Civilinė byla Nr. e2A-1609-577/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23882-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rositos Patackienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkama“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Storent“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arkama“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Storent“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės UAB „Arkama“ 5 734,85 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. lapkričio 7 d. šalių sudarytos bendradarbiavimo sutarties (toliau ir – Sutartis) pagrindu 2019/2020 metais ieškovė atsakovei išnuomojo įrenginius ir/arba inventorių (toliau ir – Įranga), įskaitant du teleskopinius krautuvus, kurie buvo grąžinti ieškovei su trūkumais. 2020 metų gegužės mėnesį atsakovė pranešė ieškovei apie sugedusį teleskopinį krautuvą (neveikė strėlės mechanizmas). Įranga buvo nugabenta į autorizuotą remonto įmonę UAB „Intrac Lietuva“, kuri 2020 m. gegužės 15 d. nustatė, kad gedimas atsirado dėl netinkamo krautuvo naudojimo. Dėl šio krautuvo remonto ieškovei pateikta 4 627,33 Eur dydžio sąskaita faktūra. 2020 m. birželio 29 d. atsakovė grąžino kitą ieškovės jai išnuomotą teleskopinį krautuvą. Paaiškėjo, jog yra įskeltas krautuvo stiklas. Atsakovė savo atsakomybės už išsinuomotos įrangos sugadinimą nepripažino ir nuostolių ieškovei gera valia neatlygino. Ieškovė dėl šios įrangos sugadinimo bei su tuo susijusių papildomų išlaidų iš viso patyrė 5 734,85 Eur dydžio nuostolius. Pasak ieškovės, egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos nuostolių priteisimui iš atsakovės.
2. Atsakovė UAB „Arkama“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais esminiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už teleskopinių krautuvų defektų atsiradimą yra atsakinga atsakovė, kad nurodomi defektai yra būtent tų krautuvų, kurie buvo išnuomoti atsakovei, ar kad jie atsirado iki jų grąžinimo ieškovei.
2.2. Krautuvų priėmimo-perdavimo (išdavimo) bei grąžinimo aktai šalių nėra pasirašyti. 2021 m. lapkričio 30 d. ieškovės naujai pateiktų aktų turinys skiriasi. Šiuose aktuose esantys parašai ties atsakovės tuometinio direktoriaus pavarde, nėra šio asmens parašai.
2.3. Skilęs stiklas - akivaizdus defektas, kuris turėjo būti pastebėtas ir užfiksuotas krautuvo perdavimo metu. Stiklas galėjo skilti transportavimo metu, todėl už tai atsakovė negali būti atsakinga. Iš pateiktų nuotraukų nėra aišku, koks krautuvas jose užfiksuotas, kur tos nuotraukos darytos. Apie tai, kad išvežant techniką stiklas nebuvo įsikilęs, atsakovė pažymėjo ieškovei 2020 m. liepos 17 d. el. laiške.
2.4. Dėl nutrūkusių teleskopinės strėlės išstūmimo grandinių, atsakovė nurodė, kad krautuvo grandinės yra nusidėvinti detalė; nėra pagrindo manyti, kad grandinės gali nutrūkti tik dėl netinkamo krautuvo naudojimo. Krautuvas nebuvo naujas. Grandinės išoriškai nesimato, todėl neaišku, kokios būklės jos buvo tuo metu, kai krautuvas buvo perduotas atsakovei.
2.5. Sutartyje šalys numatė, kokiu momentu turi būti konstatuojami įrangos pažeidimai, t. y. perdavimo metu – tam, kad šalys turėtų galimybę juos konstatuoti bei įvertinti. Ieškovė, kaip įrangos nuoma besiverčiantis asmuo (verslininkas) turi imtis priemonių, kad apžiūra būtų atliekama laiku ir atidžiai. Perdavimo metu nebuvo pasirašyti grąžinimo aktai ir defektacijos aktai. Tai reiškia, kad įrangos perdavimo metu jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Byloje esantys duomenys neįrodo, jog už ieškovės nurodomą defektų atsiradimą (žalą) yra atsakinga atsakovė. Byloje nėra įrodyta atsakovės kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga.
2.6. Ieškovė neįrodė žalos. Ieškovė nurodo, kad ji patyrė 5 734,85 Eur nuostolių, tačiau 1 107,52 Eur nuostolių suma ieškinyje nedetalizuojama. Ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros nepagrindžia nei nuostolių fakto, nei jų dydžio.
2.7. Byloje nepateikta duomenų, jog atsakovė nesilaikė kokių nors reikalavimų, kad krautuvų pažeidimai atsirado ne dėl natūralaus nusidėvėjimo. Ieškovė neįrodė būtinųjų atsakomybės taikymo sąlygų.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BTA Baltic Insurance Company“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad draudimo poliso galiojimo metu pretenzija draudimo bendrovei nėra pateikta. Pažymėjo, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl jai nuosavybės teise priklausančios specialiosios technikos sugadinimo ir dėl jos remonto patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau trečiasis asmuo tokios technikos nėra draudęs ir pagal draudimo sutartį tai nepatenka į draudimo liudijimo Nr. BCAD 038082 nustatyta draudimo objektą. Trečiasis asmuo nelaiko pareikšto reikalavimo draudiminiu įvykiu pagal draudimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Storent“ iš atsakovės UAB „Arkama“ 5 311,26 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 471 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė valstybei iš atsakovės 15,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidų).
5. Teismas, remdamasis Sutarties 8.1 bei 8.2 punktais, padarė išvadą, kad pagal Sutartį atsakovė prisiėmė visišką atsakomybę už įrangos sugadinimą, išskyrus jos normalų nusidėvėjimą.
6. Pasisakydamas dėl teleskopinio krautuvo Manitou MT 1840 100p ST4S1 (toliau ir - Manitou) defekto (neveikė strėlės mechanizmas), teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad teleskopinis krautuvas Manitou atsakovei buvo perduotas geros būklės (apynaujis) ir be trūkumų, kad krautuvas sugedo būdamas atsakovės dispozicijoje, o tiek Manituo gamyklos, tiek ir UAB „Intrac Lietuva“ išvados patvirtina, kad teleskopinio krautuvo gedimo priežastis – neteisingas krautuvo naudojimas. Teismas kritiškai vertino atsakovės pateiktą UAB „Ignera“ atsakymą apie pagrindines priežastis, dėl ko gali nutrūkti grandinės, kadangi minėtame atsakyme nėra kalbama apie ginčo teleskopinį krautuvą. Teismo vertinimu, vien palankia bylos baigtimi suinteresuotų atsakovės liudytojų parodymai negali būti laikomi pakankamai įrodančiais įrangos natūralaus nusidėvėjimo sąlygotą gedimą, byloje esant Manituo gamyklos ir kvalifikuoto serviso atlikto gedimo tyrimo išvadoms, nuotraukoms, ieškovės paaiškinimams ir jos liudytojo parodymams, kurių visuma nusveria atsakovės įrodinėjamą poziciją ir leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad teleskopinis krautuvas Manitou sugedo būtent dėl neteisingo krautuvo naudojimo. Teismas nurodė, kad aptartas įrangos gedimas nelaikytinas normaliu nusidėvėjimu, todėl, remiantis Bendradarbiavimo sutarties 8.1 ir 8.2 punktais, atsakovei tenka pareiga atsakyti už šios įrangos sugadinimą.
7. Pasisakydamas dėl teleskopinio krautuvo JCB 540-170 defekto (skilusio priekinio stiklo), teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovei būtų perduota netinkama, nekokybiška įranga. 2020 m. gegužės 12 d. priėmimo – perdavimo akte MDR0238759, kurią pasirašė atsakovės atstovas, patvirtinama, kad perduodamos įrangos būklė gera, įranga veikianti. Iš pateikto šalių susirašinėjimo bei nuotraukų teismas padarė išvadą, jog teleskopinis krautuvas ieškovei buvo grąžintas su skilusiu priekiniu stiklu; minėtas aplinkybes patvirtino ir ieškovės liudytojas. Atsakovė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės poziciją ir leistų daryti išvadą, kad teleskopinis krautuvas iš atsakovės buvo išvežtas su nesuskaldytu stiklu, jog nuotraukose užfiksuotas ne ginčo krautuvas JCB 540-170 su skilusiu stiklu, nepateikė. Teismas konstatavo, jog už teleskopinio krautuvo defekto - skilusio priekinio stiklo, atsiradimą yra atsakinga būtent atsakovė, todėl remiantis Bendradarbiavimo sutarties 8.1 ir 8.2 punktais, atsakovei tenka pareiga atsakyti už įrangos (krautuvo) sugadinimą.
8. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su ieškovės pozicija, jog šalių sudarytos Sutarties, kuria atsakovė prisiėmė įsipareigojimus įrangą naudoti pagal paskirtį bei išlaikyti ją geros būklės, sąlygų nesilaikymas reiškia, kad atsakovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, todėl, atsižvelgiant į atsakovės Sutartimi prisiimtą pareigą nuomotojai (ieškovei) atlyginti už daikto sugadinimą nepriklausomai nuo gedimo priežasties, išskyrus normalų nusidėvėjimą (kurio, kaip minėta anksčiau, atsakovė neįrodė), atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovei patirtus nuostolius, susijusius su įrangai atliktu remontu.
9. Teismas nurodė, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė faktiškai patyrė 4 627,33 Eur išlaidas, apmokėdama UAB „Intrac Lietuva“ 2020 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 308085 už teleskopinio krautuvo Manitou remontą ir 683,93 Eur išlaidas, apmokėdama UAB „Stokker“ 2020 m. liepos 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AAB474307 už priekinio stiklo krautuvui JCB 540-170, įsigijimą, klijavimą ir remontą. Teismas laikė, kad būtent 5 311,26 Eur sumos dalis laikytina pagrįsta ir įrodyta bei priteistina iš atsakovės kaip žalos atlyginimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovė UAB „Arkama“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme bei atitinkamai perskirstyti pirmos instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Ieškovė turi įrodyti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių kilo žala. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, reikštų reikalavimą įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes.
10.2. Ginčo krautuvas buvo sutaisytas iki bylos iškėlimo teisme, todėl atsakovė neturėjo galimybės pateikti specialistų išvadų dėl konkretaus krautuvo gedimo. Atsakovė, pateikdama UAB „Ignera“ paaiškinimą apie galimas grandinės nutrūkimo priežastis, siekė paneigti ieškovės partnerės UAB „Intrac Lietuva“ parengtą defektacijos aktą, akcentuodama, kad UAB „Intrac Lietuva“ turi suinteresuotumą bylos baigtimi (dėl nuolatinio bendradarbiavimo su ieškove ir dėl to, kad gedimas galėjo būti pačios UAB „Intrac Lietuva“ kaltė dėl neatliktų ar netinkamai atliktų krautuvo privalomų periodinių aptarnavimų arba dėl to, kad UAB „Intrac Lietuva“ neturėtų remonto atlikti savo lėšomis (jei tai būtų garantinis gedimas ar pan.)), o taip pat akcentuodama, kad UAB „Intrac Lietuva“ neanalizavo kitų galimų grandinės nutrūkimo priežasčių). Atsakovė neturėjo galimybės dalyvauti tyrime. Pasak apeliantės, netinkamas naudojimas tėra deklaratyvus teiginys – byloje nėra duomenų, kokį krautuvo naudojimo aprašyme nurodytą punktą atsakovė pažeidė.
10.3. Atsakovės liudytojai neturi jokios suinteresuotumo bylos baigtimi, jie nėra atsakovės darbuotojai. Teismas suteikė pernelyg didelę įrodomąją reikšmę ieškovės pateiktiems įrodymams. Turėjo būti įvertinami visi įrodymai, atsakovės nurodytos aplinkybės, kurios paneigia defektacijos akte nurodytas aplinkybes, o atliekant šį vertinimą taip pat turėjo būti atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą defektacijos aktą vertinti kaip nepatikimą įrodymą ir spręsti, kad defektacijos akto išvados yra nepagrįstos.
10.4. Teismo konstatuota aplinkybė, kad krautuvas atsakovei buvo perduotas geros būklės (apynaujis) ir be trūkumų negali būti laikoma įrodyta, kadangi atsiradęs gedimas – trūkusi strėlės grandinė – išoriškai nesimato (yra paslėpta), taigi perdavimo metu jos trūkumai negalėjo būti matomi.
10.5. Atsakovė nesutinka su išvada, kad teleskopinio krautuvo gedimo priežastis – neteisingas krautuvo naudojimas. Krautuvą naudojant pagal paskirtį, jo grandinės neišvengiamai dėvisi, kadangi joms tenka pagrindinis apkrovimas. Grandinių dėvėjimas negali būti laikomas neteisėtais atsakovės veiksmais.
10.6. Tam, kad būtų nustatyta grandinių nutrūkimo priežastis nepakanka prielaidos, kad tokio pobūdžio gedimai atsiranda dėl neteisingo krautuvo naudojimo. UAB „Ignera“ paaiškino, kad siekiant nustatyti gedimo priežastis, reikia įvertinti daugelį faktorių. Buvo pateikta susisteminta informacija apie dažniausiai pasitaikančias priežastis, kurios lemia pramoninių grandinių gedimus. Šios išvados yra bendrinio pobūdžio, apimančios visų pramoninių grandinių gedimus. Jų nėra pagrindo netaikyti ginčo krautuvui.
10.7. Manituo gamykla rašte ir UAB „Intrac Lietuva“ Defektacijos akte jokių kitų Grandinių nutrūkimo priežasčių neanalizavo, apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kurį teismas priėmė kaip nenuginčijamą išvadą. Minėti dokumentai nėra eksperto išvados, todėl jie neturi didesnės įrodomosios galios, nėra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.
10.8. Iš Manituo gamyklos 2021 m. sausio 19 d. rašto turinio apeliantė sprendžia, kad tyrimas, siekiant nustatyti konkretaus krautuvo gedimo priežastį, nebuvo atliktas. Gamintojas defektų nematė ir nevertino. Rašte net nėra įvardinta, dėl kokio defekto konkrečiai teikiama išvada, apsiribojama abstrakčiais teiginiais, išvada nėra paremta argumentais. Neteisingas įrenginio naudojimas taip pat nėra aiškiai įvardintas. Ieškovė negalėjo nurodyti, kokią instrukcijos nuostatą atsakovė neva pažeidė naudodama krautuvą, kas galėjo lemti grandinių nutrūkimą. Manituo gamyklos raštas, adresuotas UAB „Intrac Lietuva“, buvo parengtas po gedimo sutaisymo, po bylos iškėlimo teisme. UAB „Intrac Lietuva“ Defektacijos akte nurodo, jog iš Manitou gamyklos gautas atsakymas, kad gedimas nėra garantinis, nes jis atsirado dėl neteisingo mašinos naudojimo. Akivaizdu, kad UAB „Intrac Lietuva“ nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Ieškovė negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių ir kokio turinio užklausimą UAB „Intrac Lietuva“ teikė Manituo gamyklai, siekdama gauti 2021 m. sausio 19 d. raštą.
10.9. Pasak apeliantės, galimų gedimo priežasčių pateikimas (nurodant „pavyzdžiui“) negali būti laikomas vienareikšme išvada, kad atsakovė būtent tokius veiksmus ir atliko, ir kad būtent jie lėmė Grandinių nutrūkimą. Išvada, kad Grandinių nutrūkimo priežastis - netinkamas naudojimas, neįvardijant kas konkrečiai sukėlė Grandinių nutrūkimą, net nevertinant kitų galimų Grandinių nutrūkimo priežasčių, negali būti vertinama kaip profesionali ir nešališka. Jis negalėjo būti laikomas patikimu įrodymu byloje.
10.10. Jeigu atsakovė būtų netinkamai naudojusi krautuvą, jis būtų sugedęs iškart, o ne po daugiau nei 8 mėnesių intensyvaus naudojimo. Liudytojas E. G. teigė neva atsakovė nuolat netinkamai naudojo krautuvą, tačiau, jei iš tiesų atsakovė netinkamai naudotų krautuvą ir apie tai ieškovei būtų žinoma, pati ieškovė turėtų pareigą įspėti atsakovę ar atsiimti krautuvą, kad šis nebūtų sugadintas. Liudytojas N. M., kuris dirbo šio krautuvo vairuotoju, paaiškino, kad krautuve yra įdiegta sistema, nustatanti netinkamą krautuvo naudojimą bei automatiškai blokuojanti tolimesnį darbą su krautuvu. Tokios technologijos egzistavimas krautuve paneigia prielaidas apie netinkamą krautuvo naudojimą. Liudytojas T. B. patvirtino niekada nematęs netinkamo krautuvo naudojimo, o taip pat patvirtino, kad E. G. niekada nestebėdavo darbo su krautuvu proceso.
10.11. Instrukcijoje nurodyti privalomi aptarnavimai, susiję su grandinėmis. Ieškovė atsisakė pateikti į bylą periodinių aptarnavimų atlikimą patvirtinančius dokumentus. Daro išvadą, kad šie aptarnavimai nebuvo atlikti, todėl labiau tikėtina, kad grandinių nutrūkimą lėmė ne netinkamas naudojimas, o privalomų techninių aptarnavimų neatlikimas, neužkirtęs kelio grandinių nutrūkimui. Reguliarus techninis aptarnavimus būtų identifikavęs ir netinkamą naudojimą, kadangi būtų matyti tai sąlygoję pažeidimai grandinėse, ašyse ar pan.
10.12. Ieškovė neįrodė, jog grandinių nutrūkimo priežastis yra netinkamas krautuvo naudojimas. Atsakovė pagrindė, kad netinkama techninė priežiūra neužkirto kelio natūraliam grandinių nusidėvėjimui. Tokią poziciją sustiprina ir ankstesnis analogiškas atvejis, kuomet nutrūkusios grandinės sąlygotų gedimo šalinimo išlaidų iš atsakovės nebuvo reikalaujama. Neįrodžius atsakovės kaltės dėl netinkamo krautuvo naudojimo, sprendimo dalis dėl 4 627,33 Eur priteisimo yra nepagrįsta.
10.13. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad krautuvo JCB 540-170 paėmimo iš atsakovės metu krautuvo stiklas buvo skilęs. Ieškovės liudytojo (suinteresuoto bylos baigtimi) parodymai, kad jis kitą dieną po krautuvo grąžinimo matė skilusį stiklą, nepagrindžia, kad stiklas suskilo jam būnant pas atsakovę. To taip pat nepagrindžia krautuvo nuotraukos, kurios buvo darytos po grąžinimo, ieškovės teritorijoje. Liudytojas patvirtino, kad krautuvo perdavimas vyko jam nedalyvaujant, kad krautuvą paėmė bei transportavo į ieškovės teritoriją samdytas trečiasis asmuo. Teismas nevertino liudytojo N. M. parodymų, kuris patvirtino matęs krautuvą, paruoštą perdavimui ir kad jo stiklas nebuvo skilęs, kad būtent jis dirbo su krautuvu ir būtų pastebėjęs skilusį stiklą.
10.14. Stiklo skilimas yra akivaizdus defektas, kuris turėjo būti pastebėtas ir užfiksuotas krautuvo perdavimo metu. Stiklas galėjo skilti transportavimo metu ar jam būnant pas ieškovę. Grąžinimo aktai, defektacijos aktai nebuvo pasirašyti, o tai, apeliantės įsitikinimu, reiškia, kad Įrangos perdavimo metu jokie pažeidimai nebuvo nustatyti.
10.15. Būtent ieškovė turi įrodyti aplinkybę, kad stiklas skilo krautuvui tebebūnant pas atsakovę. Visi įrodymai susiję su laikotarpiu, kai krautuvas jau buvo pas ieškovę. Ieškovės versija paneigta atsakovės liudytojo parodymais bei atsakovo atstovės paaiškinimais. Nėra įrodyta atsakovės kaltė, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir toje dalyje, kurioje yra priteista 683,93 Eur žala.
11. Ieškovė UAB „Storent“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės UAB „Arkama“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, iš atsakovės priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad aplinkybė, jog krautuvas Manitou atsakovei buvo perduotas geros būklės (apynaujis) ir be trūkumų negali būti laikoma įrodyta. Pažymi, kad krautuvo Manitou išdavimas atsakovei užfiksuotas 2019 m. rugsėjo 25 d. priėmimo-perdavimo (išdavimo) aktu Nr. MDR0220893, kurį pasirašė atsakovės atstovas. Perdavimo aktu šalys sutarė, kad perduodama įranga yra geros būklės, veikianti, atsakovė su naudojimosi instrukcijomis susipažino. Remdamasi Sutarties 2.3 punkto nuostatomis, ieškovė teigia, kad krautuvas Manitou atsakovei perduotas sudarant priėmimo-perdavimo aktą, kuris pagal šalių susitarimą galioja ir be šalių parašų. Be to, krautuvas Manitou atsakovei perduotas beveik naujas. Jeigu atsakovei būtų perduotas netinkamos kokybės ar neveikiantis krautuvas, kuris atsakovei reikalingas vykdyti veiklai, ji iškart po krautuvo gavimo ir gedimo paaiškėjimo būtų kreipusis į ieškovę su reikalavimu pašalinti gedimus ar pakeisti įrangą. Atsakovė krautuvu Manitou naudojosi daugiau nei 8 mėnesius. Teismas pagrįstai sprendė, kad perdavimo momentu krautuvas Manitou buvo tinkamai veikiantis.
11.2. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais neva gedimas atsirado dėl natūralaus krautuvo Manitou nusidėvėjimo. Atsakovė neginčija, kad krautuvui Manitou būnant pas atsakovą nutrūko dvi trečiosios teleskopinės strėlės dalies išstūmimo grandinės. Liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas E. G. patvirtino, kad krautuvui būnant pas atsakovę įvyko gedimas, kad atsakovė netinkamai naudojo krautuvą ir būtent dėl to atsirado gedimas. Atsakovės kviestas liudytojas N. M. (buvęs atsakovės darbuotojas) paliudijo, kad naudojantis krautuvu Manitou dažnai įsijungdavo įspėjamieji signalai, reiškiantys, kad krautuvas Manitou naudotas netinkamai. Ieškovės teigimu, tai reiškia, kad krautuvas būdavo naudojamas ties neleistina riba. E. G. paliudijo, kad prie 1406 motovalandų grandinė negalėjo nusidėvėti, išdilti. Netinkamo krautuvo naudojimo nepaneigia atsakovės kliento atstovo T. B. liudijimas, kadangi jis patvirtino, kad su krautuvu Manitou nedirba, jo nesinaudoja, nėra šio klausimo specialistas, be to paliudijo, kad dabar pakrovimui naudojama kitokia technika, kas reiškia, jog atsakovė pripažino netinkamai naudojusi krautuvą Manitou. Gedimo priežasties nepaneigia ankstesnis atvejis, kai panašiai buvo sugedęs kitas atsakovės naudojamas krautuvas. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė remonto išlaidų tuomet nereikalavo, nes laikė, kad tai natūralus nusidėvėjimas. Apeliacinio skundo teiginiai, kad gedimas atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo atmestini kaip nepagrįsti.
11.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog krautuvo Manitou gedimą lėmė privalomų techninių aptarnavimų neatlikimas. Tiek ieškovės, tiek atsakovės kviesti liudytojai patvirtino, kad profilaktiniai aptarnavimai buvo atliekami. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad gedimas atsirado ne dėl netinkamo atsakovės naudojimo, bet dėl kitų priežasčių.
11.4. Atsakovės teiginiai neva grąžinant krautuvą JCB ieškovei priekinis jo stiklas nebuvo suskilęs, nepagrįsti. Suskilęs krautuvo JCB priekinis stiklas užfiksuotas ir patvirtintas byloje pateiktais dokumentais: (i) krautuvo JCB išdavimo ir grąžinimo metu darytos nuotraukos; (ii) 2020 m. birželio 29 d. (krautuvo grąžinimo dieną) sudarytas priėmimo-perdavimo (grąžinimo) aktas Nr. MRR0255468, kuriame užfiksuota, kad Krautuvas JCB buvo grąžintas su defektais; (iii) susirašinėjimas el. paštu, kuriuo ieškovė 2020 m. birželio 30 d. kreipėsi į atsakovę dėl suskilusio krautuvo stiklo; (iv) 2020 m. liepos 20 d. PVM sąskaita faktūra, išrašyta už krautuvo JCB remontą dėl suskilusio priekinio stiklo; (v) 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra, išrašyta atsakovei už suskilusį krautuvo stiklą. Ieškovo darbuotojas E. G. paliudijo, kad atsakovė krautuvą grąžino su suskilusiu priekiniu stiklu. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Atsakovės apeliaciniame skunde pateikiami teiginiai, kad ieškovei atidavė krautuvą JSB su sveiku stiklu, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė nuostolių atlyginimą dėl krautuvo JCB sugadinimo – susikilusio priekinio stiklo.
11.5. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir tinkamai vertino įrodymus. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas bei Lietuvos teismų praktikos išaiškinimus, būtent atsakovė, nesutikdama su civilinėje byloje pateiktu ieškovės reikalavimu dėl nuostolių atlyginimą, turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovė neturi pareigos atlyginti nuostolius ieškovei. Apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies patenkino ieškovės ieškinį dėl nuostolių už išnuomotos įrangos sugadinimą atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje nustatyta, kad šalys – ieškovė UAB „Storent“ (nuomotoja) ir atsakovė UAB „Arkama“ (nuomininkė) - 2018 m. lapkričio 7 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. CON12612, pagal kurią ieškovė perduoda, o atsakovė priima atlygintinam naudojimui (nuomai) ieškovei priklausančius ir/arba valdomus įrenginius ir/arba inventorių, taip pat teikia papildomas įrangos transportavimo, montavimo, demontavimo ir kitas su įrangos naudojimu susijusias paslaugas pagal sutarties sąlygas. Priėmimo – perdavimo (išdavimo) aktai Nr. MDR0220893 ir Nr. MDR0238759 patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. Sutarties pagrindu atsakovei buvo perduotas ginčo teleskopinis krautuvas Manitou MT 1840, gamyklinis numeris MAN00000V01012343, ir 2020 m. gegužės 12 d. Sutarties pagrindu atsakovei buvo perduotas teleskopinis krautuvas JCB 540-170, gamyklinis numeris PER-JCB5AFYNP02177544. Priėmimo – perdavimo aktuose nurodyta, kad įranga yra geros būklės, veikianti, su naudojimo instrukcijomis nuomininkė susipažino. 2020 metų gegužės mėnesį atsakovė pranešė ieškovei apie sugedusį teleskopinį krautuvą Manitou MT 1840 (neveikė strėlės mechanizmas). Ieškovės mechanikams nuvykus į atsakovės objektą nepavyko tiksliai nustatyti/pašalinti minėto teleskopinio krautuvo gedimo, todėl jis buvo nugabentas į autorizuotą remonto įmonę UAB „INTRAC Lietuva“, kuri 2020 m. birželio 10 d. defektacijos aktu nustatė, kad nutrūko dvi trečiosios teleskopinės strėlės dalies išstūmimo grandinės, o jų detalės mechaniškai trukdė susitraukti visai teleskopinei strėlei. Dėl to buvo nutrauktos keturios hidraulinės žarnos ir sulenktas žarnų bloko laikiklis; taip pat pastebėtas nulenktas atgal pagal mašinos važiavimo kryptį šakių papildomas rėmas. Akte nurodyta, kad tokio pobūdžio gedimai atsiranda dėl mašinos neteisingo krautuvo naudojimo, pavyzdžiui, mašinai susidūrus su kroviniu ar kliūtimi, kai mašinos strėlė yra išstumta, arba stumiant krovinį krautuvui važiuojant su išstumta mašinos strėle. 2020 m. birželio 29 d. atsakovė grąžino ieškovei išnuomotą teleskopinį krautuvą JCB 540-170, tačiau paaiškėjo, jog krautuvo priekinis stiklas yra įskilęs. Ieškovė atsakovei 2020 m. liepos 31 d. išrašė 4 879,94 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą INV0347684 ir 854,91 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą INV0347611 už krautuvų remonto išlaidas. Atsakovei šių išlaidų nepadengus, ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovė dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieškinys patenkintas, pateikė apeliacinį skundą.
15. Teisėjų kolegija pažymi, pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Šie reikalavimai susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis).
16. Įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių
17. Pasak apeliantės, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
18. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindus.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis).
20. Sutarties 8.1. punktu šalys susitarė, kad jeigu įranga perduota tinkamos kokybės ir neturi paslėptų trūkumų, nuomininkas yra visiškai atsakingas už visus įrangos sugadinimus, atsiradusius įrangos nuomos laikotarpiu, nepriklausomai nuo nuomininko kaltės, neskaitant natūralaus nusidėvėjimo. 8.2 punkte taip pat nustatyta, kad nuomininkas yra visiškai atsakingas už įrangos sugadinimą, jeigu gedimas nėra įtakotas natūralaus nusidėvėjimo, netekimą arba vagystę, jeigu bet kuris iš šių įvykių įvyko įrangos nuomos metu, nepriklausomai nuo nuomininko kaltės.
21. Taigi tiek įstatymo, tiek sutarties nuostatos nustato įrodinėjimo specifiką – būtent nuomininkas turi įrodyti, kad daikto būklė pablogėjo ne dėl jo kaltės.
22. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktą ir jame nurodytą praktiką). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009 ir kt.). Pagal kasacinio teismo doktrinoje suformuotas ir išplėtotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, vertinant įrodymus iš teismo nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dėl teleskopinio krautuvo strėlės
23. Apeliantė nesutinka su teismo konstatuota aplinkybe, jog krautuvas Manitou atsakovei buvo perduotas geros būklės ir be trūkumų; mano, kad ši aplinkybė negali būti įrodyta, kadangi atsiradęs gedimas (trūkusi strėlės grandinė) – išoriškai nesimato.
24. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai atsakovės pozicijai. Apeliantė neneigia, kad išsinuomotą krautuvą Manitou naudojo 8 mėnesius. Taigi vien ši aplinkybė, nesant objektyvių duomenų apie galimus krautuvo trūkumus jo perdavimo metu, nesudaro pagrindo abejoti minėta teismo išvada. Duomenų, kad apeliantė, perėmusi krautuvą, kreipėsi dėl netinkamo įrangos veikimo, byloje nepateikta. Kita vertus, apeliantė nepaneigė kitų teismo nustatytų aplinkybių, kuriomis teismas rėmėsi, darydamas išvadą apie krautuvo būklę perdavimo atsakovei metu (tai, kad krautuvas perduotas beveik naujas, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. priėmimo-perdavimo akte patvirtinta, jog perduodamos įrangos būklė gera, įranga veikianti).
25. Taip pat atsakovė nesutinka, kad šio krautuvo gedimo priežastis – neteisingas naudojimas. Pasak apeliantės, krautuvą naudojant pagal paskirtį (atliekant krovimo darbus) jo grandinės neišvengiamai dėvisi ir tai negali būti laikoma atsakovės neteisėtais veiksmais.
26. Teisėjų kolegija, nors ir sutinka, kad bendro pobūdžio teiginys apie naudojamos įrangos detalių nusidėvėjimą yra teisingos, tačiau jo nepakanka byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visumai paneigti, t. y. spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju grandinės dėl atitinkančio reikalavimus naudojimo nusidėvėjo (galėjo nusidėvėti) tiek, kad sąlygotų krautuvo gedimą. Teiginių, kad teleskopinis krautuvas intensyviai naudojamas daugiau nei 8 mėnesius, negalėjo nesusidėvėti, apeliantė nepagrindė objektyviais duomenimis. Kaip minėta, kiekviena ginčo šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindus (CPK 178 straipsnis). Ieškovė, siekdama pagrįsti ieškinyje išdėstytą poziciją, kad gedimas atsirado dėl netinkamo krautuvo naudojimo, pateikė tiek defektacijos aktą, tiek gamintojo raštą, kitus įrodymus. Atsakovė, nesutikdama su tokiu ieškovės teiginiu, bei siekdama įrodyti savo nurodytas aplinkybes apie (bent galimą) natūralų grandinių nusidėvėjimą (atsižvelgiant į krautuvo naudojimo laiką bei kitus žinomus kriterijus), ar kitas priežastis, galėjusias lemti jų trūkimą, jas ir turėjo pagrįsti konkrečiais įrodymais.
27. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovės į bylą pateiktą UAB „Ignera“ atsakymą apie pagrindines priežastis, dėl ko gali nutrūkti grandinės, kadangi minėtame atsakyme nėra kalbama apie konkretų ginčo teleskopinį krautuvą Manitou. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, jog ji neturėjo galimybės pateikti specialistų išvadų dėl konkretaus krautuvo gedimo, nes ginčo krautuvas jau buvo sutaisytas iki bylos iškėlimo teisme. Tačiau tokie argumentai ne visiškai pagrįsti. Pažymėtina, kad byloje esančiame UAB „Intrac Lietuva“ Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. 2000033622 yra krautuvo nuotraukos, kuriame atsispindi gedimai. Gedimo pobūdis bei kitos reikšmingos aplinkybės užfiksuotos ir 2020 m. birželio 10 d. defektacijos akte. Apeliantė objektyviais duomenimis nepagrindė, jog specialistai negalėtų nustatyti bent tikėtinos krautuvo gedimą lėmusios priežasties pagal byloje esančią medžiagą, įskaitant minėtas nuotraukas. Teikdama užklausą UAB „Ignera“ dėl grandinės nutrūkimo galimų priežasčių atsakovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių, turimų dokumentų neteikė. Taigi teismas pagrįstai kritiškai vertino minėtą UAB „Ignera“ atsakymą.
28. Be to, atsižvelgiant į šios nutarties 19-20 punktuose paminėtas teisės normas bei sutarties nuostatas dėl nuomininko atsakomybės, atsakovės pasyvus elgesys po jai suteiktos informacijos apie atliktą remontą bei atlygintinus nuostolius, nelaikytinas atidžiu bei rūpestingu. Duomenų, kad atsakovė kreipėsi į atsakovę ar servisą dėl sugadintų detalių pateikimo, siekiant jas ištirti ar pan., nepateikta.
29. Apeliantės samprotavimai, kad nesant išsamaus kitų grandinės nutrūkimo priežasčių atmetimo tyrimo, UAB „Intrac Lietuva“ išvada apie atsakovės neteisėtus veiksmus vertintina kritiškai, nepagrįsti. Apeliantė nenurodė, kuo grindžia teiginį, kad tyrimas turi būti atliekamas jos nurodytu metodu.
30. Apeliantė nurodo, kad neteisingas įrenginio naudojimas Manituo gamyklos 2021 m. sausio 19 d. rašte nėra aiškiai įvardintas, apsiribojama abstrakčia formuluote, kad laikant ištiestą strėlę, buvo atliekami neleistini veiksmai. Apeliantė pabrėžia, jog neaišku, kokie konkrečiai veiksmai yra neleistini, kaip atsakovei reikėjo žinoti, kokių veiksmų jis atlikti negali.
31. Pažymėtina, kad nors apeliantės nurodytoje Manituo pažymoje neatskleistas pateiktų išvadų pagrindas (informacijos nustatymo šaltinis), tačiau ši pažyma taip pat vertintina byloje esančių įrodymų visumos kontekste. Kaip ir nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. G. patvirtino, kad jis matė, kaip su tuo ir kitais krautuvais buvo stumiamos supakuotos lentos, o padėjus lentas ant grindų buvo traukiama strėlė atgal; lentos užspausdavo strėlę. Reikalauti, kad ieškovė įrodytų, kokį konkretų veiksmą atliko atsakovė grandinės trūkimo metu, yra neprotinga, kadangi įranga gedimo metu buvo atsakovės dispozicijoje. Dėl šios priežasties teismo sprendimo išvadų teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui neturi įtakos ir apeliantės argumentai, kad UAB „Intrac Lietuva“ 2020 m. birželio 10 d. defektacijos akte nurodyti neteisingo krautuvo naudojimo pavyzdžiai, o ne konkretus gedimą lėmęs veiksmas.
32. Atsižvelgiant į pacituotas Sutarties nuostatas, nesant duomenų, kad atsakovei perduota įranga buvo su paslėptais trūkumais ar kad gedimas įvyko dėl natūralaus įrangos (grandinės) nusidėvėjimo, konkretus atsakovės atliktas veiksmas atsakovės atsakomybės taikymui ir ginčo išsprendimui net neturi lemiamos reikšmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė ieškovės pozicijai, jog šalių sudarytos Sutarties, kuria atsakovė prisiėmė įsipareigojimus įrangą naudoti pagal paskirtį bei išlaikyti ją geros būklės, sąlygų nesilaikymas reiškia, kad atsakovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, todėl, atsižvelgiant į atsakovės Sutartimi prisiimtą pareigą nuomotojai (ieškovei) atlyginti už daikto sugadinimą nepriklausomai nuo gedimo priežasties, išskyrus normalų nusidėvėjimą, atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovei patirtus nuostolius, susijusius su įrangai atliktu remontu.
33. Atsakovės teigimu, UAB „Intrac Lietuva“, kuri vertino defektų kilmę, nėra nešališkas subjektas. Mano, jog gamintojui bei oficialiam atstovui naudingiau teigti, kad gedimas nėra garantinis bei išrašyti sąskaitą užsakovui už remonto darbus, siekiant, jog ieškovė šias sumas išsireikalautų iš atsakovės. Visų pirma, aplinkybė, kad defektus nustatė įmonė, kuri yra gamintojo atstovė, savaime nereiškia jos pateiktų išvadų subjektyvumo bei neteisingumo, siekio išvengti garantinio remonto atlikimo. Kaip minėta, byloje įrodymų, paneigiančių šias išvadas nėra. Aplinkybė, kad už ankstesnį (kitos įrangos) gedimą ieškovė remonto išlaidų nereikalavo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai pat paneigia minėtus atsakovės teiginius. Įvertinus išdėstytą, apeliantės argumentai, kad Defektinis aktas negalėjo būti laikomas patikimu įrodymu, atmestini.
34. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde paminėtame ieškovės 2020 m. liepos 10 d. laiške nėra nurodyta, kad ieškovė laikė, jog kito teleskopinio krautuvo gedimo priežastis – natūralus susidėvėjimas. Priešingai, jame pabrėžta, kad po pirmojo teleskopo remonto ieškovė buvo informavusi, kad tokius darbus atliekant yra gadinama technika, ir kad sugadinimo atveju bus išrašoma sąskaita už remontą. Kita vertus, aplinkybės dėl kito krautuvo gedimo nėra šios bylos dalykas, todėl plačiau neanalizuotinos. Faktas, jog apmokėjimo už kito krautuvo gedimą ieškovė iš atsakovės nereikalavo, savaime neįrodo, nei, kad ieškovė pripažino natūralų įrangos nusidėvėjimą, nei kad šio įvykio (gedimo) aplinkybės yra analogiškos.
35. Apeliantė nurodo, jog labiau tikėtina, kad grandinių nutrūkimą lėmė ne netinkamas naudojimas, o privalomų techninių aptarnavimų neatlikimas, neužkirtęs kelio grandinių nutrūkimui. Akcentuoja, kad atsakovės reikalautų periodinių aptarnavimų atlikimą patvirtinančių dokumentų ieškovė nepateikė. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės argumentų, susijusių su privalomų techninių aptarnavimų atlikimu, atkreipia dėmesį, jog pačios atsakovės kviestas liudytojas (buvęs darbuotojas) N. M. patvirtino, kad Storent atstovai pagal motovalandas darydavo aptarnavimus, prieš tai suderinę laiką. Atsakovas nekelia abejonių šio liudytojo parodymų patikimumu. Taigi apeliantės teiginiai, kad gedimas galėjo atsirasti dėl neatlikto techninio aptarnavimo atmestini kaip nepagrįsti.
36. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių dėl sugadinto krautuvo Manitou, priteisimo, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar padarė neteisingas išvadas.
Dėl skilusio krautuvo stiklo
37. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad krautuvo JCB 540-170 paėmimo iš atsakovės metu, krautuvo stiklas buvo skilęs. Teigia, kad perdavimo metu nebuvo pasirašyti nei grąžinimo, nei defektacijos aktai.
38. Kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, pagal Sutarties 2.2 punktą, nuomos termino pabaigoje nuomininkas grąžina įrangą atgal nuomotojui šalims pasirašant įrangos priėmimo-perdavimo (grąžinimo) aktą. Sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad dieną, kai įranga perduodama (grąžinama) nuomotojui, nuomininkas privalo pasirašyti Sutarties 2.2 punkte nustatytą priėmimo-perdavimo (grąžinimo) aktą, priešingu atveju nuomotojas turi teisę vienašališkai įforminti atitinkamą priėmimo-perdavimo (grąžinimo) aktą ir jis yra pagal nutylėjimą pripažįstamas nuomininko su visomis galimomis teisinėmis pasekmėmis. Sutarties 2.1. ir 2.2 punktuose nustatyti įrangos priėmimo-perdavimo aktai reikalingi dėl atsakomybės už įrangos pažeidimą, vagystę, sunaikinimą ir kitos rizikos perdavimo iš vienos sutarties šalies kitai.
39. Taigi pagal sutarties nuostatas, grąžinimo aktas surašomas dieną, kuomet įranga grąžinama (tikslus grąžinimo įforminimo laikas nenurodytas). Be to, sutartyje akcentuota būtent atsakovės (nuomininko) pareiga pasirašyti tokį aktą. Apeliantė žinojo (turėjo žinoti), kad pagal sutarties nuostatas, jai nepasirašius grąžinimo akto, nuomotojas turi teisę vienašališkai įforminti atitinkamą priėmimo-perdavimo (grąžinimo) aktą ir jis yra pagal nutylėjimą pripažįstamas nuomininko su visomis galimomis teisinėmis pasekmėmis. Akcentuodama ieškovės, kaip nuoma besiverčiančio asmens statusą, apeliantė teigia, jog ji turėjo imtis priemonių, kad pažeidimai būtų užfiksuoti prieš išsivežant įrangą. Tačiau atsižvelgiant tiek į sutarties nuostatas, tiek į nuomos santykius reguliuojančias normas (dėl nuostolių atlyginimo už išsinuomoto daikto pabloginimą), teisėjų kolegijos nuomone, būtent atsakovė, siekdama įrodyti, kad grąžino tinkamos būklės daiktą, būdama atidi bei rūpestinga, turėjo pasirūpinti perdavimo įforminimu.
40. Ieškovė 2020 m. birželio 30 d., 8.03 val. el. laišku informavo atsakovę, kad iš jos grįžo teleskopinis krautuvas su suskaldytu priekiniu stiklu, pridėjo krautuvo nuotraukas, darytas jo išdavimo bei grąžinimo dieną; laiške atsispindi ir vidinis ieškovės darbuotojų susirašinėjimas 2020 m. birželio 29 d. (t. y. krautuvo grąžinimo dieną), kuriame yra informacija apie ginčo (kliento UAB „Arkama“) teleskopinio krautuvo suskaldytą priekinį stiklą.
41. Apeliantė pažymi, kad teismas nevertino liudytojo N. M. parodymų, kuris, paruoštą perdavimui ir kad jo stiklas nebuvo įskilęs. Pažymėtina, kad nors apeliantė teigia, kad šis liudytojas neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, nes jis yra buvęs darbuotojas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog būtent jis dirbo su krautuvu, kelia abejonių jo parodymų objektyvumu. Minėta, kad įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Nesant įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad krautuvas iš atsakovės buvo išvežtas su nesuskaldytu stiklu, kad nuotraukose užfiksuotas ne ginčo krautuvas, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo sutarties nuostatomis, pagrįstai sprendė, kad už teleskopinio krautuvo JCB 540-170 defekto – skilusio priekinio stiklo – atsiradimą yra atsakinga būtent atsakovė.
42. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas suteikė pernelyg didelę įrodomąją reikšmę ieškovės pateiktiems įrodymams, jų nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, kurie paneigia ieškovės iškeltas versijas, kontekste. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, taip pat motyvavo, kodėl atitinkamus įrodymus vertino kritiškai. Vien tai, jog teismas, priimdamas sprendimą, įrodymus byloje vertino ne atsakovės naudai, savaime nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo (CPK 185 straipsnis).
43. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumo bei teisėtumo vertinimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.
44. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, iš jos ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
46. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 2 507,36 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2022 m. gegužės 31 d. sąskaita faktūra COB Nr. 12674 išrašyta už civilinės bylos medžiagos ir informacijos analizę, prašymo prijungti prie bylos kortelės, atsiliepimo į apeliacinį skundą bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą ir pateikimą teismui. Taip pat pažymėta, kad išlaidos advokato pagalbai byloje yra 2 410,93 Eur, o tiesioginės išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu – 96,43 Eur. Su prašymu pateikta ieškovei 2022 m. gegužės 31 d. išrašyta advokatų profesinės bendrijos Norkus ir partneriai COBALT 2 507,36 Eur sumos PVM sąskaita faktūra COB Nr. 12674, taip pat 2022 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis šios sąskaitos apmokėjimą.
47. Atsakovė prašo netenkinti ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų. Mano, kad prašomos priteisti išlaidos yra ne tik nepagrįstai didelės (ypatingai atsižvelgiant į ginčo sumą bei faktą, kad ieškovė buvo atstovaujama advokato pirmosios instancijos teisme) bei viršijančios rekomendacijose nurodomą maksimalią galimą priteisti sumą už atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau jos taip pat nėra pagrįstos ir galimai netgi nėra susijusios su nagrinėjamoje byloje suteiktomis teisinėmis paslaugomis.
48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad PVM sąskaitoje faktūroje nedetalizuota, už kokias konkrečiai teisines paslaugas ji išrašyta, į tai, kad prašoma priteisti bendra suma viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 183,09 Eur (paslauga apmokėta 2022 m. birželio 27 d.)), taip pat į tai, jog kilęs ginčas nėra sudėtingas, sprendžia, jog egzistuoja pagrindas sumažinti priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydį ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės (apeliantės) UAB „Arkama“ (j. a. k. 302524570) ieškovei UAB „Storent“ (j. a. k. 302251303) 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rūta Burdulienė
Jadvyga Mardosevič
Rosita Patackienė