Civilinė byla Nr. e2YT-7106-1112/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02171-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.6.2
(S)
3.2.4.9.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1;
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 29 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jolanta Jasutienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo suinteresuotas asmuo A. T., Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas prašo nustatyti juridine? reikšmę turinti? faktą, kad S. T. savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti, atsiradusį po žmonos S. T. mirties (duomenys neskelbtini) Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pareiškime nurodė, kad S. T. yra S. T., asmens kodas. (duomenys neskelbtini), vyras. Sutuoktinių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. 035739. Kartu su žmona pareiškėjas įsigijo butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai minėtą butą valdė bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teisėmis. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo žmona mirė. Nurodė, kad S. T. vaikų ir kitų artimų giminaičių neturėjo. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šiuo konkrečiu atveju dar iki žmonos mirties S. T. gyveno ir šiuo metu gyvena minėtame bute, t. y. pareiškėjas perėmė valdyti palikimą iš karto po sutuoktinės mirties. Pareiškėjas vienintelis valdo minėtą butą ir jame esantį turtą, bei valdo, kaip savo.
Į bylą pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kad S. T. ir jis turėjo įvaikintą sūnų A., tačiau su juo santykiai dar iki sutuoktinės mirties nutrūko. Kiek jam žinoma, A. T. gyvena Anglijoje, su juo jokių ryšių nepalaiko.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą S. T. palikimo perėjimą valstybei, prašo pareiškėjo S. T. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Kitų atsiliepimų byloje negauta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkintinas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ((duomenys neskelbtini) santuokos liudijimo Nr. 035739).
Iš VĮ Registrų centro pateiktų duomenų matyti, kad S. T. nuosavybės teise iki jos mirties priklausė nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas 1991 m. rugpjūčio 20 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. 92), kuris buvo įgytas esant santuokoje su S. T.. S. T. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimo įrašo Nr. 332) būdama santuokoje.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą po palikėjos mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir palikimo pagal testamentą nepriėmė.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011, 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties faktiškai priėmė jos palikimą, mokėjo komunalinius mokesčius. Į bylą pateiktos sąskaitos ir mokėjimo kvitai patvirtina, kad po S. T. mirties komunalinius mokesčius mokėjo pareiškėjas. Byloje duomenų, kurie paneigtų pareiškime nurodytas aplinkybes, negauta. Pagal pareiškime nurodytus duomenis darytina išvada, kad pareiškėjas po S. T. mirties priėmė jos palikimą ir priimtą turtą valdė kaip savo, jame gyveno, mokėjo už jį mokesčius, yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą apie pareiškėjo įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po S. T. mirties (duomenys neskelbtini) S. T. faktiškai priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą po palikėjos mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens A. T. gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos, teismo sprendimas jam įteiktinas CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo S. T. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po palikėjos mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Suinteresuotam asmeniui A. T. įteikti sprendimą viešo paskelbimo būdu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjas Jolanta Jasutienė