 7 779,81 Eur; 2021 m. birželio 18 d. – 7 643,58 Eur; 2021 m. liepos 18 d. – 7 505,20 Eur; 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 7 364,63 Eur; 2021 m. rugsėjo 18 d. – 7 221,83 Eur; 2021 m. spalio 18 d. – 7 076,77 Eur; 2021 m. lapkričio 18 d. – 6 929,41 Eur; 2021 m. gruodžio 18 d. – 6 779,72 Eur; 2022 m. sausio 18 d. – 6 627,66 Eur; 2022 m. vasario 18 d. – 6 473,19 Eur; 2022 m. kovo 18 d. – 6 316,28 Eur; 2022 m. balandžio 18 d. – 6 156,88 Eur; 2022 m. gegužės 18 d. – 5 994,96 Eur; 2022 m. birželio 18 d. – 5 830,47 Eur; 2022 m. liepos 18 d. – 5 663,38 Eur; 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 5 493,64 Eur; 2022 m. rugsėjo 18 d. – 5 321,22 Eur; 2022 m. spalio 18 d. – 5 146,07 Eur; 2022 m. lapkričio 18 d. – 4 968,14 Eur; 2022 m. gruodžio 18 d. – 4 787,40 Eur; 2023 m. sausio 18 d. – 4 603,79 Eur; 2023 m. vasario 18 d. – 4 417,28 Eur; 2023 m. kovo 18 d. – 4 227,81 Eur; 2023 m. balandžio 18 d. – 4 035,34 Eur; 2023 m. gegužės 18 d. – 3 839,83 Eur; 2023 m. birželio 18 d. – 3 641,22 Eur; 2023 m. liepos 18 d. – 3 439,47 Eur; 2023 m. rugpjūčio 18 d. – 3 234,52 Eur; 2023 m. rugsėjo 18 d. – 3 026,33 Eur; 2023 m. spalio 18 d. – 2 814,84 Eur; 2023 m. lapkričio 18 d. – 2 600 Eur; 2023 m. gruodžio 18 d. – 2 381,76 Eur; 2024 m. sausio 18 d. – 2 160,07 Eur; 2024 m. vasario 18 d. – 1 934,87 Eur; 2024 m. kovo 18 d. – 1 706,10 Eur, 2024 m. balandžio 18 d. – 1 473,71 Eur, 2024 m. gegužės 18 d. – 1 237,64 Eur, 2024 m. birželio 18 d. – 997,83 Eur, 2024 m. liepos 18 d. – 754,22 Eur, 2024 m. rugpjūčio 18 d. – 506,76 Eur, 2024 m. rugsėjo 18 d. – 255,40 Eur), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 499,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 402,45 Eur (keturis šimtus du eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 107,50 Eur (vieną šimtą septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Teisėjos Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė
Laima Ribokaitė