Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-4763-1015/2019

Proceso Nr. 4-68-3-04018-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

D. B., būdamas bankrutuojančios MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) vadovu nuo 2018 m. balandžio 20 d., žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir 2019 m. rugsėjo 12 dienai turi 37 808,12 eurų pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau pagal duomenis apie lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2019-05-31, D. B. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais (žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.9301 str. turinčiais) Bendrijos kreditoriais. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Institucija), kaip kreditorės teises bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.   

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. teismo posėdyje pripažino VMI pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir paaiškino, kad jis pateikė VMI Bendrijos finansinius dokumentus ir VMI juos tyrė. Jam apskritai yra nesuprantama, kodėl Bendrijai buvo iškelta bankroto byla, jeigu jos skola galėjo būti išieškota, nes Bendrija taip pat turi savo skolininkų sąrašą, kurie nebuvo atsiskaitę už suteiktas paslaugas. Jo vadovaujama Bendrija užsiiminėjo pagalbinėmis paslaugomis, dirbo statybų sektoriuje su nekvalifikuota darbo jėga pagal privačių asmenų užsakymus. Bendrija deklaravo pelną ir iš to pelno išsimokėjo avansu darbuotojams atlyginimus. Jeigu iš pradžių būtų atsiskaityta su VMI ir darbuotojams nebūtų mokami atlyginimai, jie paprasčiausiai neateitų į darbą. Jis, kaip vadovas, prioritetą teikė žmogui. Šiai dienai visi mokesčiai yra sumokėti. Jis neneigė pareiškime nurodytos aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2018-11-30 iki 2018-12-07 išmokėjo sau ir kitiems darbuotojams narystės pabaigos išmokas bendrai 400 eurų sumai, taip pat 2018-12-01 išmokėjo sau 14 000 eurų pagal civilinę vadovo sutartį už gegužės-lapkričio mėnesius, nes taip numato įstatymas. Jis prisipažįsta esantis kaltas dėl to, kad prioritetą teikė žmogui, o ne valstybei.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Gautas VMI prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pareiškime išdėstytą poziciją palaiko bei prašo skirti D. B. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla nagrinėjama institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje be kita ko yra numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurią skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1)       pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2)       antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3)       trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4)       ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5)       penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B., iki (duomenys neskelbtini) būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, numatytą CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises.

Nustatyta, kad D. B. nuo pat MB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo dienos (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kai Bendrijai buvo iškelta bankroto byla, buvo šios Bendrijos vadovu. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) 2019 m. rugsėjo 12 dienos duomenimis, pateikus Bendrijos patikslintas deklaracijas, šios Bendrijos įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams sudarė 37 808,12 Eur. Nurodytas įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2018-08-29 iki 2019-07-26. Siekdama patikrinti Bendrijos pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą vykdymu, VMI 2019-06-13 – 2019-07-10 atliko Bendrijos operatyvų patikrinimą, kurio metu buvo tikrinamas Bendrijos piniginių lėšų judėjimas už laikotarpį nuo 2018-06-01 iki 2019-05-31. Buvo nustatyta, kad D. B., būdamas Bendrijos vadovu ir žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2019-05-15 Bendrija turėjo nuo 2625,59 Eur laikotarpio pradžiai iki 35 198,81 Eur laikotarpio pabaigai įsiskolinimą biudžetui (b.l. 7-14), nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės tvarkos ir atsiskaitymus vykdė su žemesnės eilės kreditoriais, t.y. pvz. 2018-10-01 sumokėjo UAB „X“ 90 Eur, 2018-11-02, 2018-11-30 ir 2018-12-07 išmokėjo sau ir kitiems darbuotojams narystės pabaigos išmokas bendrai 400 eurų sumai, 2018-12-01 išmokėjo sau 14 000 eurų pagal civilinę vadovo sutartį už gegužės-lapkričio mėnesius ir kt. Iš viso nurodytu laikotarpiu D. B. iš Bendrijos kasos išmokėjo 98 276,59 Eur, iš kurių 60 115,29 Eur buvo panaudoti atsiskaitymams su žemesnės, nei VMI, eilės kreditoriais. Šių aplinkybių neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, patvirtindamas, jog prioritetą jis teikė atsiskaitymui su žmonėmis, o ne su valstybe.

Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad jeigu D. B. būtų leikęsi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos ir vykdytų atsiskaitymus su kreditoriais taip, kaip numato įstatymas, Bendrijos nepriemoka būtų pilnai padengta.

Minėtų duomenų pagrindu konstatuotina, kad D. B., kaip MB „(duomenys neskelbtini)“  vadovas, nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi Bendrija laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2019-05-31, turėdama skolą VMI, pirmiau atsiskaitė su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.9301 straipsnio prasme yra žemiau nei VMI, ir tuo pažeidė kreditoriaus (VMI) teises. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, kad jis prioritetą teikė atsiskaitymui su žmonėmis, o ne valstybe, esminės reikšmės, sprendžiant D. B. kaltės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą, neturi, nes CK 6.9301 straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. 

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nustatyti visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai, todėl D. B. pripažintinas kaltu padaręs šį nusižengimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors D. B. pripažino faktines bylos aplinkybes, tačiau iš jo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, teismas negali daryti išvados, jog jis neigiamai vertina savo veiksmus ir gailisi dėl jų, todėl teigti, jog yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi) pagrindo šiuo atveju nėra. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius D. B.– byloje nėra duomenų apie jo baustumą, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, jis administracine tvarka buvo baustas vieną kartą 2018 m. kovo 9 d. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalų darbą). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, D. B. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso  635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

D. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos Nr. A6-4763-1015/2019.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėja                Ingrida Mikužytė