Civilinė byla Nr. e2S-606-267/2021
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01817-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11.;3.2.8.4.;3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.3.2.5.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 8 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17-322/2021 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams J. Z., M. B., R. Š., M. Š., V. J., M. J., M. D. T., E. K., R. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių būstas“ ir Šiaulių regioniniam valstybės archyvui dėl teisės įgyvendinti savo turtinę teisę naudotis asmenine nuosavybe.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. 2019 m. kovo 19 d. teisme gautas ieškovo ieškinys atsakovams, kuriuo prašė:1) pripažinti ieškovui teisę negyvenamosiose prekybos paskirties patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti paprastąjį remontą, gauti remontą leidžiantį dokumentą (-us) ir atlikti visus kitus veiksmus, būtinus statybą leidžiančiam dokumentui gauti pagal UAB „AJ archi“, juridinio asmens kodas 300500567, parengtą remonto projektą Nr. 08-AJ-18 (PRP) be atsakovų sutikimo (viešo aptarimo); 2) pripažinti ieškovui teisę teikti prašymą organizuoti projekto rengimą dėl žemės sklypo formavimo esamam statiniui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuoti be atsakovų sutikimo (viešo aptarimo). 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi byla buvo sustabdyta iki kol įsiteisės teismo sprendimai Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų civilinėje byloje Nr. e2-925-496/2019 ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose administracinėje byloje Nr. I-233-279/2019. 2021 m. birželio 16 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas bei paskirtas teismo posėdis.
2. 2021 m. liepos 13 d. teismo posėdyje ieškovo atstovas pareiškė, kad ieškovas A. M. ginčo patalpas pardavė ir šiai dienai šioje byloje teisinio intereso nebeturi. Ieškinys buvo kildinamas dėl teisės įgyvendinti savo turtinę teisę naudotis asmenine nuosavybe, tačiau ieškovui nesant patalpų savininku, ši byla neteko prasmės. Ieškovas turėjo teisinį interesą į ieškinio patenkinimą ieškinio pareiškimo metu, tačiau šiuo metu tokio intereso nebeturi, todėl atsisako ieškinio, ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės ieškovui yra žinomos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio yra atsisakoma būtent dėl to, kad ieškovas neteko teisinio intereso, prašoma bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti, tai yra niekam iš nieko bylinėjimosi išlaidų nepriteisinėti.
3. Atsakovų atstovas nurodė, kad liko neišspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio yra būtinas, nes atsisakymas yra sąlygotas teisinio suinteresuotumo praradimu. Ieškovas kreipėsi į teismą, reiškė reikalavimą dėl savo nuosavybės teisių įgyvendinimo, byla buvo sustabdyta, įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad ieškovo vykdoma statyba buvo neteisėta. Bylinėjimosi procese atsakovai patyrė bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas. Byloje yra pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurios sudaro 1512,50 Eur. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios atsirado dėl to, kad ieškovas kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2021 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovo A. M. atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir civilinę bylą Nr. e2-17-322/2021 nutraukė. Įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti A. M. 112,50 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. kovo 18 d. Priteisė iš A. M. 1512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų R. K.. Priteisė iš A. M. valstybei 16,74 Eur pašto išlaidų.
5. Dėl ieškovo inicijuoto teisminio proceso atsakovai patyrė atstovavimo išlaidas (teisinės konsultacijos, dokumentų ekspertavimas, procesinių dokumentų parengimas ir pateikimas teismui, atstovavimas teisme). Atsakovų patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį, o įvertinus, kad atsakovų procesinis elgesys buvo tinkamas, procesinių dokumentų parengimas (byla teisminiam nagrinėjimui buvo ruošiama paruošiamųjų dokumentų būdu) reikalauja specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo, procesiniai dokumentai buvo rengiami ir teikiami teismui laiku, teismas pripažino, kad atsakovų patirtos atstovavimo išlaidos šiame teisminiame procese, kurios sudaro 1512,50 Eur, yra pagrįstos, todėl jas priteisė iš ieškovo. Atstovavimo išlaidas teismas priteisė R. K., kadangi pagal 2021 m. liepos 12 d. pinigų priėmimo kvitą būtent ji sumokėjo 1512,50 Eur atstovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas A. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl visų atsakovės R. K. bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti. Netenkinus šio prašymo, apeliantas prašo iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovei sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Akivaizdu, kad ieškovui, nebesant ginčo patalpų savininku, nei vieno iš pareikštų reikalavimų tolesnis palaikymas ir tolesnis bylos vedimas neįmanomas. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nevertino aplinkybių, dėl kurių ieškovas ieškinio atsisakė.
6.2. Aplinkybės, kad ieškovas būtų netinkamai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis, nekonstatavo ir nutartį priėmęs teismas. Taigi, nėra jokio netinkamo procesinių teisių naudojimosi iš ieškovo pusės.
6.3. Šios bylos nagrinėjimas itin užtruko, kadangi byla buvo sustabdyta iki tol, kol nebus išnagrinėtos dvi kitos bylos. Prašymą dėl šios bylos stabdymo pirmiausia teikė būtent atsakovai, o ne ieškovas.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovo pareikštas ieškinys buvo pagrįstas ir bylą išnagrinėjus turėjo būti patenkintas. Teismų sprendimuose konstatuota, kad ieškovas atliko statybos darbus savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir atsakovų sutikimo, o atsakovų rašytiniai sutikimai tebūtų vienas iš privalomų dokumentų, siekiant įteisinti savavališkos statybos darbus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
7.2. Ieškinio reikalavimų atsisakymas šioje byloje nebuvo sąlygotas atsakovų, atsakovai pareikšto reikalavimo nepatenkino. Byla inicijuota ieškovo, o dėl ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovai patyrė bylinėjimosi išlaidas. Pareikštų reikalavimų atsisakymas savo esme prilygsta bylos išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė. Atskirajame skunde netinkamai interpretuojamas atsakovų atstovo pasisakymas, jog ieškovui perleidus patalpas, eliminuojama reikalavimo teisė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, ieškovui atsiėmus ieškinį ir bylą nutraukus.
10. CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
11. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).
12. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360/2010). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Be to, skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsiėmė ieškinį, yra svarbu nustatyti ieškinio atsiėmimo priežastis, t. y. ar ieškinio atsiėmimas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. 2-104/2013).
13. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl ieškovo inicijuoto teisminio proceso atsakovai patyrė atstovavimo išlaidas, atsakovų procesinis elgesys buvo tinkamas, procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo, procesiniai dokumentai buvo rengiami ir teikiami teismui laiku, todėl sprendė, kad atsakovų patirtos atstovavimo išlaidos šiame teisminiame procese yra pagrįstos ir priteistinos.
14. Atskirasis skundas grindžiamas esminiais argumentais, kad ieškovo pareikštas ieškinys buvo pagrįstas ir bylą išnagrinėjus turėjo būti patenkintas, tačiau bylą nutraukus to jau nebus sužinota. Ieškovas šioje byloje savo procesinėmis teisėmis naudojosi visiškai sąžiningai – laiku teikė procesinius dokumentus, nepraleido ir neprašė atidėti nei vieno byloje paskirto teismo posėdžio, nereiškė jokių prašymų, kurie būtų užvilkinę šios bylos nagrinėjimą. Ieškovo ieškinio atsisakymas įvyko dėl visiškai objektyvių aplinkybių, nes ginčo patalpas ieškovas pardavė ir šioje byloje teisinio intereso nebeturi. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
15. Visų pirma, šioje civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį buvo sprendžiamas ginčas tarp ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esančių prekybos paskirties patalpų savininko, ir atsakovų, kuriems ginčo pastate asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos (butai), dėl ieškovo atliktų ar atliekamų statybos darbų ir jų poveikio atsakovų gyvenamajai aplinkai. Ieškovas prašė pripažinti jam teisę negyvenamosiose prekybos paskirties patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti paprastąjį remontą, gauti remontą leidžiantį dokumentą (-us) ir atlikti visus kitus veiksmus, būtinus statybą leidžiančiam dokumentui gauti pagal UAB „AJ archi“ parengtą remonto projektą Nr. 08-AJ-18 (PRP) be atsakovų sutikimo. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. spalio 1 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-925-496/2019 atmestas ieškovo A. M. ieškinys dėl surašytų privalomųjų nurodymų ir savavališko statybos akto panaikinimo. Šioje byloje konstatuota, jog ieškovas atliko statybos darbus neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, todėl jam surašytas savavališkos statybos aktas. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. Z., R. Š., M. J. ir R. K. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 20-7473-(19.2) „Dėl statybos darbų patalpose (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo ir grąžinimo ištirti skundą, skundas buvo patenkintas. Šioje byloje konstatuota, jog ieškovas atliko statybos darbus savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir atsakovų sutikimo. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad ieškovo pareikštas ieškinys buvo pagrįstas ir bylą išnagrinėjus turėjo būti patenkintas.
16. Antra, vertinant ieškovo atsisakymo nuo ieškinio priežastis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu pažymėtina, kad ieškovo reikalavimų atsisakymas šioje byloje nebuvo nulemtas atsakovų, t. y. tai, kad atsakovai ieškovo pareikštus reikalavimus patenkino. Ieškovo inicijuotas teisminis procesas baigėsi jam atsisakius ieškinio, t. y. pardavus ginčo patalpas ir praradus suinteresuotumą šį procesą tęsti. Atskirajame skunde paties apelianto pripažįstama, kad naujasis patalpų savininkas neturi intereso į patalpų remontą, kuriam leidimo prašė ieškovas, todėl šioje byloje nėra įmanomas ir procesinių teisių perėmimas.
17. Trečia, teismui akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija lėmė tai, kad dėl ieškovo inicijuotos bylos atsakovai patyrė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovų procesinį elgesį tinkamu, o jų patirtas atstovavimo išlaidas pagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo ieškovo teisinio suinteresuotumo praradimo pasekmes perkelti atsakovams.
18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovui atsisakius ieškinio, teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
19. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Teismas atsižvelgia, kad atskirasis skundas atmestas, taip pat į atsiliepimo į atskirąjį skundą esmę, keliamus teisinius klausimus, į procesinio dokumento turinio visumą, į tai, kad atsakovų patirtų išlaidų suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.16. punkte nustatyto dydžio ir sprendžia, kad iš apelianto priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos atsakovų patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 240,00 Eur suma. Atstovavimo išlaidos priteistinos R. K., kadangi pagal 2021 m. rugpjūčio 20 d. pinigų priėmimo kvitą būtent ji sumokėjo atstovui 240,00 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Danutė Burbulienė