Civilinė byla Nr. 2A-1290/2012

Procesinio sprendimo kategorijos 22.9, 25.2, 126.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5425-340/2010 pagal ieškovo viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos ieškinį atsakovams bankroto administratorių asociacijai Intekta, administratoriui Z. J., auditoriui A. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus Z. J. ir bankroto administratorių asociaciją Intekta, auditorių A. K. pateikti ieškovui UAB „Algvidos auditas“ auditoriaus A. K. atliktų auditų darbo dokumentus: UAB „MBR parduotuvių ir restoranų įranga“ 2008 metų konsoliduotų finansinių ataskaitų audito, UAB „Linavos servisas“ 2008 m. finansinių ataskaitų audito, UAB „Šnipiškių ūkis“ 2008 m. finansinių ataskaitų audito aktus; galimai nustačius, kad bankroto administratorius neperėmė šių dokumentų, įpareigoti A. K. leisti ieškovui susipažinti ir peržiūrėti nurodytus atliktų audito darbų dokumentus. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 5 d. Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. VAA-32 „Dėl atlikto audito tyrimo pradžios“ buvo priimtas sprendimas atlikti auditoriaus A. K. atlikto audito tyrimą, tačiau atsakovas A. K. pateikė ne visą tarnybos prašomą informaciją, motyvuodamas, kad nuo 2010 m. sausio 4 d. UAB „Algvidos tarnyba“ nedirba. UAB „Algvidos tarnyba“ buvo iškelta bankroto byla 2009 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, tačiau bendrovės bankroto administratorius asociacija „Intekta“ atsisakė pateikti auditoriaus A. K. trijų 2009 metas atliktų audito darbo dokumentus. Ieškovas padarė išvadą, kad audito darbų dokumentai nebuvo perduoti bankroto administratoriui ir atsisakė nuo reikalavimo atsakovui bankroto administratorių asociacijai Intekta; ieškinio reikalavimą atsakovui A. K. prašė išspręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad su ieškovo sprendimu atlikti jo atliktų auditų tyrimą nesutinka, jis jau pateikė ieškovui pakankamai medžiagos tokiam tyrimui atlikti, papildomai reikalauti UAB „MBR parduotuvių ir restoranų įranga“ 2008 metų konsoliduotų finansinių ataskaitų audito, UAB „Linavos servisas“ 2008 m. finansinių ataskaitų audito, UAB „Šnipiškių ūkis“ 2008 m. finansinių ataskaitų audito aktų ieškovas neturi pagrindo, nes neįrodo jokių aplinkybių apie viešo intereso buvimą. Atsakovo duomenimis, nusiskundimų dėl ieškinyje nurodytų juridinių asmenų audito kokybės nebuvo. Be to, ieškovas neteisėtai inicijavo UAB „Algvidos auditas“ veiklos patikrinimą. Pagal Audito įstatymo 22 str. 3 d. įmonė turi būti išbraukta iš audito įmonių sąrašo per 3 mėn. nuo bankroto bylos iškėlimo, t. y. ieškovas inicijavo tyrimą už laikotarpį, kuriame audito veikla nebuvo nei numatyta, nei vykdoma. Teismo posėdžio metu atsakovas A. K. papildomai paaiškino, kad yra didelė tikimybė, jog prašomi išreikalauti dokumentai, saugomi rūsio patalpose, galėjo žūti avarijos (rūsio užpylimo) metu 2011 m. rugpjūčio 25 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo reikalavimą atsakovui A. K. atmetė, priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio atsakovams bankroto administratorių asociacijai Intekta, administratoriui Z. J. ir nutraukė šią bylos dalį, priteisė iš ieškovo valstybei 49,05 Lt dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad auditų tyrimas buvo inicijuotas Lietuvos Auditorių rūmų 2010 m. kovo 2 d. raštu Nr. 1.9-S0129. Nurodė, jog Auditorių rūmai prašė ištirti UAB „Algvidos auditas“ 2010 metais atliekamus auditus; pagrindė teikiamą siūlymą tuo, kad įtarė, jog UAB „Algvidos auditas“ netinkamai atlieka finansinių ataskaitų auditus; kartu pažymėjo, kad UAB „Algvidos auditas“ 2009 m. gruodžio 28 d. buvo iškelta bankroto byla, įmonė turi dar tris mėnesius auditų atlikimui, po to bus išbraukiama iš audito įmonių sąrašo. Taip pat teismas nustatė, kad Lietuvos auditorių rūmai neturėjo galimybės pradėti atliktų auditų kokybės peržiūros, nes 2010 m. atliktų auditų patikrinimas būtų atliekamas tik antrame pusmetyje, todėl auditorių rūmai kreipėsi dėl atliktų auditų patikrinimo į ieškovą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad UAB „Algvidos auditas“ patikrinimą inicijavusi institucija – Lietuvos Auditorių rūmai nurodė konkretų patikrinimo tikslą – auditų, atliktų 2010 m., t. y. po bankroto bylos iškėlimo UAB „Algvidos auditas“, kokybės patikrinimas. Teismas sprendė, jog atliktų auditų tyrimas turėjo vykti institucijos, kompetentingos inicijuoti tokį patikrinimą, apibrėžtuose rėmuose, t. y. ieškovas neįrodė savo reikalavimo įpareigoti atsakovą A. K. pateikti UAB „Algvidos auditas“ 2009 m. atliktų auditų dokumentus pagrįstumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas VĮ Audito ir apskaitos tarnyba pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas atsakovui A. K. ir kuria iš ieškovo valstybės naudai yra priteistos dokumentų siuntimo išlaidos, ir priimti naują sprendimą – įpareigoti auditorių A. K. suteikti ieškovui galimybę susipažinti ir peržiūrėti UAB „Alvgidos auditas“ ir auditoriaus A. K. 2009 m. atliktų auditų darbo dokumentus. Tai pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad nei Audito įstatymu, nei kitais teisės aktais Auditorių rūmams nesuteikta teisė nustatyti atliktų auditų tyrimo apimtį. Visais atvejais tyrimas gali būti pradėtas tik Audito ir apskaitos tarnybos sprendimu. Nagrinėjamu atveju Audito ir apskaitos tarnybos direktorius 2010 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VAA-32 priėmė sprendimą atlikti auditoriaus A. K. atlikto audito tyrimą ir šio įsakymo 3 punktu nurodė, vadovaujantis Atlikto audito tyrimo metodikos 44 punktu, praplėsti tyrimo apimtį tyrimui pasirenkant kitus auditoriaus A. K. 2009 – 2010 metais atliktus auditus, jeigu įprastine tvarka, vadovaujantis Atlikto audito tyrimo metodikos 42 ir 43 punktais, atrinktų atliktų auditų apimties nepakaktų tinkamai įvertinti auditoriaus A. K. atliktų auditų kokybę. Atsakovas A. K. šio sprendimo neskundė, jis yra galiojantis ir vykdytinas. Apeliantas nurodo, kad tyrimo eigoje paaiškėjo, kad A. K. 2010 m. dirbdamas UAB „Alvgidos auditas“ auditų neatliko ir nuo 2010 sausio 4 d. šioje įmonėje nebedirba, todėl tyrimui buvo atrinkti trys ankstesniais kalendoriniais metais, t. y. 2009 m., atsakovo atlikti auditai. Apelianto teigimu, šias aplinkybes pagrindžia papildomai su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai. Dėl visų nurodytų aplinkybių, apeliantas mano, kad jis visiškai įrodė ieškinio reikalavimus ir jo reikalavimas turėtų būti tenkintinas. Apeliantas pažymėjo, kad vadovaujantis Audito įstatymo 44 str. 3 d. 4 p., 37 str. ir Atlikto audito tyrimo metodikos 48.6 p. tyrimą atliekantys ir jame dalyvaujantys tarnybos darbuotojai turi teisę be apribojimų gauti iš kitų institucijų ar asmenų audito tyrimui atlikti reikalingą informaciją.

Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir neprijungti ieškovo teismui pateikto naujo įrodymo. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytais motyvais. Teigia, kad byloje esančiais įrodymais pagrįsta, jog inicijuojamo patikrinimo tikslas – auditų, atliktų 2010 m. patikrinimas. Nurodo, kad įstatymas ieškovui nesuteikia teisės kitaip apibrėžti tyrimo objekto, tyrimo laikotarpio, kitų tyrimo aplinkybių nei nurodyta tyrimą inicijuojančios institucijos (Audito įstatymo 36 str. 2, 3 dalys, VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. VAA-189 patvirtintos atlikto audito tyrimo metodikos 6.1 p. (toliau – metodika)). Atsakovas pažymi, kad ieškovui nesuteikta teisė netgi pačiam inicijuoti patikrinimą, todėl jis juo labiau negali turėti jokios diskrecijos dėl tyrimo apimties. Papildomai nurodo, kad ieškovas jau realizavo teisę gauti visą reikalingą tyrimui informaciją, o šioje byloje jo reikalaujami pateikti dokumentai yra pertekliniai. Atkreipė dėmesį, kad Audito įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. nurodo, kad auditorius ir audito įmonė privalo laikyti paslaptyje užsakovo ir (arba) audituojamos įmonės patikėtą informaciją ir jos neteikti tretiesiems asmenims, išskyrus įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus. Atsakovas pažymi, jog tai reiškia, jog ieškovo prašoma pateikti informacija yra slapta, o pagal metodikos 48.6 p. ieškovas turi teisę gauti tik viešai prieinamą informaciją. Atsakovas pabrėžė, kad 2009 m. audituotos įmonės nesutinka, jog jų audito duomenys būtų atskleisti ieškovui. Atsakovas, prašydamas neprijungti naujo įrodymo, nurodo, kad nėra aišku, kokias aplinkybes šis dokumentas įrodo ir kodėl jis nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme. Atsakovo nuomone, šis dokumentas neturi jokios teisinės galios, iš jo negali būti kildinamas ieškovo reikalavimas ir juo negali būti keičiamas patikrinimo tikslas, apimtis ar objektas. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2010 m. gegužės 5 d. ieškovo vadovo įsakymo Nr. VAA-32 apskundimas ar neapskundimas šioje byloje negali turėti jokios teisinės reikšmės, nes šioje byloje keliamas klausimas ne dėl įsakymo pagrįstumo ar nepagrįstumo. Be to, atitinkamas aktas iš viso nelaikytinas administraciniu teisės aktu, todėl atsakovas neprivalo jo ginčyti, kad galėtų savo atsiliepimą motyvuoti akto neteisėtumu. Atsakovas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta, kad reikalaujami dokumentai yra atsakovo žinioje, todėl apeliacinio skundo tenkinimas galimai prieštarautų CPK 267 str. prasmei. 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą,  analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos audito įstatymo (toliau – AĮ, Audito įstatymas) (Nr. X-1676, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 82-3233 (2008-07-19)) 36 straipsnyje numatyta, kad Audito ir apskaitos tarnyba atlieka tiek audito įmonių, tiek auditorių atlikto audito tyrimą. Audito įstatymo 36 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Audito ir apskaitos tarnyba gali pradėti atlikto audito tyrimą sprendimu kai:

1. Auditorių rūmai, atsižvelgdami į atlikto audito kokybės peržiūros ataskaitą, kurioje konstatuoti reikšmingi audito atlikimo trūkumai, kreipiasi į Audito ir apskaitos tarnybą dėl auditoriaus ir  (arba) audito įmonės atlikto audito tyrimo inicijavimo;

2. valstybės institucijos, Auditorių rūmai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys kreipiasi į Audito ir apskaitos tarnybą su pasiūlymu ištirti auditoriaus ir  (arba) audito įmonės atliktą auditą;

3. valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingų institucijų prašymu;

4. siekiama užtikrinti atlikto audito kokybės peržiūrų kokybę.

Pagal AĮ 36 straipsnio nuostatas, būtent Audito ir apskaitos tarnyba priima sprendimus dėl atliktų auditų tyrimo pradėjimo ir apimties. Įstatymų leidėjas, deleguodamas šią funkciją Audito ir apskaitos tarnybai kartu Audito įstatymo 36 straipsnio 8 dalimi suteikė tarnybai ir teisę nustatyti Atlikto audito tyrimo metodiką, kurioje išsamiau būtų reglamentuota Audito įstatyme neapibrėžta auditų tyrimo tvarka.

Atlikto audito tyrimo metodikos (toliau – Metodika) 42 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei tyrimas yra pradėtas pagal Auditorių rūmų prašymą, tačiau prašyme dėl tyrimo inicijavimo konkretaus atlikto audito nėra nurodyta, atliekama atranka, tiriant visus per paskutinius dvylika mėnesių iki tyrimo pradžios audito įmonėje dirbančius ir dirbusius auditorius. Iš audito įmonės atliktų auditų tyrimui pasirenkami ne mažiau kaip du auditoriaus einamaisiais kalendoriniais metais atlikti auditai taip, kad būtų atspindėtos įvairios audituojamos veiklos sritys ir, jei auditorius atliko, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir viešojo intereso įmonių auditai. Metodikos 44 punkte nustatyta, kad visais atvejais atliekant tyrimą, jei tiriamų atliktų auditų kiekio nepakanka tinkamai įvertinti audito kokybę, atsakingas darbuotojas gali nuspręsti tyrimui pasirinkti daugiau einamaisiais kalendoriniais metais atliktų auditų arba ankstesniais kalendoriniais metais atliktų auditų, jei einamaisiais kalendoriniais metais daugiau atliktų auditų nėra.

Nagrinėjamu atveju Auditorių rūmų 2010 m. kovo 2 d. rašte Nr. 1.9-S0129 (b. l. 114-115) buvo pateiktas prašymas ištirti UAB „Alvigdos auditas” 2010 metais atliekamus auditus, t. y. nebuvo nurodytas konkretus atliktas auditas, todėl, vadovaujantis Audito įstatymo 36 straipsnio 3 ir 8 dalimis bei Atlikto audito tyrimo metodikos 42 ir 43 punktais, Audito ir apskaitos tarnybos direktorius 2010 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VAA-32 (b. l. 11) priėmė sprendimą atlikti auditoriaus A. K. atlikto audito tyrimą ir šio įsakymo 3 punktu nurodė, vadovaujantis Atlikto audito tyrimo metodikos 44 punktu, praplėsti tyrimo apimtį tyrimui pasirenkant kitus auditoriaus A. K. 2009 - 2010 metais atliktus auditus, jeigu įprastine tvarka, vadovaujantis Atlikto audito tyrimo metodikos 42 ir 43 punktais, atrinktų atliktų auditų apimties nepakaktų tinkamai įvertinti auditoriaus A. K. atliktų auditų kokybę.

Byloje nustatyta, kad tyrimo eigoje paaiškėjo, kad A. K. 2010 metais dirbdamas UAB „Alvigdos auditas” auditų neatliko ir nuo 2010 m. sausio 4 d. šioje įmonėje nebedirba. Tai patvirtino ir atsakovas A. K. (b. l. 13). Atsižvelgiant į Lietuvos auditorių rūmų prašymą ištirti UAB „Alvigdos auditas” atliktus auditus, vadovaujantis Atlikto audito tyrimo metodikos 42- 44 punktais, tyrimui buvo atrinkti trys ankstesniais kalendoriniais metais (t. y. 2009 metais) auditoriaus A. K. dirbant UAB „Alvigdos auditas” atlikti auditai. Remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas Audito ir apskaitos tarnyba tokią teisę turėjo ir pagrįstai atsakovo A. K. reikalavo pateikti ankstesniais, t. y. 2009 m., atliktus auditus.

Atitinkamai vertintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturėjo teisės nustatyti tyrimo apimties ir reikalauti 2009 m. atsakovo atliktų auditų. Pažymėtina, kad Lietuvos auditorių rūmų prašymas ištirti auditoriaus A. K. ir audito įmonės UAB „Alvigdos auditas“ atliktus auditus niekaip nesubordinuoja Audito ir apskaitos tarnybos sprendimo dėl tyrimo pradžios, o kartu ir apimties, nes tai nenumatyta jokiuose teisės aktuose. Tai, kad Lietuvos auditorių rūmų pasiūlymas neįpareigoja Audito ir apskaitos tarnybos, įrodo ir ta aplinkybė, jog Audito ir apskaitos tarnyba nėra pavaldi Lietuvos auditorių rūmams. Tai patvirtina Audito ir apskaitos tarnybos nuostatai, kurie yra patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1K-115. Konkrečiai minėtų nuostatų II skyriaus „Tarnybos veiklos tikslai ir funkcijos“ 9.7 punktas numato, kad Tarnyba, siekdama jai nustatyto veiklos tikslo, kartu su Lietuvos auditorių rūmais įgyvendina auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybės užtikrinimą, atlieka tyrimus, skiria nuobaudas ir duoda nurodymus teisės aktų nustatyta tvarka, o III skyriaus „Tarnybos teisės“ 10.5 punkte numatyta, kad Tarnyba turi teisę tikrinti, kaip Lietuvos auditorių rūmai atlieka jiems pavestas funkcijas, teikti privalomus nurodymus dėl šių funkcijų atlikimo ir tobulinimo.

Šioje byloje taip pat yra keliamas klausimas dėl Audito ir apskaitos tarnybos teisės gauti konfidencialią informaciją. Audito įstatymo 37 straipsnis nustato, kad įgyvendindama atlikto audito kokybės užtikrinimą ir atlikdama tyrimą Audito ir apskaitos tarnyba turi teisę peržiūrėti audito darbo dokumentus, gauti iš Auditorių rūmų ir kitų asmenų audito kokybei užtikrinti ir tyrimui atlikti reikalingą informaciją. Audito įstatymo 44 straipsnio 3 dalies 4 punkte taip pat numatyta, kad Audito ir apskaitos tarnyba, atlikdama savo funkcijas, turi teisę gauti informaciją, taip pat konfidencialią, reikalingą jos uždaviniams įgyvendinti. Jokie apribojimai ar išimtys įstatyme nenustatyti. Atlikto audito tyrimo metodikos 48.6 punktas taip pat numato, kad tyrimą atliekantys ir jame dalyvaujantys tarnybos darbuotojai turi teisę be apribojimų gauti iš kitų institucijų ar asmenų audito tyrimui atlikti reikalingą informaciją. Šios įstatyme ir Metodikoje įtvirtintos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad Audito ir apskaitos tarnyba turi teisę reikalauti, o fiziniai ir juridiniai asmenys turi pareigą pateikti visą, t. y. ir konfidencialią, informaciją Audito ir apskaitos tarnybai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo ieškinys atsakovo A. K. atžvilgiu, yra nepagrįsta ir dėl to naikintina. Atitinkamai šioje dalyje yra priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį atsakovo A. K. atžvilgiu tenkinti.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atitinkamai nagrinėjamoje byloje panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir toje dalyje priėmus naują sprendimą, palankų ieškovui, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos šalių patirtos pirmosios instancijos teisme ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Byloje nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 133 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis už ieškinio pateikimą (b. l. 2). Atitinkamai šios išlaidos ieškovui yra priteistinos iš atsakovo A. K..

Byloje taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme buvo patirta 49,05 Lt dokumentų siuntimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas minėtas išlaidas valstybei priteisė iš ieškovo, tačiau panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir dėl to pasikeitus bylos rezultatui, atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, minėtos išlaidos yra priteistinos iš atsakovo A. K. valstybės naudai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 139,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą (b. l. 152). Atitinkamai šios išlaidos ieškovui yra priteistinos iš atsakovo A. K..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos ieškinys atsakovo A. K. atžvilgiu, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą  - ieškinį tenkinti.

Įpareigoti auditorių A. K. suteikti viešajai įstaigai Audito ir apskaitos tarnybai pagal įstatymų nustatytas funkcijas galimybę susipažinti ir peržiūrėti šiuos atliktų darbo dokumentus:

1. Uždarosios akcinės bendrovės „MBR parduotuvių ir restoranų įranga“ 2008 metų konsoliduotų finansinių ataskaitų audito;

2. Uždarosios akcinės bendrovės „LINAVOS servisas“ 2008 metų finansinių ataskaitų audito;

3. Uždarosios akcinės bendrovės „Šnipiškių ūkis“ 2008 metų finansinių ataskaitų audito.

Iš atsakovo A. K. (duomenys neskelbtini) ieškovo viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos  (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 133 Lt (šimtas trisdešimt tris litus) žyminio mokesčio už ieškinio padavimą ir 139,20 Lt (šimtą trisdešimt devynis litus dvidešimt centų) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, iš viso 272, 20 Lt (du šimtus septyniasdešimt du litus dvidešimt centų) ieškovo viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo A. K. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 49,05 Lt (keturiasdešimt devynis litus penkis centus) dokumentų siuntimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Teisėjai                                                                      Danutė Milašienė

Vytas Milius

Vigintas Višinskis