Civilinė byla Nr. e2A-44-856/2021

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01668-2020-7

              Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.5;

               3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minauta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4631-251/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minauta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Industrial group“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų E. Š.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Minauta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Industrial group“ 2 430,32 Eur nuostolius dėl automobilio remonto, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2019 metų gruodžio pabaigoje atsakovė ieškovei pristatė atsakovei priklausantį automobilį „Opel Insignia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu automobilį parduoti, eksponuojant jį ieškovės automobilių pardavimo salone. Atsakovė ieškovei nurodė, kad automobilis jokių defektų neturi, išskyrus automatinių šviesų aukščio reguliavimą ir „aklą zoną“, dėl ko skydelyje užsidega klaida, ir prašė suremontuoti, o už remonto darbus 2019-12-30 atsiskaitė grynaisiais pinigais. Šalys tarpininkavimo sutarties nepasirašė, tačiau tarpusavyje susitarė, kad kai ieškovė suras pirkėją, tuomet atsakovė atsiųs ieškovei sąskaitą apmokėti ir perregistruos automobilį ieškovės vardu, o ieškovė vėliau pasirašys sutartį su naujuoju pirkėju, išrašydama jam sąskaitą, tuo pačiu įtraukdama savo išlaidas už tarpininkavimą. Po atsakovės nurodyto automobilio remonto 2019 m. gruodžio pabaigoje automobilis buvo nuplautas, išvalytas, buvo nuimti valstybiniai automobilio numeriai, uždėti reklaminiai numeriai ir automobilis buvo eksponuojamas pirkėjams. 2019 m. sausio pradžioje ieškovė surado pirkėją ir pranešė apie tai atsakovei. Atsakovė 2020-01-02 išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą VRV Nr. (duomenys neskelbtini) už parduodamą automobilį, suma – 7 500 Eur, tačiau surastas pirkėjas negavo finansavimo automobilio pirkimui, todėl automobilis liko neparduotas ir toliau eksponuojamas ieškovės salone. 2020-01-17 atsirado naujas pirkėjas trečiasis asmuo E. Š., su kuriuo buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, tą pačią dieną pirkėjui išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Po pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo E. Š. atvyko į ieškovės auto saloną atlikti automobilio techninį aptarnavimą, kurio metu papildomai buvo pastebėtas aušinimo radiatoriaus susidėvėjimas ir jis buvo pakeistas nauju. Netrukus iš E. Š. ieškovė sulaukė pretenzijų telefonu, kad kai jis nuvažiavo daugiau negu 100 km, automobilio skydelyje pradėjo rodyti klaidą, taip pat važiuojant jautėsi kažkoks garsas. Šalys susitarė, kad E. Š. atveš automobilį patikrai. Ieškovė atliko automobilio diagnostiką remiantis „Opel“ pateikta medžiaga ir nustatė, kad netinkamai veikė automatinės greičių dėžės valdymas. Automobilis 2020-01-31 vėl pristatytas ieškovei, automobilio remonto darbų paraiškoje nurodant, kad reikalingas pavarų dėžės modulio keitimas.

3.       2020-02-06 ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą dėl netinkamos kokybės daikto. Atsakovei buvo pasiūlyta arba neatlygintinai kuo skubiau pašalinti automobilio trūkumus savo sąskaita, arba atlyginti išlaidas jiems ištaisyti. Taip pat buvo nurodyta, kad kadangi ieškovė yra įsipareigojusi skubiai pateikti atsakymą apie tolimesnę darbų eigą automobilį įsigijusiam pirkėjui, prašoma apie savo apsisprendimą dėl automobilio remonto darbų informuoti iki 2020 m. vasario 7 d. Tą pačią dieną ieškovė sulaukė pretenzijos iš pirkėjo E. Š., kurioje buvo nurodyta, kad vienašališkai nutraukiama Pirkimo - pardavimo sutartis ir prašoma grąžinti sumokėtus pinigus. 2020-02-08 buvo gautas atsakovės pranešimas, kad ji konsultuojasi su teisininkais ir atsakymą pateiks per 14 dienų. 2020-02-10 ieškovė atsakovei nusiuntė dar vieną pranešimą, nurodydama, kad yra gauta pirkėjo pretenzija dėl sutarties nutraukimo, ir ieškovė prašo kuo skubiau atsakyti bei pateikti nuomonę dėl automobilio remonto, priešingu atveju sprendimą ieškovė priims savo nuožiūra. Kadangi buvo pažeidžiamos pirkėjo E. Š. teisės neturint galimybės naudotis įsigytu automobiliu, 2020-02-17 ieškovės atstovė išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriame nurodė, kad ieškovė pati remontuos automobilį pagal jau pateiktą sąmatą ir, atlikusi remontą, prašys iš atsakovės nuostolių atlyginimo. Automobilis buvo sutvarkytas, detalė buvo pakeista nauja originalia ir pirkėjas E. Š. atsisakė reikalavimo dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo.

4.       Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Industrial group“ prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė serviso paslaugas dėl ginčo automobilio remonto pas ieškovę pirkdavo nuo 2015 m. Ieškovei, kaip nuolatinę ginčo automobilio apžiūrą atliekančiam specialistui, perimamo valdyti, o vėliau perkamo ginčo automobilio būklė turėjo būti žinoma. Ieškovė specializuojasi taisyti ir teikti paslaugas būtent OPEL prekės ženklo automobiliams. Ieškovė, perimdama ginčo automobilio valdymą, veikė ir turėjo veikti kaip savo srities profesionalė, kuriai taikytinas didesnis rūpestingumo ir atidumo standartas. Ieškovė ginčo automobilį perėmė ir vėliau nusipirko tikslu šį automobilį perparduoti, taigi, turėjo būti ypač atidi suprasdama, kad vėliau šį automobilį iš ieškovės, kaip oficialaus OPEL prekės ženklo atstovės, pirks kitas asmuo, kuris tikriausiai bus vartotojas. Tik ieškovė, būdama profesionalu - specializuotu autoservisu, galėjo ir turėjo sugebėti identifikuoti ginčo automobilio defektus, jei tokių buvo automobilio perėmimo metu. Atsakovė ieškovei ginčo automobilį pristatė apžiūrai tikslu nustatyti jo gedimus, juos identifikuoti, sutvarkyti ir pristatyti automobilį pardavimui. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, ne atsakovė, o ieškovė privalėjo nustatyti ir tinkamai identifikuoti visus ginčo automobilio gedimus ir apie juos informuoti atsakovę. Atsakovė 2019 m. pabaigoje įsigijo naują automobilį ir nusprendė parduoti ginčo automobilį, 2019-12-27 kreipėsi į ieškovę – oficialią OPEL prekės ženklo atstovę, pateikė automobilį, paaiškino, kokiu tikslu kreipiamasi. Automobilis parduodamas su galiojančia privaloma technine apžiūra. Vienintelis matomas automobilio defektas – degantis skydelis. Ieškovė, priėmusi automobilį, atliko ginčo automobilio diagnostiką. Atlikus diagnostiką ir nenustačius jokių kitų gedimų, ieškovė pasiūlė pakeisti plokštelę. Atsakovė su pasiūlymu sutiko. Atsakovė planavo atsiimti ir sutvarkytą pardavimui automobilį parduoti, tačiau ieškovė pasiūlė automobilį nupirkti. Todėl atsakovė 2019-01-31 automobilio, ieškovei perduoto pagal 2019-12-27 paraišką, neatsiėmė ir 2020-01-02 išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią už su ieškove sulygtą kainą pardavė ginčo automobilį. Tokiu būdu 2019-12-27 darbų paraiška iš esmės tapo ginčo automobilio perdavimo ieškovės valdymui aktu. Nuo minėtos datos automobilis buvo ieškovės žinioje ir valdyme.         Ieškovės teiginiai, kad automobilio gedimai atsirado dėl tariamai paslėptų automobilio trūkumų, kai E. Š. su ginčo automobiliu nuvažiavo tariamai nedidelį atstumą, prieštarauja pačios ieškovės į bylą pateiktiems įrodymams. Iš 2020-01-17 pirkimo pardavimo sutarties ir 2020-01-31 automobilio remonto darbų paraiškos matyti, kad nuo automobilio perleidimo E. Š. praėjus 14 dienų su ginčo automobiliu buvo nuvažiuota 2980 km. Todėl teigti, kad tariami trūkumai išaiškėjo vos tik pradėjus eksploatuoti automobilį, nėra pagrindo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, kad be 2020-01-02 PVM sąskaitos faktūros VRV Nr. (duomenys neskelbtini), šalys nesurašė jokio kito dokumento dėl atsakovės automobilio pardavimo ieškovei. Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartys sudaromos rašytine forma. 2020-01-02 PVM sąskaitoje faktūroje VRV Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ji surašyta dėl automobilio pardavimo, ją pasirašė abiejų šalių atstovai. Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2020-01-17 sutarties tarp ieškovės ir trečiojo asmens E. Š. matyti, kad ieškovė šioje sutartyje patvirtino, jog transporto priemonė priklauso jai nuosavybės teise, į parduodamą transporto priemonę kiti asmenys jokių teisių neturi. Atsižvelgiant į tai teismas darė išvadą, kad atsakovė ieškovei būtent 2020-01-02 PVM sąskaitos faktūros pagrindu perleido nuosavybės teisę į ginčo automobilį, o 2020-01-17 transporto priemonės pardavimo trečiajam asmeniui sandoryje ieškovė jau veikė kaip transporto priemonės savininkė, o ne tarpininkė.

7.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog automobilis 2020 m. sausio pabaigoje turėjo pavarų dėžės gedimų, tą patvirtina ir ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai: remonto darbų paraiška, sąmata, trečiojo asmens pretenzija. Byloje nustatyta, kad automobilis ieškovei parduotas 2020-01-02 PVM sąskaitos faktūros pagrindu, o faktiškai automobilį ieškovė valdė nuo 2019-12-27.

8.       Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog automobilis sugedo praėjus pakankamai nedaug laiko po perdavimo, savaime neįrodo, jog trūkumas egzistavo automobilio perdavimo iš ieškovės atsakovei metu, t. y. kad jau pardavimo metu automobilio pavarų dėžė buvo netinkama naudoti ar neįprastai stipriai susidėvėjusi atsižvelgiant į naudojimo trukmę ir sąlygas. Be to, rašytiniai byloje pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad automobilio pavarų dėžės gedimas išryškėjo trečiajam asmeniui juo pasinaudojus vos 100-200 km. Iš rašytinių dokumentų matyti, kad 2020-01-17 pirkimo – pardavimo sutarties metu automobilio užfiksuota rida buvo 141 055 km. 2020-01-31 automobilio remonto darbų paraiškoje (priėmimo – perdavimo akte) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta automobilio rida buvo 144 035 km. 2020-02-05 remonto darbų sąmatoje nurodyta, kad automobilio rida buvo 144 312 km. Automobilio rida atsakovei perdavus automobilį ieškovei 2019-12-27, taip pat 2020-01-02 PVM sąskaitoje faktūroje nebuvo užfiksuota. Iš išdėstyto seka, kad nuo 2020-01-17 pardavimo trečiajam asmeniui iki 2020-01-31, kai ieškovė fiksavo automobilio gedimą, automobiliu buvo nuvažiuota 2980 km.

9.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad trečiojo asmens 2020-02-06 pretenzijoje nurodyta, jog trečiasis asmuo automobilį įsigijo 2020-01-17, o gedimus pastebėjo po keturių dienų nuo automobilio įsigijimo, 2020-01-22. Būtent 2020-01-22, pasak trečiojo asmens, automobilio skydelyje ėmė rodyti klaidą, automatinės greičių dėžės pavaros nepersijungdavo, jautėsi garsas. Teismas kartu atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2020-01-17 iki 2020-01-31 ridos fiksavimo praėjo 14 dienų, t. y. šiuo laikotarpiu vidutiniškai per dieną automobiliu buvo nuvažiuojama po 213 km (2980 km/14 dienų). Jei, kaip teigia trečiasis asmuo, automobilio gedimai atsirado po 4 dienų nuo įsigijimo, sunku patikėti, kad per šį laiką buvo nuvažiuota tik 100-200 km iš 2980 km, o likusį 2780-2880 km atstumą automobilis įveikė jau išryškėjus pavarų dėžės gedimams. Atvirkščiai, logiškiau manyti, kad jei greičių dėžės pavaros nepersijungia, girdisi garsas, skydelyje dega klaida, savininkas vairuotų mažiau ir pristatytų automobilį apžiūrai, o ne važinėtu automobiliu intensyviau. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad automobilio gedimai atsirado, paaiškėjo automobiliu nuvažiavus žymiai daugiau nei 100-200 km.

10.       Teismas iš bylos duomenų nustatė, jog ginčo automobilį atsakovės darbuotojai remontavo laikotarpiu nuo 2019-12-27 iki 2019-12-30, t. y. prisijungė prie automobilio kompiuterinės sistemos ir šalino klaidas. Be to, iš pateikto 2020-02-03 diagnostikos sistemos išrašo su jo dalies vertimu į lietuvių kalbą galima suprasti, kad automobilis prie diagnostikos sistemos buvo prijungtas 2019-12-31, 14.11 val., tai yra jau po to, kai atsakovė 2019-12-30 atsiskaitė už atliktus remonto darbus ir paliko automobilį eksponuoti ieškovės salone pardavimui. Ieškovė patvirtino, kad jokių automobilio greičių dėžės gedimų tuo metu ir iki 2020 m. sausio pabaigos nenustatė.

11.       Teismas nurodė, kad nors ieškovė neigė, jog iki pirkimo-pardavimo sutarties su atsakove sudarymo atliko pakankamai išsamią apžiūrą, kad galėtų nustatyti automobilio pavarų dėžės trūkumus, tačiau bylos duomenys rodo, jog iki pirkimo-pardavimo sutarties ieškovė jungėsi prie ginčo automobilio kompiuterinės sistemos su diagnostikos sistema, šalino klaidas. Visgi byloje nėra įrodymų, kiek išsami, kruopšti, kokybiška buvo ieškovės iki nusiperkant automobilį atlikta automobilio apžiūra. Atitinkamai nėra įrodymų, kurie kategoriškai patvirtintų ar paneigtų trūkumų buvimą ar nebuvimą pardavimo metu. Ieškovė verčiasi „Opel“ automobilių remontu, prekyba, t. y. yra šios srities profesionalė, ir jos darbuotojai geba nustatyti daugiau nei vizualiai vidutiniam pirkėjui matomus automobilių defektus. Automobilis buvo pateiktas ieškovei remontuoti, po to paliktas eksponuoti jos patalpose, taigi, atsakovė sudarė ieškovei sąlygas patikrinti automobilį iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė automobilį perpardavė, taip prisiėmė pardavėjo pareigas kito asmens, vartotojo, kuriam taikoma didesnė apsauga, atžvilgiu. Jei ieškovė, kaip šios srities profesionalė, kuriai keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, prieš pirkdama automobilį ir jį parduodama neatliko kruopščios apžiūros, toks ieškovės elgesys laikytinas neapdairiu. Būtent dėl pačios ieškovės neapdairaus elgesio negalima kategoriškai patvirtinti ar paneigti automobilio trūkumų buvimo pirkimo-pardavimo sutarties tarp ieškovės ir atsakovės sudarymo metu. Tuo tarpu, kad automobilio defektai egzistavo kai atsakovė perleido automobilį ieškovei, turi įrodyti būtent ieškovė.

12.       Teismas atkreipė dėmesį, kad aptariamas pavarų dėžės gedimas 2020 m. sausio pabaigoje – vasarį buvo fiksuojamas tiek automobilio skydelyje, tiek atliekant automobilio kompiuterinę diagnostiką. Kaip nurodė trečiasis asmuo, sugedus pavarų dėžei 2020-01-22 matėsi klaida automobilio kompiuterinės sistemos skydelyje. Taip pat ir ieškovė ieškinyje nurodė, kad po trečiojo asmens pranešimo apie gedimus atliko automobilio diagnostiką ir nustatė, kad netinkamai veikia automobilio automatinės greičių dėžės valdymas, byloje pateiktas ir tokias aplinkybes atspindintis 2020-02-03 diagnostikos išrašas, taigi, toks gedimas gali būti fiksuojamas atliekant automobilio kompiuterinę diagnostiką. Tuo tarpu iš šalių paaiškinimų matyti, kad 2019-12-27, kai atsakovė pristatė automobilį ieškovei, klaidos, susijusios su pavarų dėže, automobilio skydelyje nebuvo, automobilio kompiuterinė sistema rodė kitokias klaidas, susijusias su smulkiais gedimais. Taip pat nėra duomenų, kad toks gedimas matėsi prisijungus prie automobilio kompiuterinės sistemos su diagnostikos sistema 2019-12-31, 14.11 val., ar kad su gedimu susijęs pranešimas būtų fiksuotas automobilio skydelyje iki 2020-01-22. Jei automobilio pavarų dėžės defektai egzistavo jau ieškovei perimant automobilį, neaišku, kodėl 2019 m. gruodžio pabaigoje ir iki 2020-01-22 automobilio kompiuterinė sistema nei prisijungus su diagnostika, nei skydelyje šių defektų nerodė. Byloje nėra duomenų, kad automobilio kompiuterine sistema prieš 2019-12-27 pateikimą remontui buvo manipuliuota, pavyzdžiui, būtų pašalinta būtent su pavarų dėžės gedimu susijusi klaida.

13.       Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog automobilis 2020-01-22 perregistruotas ieškovės vardu, kad tuo metu ieškovė jau buvo už automobilį sumokėjusi, duomenų teismui nepateikta. Ieškovė yra „Opel“ markės automobilių priežiūros, remonto, pardavimo specialistė. Atsakovė 2019-12-27 pateikė ginčo automobilį ieškovei kaip šios rūšies automobilių diagnostikos, remonto profesionalei, sudarė sąlygas prisijungti prie automobilio kompiuterinės sistemos. Toks elgesys – sudarymas sąlygų automobilį apžiūrėti ir vėliau pirkti šios srities profesionalei – būtų gana rizikingas, jei išankstinis sumanymas būtų parduoti automobilį su žinomais defektais. Kitų ieškovės versiją, kad atsakovė slėpė automobilio trūkumus, patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta.

14.       Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodytų trūkumų iki pirkdama automobilį nenustatė, trūkumai užfiksuoti po to, kai automobiliu gana intensyviai naudojosi trečiasis asmuo, nepateikta kitų įrodymų apie ieškinyje nurodytų trūkumų buvimą atsakovei perleidžiant automobilį, todėl darė išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovės nurodyti automobilio defektai nebuvo paslėpti daikto trūkumai, jie atsirado gerokai vėliau nei buvo sudaryta sutartis tarp ieškovės ir atsakovės dėl netinkamo ir/ar intensyvaus automobilio naudojimo. Automobilis nebuvo naujas, atsakovė iki pardavimo ieškovei jį naudojo daugiau nei 4 metus, taigi, intensyvus automobilio naudojimas galėjo paskatinti automobilio nusidėvėjimą ir/ar atitinkamų automobilio dalių gedimą. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad sudarant sutartį su atsakove automobilis buvo netinkamos kokybės ir/ar turėjo paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių būtų pagrindas priteisti nuostolius, patirtus šalinant daikto trūkumus.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Minauta“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1.       Teismas neatsižvelgė į ieškovės teiginius tiek ieškinyje, tiek ir ieškovės atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad tokie trūkumai – greičių dėžės defektai – paaiškėja tik nuvažiavus tam tikrą atstumą. Teismui manant, kad ieškovės paaiškinimai galimai neteisingi ar subjektyvūs, buvo pateikta užklausa kitai specializuotai įmonei – UAB „Alda auto“, kuri, atsakydama į klausimus dėl galimų pavarų dėžės defektų, nurodė, kad sankabos ir valdymo bloko gedimai atsiranda dėl tepalų nekeitimo ir sankabos sudilimo. Sankabos gedimai išryškėja važiuojant, pradeda trūkčioti, įsijungia avarinė pavara, galimi smūgiai, prabuksavimai. Atliekant TA gedimą nustatyti neįmanoma. Ir kita automobilių remontą atliekanti įmonė patvirtino, kad tokio gedimo paprastai pamatyti neįmanoma, be to, jis išryškėja važiuojant. Galiausiai, nurodytos ir gedimo priežastys – ne netinkamas momentinis naudojimas, o pasekmė netinkamos automobilio priežiūros kurį laiką. Nors atsakovės atstovas ir teigė, jog automobilį pas ieškovę remontuodavo nuolatos, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad automobilio remontas ir priežiūra ieškovės salone buvo atliekamas 2015 - 2016 m., o vėliau tik 2019 m. gruodį. Kur trejus metus buvo atliekama automobilio priežiūra ir remontas – nėra aišku. Teismo posėdžio metu tokio klausimo paklausus atsakovės atstovo, buvo pateiktas atsakymas, kad ieškovės salone tepalai per brangūs, todėl jie buvo keičiami kitur, o automobilis negedo, todėl remonto nereikėjo. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad iš tiesų buvo vykdoma automobilio priežiūra, todėl labai tikėtina, kad net kelerius metus automobilio techniškai neprižiūrint ir atsirado pavarų dėžės gedimas.

15.2.       Teismas neatsižvelgė į ieškovės teiginius, jog atsakovė galimai žinojo apie automobilio gedimą ir defektas buvo bandomas nuslėpti. Atvežus automobilį į ieškovės servisą, buvo paprašyta panaikinti klaidas (to neneigė ir atsakovės atstovas). Prisijungus prie kompiuterinės diagnostikos 2019-12-27, buvo išmesta netgi 14 puslapių klaidų. Toks kiekis klaidų galimas išsekus akumuliatoriui arba jį atjungus, tuomet sistema išmeta begalę klaidų. Atsakovės atstovui atvykus su prašymu panaikinti visas klaidas, tai ir buvo padaryta. Vis dėlto, tuo metu automobilio pavarų dėžės defekto kompiuterinės diagnostikos metu užfiksuota nebuvo, kas tik dar kartą patvirtina, kad netgi ir ieškovei esant šios srities profesionalei defektas tuo metu negalėjo būti matomas arba buvo paslėptas.

15.3.       Defektas išryškėjo praėjus keletui dienų po automobilio įsigijimo (tą patvirtino ir trečiasis asmuo savo pretenzijoje). Neteisingi teismo motyvai, kad labiau tikėtina, jog ieškovės nurodyti automobilio defektai nebuvo paslėpti daikto trūkumai, jie atsirado gerokai vėliau nei buvo sudaryta sutartis tarp ieškovės ir atsakovės dėl netinkamo ir/ar intensyvaus automobilio naudojimo. Teismas pats nustatė, jog automobiliu per dieną vidutiniškai buvo nuvažiuojama po 213 km, todėl toks naudojimas tikrai nelaikytinas per intensyviu. Galiausiai nebuvo nustatyta ir jokio netinkamo automobilio naudojimo, priešingai, tiek ieškovė, tiek ir kitas automobilių servisas UAB „Alda auto“ patvirtino, kad pavarų dėžės gedimas atsiranda nuo ilgalaikio netinkamo naudojimo (pvz., nekeičiamų tepalų), ir toks defektas, akivaizdu, negalėtų išryškėti vos po kelių dienų automobilio naudojimo.

15.4.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, nurodė, kad dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to.

15.5.       2018 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018, nurodyta, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai parduotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, svarbu įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų.

15.6.       Atlikus išsamų bylos vertinimą akivaizdu, kad: ieškovė iš atsakovės automobilį pirko ne savo naudojimui, o veikė būtent kaip tarpininkė, siekiant parduoti atsakovės automobilį tretiesiems asmenims, tą žinojo ir atsakovės atstovai; ieškovės nebuvo prašyta atlikti išsamią automobilio patikrą; ieškovė netgi neturėjo tokios pareigos, nors ir teikia automobilių remonto ir pardavimo paslaugas, o tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę;         ieškovė, už tarpininkavimo paslaugas gavusi vos 500 Eur (už automobilį atsakovei sumokėjo 7 500 Eur, pardavė už 8 000 Eur), dėl paslėpto automobilio defekto patyrė nuostolių – daugiau kaip 2 400 Eur, ką patvirtina byloje esantys įrodymai, ir kuriuos, kaip tikroji automobilio savininkė, turėjo padengti atsakovė; ieškovė klausimą dėl automobilio remonto bandė išspręsti taikiai: ne kartą atsakovei buvo siųsti pasiūlymai (ar pirkimo - pardavimo sutartį nutraukti, ar šalinti defektus), buvo pateikta ir remonto sąmata, tačiau atsakovė geranoriškai klausimo spręsti nesutiko, todėl šiuo metu ji neturi pagrindo ir reikšti atsikirtimus, kad remonto sąmata buvo nepagrįsta ar per didelė.

16.       Atsakovė UAB „Industrial group“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad pavarų dėžės trūkumai gali paaiškėti tik automobiliu nuvažiavus tam tikrą atstumą, prieštarauja pačios ieškovės paaiškinimams, teiktiems bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, ir byloje nustatytoms, įrodymais pagrįstoms aplinkybėms. Teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui 2020 m. sausio pabaigoje – vasarį pristačius ginčo automobilį ieškovei, pavarų dėžės gedimas buvo fiksuotas tiek skydelyje, tiek atliekant kompiuterinę diagnostiką. Šis faktas nurodytas ir pačios ieškovės ieškinyje. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad pavarų dėžės gedimas gali būti fiksuotas atliekant automobilio kompiuterinę diagnostiką.

16.2.       Kadangi ginčo automobilio perdavimo metu ieškovei greičių dėžės automatiniai gedimai tiek skydelyje, tiek atliekant kompiuterinę diagnostiką (2019-12-31) fiksuoti nebuvo, o byloje nėra duomenų, kad automobilio kompiuterine sistema prieš pateikiant automobilį remontui (2019-12-27) buvo manipuliuota, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė buvus paslėptų automobilio pavarų dėžės trūkumų automobilio gavimo iš atsakovės metu.

16.3.       Net ir darant prielaidas, kad ginčo trūkumai – pavarų dėžės gedimai, gali būti nustatyti tik pavažinėjus automobiliu, akivaizdu, kad jei tokie trūkumai būtų buvę automobilio perėmimo iš atsakovės metu (2019-12-27), juos ieškovė būtų nustačiusi. Ginčo automobilis iki jo perleidimo trečiajam asmeniui (2020-01-17) visą laiką buvo ieškovės žinioje. Ieškovė automobilį ne tik eksponavo salone, bet ir sudarydavo galimybes atlikti bandomuosius važiavimus.

16.4.       Priešingai nei teigia ieškovė, pavarų dėžės defektai, jei tokių yra, nustatomi ne po kurio laiko, o iš karto važiuojant automobiliu. Su apeliaciniu skundu teikiamame UAB „Alda Auto“ 2020-09-23 atsakyme nurodyta, kad sankabos gedimai išryškėja važiuojant – automobilis pradeda trūkčioti, įsijungia avarinė pavara, galimi smūgiai, prabuksavimas. Tokių gedimų nustatymas nėra siejamas su pravažiuotu kilometražu ar važiavimo laiku. Todėl akivaizdu, kad tokie trūkumai, jiems esant, paaiškėja iš karto. Duomenų, kad ginčo automobilio pavarų dėžės gedimai – trūkumai būtų paaiškėję anksčiau nei po intensyvaus automobilio eksploatavimo (pravažiuota 2980 km), nėra.

16.5.       Ieškovės teiginiai, kad ginčo automobilio atsakovė 2017-2019 m. netvarkė pas ieškovę, o tai daro prielaidas teigti, kad ginčo automobilis jo perėmimo metu turėjo paslėptų trūkumų, nėra teisiškai reikšmingi. Kaip teisingai nustatė teismas, ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos planuojamo įsigyti automobilio apžiūrai. Apžiūros neatlikimas ar netinkamas atlikimas sąlygoja ieškovės nerūpestingumą, o tai gali būti reikšminga sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodytinumo faktą. Todėl apeliaciniame skunde ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė ginčo automobiliui 2015 m., 2016 m. teikė serviso paslaugas, tačiau nuo 2017 m. iki 2019-12-27 tokių paslaugų neteikė, tik papildomai akcentuoja, kad ieškovė prieš įsigydama ginčo automobilį turėjo būti rūpestinga, t. y. kaip profesionalė turėjo atlikti kruopščią automobilio apžiūrą, ypač atsižvelgiant į tai, kad automobilio paslėptų trūkumų faktas nepreziumuojamas; defektų buvimą daikto perėmimo metu privalo įrodyti ieškovė.

16.6.       Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas padarė byloje esančiais duomenimis pagrįstas išvadas, kad atsakovei pristačius ginčo automobilį ir atlikus jo kompiuterinę diagnostiką, neužfiksuotas pavarų dėžės gedimas. Taip pat teismas nustatė, kad tokio pobūdžio gedimai, atliekant automobilio kompiuterinę diagnostiką, yra užfiksuojami. Todėl faktas, kad 2019 m. gruodį tiek iki remonto darbų (šias aplinkybes pripažįsta ir pati ieškovė savo apeliaciniu skundu ir prašomais prijungti naujais įrodymais), tiek po remonto darbų atlikimo (2019-12-31), pavarų dėžės gedimas nebuvo fiksuotas, neabejotinai patvirtina, kad pavarų dėžės gedimo automobilio perdavimo ieškovei metu nebuvo. Viso bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme proceso metu ieškovė nekėlė net menkiausių užuominų ar prielaidų dėl atsakovės tariamo manipuliavimo automobilio kompiuterine sistema. Todėl apeliaciniame skunde nurodomos prielaidos dėl automobilio kompiuterinės sistemos keitimo yra ne tik nepagrįstos, bet ir vertinant teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą yra nereikšmingos.

16.7.       Teiginiai, kad ieškovė, įsigydama ginčo automobilį iš atsakovės, veikė kaip tarpininkė ir kad neturėjo pareigos apžiūrėti perkamo automobilio kokybės vertinant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nėra teisiškai reikšmingi. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė nuo 2020-01-02 tapo ginčo automobilio savininke pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos su atsakove, pagrindu. Ieškovė, perleisdama automobilį trečiajam asmeniui, save įvardino kaip automobilio savininkę. Taip pat atskira pardavimo sutarties nuostata trečiajam asmeniui papildomai patvirtino ir garantavo, kad ji yra parduodamo automobilio savininkė. Nuo 2020-01-22 ieškovės, kaip savininkės, statusas išviešintas ir VĮ „Regitra“.

16.8.       Ieškovė nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų negalėjo pateikti anksčiau. Ieškovė neprieštaravo, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme iš parengiamojo teismo posėdžio iš karto būtų pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, neteikė jokių prašymų dėl bylos medžiagos papildymo. Dalis teikiamų įrodymų - 2019-12-27 kompiuterinės sistemos išrašas - nėra išverstas į valstybinę kalbą. Ieškovė net nėra suformavusi atskiro prašymo prijungti minėtus įrodymus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Todėl jau vien dėl nurodytų aplinkybių ieškovės teikiami nauji įrodymai neturėtų būti prijungti. Tačiau atsakovei susipažinus su minėtų dokumentų turiniu, kuris iš esmės patvirtina teismo sprendime padarytas išvadas, atsakovė minėtų įrodymų prijungimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

17.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

18.       Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė teikia ir prašo prijungti prie bylos ir įvertinti šiuos dokumentus: 2019-12-27 kompiuterinės diagnostikos išrašą ir 2020-09-23 UAB „Alda auto“ pažymą. Nurodė, kad būtinumas pateikti 2019-12-27 kompiuterinės diagnostikos išrašą atsirado dėl to, jog prieš teismo posėdį (vienintelį) atsakovės atstovai pateikė 2020-02-03 kompiuterinės diagnostikos išrašą, kuriuo remiantis tiek atsakovės atstovai teigė, tiek ir vėliau patvirtino teismas, jog transporto priemonės sesijos sukūrimo data buvo 2019-12-31, kai tuo tarpu dabar pateikiamas diagnostikos išrašas patvirtina, kad atsakovė į ieškovę kreipėsi ir kompiuterinė diagnostika su tikslu pašalinti skydelyje rodytus gedimus (netgi 14 puslapių) dar 2019-12-27. Tuo metu pavarų dėžės gedimas užfiksuotas nebuvo. Teismui neatsižvelgus į ieškovės paaiškinimus, kad šalintas pavarų dėžės defektas išryškėja tik nuvažiavus tam tikrą atstumą, o nėra matomas „plika akimi“, atsirado būtinybė pateikti papildomus įrodymus – 2020-09-23 UAB „Alda auto“ pažymą, kurioje specialistai pasisakė dėl gedimo atsiradimo priežasčių. Ši įmonė pasirinkta neatsitiktinai, į ją dar 2020-01-31 kreipėsi trečiasis asmuo E. Š., ir tai patvirtina jo 2020-02-06 pretenzija, kurioje nurodyta, kad buvo kreiptasi į šią įmonę, ir kad ji nustatė greičių dėžės ir sankabos bei valdymo bloko gedimą.

19.       Apeliantės įsitikinimu, bylą nagrinėjusiam teismui neatsižvelgus į jos poziciją ir paaiškinimus, kas akivaizdžiai pasimatė teismo sprendime, atsirado būtinybė pateikti papildomus paaiškinimus dėl automobilio gedimo priežasčių. Atsižvelgiant į tai apeliantė mano, kad pateikti papildomi dokumentai turėtų būti prijungti prie bylos, nes jų pateikimo būtinybė atsirado tik bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme.

20.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21.       Nors apeliantė nesuformulavo prašymo apeliacinės instancijos teismui prijungti naujus įrodymus, kaip tai numatyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl naujų įrodymų prijungimo būtina pasisakyti.

22.       Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be pirmiau įvardytų kriterijų taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme vis dėlto yra bendrosios procesinės taisyklės išimtis, todėl šios išimties taikymas yra galimas tik tiek, kiek jis atitinka proceso įstatyme reglamentuotus atvejus ir pirmiau įvardytų kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje, visetą (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

23.       Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

24.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į su apeliaciniu skundu teikiamų naujų įrodymų turinį, vertina, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami. Apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo naudotis savo procesinėmis teisėmis teikiant rašytinius įrodymus. Apeliantės teikiamų naujų įrodymų priėmimas, juose užfiksuotų faktinių duomenų tyrimas ir vertinimas, iš esmės reikštų naujų faktinių aplinkybių aiškinimąsi, o tokia proceso apeliacinės instancijos teisme eiga prieštarautų pačiam apeliacijos modeliui, įtvirtintam civilinio proceso įstatyme. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktas rašytinis įrodymas - 2019-12-27 kompiuterinės diagnostikos išrašas - neatitinka CPK nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų, nes nėra išverstas į valstybinę kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės teikiamus rašytinius įrodymus. 

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25.       Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Industrial group“ 2019-12-27 pristatė jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į ieškovės UAB „Minauta“ automobilių servisą. Atsakovės prašymu ieškovė atliko aptariamo automobilio remonto darbus, atsakovė už juos 2019-12-30 sumokėjo. Ieškovė UAB „Minauta“ specializuojasi OPEL markės automobilių remonte, taip pat eksponuoja ir siūlo įsigyti naujus bei naudotus OPEL markės automobilius. Po remonto darbų atsakovė automobilio neatsiėmė, paliko automobilį ieškovės salone parduoti. 2020 m. sausio pradžioje ieškovė informavo atsakovę, kad rastas automobilio pirkėjas. 2020-01-02 ieškovės ir atsakovės atstovai pasirašė PVM sąskaitą faktūrą VRV Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo už 7 500 Eur. Ieškovė minėtą automobilį valdė nuo 2019-12-27, kai atsakovės atstovas pristatė automobilį apžiūrai ir remontui, iki automobilio perleidimo trečiajam asmeniui E. Š. 2020-01-17 ieškovė transporto priemonę pardavė trečiajam asmeniui E. Š. už 8 000 Eur. Trečiasis asmuo E. Š. naudojosi automobiliu ir po kurio laiko pranešė ieškovei apie gedimus. 2020-01-31 automobilio remonto darbų paraiškoje užfiksuota, jog reikia keisti automobilio pavarų dėžės modulį. Ieškovė pašalino automobilio trūkumus.

26.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji veikė kaip tarpininkė parduodant atsakovės automobilį, todėl atsakovė privalo atlyginti 2 430,32 Eur nuostolius dėl automobilio remonto. Taigi, kaip nustatyta, byloje kilo ginčas dėl parduoto daikto trūkumų, pardavėjo atsakomybės už paslėptus naudoto daikto trūkumus ir pirkėjo teisės reikalauti daikto išlaidų trūkumams pašalinti atlyginimo.

27.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nepaisant to, kad transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma, tačiau 2020-01-02 PVM sąskaitoje faktūroje VRV Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ji surašyta dėl automobilio pardavimo, ją pasirašė abiejų šalių atstovai. Iš transporto priemonės pirkimo - pardavimo 2020-01-17 sutarties tarp ieškovės UAB „Minauta“ ir trečiojo asmens E. Š. nustatyta, kad ieškovė šioje sutartyje patvirtino, jog transporto priemonė priklauso jai nuosavybės teise, į parduodamą transporto priemonę kiti asmenys jokių teisių neturi. Remiantis tuo konstatuotina, kad 2020-01-17 transporto priemonės pardavimo trečiajam asmeniui sandoryje ieškovė jau veikė kaip transporto priemonės savininkė, o ne tarpininkė.

28.       Taigi, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė daikto pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo - pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

29.       Ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ji nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad jos pirkta naudota transporto priemone nebuvo galima naudotis pagal paskirtį nuo pirkimo momento, kad ji neatitiko kokybės reikalavimų, ir kad atsakovė galėjo žinoti apie tokius parduodamos transporto priemonės trūkumus. Ieškovė teigia, kad pavarų dėžės defektai jau egzistavo tuo metu, kai atsakovė perleido automobilį ieškovei, kadangi gedimas paaiškėjo neilgai trukus po automobilio pardavimo trečiajam asmeniui, trečiajam asmeniui nuvažiavus automobiliu nedidelį atstumą.

30.       Kilus ginčui dėl naudoto daikto kokybės turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą, bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Pažymėtina, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

31.       CK 6.327 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų.

32.       Byloje nustatyta, kad ginčo automobilis 2020 m. sausio pabaigoje, t. y. tuo metu, kai automobilis buvo iš ieškovės įsigytas trečiojo asmens E. Š., turėjo pavarų dėžės gedimų.

33.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad gedimas išryškėjo trečiajam asmeniui automobiliu pasinaudojus 100-200 km. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas,  nuo 2020-01-17 pardavimo trečiajam asmeniui iki 2020-01-31, kai ieškovė fiksavo automobilio gedimą, automobiliu buvo nuvažiuota 2980 km.

34.       Trečiasis asmuo E. Š. 2020-02-06 pretenzijoje nurodė, kad gedimus pastebėjo po keturių dienų nuo automobilio įsigijimo (2020-01-22). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad nuo 2020-01-17 iki 2020-01-31 ridos fiksavimo praėjo 14 dienų, t. y. šiuo laikotarpiu vidutiniškai per dieną automobiliu buvo nuvažiuojama po 213 km (2980 km/14 dienų), todėl mažai tikėtina, kad per šį laiką buvo nuvažiuota tik 100-200 km iš 2980 km, o likusį atstumą automobilis įveikė jau išryškėjus pavarų dėžės gedimams. Teisėjų kolegija kartu pažymi, jog rašytiniai įrodymai, kuriuose yra užfiksuoti trečiųjų asmenų paaiškinimai, yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobūdžio, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neprivalėjo jais remtis.

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai atsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog iš 2020-02-03 diagnostikos sistemos išrašo su jo dalies vertimu į lietuvių kalbą matyti, kad automobilis prie diagnostikos sistemos buvo prijungtas 2019-12-31, t. y. jau po to, kai atsakovė 2019-12-30 atsiskaitė už atliktus remonto darbus ir paliko automobilį eksponuoti ieškovės salone pardavimui. Ieškovė patvirtino, kad jokių automobilio greičių dėžės gedimų tuo metu ir iki 2020 m. sausio pabaigos nenustatė.

36.       Byloje nėra ginčo, kad pavarų dėžės gedimas 2020 m. sausio pabaigoje – vasarį buvo fiksuojamas tiek automobilio skydelyje, tiek atliekant automobilio kompiuterinę diagnostiką, tuo tarpu 2019 m. gruodžio pabaigoje ir iki 2020-01-22 automobilio kompiuterinė sistema nei prisijungus su diagnostika, nei skydelyje šių defektų nerodė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad automobilio pavarų dėžės defektai egzistavo jau ieškovei perimant automobilį. 

37.       Pažymėtina, kad ieškovė pirko naudotą transporto priemonę turėdama tikslą ją parduoti, taigi, ji veikė ne kaip vartotoja, o kaip verslininkė, užsiimanti automobilių remontu ir prekyba, ir turinti specialių žinių šioje srityje. Ieškovė įsigijo naudotą – 2015 metų gamybos – transporto priemonę, todėl pirkdama šią transporto priemonę ieškovė negalėjo tikėtis tokių garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto priemonės savininkas. Ieškovė turėjo suprasti, kad įsigijus naudotą automobilį, galimai reikės investuoti papildomas lėšas, atlikti automobilio privalomus dalių pakeitimus ir/ar remonto darbus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė žinojo apie automobilio variklio trūkumus ir atliko sąmoningus veiksmus, siekdama paslėpti esamus ir galimus pastebėti trūkumus. Byloje taip nėra duomenų, kad pavarų dėžės gedimą rodantis ženklas būtų užsidegęs iki automobilio pardavimo ieškovei  ir specialiai užgesintas laikotarpiu, kai automobilio savininkė buvo atsakovė. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė verčiasi Opel automobilių remontu, prekyba, t. y. yra šios srities profesionalė, ir jos darbuotojai geba nustatyti daugiau nei vizualiai vidutiniam pirkėjui matomus automobilių defektus. Automobilis buvo pateiktas ieškovei remontuoti, po to paliktas eksponuoti jos patalpose, taigi, atsakovė sudarė ieškovei sąlygas patikrinti automobilį iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Taigi, ieškovė, kaip šios srities profesionalė, kuriai keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, prieš pirkdama automobilį turėjo galimybę atlikti kruopščią automobilio apžiūrą. Šiuo atveju konstatuotina, jog įsigyto naudoto automobilio gedimo rizika, prieš tai įsitikinus jo tinkamumu, tenka pačiai ieškovei.

38.       Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad sudarant sutartį su atsakove automobilis buvo netinkamos kokybės ir/ar turėjo paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių būtų pagrindas priteisti nuostolius, patirtus šalinant daikto trūkumus.

39.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nebuvo atlikta ekspertizė tikslu atsakyti į klausimus, ar egzistavo greičių dėžės valdymo sistemos gedimas automobilio pardavimo metu ieškovei, ar automobilio trūkumai galėjo būti nustatyti iki automobilio pardavimo ieškovei išsamiai apžiūrint automobilį, atliekant kompiuterinė diagnostiką. Nesant atliktos ekspertizės, pirmosios instancijos teismas rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, teiktais paaiškinimais, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

40.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

41.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šio ginčo sprendimui pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi materialinės teisės normų nuostatomis, apibrėžiančiomis parduodamo daikto kokybės reikalavimus bei pardavėjo pareigas. Šių normų taikymą sprendimą priėmęs teismas pagrindė aktualia kasacinio teismo praktika. Panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovei priteisiamos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minauta“, juridinio asmens kodas 303410025, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Industrial Group“, juridinio asmens kodas 175880576, 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                     Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

            Lina Muchtarovienė

        Irena Stasiūnienė