Civilinė byla Nr. 2S-148-613/2018

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01715-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.5.1; 3.5.24; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.4.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 8 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens skolininkės L. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Kęstučio Košio prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo/papildymo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas prašo išspręsti sprendimo – Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-95-733/2016 (Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02268-2015-8) patvirtintos šalių taikos sutarties 4.1. – 4.15. punktų vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą patikslinant vaiko pasiėmimo vietą ir nustatyti konkrečias sprendimo nevykdymo teisines pasekmes skolininkei L. G.. Nurodo, kad bendravimo su vaiku tvarka nėra vykdoma dėl skolininkės kaltės. Per visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį išieškotojas tik vieną kartą yra susitikęs su vaiku ir tik tuo metu, kai kartu susitikime dalyvavo vaiko teisių apsaugos specialistai, antstolio atstovai. Atstovė paaiškino, kad sutartyje šalys nesusitarė vietos, kurioje išieškotojas pasiims vaiką, nes paimant vaiką iš namų skolininkė vaikui daro įtaką, tuo pačiu vaikas dėl šios įtakos atsisako važiuoti su vaiku. Taip pat šalys nėra susitarusios dėl to, kokios bus joms taikomos sprendimo nevykdymo pasekmės, todėl atstovės nuomone tokias pasekmes būtina aiškiai nustatyti. Atstovės nuomone tikslinga būtų, kad skolininkas pasiimtų vaiką iš ugdymo įstaigos, o ne iš namų. Dėl nevykdymo pasekmių, pareiškėjos nuomone tikslinga papildomai įpareigoti skolininkę lankytis su vaiku pas psichologą iki kol vaikas norės bendrauti su tėvu ir skolininkė nebenaudos savo įtakos vaikui dėl bendravimo su tėvu.
2. Išieškotojas bei jo atstovas nurodė, kad nors šalys geruoju susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau skolininkė visaip įtakodama vaiką užkerta kelią išieškotojui bendrauti su vaiku. Skolininkė nurodo, kad vaikas atsisako bendrauti su savo tėvu, šiuo atveju išieškotoju, tokiu būdu, ne dėl savo kaltės išieškotojas ne tik neturi galimybės vykdyti teismo sprendimą, tačiau praranda galimybę bendrauti su vaiku. Išieškotojo nuomone, dėl teismo sprendimo nevykdymo kalta skolininkė, nes ji nesiima jokių žingsnių vykdant geranoriškai teismo sprendimą, bet visaip naudodama savo įtaką vaikui, jį paveikia taip, kad vaikas atsisako vykti pas tėvą. Atstovo nuomone, tikslinga taip sureguliuoti bendravimo su vaiku tvarką, kad teismo sprendimas būtų tinkamai vykdomas. Tikslinga šią sutartį pakoreguoti taip, kad skolininkas galėtų kas antrą savaitgalį penktadieniais pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos, nedalyvaujant skolininkei, kad ji negalėtų vaiką nuteikti taip, kad jis nenorėtų susitikti su tėvu. Mano, kad toks sutarties pakeitimas nėra esminis, todėl pakeistinas.
3. Skolininkė bei jos atstovė nurodė, kad pareiškimas nepagrįstas ir atmestinas. Tiek antstolis, tiek išieškotojas prašo iš esmės pakeisti teismo sprendimą norėdami nustatyti vaiko paėmimo vietą, juo labiau nepagrįstas reikalavimas, kad pasiimant vaiką nedalyvautų skolininkė, nes tokiu būdu vaikui būtų sukeliamas stresas. Skolininkės teigimu pats išieškotojas ne visą laiką, neinformuodamas jos, nesilaikė taikos sutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos, tokiu būdu skolininkei, neatvykus pačiam išieškotojui, nebūdavo galimybės perduoti vaiką išieškotojui ir taip pats išieškotojas neigiamai veikia vaiko psichiką. Skolininkės teigimu, ji sprendimo vykdyti nevengia, o, vaikui nenorint vykti ar bendrauti su tėvu, ji jo priversti tai daryti negali.
4. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė nurodė, kad keisti bendravimo tvarką nėra tikslinga, juo labiau negalima nustatyti tokią vaiko pasiėmimo vietą, kur nedalyvautų skolininkė, nes tai gali neigiamai paveikti vaiko psichiką.           

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą tenkino iš dalies, nustatė vieno mėnesio, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, pereinamąjį laikotarpį, kurio metu skolininkė L. G. kartu su sūnumi L. B. kartą per savaitę bendrauja su psichologu, siekiant paruošti vaiką bendravimui su tėvu S. B., atsižvelgiant į psichologo išvadas, šio bendravimo metu gali dalyvauti ir išieškotojas S. B.; pasibaigus šia nutartimi nustatytam pereinamajam laikotarpiui, nevykdant 2016-03-22 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-95-733/2016 nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nustatyti sprendimo neįvykdymo pasekmės: t. y. kaltai dėl šios nutarties nevykdymo šaliai skirti po 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą, dieną, šiuos pinigus skiriant priešingai šaliai; prašymą dėl vaiko pasiėmimo vietos patikslinimo atmetė.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad išieškotojui su vaiku pagal nustatytą tvarką matytis nepavykdavo, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad skolininkė aktyviais veiksmais, tyčia sąmoningai kiekvienu atveju sutrukdė vaiko tėvui pasimatyti su sūnumi ir taip nevykdė teismo sprendimo (CPK 178 straipsnis).
7. Teismas pažymėjo, kad keičiant vaiko paėmimo vietą iš esmės keičiama šalių susitarimo esmė, todėl esant būtinybei išieškotojas dėl tokios sutarties sąlygos pakeitimo gali kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka ar su šalimi sutarus keisti sutartį bendru sutarimu.
8. Teismas nurodė, kadangi šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė sprendimo neįvykdymo pasekmių, teismas, remiantis CPK 284 straipsniu ,gali tokias pasekmes nustatyti.

3. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo skolininkė (toliau – apeliantė) L. G. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria nustatytas vieno mėnesio, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, pereinamasis laikotarpis, kurio metu L. G. kartu su sūnumi L. B. kartą per savaitę bendrauja su psichologu, siekiant paruošti vaiką bendravimui su tėvu S. B., bei panaikinti nutarties dalį, kurioje nurodyta, kad pasibaigus šia nutartimi nustatytam pereinamajam laikotarpiui, nevykdant 2016-03- 22 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-95-733/2016 nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nustatyti sprendimo neįvykdymo pasekmes: t. y. kaltai dėl šios nutarties nevykdymo šaliai skirti po 30 Eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą, dieną, šiuos pinigus skiriant priešingai šaliai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nurodo, kad nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais terminais, per kuriuos skolininkė įpareigota su sūnumi bendrauti su psichologu. Mano, kad pakeitus nutarties dalį, nurodant, kad skolininkė su vaiku keturis kartus per mėnesį bendrauja su psichologu, būtų reali galimybė keturis kartus per mėnesį su sūnumi apsilankyti pas psichologą ir nepažeisti teismo įpareigojimo.
2. Teismas skundžiamoje nutartyje turėjo nustatytam pereinamajam laikotarpiui sustabdyti 2016 m. kovo 22 d. nutarties vykdymą.
3. Teismas sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, todėl negalėjo būti priimtas, kadangi tokio pobūdžio byloje turėtų būti užtikrintos vaiko teisės ir jo teisėti interesai, o ne nustatomos baudos į ateitį. Konkrečiu atveju teismas visų pirma turėtų įvertinti psichologo išvadas, nustatyti, kad aš aktyviais veiksmais trukdžiau S. B. paimti vaiką pagal nustatytą bendravimo tvarką ir tik tuomet spręsti klausimą dėl baudos skyrimo. Priimtas sprendimas skirti kaltai šaliai baudą yra aiškiai nesavalaikis.
4. Pažymėjo, kad iš skundžiamos nutarties visiškai neaišku, kam konkrečiai (tik skolininkei ar skolininkei ir išieškotojui) teismas nustatė sprendimo neįvykdymo pasekmes.
5. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad skolininkė neleidžia vaikui bendrauti su tėvu, todėl nebuvo pagrindo teismui nustatyti baudos skyrimą.
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Byla nutrauktina.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Kęstutis Košys vykdo Šilutės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2VP-2732-733/2016, išduotą 2016 m. lapkričio 25 d., dėl nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku vykdymo, išieškotojas S. B., skolininkė L. G.. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį, 2017 m. birželio 26 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. S17-15653, kuriame konstatavo, kad taikos sutartimi nustatytos bendravimo su sūnumi L. B. tvarkos nėra laikomasi, dažnu atveju vaikas, jo pasiėmimo iš gyvenamosios vietos metu, yra sutinkamas skolininkės L. G. automobilyje, lauke ir kitose vietose, vaikui būna suplanuota papildoma veikla su motina arba draugais, sukuriama situacija, kai vaikas privalo rinktis, su kuriuo iš tėvų praleis laiką; taikos sutartyje nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka turi būti keistina, koreguojant vaiko pasiėmimo vietą ir aplinkybes; tikslinga nustatyti konkrečias teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes skolininkei L. G.. Antstolis, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 3 dalimi, pareiškimu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo/papildymo prašo išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, patikslinant vaiko pasiėmimo vietą ir nustatant konkrečias teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes skolininkei L. G..
16. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 5 dalis). CPK 771 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles. Tačiau šiuo atveju, teismo sprendimu nustačius tėvo bendravimu su vaiku tvarką, netaikytinos CPK 284 straipsnyje nustatytos taisyklės (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-221-430/2018).
17. CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
18. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, antstolis, nustatęs, kad teismo sprendimas neįvykdytas ar nevykdomas, ir surašęs aktą, jį perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti baudą iki trijų šimtų eurų.  Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi be pagrindo iš anksto pasisakė dėl baudos dydžio ir, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 3 dalimi, nepagrįstai nustatė sprendimo neįvykdymo pasekmes skundžiama nutartimi, kuomet sprendimo neįvykdymo pasekmės yra numatytos įstatymo (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad skolininkė aktyviais veiksmais, tyčia sąmoningai kiekvienu atveju sutrukdė vaiko tėvui pasimatyti su sūnumi ir taip nevykdė teismo sprendimo. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju antstoliui nustačius, kad teismo sprendimas nevykdomas, ir surašius aktą, teismas įvertintų priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas ir spręstų, ar teismo sprendimas yra nevykdomas dėl skolininko tyčinių veiksmų ar neveikimo, ar yra pagrindas skirti baudą ir kokio dydžio baudą reikia skirti konkrečiu nagrinėjamu atveju.
19. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
20. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė pereinamąjį laikotarpį, kurio metu skolininkė L. G. kartu su sūnumi L. B. kartą per savaitę bendrauja su psichologu, siekiant paruošti vaiką bendravimui su tėvu S. B.. Prašymą dėl vaiko pasiėmimo vietos patikslinimo atmetė. Nurodė, kad keičiant vaiko paėmimo vietą iš esmės keičiama šalių susitarimo esmė ir, kad esant būtinybei išieškotojas dėl tokios sutarties sąlygos pakeitimo gali kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka ar su šalimi sutarus keisti sutartį bendru sutarimu.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareikštas reikalavimas yra susijęs su sutarties dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo sąlygų pakeitimu, turėjo atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną vykdymo procesą reglamentuojančių normų tvarka ir pasiūlyti ginčo šalims kreiptis į teismą dėl tokių sąlygų pakeitimo ginčo teisenos tvarka ar šalims sutarus keisti sutartį bendru sutarimu, o pareiškimą priėmus, bylą nutraukti. Be to, pažymėtina, kad CPK nenumato galimybės antstoliui reikalauti pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, kadangi antstoliui Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nustatyta tvarka suteikta teisė vykdyti teismo sprendimus ir antstolis neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo teismo sprendimo vykdymu ir tuo pačiu atstovauti materialiai teismo sprendimo įvykdymu suinteresuotų asmenų. Šiuo atveju CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę gali realizuoti nagrinėjamojoje byloje dalyvaujantys asmenys, kreipiantis į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1847-345/2011).
22. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimą panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byla išspręsta netinkamai, pažeidus procesines teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartis naikintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) civilinę bylą Nr. 2VP-2199-635/2017 (teisminio proceso Nr. 2-43-3-01715-2017-6), užvestą pagal pareiškėjo antstolio Kęstučio Košio prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo/papildymo, nutraukti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                              Giedrė Seselskytė