Civilinė byla Nr. e2A-956-1051/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01056-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos : 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.4; 3.3.1.21; 3.4.1.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleksandro Rusako, Irenos Stasiūnienės, Irmos Valiuškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. M. C. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui B. M. C. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, ir atsakovo B. M. C. T. priešieškinį ieškovei S. Č. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė S. Č. ieškiniu prašė: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko J. D. Č. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. Č.; 2) priteisti iš atsakovo B. M. C. T. išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. D. Č. T. po 700 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; 3) nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. Č.; 4) nustatyti atsakovo B. M. C. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, nurodytą ieškinio 4.1.–4.16. papunkčiuose; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovei ir atsakovui nesudarius santuokos, (duomenys neskelbtini) Lietuvoje gimė sūnus J. D. Č. T. Po vaiko gimimo atsakovas prie vaiko ugdymo ir priežiūros neprisidėjo, gyvena atskirai nuo ieškovės. Tam, kad šalių mažametis sūnus turėtų galimybę pabendrauti su tėvu, 2023 m. rugpjūčio mėn. ieškovė nusprendė kartu su vaiku aplankyti atsakovą (duomenys neskelbtini). Nuvykus į (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovo kilo nesutarimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo. Atsakovas reikalavo duoti jam (duomenys neskelbtini) mėnesių kūdikį nuvežti supažindinti su savo šeima, tačiau kategoriškai nesutiko, kad kartu važiuotų ieškovė. Nurodė, kad šalių sūnus nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, kuri juo rūpinasi ir išlaiko. Ieškovė turi gyvenamąją vietą, gauna stabilias pajamas, taip pat užsiima individualia veikla.

3.       Atsakovas B. M. C. T. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakovu bendro gyvenimo nevedė, tačiau atsakovas visada rūpinosi tiek ieškove, sužinojęs, jog ji laukiasi, tiek sūnumi po jo gimimo. Atsakovas (duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvą, kad galėtų dalyvauti gimstant sūnui, pasirūpino, kad ieškovei ir ką tik gimusiam sūnui būtų išskirta privati palata, gimdymo namuose gimus sūnui buvo kartu su ieškove. Atsakovas prieš 2023 m. gegužės 28 d. išskrisdamas į (duomenys neskelbtini), pasirūpino vaikui reikalingais daiktais, nupirko sauskelnių, drabužėlių, kremų. Atsakovas būdamas (duomenys neskelbtini), nuolat bendravo su ieškove per „Whats up“ vaizdo įrašais, žinutėmis. 2023 m. liepos 3 d. atsakovas vėl atvyko į Lietuvą aplankyti ieškovės su sūnumi, apsistojo pas ieškovę. Išvyko atgal į (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 7 d.. 2023 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas vėl atvyko į Lietuvą, kad kaip ir buvo sutarta su ieškove, visi trys grįžtų atgal į (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas kartu su ieškove ir sūnumi grįžo į (duomenys neskelbtini). Šalių sūnus buvo įregistruotas kaip (duomenys neskelbtini) pilietis. Grįžus į (duomenys neskelbtini), ieškovė su sūnumi apsistojo savo namuose. Atsakovas kiek galėdamas dažniau lankė ieškovę ir sūnų, rūpinosi, kad sūnus būtų registruotas sveikatos įstaigoje ir tikrinama jo sveikata. Gyvenant (duomenys neskelbtini), atsakovas su ieškove bandė tartis dėl aiškiai nustatytų bendravimo su vaiku taisyklių ir kitų klausimų, tačiau ieškovė nesutiko su jokiais atsakovo pasiūlymais. Nurodė, kad atsakovas sutiktų, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, jei ieškovė grįžtų ir grąžintų gyventi sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Tik tokiu atveju būtų užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tėvu ir atsakovo teisė bendrauti su sūnumi. Tačiau nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, ieškovei gyvenant Lietuvoje.

4.       Atsakovas B. M. C. T. priešieškiniu prašė: 1) nepilnamečio J. D. Č. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove S. Č.; 2) priteisti iš atsakovo B. M. C. T. nepilnamečio J. D. Č. T. išlaikymui 310 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 3) nustatyti atsakovo B. M. C. T. bendravimo su nepilnamečiu J. D. Č. T. tvarką, nurodytą priešieškinio 3.1. –3.14. papunkčiuose; 4) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodė, kad šalių mažametis sūnus gyvena su ieškove. Atsakovas, atliepdamas vaiko interesus turėti stabilią aplinką, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Taip pat prašoma nustatyti bendravimo tvarką, užtikrinančią atsakovo pakankamą bendravimą su sūnumi.

6.       Ieškovė S. Č. atsiliepimu į priešieškinį prašė: 1) priešieškinį atmesti, o ieškinį tenkinti; 2) priteisti iš atsakovo vaiko J. D. Č. T. išlaikymui po 700 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė niekada neribojo atsakovo bendravimo su jų sūnumi, ir neketina riboti ateityje, tačiau esminis nesutarimas kilo dėl to, ar atsakovas, su vaiku praleidęs vos kelias savaites, gali atskirti nuo motinos (duomenys neskelbtini) mėnesių amžiaus kūdikį, ir vežtis į vaikui nepažįstamą aplinką, ir tuo pačiu uždrausti kūdikio motinai vykti kartu. Atsiliepimo į priešieškinį pateikimo metu vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau dėl atsakovo sprendimo nebendrauti su vaiku jokiais būdais, nėra užmegztas pakankamas vaiko ir tėvo ryšys, ir tai sąlygota ne ieškovės kokio nors tariamo ribojimo. Ieškovė nesutiko su atsakovo reikalavimu kas tris mėnesius atskirti vaiką nuo mamos ir išvežti į užsienio valstybę. Pažymėjo, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku vaiko įprastoje aplinkoje, jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kartu su motina, kol bus užmegztas pakankamai stiprus tėvo ir vaiko ryšys. Atsakovas atsisako bendrauti su vaiku, paskutinį kartą su vaiku matėsi kai vaikui buvo (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Atsakovas nekalba lietuviškai, o šalių vaikas nekalba (duomenys neskelbtini). Ieškovė sutiktų, kad atsakovas bendrautų su vaiku ir lankytų jį vaikui įprastoje aplinkoje, t. y. Lietuvoje, vaiko namuose, su vaikui įprastų asmenų – motinos ar senelių priežiūra, procesą stebint vaiko teisių apsaugos specialistams, kol palaipsniui bus užmegztas pakankamai stiprus vaiko ir tėvo ryšys bei bus įsitikinta, kad atsakovo buvimas su vaiku ilgesnį laiką be motinos ar kitų pažįstamų artimųjų priežiūros nepakenks vaiko interesams. Ieškovė neprieštarauja atsakovo bendravimui su vaiku nuotoliniu būdu, kai šalių mažametis sūnus galės telefonu ar kompiuteriu naudotis savarankiškai, vaizdo pokalbiams trunkant iki 1-2 valandų pagal amžių, o pokalbių telefonu trukmės neribojant, tačiau netrukdant vaiko dienotvarkei ir tik tada, kai pats vaikas sutinka. Prieštarauja atsakovo išvykimui su vaiku iš Lietuvos. Jei vaiko kelionės į (duomenys neskelbtini) organizuojamos atsakovo pageidavimu, tokias keliones turi finansuoti tik jis pats, o vaikui negalint keliauti vienam, atsakovas turėtų padengti ir visas ieškovės kelionės į (duomenys neskelbtini) ir atgal išlaidas. Jei į (duomenys neskelbtini) ieškovė su vaiku keliautų savo iniciatyva, tuomet kelionės išlaidas sau ir vaikui padengtų pati ieškovė.

7.       Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, atstovaujama Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateiktose išvadose (DOK-23765; DOK-18387) nurodė, kad jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, priešieškiniu prašoma priteisti vaiko išlaikymo suma po 310 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tenkintų tik minimalius vaiko poreikius. Ieškovės ieškinyje prašoma vaiko išlaikymo suma geriau tenkintų vaiko poreikius ir labiau atitiktų vaiko interesus. Pateikė nuomonę, kad kyla abejonių dėl ieškinio 4.1 punkte nurodytos sąlygos – „iki vaikui sukaks aštuoneri metai atsakovas turi teisę matytis su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje <...> kartu su Ieškove ir/ar Ieškovės tėvais ir/ar Vaiko teisių apsaugos tarnybai“. Nėra aišku, kodėl būtent iki 8-nerių metų prašomas tėvo bendravimas su vaiku dalyvaujant tretiesiems asmenims. Sutinka, kad šiuo metu vaikas yra labai mažo amžiaus, todėl bendravimas po 3 valandas būtų pakankamas, tačiau vaikui paaugus, tėvas su vaiku galėtų pabūti ilgesnį laiko tarpą ir be tarpininkų. Sutinka su prašomos bendravimo tvarkos sąlygomis, kuriomis numatyta atsakovo galimybė bendrauti su vaiku savaitgaliais bei vasaros ir kitų atostogų metu, įskaitant bendravimą ir (duomenys neskelbtini), tačiau nėra aišku, kuo grindžiamas būtent 8-nerių metų vaiko amžius. Turėtų būti sudaroma galimybė vaikui švęsti didžiąsias metų šventes su abiem tėvais. Pateikė nuomonę, kad vaikui po 3 mėnesius praleisti su vienu iš tėvų dar yra per anksti. Siūlo, kad kol vaikui sueis 3 metai, vaiko tėvas su vaiku bendrautų vaiko gyvenamojoje vietoje, o nuo 3 metų jau vaikas vieną ar du kartus per savaitę galėtų nakvoti pas tėvą (tėvui atvykus į Lietuvą). Tarnyba pasisako už tėvo ir vaiko bendravimą, įskaitant ir elektroninėmis ryšio priemonėmis, tačiau tai turi būti daroma, atsižvelgus į vaiko dienos rėžimą. Vaikas yra mažo amžiaus ir dar nekoncentruoja dėmesio, todėl tėvai šiuo periodu galėtų sutarti dėl vaiko stebėjimo elektroninėmis ryšio priemonėmis, ką jis veikia ir pan. Vaikas su tėvu 1 mėnesio nepertraukiamas atostogas galėtų praleisti nuo 9 metų arba, atsižvelgus į vaiko brandą, nuo mokyklinio amžiaus. Neprieštarauja, kad priešieškinyje teikiamas prašymas dėl to, kad mokyklinio amžiaus vaikas šventes vienais metais švęstų su motina, kitais metais su tėvu, būtų tenkintas. Pritaria priešieškinyje teikiamam prašymui, kad vaiko motina vaiko tėvui teiktų informaciją apie vaiko ugdymo ir gydymo įstaigas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nepilnamečio vaiko J. D. Č. T. gyvenamąją vietą nustatė su motina S. Č., jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo B. M. C. T. nepilnamečio vaiko J. D. Č. T. išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. sausio 22 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti vaiko motinai S. Č.; nustatė atsakovo B. M. C. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. D. Č. T. tvarką, pagal kurią :

1) iki vaikui sukaks ketveri metai atsakovas turi teisę matytis su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje 15 dienų per mėnesį iki 3 val. per dieną, kartu su ieškove ir/ar ieškovės tėvais. Apie planuojamą vizitą atsakovas privalo informuoti ieškovę iš anksto, bet ne vėliau kaip likus 30 dienų. Jeigu atsakovo pasirinkta diena vizitui dėl objektyvių priežasčių yra negalima, ieškovė turi pasiūlyti kitą dieną, kada atsakovui būtų sudaryta galimybė pasimatyti su vaiku; 

2) nuo ketverių iki aštuonerių metų atsakovas gali praleisti iki 3 val. per dieną kartu su vaiku be ieškovės. Apie ketinimą pasiimti vaiką atsakovas privalo informuoti ieškovę iš anksto, bet ne vėliau kaip likus 30 dienų. Jeigu atsakovo pasirinkta vaiko pasiėmimo diena dėl objektyvių priežasčių yra negalima, ieškovė turi pasiūlyti kitą dieną, kada atsakovui būtų sudaryta galimybė pasimatyti su vaiku;

3) iki vaikui sukaks aštuoneri metai ieškovė su vaiku gali atvykti į (duomenys neskelbtini) aplankyti atsakovo, kuriam būtų sudarytos sąlygos lankyti vaiką išimtinai kartu su ieškove iki 3 val. per dieną iki 15 dienų per mėnesį. Atsakovas turi ieškovei su vaiku nupirkti lėktuvo bilietus į abi puses ir padengti visas ieškovės ir vaiko apsilankymo (duomenys neskelbtini) išlaidas;

 4) atsakovas turi teisę matytis su vaiku 1 punkte ir 3 punkte numatyta tvarka tik pats asmeniškai ir esant kartu asmenims susijusiems su vaiku giminystės ryšiais;

5) kai vaikui sukaks aštuoneri metai, atsakovas turi teisę pasiimti vaiką iš anksto sutartu savaitgalių metu (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro), ne daugiau kaip 2 savaitgalius per mėnesį, tuo metu, kai ieškovė lankosi (duomenys neskelbtini), ir tik tuo atveju, jeigu pats vaikas su tuo sutinka. Tikslų savaitgalių laiką ir vietą atsakovas privalo iš anksto suderinti su ieškove ir gauti jos išankstinį sutikimą. Apie ketinimus pasiimti vaiką atsakovas privalo informuoti Ieškovę iš anksto, bet ne vėliau kaip likus 30 dienų iki suplanuotų savaitgalių kartu su vaiku;

 6) kai vaikui sukaks aštuoneri metai, atsakovas turi teisę pasiimti vaiką su savimi vasaros atostogų metu į (duomenys neskelbtini), tačiau ne ilgiau kaip 7 dienas, ir tik tuo atveju, jei vaikas su tuo sutinka. Tikslų atostogų laiką ir vietą atsakovas privalo iš anksto suderinti su ieškove ir gauti jos sutikimą. Apie planuojamą atostogų laiką ieškovas (pastaba – turi būti atsakovas) privalo informuoti iš anksto, tačiau ne vėliau kaip likus 30 dienų iki planuojamų atostogų;

 7) kai vaikui sukaks aštuoneri metai, atsakovas turi teisę, kas antras vaiko atostogas pasiimti vaiką su savimi į (duomenys neskelbtini), jeigu vaikas su tuo sutinka. Tikslų atostogų laiką ir vietą atsakovas privalo iš anksto suderinti su ieškove ir gauti jos sutikimą iš anksto, ne vėliau kaip likus 30 dienų iki planuojamų atostogų;

8) kai vaikui sukaks aštuoneri metai, atsakovas, norėdamas pasiimti vaiką su savimi į (duomenys neskelbtini), privalo atvykti į Lietuvą ir iš čia pasiimti vaiką, o iš anksto su ieškove suderintu metu grąžinti jį ieškovei, saugiai pargabenant vaiką atgal į Lietuvą;

9) atsakovas turi teisę ne mažiau kaip tris kartus per savaitę, o atsakovui pageidaujant ir suderinus su vaiko dienotvarke bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu apie tai informavus vaiko motiną iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 dieną iki pokalbio nuotoliniu būdu;

10) atsakovas, pageidaudamas pasimatyti su vaiku, visais atvejais turi atsižvelgti į vaiko dienos režimą, ugdymo procesą, jo lankomus užsiėmimus, sveikatos būklę ir pan., taip pat vaiko poreikius ir vaiko nuomonę;

11) atsakovas turi teisę dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje ir apie tai turi informuoti ieškovę iš anksto, bet ne vėliau nei prieš 5 dienas iki vaiko gimtadienio šventės. Vaiko gimtadienio šventė švenčiama bendru sutarimu, o nepavykus sutarti – ieškovės nurodytu būdu ir vietoje;

12) Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus vaikas švenčia kartu su ieškove, o atsakovui išreiškus norą švęsti kartu, tokioje šventėje gali dalyvauti ir atsakovas, apie tai informavęs ieškovę iš anksto, bet ne vėliau nei prieš 30 dienų iki švenčių;

13) atsakovas neturi teisės pasiimti vaiko ieškovės gimtadienio dieną ir ieškovės gimimo dienos šventės dieną, išskyrus kai šalys iš anksto dėl to susitaria;

14) kai vaikui sukaks aštuoneri metai, atsakovas galės pasiimti vaiką atsakovo gimtadienio dieną ir atsakovo gimimo dienos šventės dieną;

15) kai vaikui sukaks aštuoneri metai, Heloviną vaikas lyginiais metais švęs su ieškove, o nelyginiais metais švęs su atsakovu;

16) vaiko krikštynos ieškovės sprendimu bus švenčiamos Lietuvoje arba (duomenys neskelbtini), atsakovui suteikiant teisę jose dalyvauti. Ieškovė išrinks vaikui krikšto mamą, o atsakovas išrinks krikšto tėtį;

17) kilus šalių ginčui ir siekiant išvengti nesklandumų vykdant atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, klausimai dėl teismo nustatytos atskirai gyvenančio tėvo B. M. C. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. D. Č. T. tvarkos vykdymo ar jos keitimo reikalingumo yra derinami su Vaiko teisių apsaugos tarnybos (skyriaus) specialistais.

         Likusioje dalyje teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo B. M. C. T. ieškovės S. Č. naudai 298 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 10 781,42 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo valstybės naudai 108 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 13,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

9.       Teismas atsižvelgęs, kad šalių nepilnametis vaikas visą laiką gyvena su ieškove, kuri turi reikalingus motinystės įgūdžius ir sąlygas, kad užtikrintų vaikui tinkamą gyvenimo aplinką ir jo interesus, taip pat į Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje pateikė nuomonę, kad nepilnamečio J. D. Č. T. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina atitiktų vaiko geriausius interesus, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina (ieškove) S. Č., jos gyvenamojoje vietoje.

10.       Teismas, spręsdamas dėl priteistino nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio, nustatęs, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 1 038 Eur (atskaičius mokesčius – 777 Eur), vaikui skiriama išmoka sudaro 122,50 Eur, sprendė, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai viršija orientacinį išlaikymo dydį. Teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimų įsipareigojimų dydį, padarė išvadą, kad šalių finansinė padėtis nėra esmingai skirtinga, todėl pagrindo priteisti didesnį išlaikymą iš atsakovo nėra. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovei su sūnumi grįžus į Lietuvą, atsakovas vaiko nelankė, padarė išvadą, kad atsakovas nepatyrė papildomų išlaidų, susijusių su vaiko laisvalaikiu, pramogomis, jo poreikių užtikrinimu. Teismas atsižvelgęs, kad šalių nepilnametis sūnus yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ugdymo įstaigos nelanko, specialiųjų poreikių neturi, į vaiko poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių finansinę padėtį, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, šalių sveikatos būklę bei galimybes dirbti ir užsidirbti, konstatavo, kad priteistina vaiko išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis suma yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai.

11.       Teismas, spręsdamas dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, atsižvelgė į nustatytas aplinkybes: 1) šalių sūnus teismo sprendimo priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, kuri juo rūpinasi; 2) atsakovas, ieškovei su vaiku sugrįžus gyventi į Lietuvą, daugiau kaip vienerius metus vaiko nelankė, su juo nebendravo; 3) tarp atsakovo ir mažamečio sūnaus šiuo metu nėra susiformavęs tarpusavio ryšys, vaikas atsakovo beveik nepažįsta, atsakovas nemoka lietuvių kalbos, o vaikas – (duomenys neskelbtini) kalbos; 4) nesant sukurto tarpusavio ryšio, atsakovo išvykimas su vaiku į užsienį ir tuo pačiu vaiko atskyrimas nuo motinos prieštarautų vaiko interesams; 5) atsakovas daugiau vaikų neturi. Teismui kilo abejonės, ar atsakovas sugebės susitvarkyti, ištikus kritinei situacijai vaiko sveikatai, ir vaiko motinai (ieškovei) esant kitoje valstybėje. Teismas ieškinio reikalavimą dalyje dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tenkino ir nustatė ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovas B. M. C. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-497-534/2025, dalyje dėl atsakovo B. M. C. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. D. Č. T. tvarkos nustatymo ir nepilnamečiam vaikui J. D. Č. T. iš atsakovo B. M. C. T. priteisto išlaikymo dydžio – šioje dalyje tenkinti atsakovo B. M. C. T. priešieškinio reikalavimus: priteisti iš atsakovo B. M. C. T. nepilnamečio J. D. Č. T. išlaikymui 310 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, bei nustatyti atsakovo B. M. C. T. bendravimo su nepilnamečiu J. D. Č. T. tvarką, nurodytą apeliacinio skundo 1.2.1.–1.2.14. papunkčiuose; priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas sprendime nustatyta bendravimo tvarka iš esmės apribojo atsakovo bendravimą su vaiku iki visiškai minimalaus iki kol vaikui sukaks aštuoneri metai ir iki tik šiek tiek platesnio bendravimo, kai vaikui sukaks aštuoneri metai. Pažymi, kad teismas nenustatė pereinamojo laikotarpio atsakovui užmegzti ryšį su vaiku, o iki pat aštuonerių metų apribojo atsakovo bendravimą su vaiku iki 3 val. per dieną, nesuteikiant jokios galimybės, vaikui augant, bendrauti su juo ilgesnį laiką ar bendrauti su nakvyne. Pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką atsakovas negalėtų su vaiku išeiti netgi į parką ar žaidimų aikštelę ir turėtų bendrauti tik vaiko gyvenamojoje vietoje, t. y. jo namuose, ir tik dalyvaujant ieškovei arba jos tėvams. Mano, kad tokia tvarka pažeidžia vaiko interesus, kadangi yra užkertama galimybė vaikui su tėvu užsiimti bendra veikla, pramogauti ir kitaip leisti laiką bei kurti bendrą ryšį. Be to, šalių santykiai nėra geranoriški, kyla konfliktai, todėl šalims būnant kartu, tuo labiau šalia esant ieškovės tėvams, didelė tikimybė, jog vaikas gali tapti šalių konfliktų dalyviu.

12.2.                      Pažymi, kad ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką tik vaiko gyvenamojoje vietoje, ir tik esant ieškovei ir/ar ieškovės tėvams, motyvuodama baime, jog atsakovas vaiką gali išsivežti, tačiau į bylą nėra pateikta tokių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovo tikslas yra išvežti vaiką iš motinos gyvenamosios vietos valstybės ir jo neteisėtai negrąžinti. Nėra jokio objektyvaus pagrindo, remiantis subjektyviomis ieškovės baimėmis, tokiais ribojimais apsunkinti atsakovo bendravimą su vaiku.

12.3.                      Mano, kad teismas visiškai neatsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas riboti atsakovo ir vaiko bendravimą iki vaikui sukaks aštuoneri metai tik po 3 val. per dieną ir neleisti vaikui nakvoti pas atsakovą, prieštarauja sprendime deklaruojamam tikslui užmegzti artimą atsakovo ryšį su vaiku. Jokio objektyvaus pagrindo riboti atsakovo bendravimą su vaiku iki aštuonerių metu iki 3 val. per dieną šiuo atveju nėra ir teismas tokio pagrindo nenurodė. Tokia teismo nustatyta bendravimo tvarka riboja atsakovo galimybę bendrauti su vaiku ilgesnį laiką, ir toks apribojamos yra nustatytas ne tik pereinamajam laikotarpiui, o daugiau nei penkeriems metams.

12.4.                      Vertina, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka, kai vaikui sueis aštuoni metai, reiškia, kad atsakovo bendravimas su vaiku bus galimas tik tuo metu, jei ieškovė pati atvyks į (duomenys neskelbtini). Jei ieškovė neatvyks į (duomenys neskelbtini), atsakovas neturės teisės bendrauti su vaiku savaitgaliais netgi atvykęs į Lietuvą. Pagal teismo nustatytą tvarką, kai vaikui sukaks aštuoneri metai, atsakovas ne tik neturės teisės praleisti su vaiku savaitgalio Lietuvoje, bet atsakovas iš viso neturi teisės bendrauti su vaiku atvykęs į Lietuvą ne atostogų metu. Teismas nenurodė jokių motyvų, kokiu pagrindu yra visiškai apribojama atsakovo teisė bendrauti su vaiku Lietuvoje, kai jam sueis aštuoneri metai. Jeigu ieškovė neatvyks į (duomenys neskelbtini), atsakovas su vaiku, nuo tada, kai jam sukaks aštuoneri metai, turės teisę praleisti tik 7 dienas vasaros atostogų ir kas antras vaiko atostogas. Tačiau net ir tokia tikimybė yra apribojama sąlygomis, jei vaikas su tuo sutinka, ir jei gautas išankstinis ieškovės sutikimas. Abejoja, ar aštuonerių metų vaikas yra pakankamai brandus, kad galėtų išreikšti savo nuomonę dėl jo interesus atitinkančio bendravimo. Be to, tokia tvarka (dėl vaiko nuomonės) ydinga ir tuo aspektu, jog nėra aišku, kas turėtų užtikrinti, kad vaiko nuomonė būtų išklausyta tinkamai ar, kad nuomonės susiformavimui negalėtų turėti įtakos ieškovės ar kitų asmenų daromas poveikis vaiko atžvilgiu. Šiuo atveju tokios bendravimo tvarkos vykdymas priklausytų nuo tam tikrų sąlygų (ne)buvimo. Vertina, kad teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovo bendravimo su vaiku tvarka realiai bus reglamentuojama ne teismo sprendimu, o ieškovės vienasmenišku sprendimu. Mano, kad ieškovei teismas suteikė neribotą teisę neduoti sutikimo ir atsakovui faktiškai uždrausti bendrauti su vaiku.

12.5.                      Atkreipia dėmesį, kad net ieškovei davus sutikimą bendravimui atostogų metu, atsakovas su vaiku gali atostogauti tik (duomenys neskelbtini). Nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovui yra ribojama teisė su vaiku išvykti atostogauti į kitą šalį, kai ieškovei tokia teisė yra neribojama. Pažymi, kad įstatymas numato, kad draudimas be vieno iš tėvų sutikimo išvežti vaiką į užsienį yra taikomas tik kai kalbama apie vaiko išvežimą nuolat gyventi į užsienį. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl atsakovui apribojama teisė praleisti su vaiku atostogas jo pasirinktoje vietoje.

12.6.                      Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas turi apmokėti visas vaiko ir ieškovės kelionės į (duomenys neskelbtini) ir atgal į Lietuvą išlaidas. Pažymi, kad būtent ieškovė pasirinko išvykti gyventi į Lietuvą ir čia auginti vaiką, atsakovo sutikimo ieškovė dėl to neklausė. Pabrėžia, kad visos tokio ieškovės elgesio pasekmės yra perkeliamos ant atsakovo ne tik emociškai apribojant bendravimo galimybes su vaiku, bet ir finansiškai visą naštą dėl ieškovės vienasmeniškų sprendimų perkeliant atsakovui. Tai neatitinka šalių lygiateisiškumo principo (nei vienam iš tėvų neturi būti priskirti didesni kaštai ir pastangos įgyvendinant bendravimo su vaiku tvarką). Akcentuoja, kad ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje taip pat nurodoma, kad neprieštarauja, kad vaiko kelionė į (duomenys neskelbtini) būtų šalių apmokama vienodomis dalimis. Teigia, kad ieškovė taip pat turėtų prisiimti finansinę atsakomybę, nes būtent jos sprendimai lėmė būtinybę keliauti tarp skirtingų valstybių.

12.7.                      Dėl sprendimu nustatytų bendravimo nuotolinėmis priemonėmis pažymi, kad atsakovui būnant kitoje valstybėje, nuotolinis ryšys yra vienintelė priemonė palaikyti nuolatinį ryšį su sūnumi. Atsakovas priešieškiniu prašė leisti su vaiku bendrauti nuotoliu kiekvieną dieną po 1 val., tačiau nustatyta tvarka ir priemonė tokiam nuolatiniam ryšiui palaikyti, suteikiama labai ribotai.

12.8.                      Pagal sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, atsakovas turi teisę tik dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje, krikštynose, per Kūčias, Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas, ieškovė savo gimtadienį visą laiką gali švęsti su vaiku, o atsakovas tokią teisę įgyja tik, kai vaikui sukaks aštuoneri metai. Atsakovui suteikiama teisė tik su vaiku švęsti Helovyną, kai vaikui sukaks aštuoneri metai. Tokia nustatyta bendravimo tvarka teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnyje įtvirtintą tėvo ir motinos teisių ir pareigų vaikams lygybės principą ir suteikė teisę tik ieškovei visas šventes švęsti su vaiku, o atsakovui suteikė tik teisę dalyvauti ieškovės šeimos susibūrimuose. Tokia bendravimo tvarka reiškia, kad atsakovo galimybė bendrauti su vaiku švenčių metu visiškai priklauso nuo ieškovės malonės ir galima tik, jei ieškovė su tuo sutiks. Pastebi, kad abu tėvai turi vienodą teisę švęsti su vaiku tiek Kalėdas, tiek Velykas ir kitas šventes, supažindinti vaiką su skirtingomis kultūromis ir tradicijomis, kas yra svarbi emocinio ryšio su vaiku dalis. Pažymėtina, kad Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje taip pat pasisakyta, jog turėtų būti nustatoma bendravimo tvarka, pagal kurią su vaiku praleidžiamos dienos švenčių metu būtų rotuojamos tarp tėvų kiekvienais metais. Teismas be jokių motyvų paneigė atsakovo teisę švęsti šventes kartus su vaiku iki pat vaiko pilnametystės.

12.9.                      Atkreipia dėmesį, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje tik rekomenduoja kilusius ginčus spręsti su specialistų pagalba, tačiau rezoliucinėje dalyje tai jau tampa imperatyviu įpareigojimu, kaip suprantama tam tikra ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, nors įstatymas numato privalomą ikiteisminį šeimos ginčų sprendimą, pasinaudojant privalomąją mediacija. Pažymi, kad sprendime yra perkelta ieškovės ieškiniu prašyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, kuri yra grindžiama siekiu vienašališkai kontroliuoti vaiką ir jo bendravimą su atsakovu, nemotyvuojant, kodėl būtent tokia bendravimo tvarka teismo nuomone geriausiai atitiktų vaiko interesus. Pabrėžia, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą ne aklai tenkinti vienos ar kitos šalies reikalavimus, o nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri teismo nuomone geriausiai atitiktų vaiko interesus, t. y. leistų atsakovui užmegzti ir išlaikyti artimą ryšį su vaiku.

12.10.                      Nesutinka su skundžiamu sprendimu priteista 400 Eur dydžio išlaikymo vaikui suma. Teismas, nustatydamas tokią vaikui mokėtino išlaikymo sumą, nurodė, kad vaikas gauna 122,50 Eur vaiko išmoką. Mano, kad teismas konstatavo, kad vaiko poreikiams reikalinga 922,50 Eur suma per mėnesį (400+400+122,50). Pažymi, kad didesni vaiko poreikiai šioje byloje net nebuvo įrodinėjami. Ieškovė nenurodė konkrečių vaiko poreikių, nepagrindė didesnio išlaikymo reikalingumą. Teismas vaiko poreikių dydį iš esmės siejo su minimalios mėnesines algos dydžiu. Tokiu atveju priteisiamas išlaikymo dydis turėtų būti 328 Eur ((777–122,50)/2). Atkreipia dėmesį, kad sprendimu nustatyta tokia bendravimo tvarka, pagal kurią vien tik atsakovas patirs ženklias kelionės į kitą šalį papildomas išlaidas (tiek jam vykstant į Lietuvą, tiek ieškovei su vaiku vykstant į (duomenys neskelbtini), tiek atsakovui pasiimant ir grąžinant vaiką į Lietuvą), būsto nuomos ir pragyvenimo išlaidas Lietuvoje bei tuo metu negalės dirbti. Šios aplinkybės yra svarbios, nustatant priteistino išlaikymo dydį, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė.

12.11.                      Pažymi, kad teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas pasisakė, jog ieškovės ieškinys patenkintas iš esmės, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vertina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog priešieškinis atmestas. Šiuo atveju byloje buvo pateikti du procesiniai dokumentai – ieškinys ir priešieškinis su konkrečiais reikalavimais. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove (reikalavimas patenkintas), priteisti iš atsakovo 310 Eur dydžio išlaikymą vaikui (reikalavimas patenkintas iš dalies), nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką (reikalavimas atmestas). Teismas nepagrįstai, kai ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 700 Eur dydžio išlaikymą, o teismas priteisė 400 Eur, vertina kaip iš esmės patenkintą reikalavimą, o situaciją, kai atsakovas prašė iš jo priteisti 310 Eur dydžio išlaikymą vaikui, ir teismas priteisė 400 Eur, jau vertina kaip iš esmės atmestą reikalavimą. Mano, kad šiuo atveju ieškinio vienas reikalavimas patenkintas iš dalies – du reikalavimai patenkinti, o priešieškinio vienas reikalavimas yra patenkintas, vienas reikalavimas patenkintas iš dalies, vienas reikalavimas atmestas. Todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taip, tarsi tik ieškinio visi reikalavimai pilna apimtimi būtų patenkinti, nėra pagrįstas ir teisingas.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. Č. prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-497-534/2025 palikti nepakeistą; priteisti iš B. M. C. T. ieškovės S. Č. naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Yra įsitikinusi, kad aplinkybė, kad apeliantas reikalavo perduoti dar vos (duomenys neskelbtini) mėn. kūdikį, nepaisant kūdikio poreikių, kad galėtų išvežti kūdikį pas savo šeimą be ieškovės – tai objektyvus rizikos faktas, o ne abstrakti baimė. Atkreipia dėmesį, kad tuo pat metu buvo pradėti teismo procesai (duomenys neskelbtini), teikiant teismui prašymus neleisti išvykti iš (duomenys neskelbtini), tiek ieškinį, tiek pareiškimą prokuratūrai dėl neteisėto vaiko išvežimo iš (duomenys neskelbtini).

13.2.                      Teigia, kad apeliaciniu skundu prašoma pakeisti teismo sprendimu nustatytą tvarką į apelianto priešieškiniu prašytą, kuri yra ydinga, nukreipta į mažamečio vaiko atskyrimą nuo motinos neracionaliems laikotarpiams. Apelianto prašoma bendravimo tvarka negali būti taikoma, kadangi yra nesuderinama su vaiko interesais ir neatitinka jo amžiaus, raidos ir net kalbinių įgūdžių – apeliantas nekalba lietuviškai, o vaikas nekalba (duomenys neskelbtini). Apeliantas su sūnumi nebendrauja, o domėjimasis juo visada buvo minimalus – per (duomenys neskelbtini) metus nuo tada, kai ieškovė grįžo į Lietuvą po apsilankymo (duomenys neskelbtini), apeliantas buvo susitikęs su sūnumi vieną kartą – 2025 m. liepos 8 d. ir susitikimas truko 1,5 val. Apeliantas nė karto nėra skambinęs, parašydavo pavienes žinutes kas kelias savaites, o po minėto apsilankymo per paskutinius 2,5 mėn. domėjimasis baigėsi. Tai įrodo, kad realus apelianto elgesys prieštarauja jo deklaruojamam norui aktyviai bendrauti su vaiku ir kurti ryšį.

13.3.                      Mano, kad teismo sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje iki 8 metų numatyta net 15 dienų per mėnesį net iki 3 val. – tai dažnas kontaktas, proporcingai pritaikytas vaiko amžiui. Apeliantas buvo nuolat kviečiamas atvykti į Lietuvą ir bendrauti su vaiku, tačiau pats šia galimybe nesinaudojo, neatvyko į vaiko gimtadienio šventes. Apelianto samprotavimai, neva, bendravimo tvarka yra minimali ir ribojanti, neatitinka faktinės situacijos. Sūnui jis yra beveik nepažįstamas asmuo, su kuriuo nekalba bendra kalba, todėl bet koks ilgesnis atskyrimas nuo motinos vaiką psichologiškai traumuotų iki nebus sukurtas pakankamas psichologinis ryšys, tačiau kitokių alternatyvų apeliantas nesvarsto ir bet kokiomis kitokiomis formomis su vaiku nebendrauja. Teigia, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gruodžio 6 d. išvada, kuria įvertinta priešieškiniu prašyta nustatyti bendravimo tvarka, sutampa su teismo sprendimo motyvais, kad ieškiniu prašyta nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus ir užtikrina jo teises.

13.4.                      Priešingai nei samprotauja skunde apeliantas, teismas vertino ne tik įstatymą, bet ir faktines aplinkybes. Teismas pagrįstai konstatavo, kad staigus ilgesnis išsiskyrimas su motina prieštarautų vaiko interesams, o apelianto nuomonė, kad jam tokia tvarka nėra patogi, nepaneigia šio fakto. Pirmenybė turi būti teikiama vaiko interesams, o ne formaliam maksimalaus intensyvumo bendravimo tvarkos nustatymui, todėl priešingai nei teigia apeliantas, ši tvarka nėra minimali. Ji užtikrina galimybę apeliantui dalyvauti vaiko gyvenime, bet kartu saugo mažametį nuo traumuojančios patirties. Sprendimu nustatytas bendravimas su sūnumi apeliantui nėra ribojamas – bendravimas numatytas etapais, atsižvelgiant į vaiko amžių ir psichologinį ryšį. Pradžioje trumpesni, prižiūrimi kontaktai, o vėliau – savaitgaliai, atostogos ir šventinės dienos, įskaitant galimybę keliauti į (duomenys neskelbtini), kai vaikas bus pakankamai subrendęs ir susiformuos saugus ryšys.

13.5.                      Nurodo, kad apeliantas kvestionuoja bendravimo su vaiku tvarką švenčių metu, neva tai priklauso nuo ieškovės malonės, tačiau bendravimas su vaiku švenčių metu apeliantui nėra ribojamas, atvirkščiai – apeliantas yra kviečiamas šventes praleisti kartu, sūnui saugioje aplinkoje ir neatimant iš jo motinos ir/ar kitų artimųjų, kai tuo tarpu apeliantas nori sūnų atskirti nuo pažįstamos aplinkos ir šventes švęsti skyriumi.

13.6.                      Akcentuoja, kad apeliantas nori perkelti mažametį sūnų į svetimą aplinką svetimoje šalyje, su svetimais žmonėmis ir kalba, nors tai visiškai neatitinka vaiko interesų, poreikių ir gali pakenkti vaikui psichologiškai. Tuo tarpu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra racionalesnė, kadangi į (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumi vyktų ieškovė, kuri suprastų ir užtikrintų vaiko interesus bei poreikius, o apeliantas galėtų bendrauti su vaiku savo laisvu, ne darbo laiku, neįtraukiant vaiko priežiūrai kitų jam svetimų asmenų.

13.7.                      Apeliantas nepagrįstai samprotauja, kad kelionių išlaidos turėtų būti dalinamos lygiomis dalimis. Mano, kad skirstomos perpus turėtų būti tik būtinosios išlaidos, skirtos vaikui aprūpinti, todėl nėra pagrįstos priežasties tokias išlaidas dalinti lygiomis dalimis. Pažymi, kad vaikas gimė Lietuvoje, o ne neteisėtai išvežtas į Lietuvą, kaip apeliaciniu skundu klaidina apeliantas, todėl teismas teisingai nustatė sprendimu, kad atsakovas turi ieškovei su vaiku nupirkti lėktuvo bilietus į abi puses ir padengti visas ieškovės ir vaiko apsilankymo (duomenys neskelbtini) išlaidas.

13.8.                      Pažymi, kad teismo nustatyta sąlyga, kad kilus šalių ginčui ir siekiant išvengti nesklandumų vykdant atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, klausimai dėl teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos vykdymo ar jos keitimo reikalingumo derinami su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais, priešingai nei teigia apeliantas, nesukuria naujos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų vaidmuo šiuo atveju padėtų spręsti praktinius klausimus, padėtų užtikrinti vaiko interesus.

13.9.                      Mano, kad priešingai nei teigia apeliantas, teismas dėl bendravimo su vaiku nuotolinėmis ryšių priemonėmis sprendė teisingai, kadangi tai yra priimtinas bendravimo su vaiku būdas. Teismas, įvertinęs specialistų rekomendacijas bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, pagrįstai nustatė, kad bendravimas turi vykti tik vaiko įprastoje aplinkoje, kartu dalyvaujant motinai arba seneliams, kol bus sukurtas bent minimalus psichologinis ryšys su apeliantu.

13.10.                      Pažymi, kad sprendimas dėl 400 Eur išlaikymo dydžio yra pagrįstas. Byloje pateikti duomenys, kad sūnus dalyvauja įvairiose veiklose – eina į teatrą vaikams, užsiėmimus, vaikų darželį, o tai neabejotinai sudaro didesnes išlaidas nei minimalios. Ieškovė yra pateikusi į bylą sąskaitas ir banko išrašus, patvirtinančius savo ir prisidedančių prie vaiko išlaikymo jos tėvų (senelių) išlaidas, t. y. būstui ir su juo susijusioms paslaugoms, maistui, vaiko sveikatos priežiūrai ir tyrimams, vaiko aprangai, ugdymui, žaislams ir pramogoms ir kt. Vaiko poreikiai objektyviai viršija 800 Eur per mėnesį, o apelianto galimybės leidžia mokėti daugiau nei jo prašoma suma – 310 Eur. Apeliantas pateikė duomenis į bylą tik apie vieną iš savo pajamų šaltinių – darbovietę, tačiau nepateikė jokių finansinių deklaracijų, patvirtinančių jo pajamas, turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, o tik vieno mėnesio darbo užmokesčio pažymą, nors atsakovas kartu gauna komisinius, kurie kiekvieną mėnesį yra skirtingi. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie turėtus verslus, tikėtinai gaunamus dividendus.

13.11.                      Atkreipia dėmesį, kad atsakovas kelia reikalavimus ieškovei padengti vaiko kelionės išlaidas, kurios niekaip nėra suderinamos su jo prašoma priteisti minimalia suma vaiko išlaikymui. Kai tėvai gyvena skirtingose valstybėse, neabejotinai reikalingas didesnis išlaikymas vaikui, siekiant užtikrinti jo teisę bendrauti su abiem tėvais.

13.12.                      Nesutinka su apelianto argumentais dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad į apeliantą dėl privalomosios mediacijos vykdymo buvo kreiptasi du kartus, tačiau jis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, todėl apelianto argumentai dėl kitokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas patenkintinas iš dalies.

14.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad  ieškovė S. Č. ir atsakovas B. M. C. T. yra nepilnamečio vaiko J. D. Č. T., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (el. byla t. 1, b. l. 35). Iš (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo pažymėjimo nustatyta, kad šalių sūnus gimė Lietuvoje (el. byla t. 1, b. l. 40). Apie šalių sūnaus gimimą pateikta deklaracija (duomenys neskelbtini) ir jo gimimo faktas bei duomenys apie tėvus registruoti (duomenys neskelbtini) centriniame registrų biure  (el. byla t. 3, b. l. 40–49, 155–156). Iš ieškovės patektos 2022 m. lapkričio 15 d. darbo sutarties nustatyta, kad ieškovė dirba ir gauna per mėnesį 730 Eur atlyginimą (el. byla. t. 4, b. l. 17–18).

16.       Iš darbo užmokesčio pažymos nustatyta, kad atsakovas dirba ir gauna per mėnesį 2 808 Eur atlyginimą, atskaičius mokesčius (el. byla t. 2, b. l. 89–90), jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (el. byla t. 2, b. l. 92–96). Iš Centrinio kreditų registro 2024 m. lapkričio 18 d. pažymų nustatyta, kad atsakovas kas mėnesį moka 753 Eur įmokas už suteiktą paskolą būstui (el. byla t. 7, b. l. 18–25). Gyvenamojo būsto išlaikymo mokesčiai kas mėnesį sudaro apie 450 Eur.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

17.       Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu sprendimu priteista 400 Eur dydžio išlaikymo vaikui suma. Nurodė, kad byloje nebuvo įrodinėjami didesni vaiko poreikiai. Nors teismas vaiko poreikius siejo su minimalios mėnesinės algos dydžiu, tačiau atsižvelgiant, kad teismas motyvuodamas, kad priteisia 400 Eur išlaikymą, nurodė, kad vaikui mokama 122,50 Eur vaiko išmoka, apeliantas daro išvadą, kad teismas nustatė, jog vaiko poreikiams yra reikalinga 922,50 Eur suma per mėnesį. Teigia, kad išlaikymas yra priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. sausio 22 d., o 2024 m. minimali mėnesinė alga buvo 709 Eur, vaikui buvo mokama 96 Eur išmoka, atsitinkamai priteistinas išlaikymas turėtų sudaryti 307 Eur (709–96). Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką, jis patirs papildomas išlaidas, tiek jam vykstant į Lietuvą, tiek ieškovei vykstant su vaiku į (duomenys neskelbtini), tiek atsakovui pasiimant ir grąžinant vaiką į Lietuvą, be to patirs būsto nuomos išlaidas Lietuvoje bei bendraudamas Lietuvoje su sūnumi negalės dirbti.

18.       Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

19.       Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

20.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

21.       Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

22.       Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistą nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį iš esmės dėl to, kad priteista suma, atsižvelgiant į iš valstybės gaunamą vaikui išmoką, yra didesnė, nei ieškinio pateikimo metu buvo pusė nustatytos mėnesinio minimalios algos dydžio suma.

23.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui po 700 Eur išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pirmosios instancijos teismas priteisė vaikui išlaikymą mokamą po 400 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas priteisto šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį siejo su MMA dydžiu sprendimo priėmimo metu. Pagal 2024 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 2025 m. minimali mėnesinė alga buvo 1 038 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 777 Eur. Išlaikymo orientacinis dydis 2025 m. yra pusė šios sumos – 388,50 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgė, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. vaikui skiriama išmoka sudaro 122,50 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaikui išlaikymą, pagrįstai vadovavosi šios nutarties 20 punkte nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu.

24.       Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteistino išlaikymo sumos atsižvelgė ne tik į tai, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu šalių sūnus buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neturi specialių poreikių, bet ir į apelianto ir ieškovės turtinę padėtį, apelianto turimus turtinius įsipareigojimus, į tai, kad šalių turtinė padėtis iš esmės nėra skirtinga, į apelianto galimybes užsidirbti. Skundžiamu sprendimu priteista nepilnamečiam vaikui mokėtina išlaikymo suma – 400 Eur, yra artima minimaliai išlaikymo sumai (388 Eur), ir yra tik 12 Eur didesnė.

25.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei teigia apeliantas apeliaciniame skunde, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu (žr., pvz. Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio, pagrįstai vadovavosi nustatytu MMA dydžiu, buvusiu sprendimo priėmimo metu, o ne nustatytu dydžiu, buvusiu ieškovei teikiant ieškinį.

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 46 punktas, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

27.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, o, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei ieškovės, ir šalių finansinė padėtis leidžia tenkinti būtinuosius vaikų poreikius, todėl valstybės mokamos išmokos gali būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

28.       Aplinkybė, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena Lietuvoje, o apeliantas (duomenys neskelbtini) ir, atsakovas bendraudamas su sūnumi dėl kelionių pirmyn ir atgal, bei vaiko kelionių į Lietuvą ir į (duomenys neskelbtini) patirs papildomų išlaidų, nesudaro pagrindo mažinti priteistos išlaikymo sumos (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju šalių sūnus gimė Lietuvoje ir čia nuolat gyvena, todėl tai, kad ieškovė trumpą laiko tarpą pabuvusi su sūnumi (duomenys neskelbtini) išvyko atgal į Lietuvą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė grįžimui su vaiku į Lietuvą turėjo gauti apelianto sutikimą, o išvykusi be jo sutikimo, turi prisiimti didesnes vaiko išlaikymo išlaidas dėl apelianto patiriamų išlaidų vykstant bendrauti su sūnumi iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir atgal, ar jam, galimai, apmokant sūnaus kelionės išlaidas.

29.       Įvertinus visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui dydis yra proporcingas vaiko poreikiams ir šalių turtinei padėčiai, todėl skundžiamo teismo sprendimo šioje dalyje naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

30.       CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) preambulė).

31.       Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

32.       CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

33.       Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

34.       Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

35.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

36.       Kasacinis teismas yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 34 punktas).

37.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi. Teigia, kad sprendime nustatyta bendravimo tvarka iš esmės apribojo apelianto bendravimą su vaiku iki minimalaus, kol vaikui sukaks aštuoneri metai, ir iki šiek teik platesnio bendravimo, kai vaikui sukak aštuoneri metai. Be to, visą finansinę bendravimo su vaiku naštą perkėlė apeliantui.

38.       Vadovaujantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

39.       Vis dėlto tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, 19 punktas).

40.       Nagrinėjamu atveju tėvo ir sūnaus bendravimas yra apsunkintas, nes vaikas gyvena Lietuvoje, o apeliantas – (duomenys neskelbtini) ir abu bendrauja skirtingomis kalbomis.

41.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

42.       Nagrinėjamu atveju nustatytoje bendravimo tvarkoje apeliantui apribotas bendravimas su vaiku iki 3 val. per dieną, kol vaikui sueis aštuoneri metai, ir iki vaikui sueis keturi metai – tik dalyvaujant ieškovei ar jos tėvams, nesuteikiant apeliantui galimybės paaugus vaikui (laikotarpiu iki vaikui sueis aštuoneri metai) bendrauti ilgesnį laiką ir su nakvyne, apriboja apelianto bendravimą ne vaiko gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad tokia tvarka pažeidžia vaiko ir tėvo interesus, yra ribojama galimybė tėvui ir vaikui užsiimti bendra veikla, kartu leisti laiką ir kurti bendrą ryšį. Taip pat sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas minimalią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką iki vaikui sueis aštuoneri metu, nenurodė jokių motyvų, kodėl būtent iki tokio vaiko amžiaus apelianto bendravimas su vaiku yra labai ribojamas ir bendravimas galimas tik dalyvaujant tretiesiems asmenims (ieškovei, vaiko iš motinos pusės seneliams). Pažymėtina, kad vaiko motinos ir jos tėvų santykiams su apeliantu esant galimai konfliktiškiems, apelianto bendravimas su vaiku ieškovės tėvų akivaizdoje, gali vaiką įtraukti į suaugusiųjų konfliktą, bei augdamas vaikas gali susidaryti neigiamą požiūrį į tėvą, o tai nepadėtų stiprinti tėvo ir sūnaus ryšį. 

43.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodyti argumentai, jog apeliantas, vienas pats bendraudamas su vaiku, gali vaiką be ieškovės žinios išsivežti į (duomenys neskelbtini) ir jo gera valia nebegrąžinti, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir yra tik subjektyvi ieškovės nuomonė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė minimalią bendravimo tvarką iki kol vaikui sueis aštuoneri metai, taikant apribojimus, jog tėvas gali bendrauti su vaiku iki jam sueis keturi metai tik dalyvaujant ieškovei ar jos tėvams, o (duomenys neskelbtini) tėvo su vaiku iki jam sueis aštuoneri metai bendravimas nustatytas iki trijų valandų per dieną ir tik dalyvaujant ieškovei, ir tokia bendravimo tvarka yra priešinga vaiko interesui turėti galimybę lygiaverčiai bendrauti su abiem tėvais. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia ribota bendravimo tvarka galėtų būti nustatyta pereinamuoju laikotarpiu, kol užsimegs ir sustiprės tėvo ir sūnaus ryšys, tačiau toks nuolatinis, net penkerius metus trunkantis, tėvo su vaiku bendravimo ribojimas neatitinka geriausių vaiko lūkesčių. 

44.       Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad vien tai, jog apeliantas kitų vaikų neturi, todėl vienas būdamas su vaiku kitoje nei ieškovė valstybėje, nesugebės tinkamai pasirūpinti vaiko sveikata ištikus kritinei situacijai, nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir padaryta tik remiantis subjektyviu situacijos vertinimu, taip nepagrįstai sumenkinant tėvo pastangas pasirūpinti vaiku, prisidėti prie jo auklėjimo ir priežiūros.

45.       Pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikui sulaukus aštuonerių metų, numatyta galimybė tėvui pasiimti vaiką du savaitgalius per mėnesį, bet tik tokiu atveju, kai ieškovė lankysis (duomenys neskelbtini) ir tik tuo atveju, jei sutiks vaikas ir bus gautas ieškovės sutikimas, bei galimybė tėvui kartu su vaiku atostogauti (duomenys neskelbtini) ne ilgiau septynių dienų, taip pat numatyta tik gavus ieškovės sutikimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios nustatytos bendravimo tvarkos sąlygos tėvo ir sūnaus bendravimą, net gi vaikui sulaukus aštuonerių metų, daro visiškai priklausomą nuo ieškovės valios, juo labiau, kad vaiko apsisprendimui, ar jis išreikš norą bendrauti su tėvu, neišvengiamai didelę įtaką turės daugiau laiko su juo praleidžianti motina ar kiti šeimos nariai, gyvenantys šalia.

46.       Skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra ydinga ir dėl to, kad tėvui atvykus į Lietuvą, nėra numatyta galimybė bendrauti su sūnumi visą savaitgalį, tokia galimybė numatyta tik, kai vaikas sulauks aštuonerių metų ir tik jam būnant su ieškove (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal nustatytą bendravimo tvarką, vaikui sulaukus aštuonerių metų, jei motina su sūnumi neatvyks į (duomenys neskelbtini), tėvas nepertraukiamai su sūnumi turės teisę praleisti tik septynias vaiko vasaros atostogų dienas ir kas antras vaiko atostogas, ir tai tik vaikui ir ieškovei sutikus. Tokia nustatyta bendravimo tvarka yra nestabili, iš esmės priklausanti tik nuo ieškovės valios, ir ribojanti vaiko pareigą bendrauti su tėvu. Taip pat nėra aiškus teismo motyvas, kodėl apeliantui yra numatyta galimybė praleisti atostogas su sūnumi tik (duomenys neskelbtini), kai ieškovė gali vykti su vaiku atostogauti į bet kurią šalį ir apie tai net neprivalo informuoti apelianto. Nagrinėjamu atveju, tėvo teisės atostogauti su vaiku pasirinktoje užsienio šalyje, išskyrus (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena apeliantas, ribojimas prieštarauja tėvų lygių teisių principui (CK 3.156 straipsnio 1, 2 dalys). 

47.       Pirmosios instancijos teismas nustatė apeliantui teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi, apeliantui atvykstant į Lietuvą, ar ieškovei kartu su sūnumi atvykus į (duomenys neskelbtini), apeliantui vienam pilnai apmokant sūnaus ir ieškovės kelionės išlaidas į (duomenys neskelbtini) ir atgal į Lietuvą, bei savo kelionės išlaidas. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės nenustatė ir nepasisakė dėl apelianto finansinių galimybių, vykdyti tokią bendravimo su vaiku tvarką. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas nurodytą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, iš esmės visą apelianto bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo naštą perkėlė išimtinai apeliantui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai neįvertino apelianto finansinių galimybių vykdyti teismo nustatytą, taigi – privalomai vykdytiną, bendravimo su vaiku tvarką.

48.       Šiam klausimui spręsti pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo tinkamai nustatyti tiek apelianto, tiek ir ieškovės finansines galimybes apmokėti kelionės išlaidas, būtinas įgyvendinant apelianto teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, ir tada spręsti, kokia dalimi kiekvienas iš jų turi atlyginti su bendravimo tvarka susijusias kelionės išlaidas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, turėjo nustatyti šalių finansinę galimybę apmokėti šalių ir (ar) vaiko keliones (jų dalį), ir tik remiantis nustatytais duomenimis, atitinkamai paskirstyti šių kelionių išlaidas bylos šalims.

49.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nuotolinėmis priemonėmis nustatyta bendravimo tvarka su vaiku, atsižvelgiant, kad apeliantas nuolat gyvena kitoje valstybėje nei nepilnametis sūnus, ir būtent pasinaudojant nuotolinėmis priemonėmis yra galimybė apeliantui palaikyti nuolatinį ryšį su vaiku, kol vaikas yra mažas, stebėti jį jo gyvenamojoje aplinkoje, todėl nustatyta bendravimo tvarka nuotolinėmis priemonėmis nemažiau tris kartus per savaitę, yra nepakankama ir nepagrįstai ribojanti vaiko ir tėvo ryšį.

50.       Pagal nustatytą bendravimo tvarką, apeliantui nepagrįstai yra apribota galimybė iki kol vaikui sueis aštuoni metai, Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujus metus, Šv. Velykas švęsti su vaiku nedalyvaujant ieškovei, t. y. apeliantui numatyta tik galimybė dalyvauti šiose šventėse, kurias vaikas pagal nustatytą bendravimo tvarką švenčia kartu su ieškove. Bendravimo tvarkoje, tik kai šalių sūnui sueis aštuoneri metai, apeliantui numatyta galimybė nedalyvaujant ieškovei, kartu su sūnumi švęsti savo gimtadienį ir nelyginiais metais švęsti Helovyną. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia nustatyta tvarka, kai ieškovė iki vaikui sueis aštuoneri metai visas šventes švenčia su sūnumi, o apeliantai tokia teisė yra ribojama, sudarant galimybę dalyvauti tik ieškovės organizuotose tokiose šventėse, pažeidžia tėvų lygių teisių principą, taip pat nepagrįstai riboja vaiko galimybę pažinti ne tik motinos, bet ir tėvo šeimos tradicijas, palaikyti artimesnį ryšį su giminaičiais iš tėvo pusės, susipažinti su tėvo šalies kultūra, papročiais. Atkreiptinas dėmesys, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje rekomendavo, kad su vaiku praleidžiamos švenčių dienos būtų tarp tėvų rotuojamos kiekvienais metais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tokią švenčių su vaiku praleidimo tvarką, nenurodė jokių motyvų, kodėl prioritetas teikimas vien tik ieškovės bendravimui su sūnumi, o tėvo bendravimas yra maksimaliai ribojamas.

51.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose, susijusiose su vienam iš tėvų nustatytų bendravimo teisių vykdymu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis apima tėvo teisę imtis priemonių, kad būtų atkurtas jo ryšys su vaiku, ir nacionalinių valdžios institucijų pareigą palengvinti tokį atkūrimą, nes vaiko geriausi interesai reikalauja, kad būtų padaryta viskas, jog būtų išsaugoti asmeniniai ryšiai ir, jei reikalinga, atkurta šeima (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą byloje Muruzheva prieš Rusiją, peticijos Nr. 62526/15; 2018 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Vyshnyakov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 25612/12).

52.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės neaptarė atskirai kiekvienos šalies prašomos nustatyti bendravimo tvarkos argumentų ir iš esmės apsiribojo nustatydamas tokią bendravimo tvarką, kokia buvo prašoma nustatyti ieškinyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, būdamas įpareigotas tokio pobūdžio bylose būti aktyvūs (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys), turėjo pareigą apsvarstyti ne tik ieškovės ieškinyje, bet ir apelianto priešieškinyje prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygas, įvertinti jų atitikimą vaiko poreikiams ir interesams, ir nustatyti tokią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, kurį labiausiai atitiktų šalių mažamečio sūnaus interesus, o ne be jokių argumentų nenurodžius svarių motyvų, teikti prioritetą vienos šalies (ieškovės) pasiūlytai bendravimo tvarkai.

53.       Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija nusprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

54.       Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo pagrindu šioje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo šioje dalyje skundžiamą sprendimą naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra atskleista bylos esmė dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nenustatyti teisiškai reikšmingi faktai, sprendžiant šalių ginčą ir taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias tokio pobūdžio teisinius santykius. Nustatyti esminiai proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl naikintina pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalis, priimta dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir byla nurodyto ginčo klausimo apimtimi perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

55.       Apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės ir atsakovo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi, sprendimą dalyje panaikinus ir šioje dalyje bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi bylinėjimosi išlaidos skirstytinos pagal bylos išnagrinėjimo rezultatą, panaikinus teismo sprendimo dalį ir šioje dalyje bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, naikinama ir teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Pažymėtina, kad šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme CPK 93, 96, 98 straipsniuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. sprendimo dalį dėl ieškovės S. Č. ieškinio reikalavimo ir atsakovo B. M. C. T. priešieškinio reikalavimo - nustatyti tėvo su nepilnamečiu sūnumi J. D. Č. T. bendravimo tvarką, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimus, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai         

        Irena Stasiūnienė

        Irma Valiuškienė