Civilinė byla Nr. e2A-203-940/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12481-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.9;

 (S)

2.6.10.2.4.1; 2.6.11.2; 3.2.4.11; 3.1.7.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.19.3; 3.3.1.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 13 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Miltenytės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nuova Capital“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1709-962/2024 pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nuova Capital“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo ir pirkimo kainos sumažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas T. B., 2024 m. gegužės 2 d. pareiškimu patikslinęs savo reikalavimus, prašė: (1) priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nuova Capital“ 5 459,28 Eur dydžio nuostolių (žalos) atlyginimą; (2) sumažinti ieškovo ir atsakovės 2018 m. rugsėjo 12 d. sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties pirkimo kainą 23 000 Eur suma ir ją priteisti iš atsakovės ieškovui; (3) priteisti iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas nuo bendros 28 459,28 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (4) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovas, kaip pirkėjas, ir atsakovė, kaip pardavėja, 2018 m. rugsėjo 12 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kuria pardavėja pardavė, o pirkėjas nupirko naujos statybos butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), ir 1/40 dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), už 97 000 Eur sumą. Sutartis buvo sudaryta vykdant įsipareigojimus pagal 2018 m. liepos 13 d. Preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį. 

3.       Tvirtino, jog, nusipirkus Butą, buvo nustatyti paslėpti statinio defektai – esminio statinio elemento (konstrukcijos) – statinio stogo, kurio konstrukcija ir įrengimas nėra tinkamas, stogas nėra sandarus, į Butą leidžia vandenį. Buvo konstatuota, kad dėl šių defektų nėra užtikrinamas Buto (pastato) energetinis naudingumas, yra gadinamos Buto sienos, lubos, grindys, Bute esanti įranga ir apdaila, kas iš esmės trukdo naudoti Butą pagal paskirtį.

4.       Pažymėjo, jog ieškovas ne kartą telefonu ir el. paštu kreipėsi į atsakovę dėl defektų šalinimo, tačiau ilgą laiką defektų šalinimas nebuvo atliktas, nurodant, kad tariamai dėl stogo defektų yra kalta ir atsakinga ne Buto pardavėja, o stoglangio montuotojas. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su 2022 m. vasario 23 d. reikalavimu, prašydamas sumažinti 2018 m. rugsėjo 12 d. sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties kainą 20 000 Eur suma. Tačiau atsakovė 2022 m. balandžio 1 d. atsakyme į reikalavimą toliau neigė savo atsakomybę dėl paslėptų defektų šalinimo garantiniu laikotarpiu, nurodant, jog paaiškėjus, kad vanduo į Butą patenka dėl blogai sumontuoto stoglangio (švieslangio), dėl tokio defekto turėtų atsakyti ne pardavėja, o pirkėjo pasitelktas tiekėjas.

5.       Teigė, jog pati atsakovė pirko stoglangį ir jį montavo, samdydama subrangovą ir su juo atsiskaitydama. Pagal šalių 2018 m. rugsėjo 12 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį ir 2018 m. liepos 13 d. Preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį butas buvo parduotas su jame esančiu sumontuotu stoglangiu. Be to, atlikus savarankiškus tyrimus, stoglangių montavimo defektų nebuvo nustatyta, o buvo konstatuoti paties stogo montavimo pažeidimai, kurie nėra tinkamai pašalinti iki šiol.

6.       Nurodė, jog atsakovė galiausiai pripažino nustatytus statinio defektus ir savo atsakomybę dėl jų šalinimo garantiniu laikotarpiu bei žalos ieškovui atlyginimo. Šalys 2022 m. birželio 10 d. sudarė Taikos sutartį dėl trūkumų pašalinimo ir žalos (nuostolių) atlyginimo (toliau – ir Taikos sutartis), kuri buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi ir kuria atsakovė įsipareigojo iki 2022 m. liepos 15 d. visiškai tinkamai pašalinti Buto defektus, užtikrinant sandarumą nuo patenkančio į Butą vandens ir vandens izoliaciją. Atsakovė 2022 m. liepos 13 d. raštu Nr. NC065 informavo ieškovą, kad buvo atlikti garantiniai darbai ir pašalinti defektai. Tačiau defektai visiškai ir tinkamai pagal Taikos sutartį iki 2022 m. liepos 15 d. nebuvo pašalinti, 2022 m. liepos 31 d. Bute buvo toliau nustatyti statinio stogo defektai; neužtikrintas ieškovui priklausančio Buto sandarumas nuo pratekančio vandens; nepašalintas vandens izoliacijos defektas. Šias faktines aplinkybes patvirtina antstolio R. B. 2022 m. rugpjūčio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.0085/22/17.

7.       Pažymėjo, kad taip pat buvo neįvykdytos ir kitos Taikos sutarties sąlygos, t. y. atsakovė pagal Taikos sutarties 2 punktą raštu neinformavo ieškovo apie nustatytas vandens patekimo į Butą priežastis, stogo ir/ar stoglangių defektus, ekspertų (specialistų) išvadas, defektų šalinimo būdus, defektų šalinimo planuojamus ir vykdomus darbus.

8.       Nurodė, kad ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su 2022 m. rugpjūčio 4 d. prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-15359-615/2022 patvirtintos Taikos sutarties 1 ir 2 punktuose nustatytų sąlygų priverstinio vykdymo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi išdavė vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties sąlygų nevykdymo.  

9.       Tvirtino, jog, Kauno apylinkės teismui išdavus vykdomąjį raštą, atsakovė 2022 m. rugsėjo 15-16 ir 19 d. vykdė defektų šalinimo darbus, tačiau jų nepašalino, į Butą pro stogą toliau bėga vanduo, taip pat neinformavo ieškovo apie defektų priežastis. Siekiant įsitikinti defektų atsiradimo priežastimi ir jų šalinimo būdu defektų šalinimo darbų atlikimo metu ieškovas pasamdė statybinių žinių turinį specialistą M. V., kurio pateiktoje 2022 m. rugsėjo 20 d. išvadoje „Dėl gyvenamosios paskirties pastato, (duomenys neskelbtini)“ defektų šalinimo nurodyta, kad: (1) buvo pašalinta darbų defekto pasekmė, o ne priežastis; (2) stogo skarda ant vertikalaus paviršiaus užleista tik 100 mm, kai turi būti ne mažiau 150 mm; (3) vidinė įlaja įrengta netinkamai; (4) šalinant defektus atgal sumontuoti tie patys valcuotos skardos lakštai su pažaidomis. Ieškovas 2022 m. lapkričio 8 d. išsiuntė atsakovei pretenziją dėl 5 459,28 Eur žalos (nuostolių) už faktinių aplinkybių konstatavimą, už defektų šalinimo priežiūrą, defektų šalinimo ir žalos atlyginimo teisinę procesų kontrolę ir teisines konsultacijas atlyginimo. Atsakovė 2023 m. sausio 6 d. atsakyme į pretenziją Nr. NC01 ir 2023 m. vasario 14 d. rašte siūlė ieškovui ištaisyti defektus arba atlyginti patirtą papildomą žalą, tačiau ji nepadengia visų ieškovo nuostolių dėl defektų šalinimo. Be to, iki šiol atsakovė nėra atlyginusi jokios Butui kilusios papildomos žalos.

10.       Nurodė, jog dėl esminių namo stogo defektų, kurių atsakovė per protingą laiką nepašalino, ir kurie mažina Buto vertę, ieškovas pagrįstai laiko, kad pasirinktas teisių gynybos būdas sumažinant Buto pirkimo kainą yra proporcinga priemonė pirkėjo dėl nekilnojamojo daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti.

11.       Pažymėjo, jog dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) ieškovas patyrė 5 459,28 Eur žalą (nuostolius), kurią sudaro: 4 007,28 Eur žalos šalinimo kaina, paskaičiuota 2022 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Riktinga“ Lokaline sąmata, įtraukiant papildomai sugadintų lubų ir sienų tvarkymą; 242 Eur už antstolio R. B. faktinių aplinkybių konstatavimą; 242 Eur statybos techniniam prižiūrėtojui M. V. už defektų šalinimo priežiūrą; 968 Eur advokatui M. Šimoniui už defektų šalinimo ir žalos atlyginimo teisinę procesų kontrolę bei teisines konsultacijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės UAB „Nuova Capital“ ieškovui T. B. 5 459,28 Eur nuostolių (žalos) atlyginimą; sumažino ieškovo T. B. ir atsakovės UAB „Nuova Capital“ 2018 m. rugsėjo 12 d. sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties pirkimo kainą 23 000 Eur suma ir priteisė iš atsakovės UAB „Nuova Capital“ ieškovui T. B. 23 000 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (28 459,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9 641,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

13.       Teismas nustatė, kad ieškovas, kaip pirkėjas, ir atsakovė, kaip pardavėja, 2018 m. rugsėjo 12 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kuria pardavėja pardavė, o pirkėjas nupirko naujos statybos butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/40 dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), už 97 000 Eur sumą (toliau – ir Sutartis). 2018 m. liepos 13 d. šalys buvo sudarę Preliminarią minėto turto Pirkimo - pardavimo sutartį. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog, ieškovui nusipirkus Butą, buvo nustatytas defektas – į Butą pateko vanduo. 2022 m. vasario 23 d. ieškovas Reikalavimu kreipėsi į atsakovę, prašydamas sumažinti Buto pirkimo - pardavimo kainą, atlyginti nuostolius, pašalinti defektus, pateikti prašomus dokumentus. 2022 m. balandžio 1 d. Atsakymu į 2022 m. vasario 23 d. ieškovo Reikalavimą atsakovė nurodė, kad, gavusi pirkėjo Reikalavimą, nedelsiant ėmėsi veiksmų, jog būtų nustatytos Buto užliejimo priežastys. UAB ,,Gabesta“, kurie montavo stogo dangą, apžiūrėjus stogo dangą, joje jokių defektų nenustatė, todėl  labiausiai tikėtina, kad vanduo į Butą patenka per netinkamai sumontuotą stoglangį, kurį montavo pirkėjo surastas pardavėjas.   

14.       Teismas taip pat nustatė, kad 2022 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių 2022 m. birželio 10 d. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys išsprendė ginčą dėl defektų ištaisymo ir žalos (nuostolių) atlyginimo. 2022 m. birželio 20 d. atsakovė ieškovui sumokėjo 5 326,20 Eur, mokėjimo paskirtis – žalos atlyginimas pagal 2022 m. birželio 10 d. taikos sutartį. 2022 m. liepos 13 d. atsakovė pranešė ieškovui, kad buvo atlikti garantiniai darbai ir pašalinti defektai. 2022 m. rugsėjo 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pareiškėjui T. B. išduotas vykdomasis raštas dėl 2022 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-15359-615/2022 tarp šalių patvirtintos taikos sutarties 1 ir 2 punktų priverstinio vykdymo. Ieškovas pretenzija kreipėsi į atsakovę. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 13 d. raštu informavo ieškovą, kad jeigu bus tinkamos oro sąlygos, stogo defektų priežasčių nustatymo ir šalinimo darbus atliks 2022 m. rugsėjo 15-16 d. 2022 m. rugsėjo 19 d. raštu atsakovė informavo ieškovą, kad 2022 m. rugsėjo 15, 16 ir 19 d. buvo atlikti garantiniai darbai ir pašalinti defektai. 2022 m. lapkričio 8 d. Pretenzija dėl žalos (nuostolių) atlyginimo ieškovas prašė atsakovę per 10 kalendorinių dienų atlyginti papildomai jo patirtus iš viso 5 459,28 Eur nuostolius dėl žalos Butui šalinimo bei kitus nuostolius. 2023 m. sausio 6 d. atsakovė atsakė, kad yra pasirengusi ištaisyti atsiradusius pažeidimus arba atlyginti papildomą žalą – 2 139,28 Eur. 2023 m. vasario 14 d. atsakovė pateikė raštą, atsakydama į 2022 m. lapkričio 8 d. Pretenziją, nurodė, kad yra pasirengusi ištaisyti atsiradusius pažeidimus arba atlyginti papildomą žalą – 2 500 Eur. Ieškovas pateikė 2024 m. birželio 22 d. bei 2024 m. spalio 13 d. fotonuotraukas bei vaizdo įrašus, kas patvirtina, jog iki šiol stogo defektai (trūkumai) nėra pašalinti.

15.       Teismas sprendė, jog byloje pateikti antstolio 2022 m. rugpjūčio 4 d. ir 2023 m. gruodžio 11 d.  faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai Nr. 0085/22/17 ir Nr. 0085/23/67 patvirtina, jog Buto trūkumai (defektai) egzistuoja ir jie nebuvo pašalinti, dėl ko minėtam būstui kyla papildoma žala, naujai aplietos kambario lubos, kitos kambario sienos.

16.       Teismas, atsižvelgęs į tai, jog antstolis R. B. pagal įstatymą užfiksavo teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl nekilnojamojo daikto (Buto) defektų fakto pasireiškimo, bet nevykdė jų statybinių techninių priežasčių nustatymo, atsakovės argumentą, jog antstoliai nėra statybų srities specialistais ir defektų jie negali konstatuoti, laikė nepagrįstu. 

17.       Teismas vertino, jog atsakovė 2023 m. sausio 6 d. atsakymu į pretenziją, taip pat 2023 m. vasario 14 d. raštu pripažino papildomos žalos faktą ir tai, kad defektai nėra ištaisyti, nurodė, kad ji yra pasirengusi savarankiškai ištaisyti atsiradusius pažeidimus arba atlyginti ieškovo patirtą papildomą žalą. M. V. 2022 m. rugsėjo 20 d. rašte dėl „Gyvenamosios paskirties pastato, (duomenys neskelbtini)“, konstatuota, taip pat liudytoju apklauso M. V. 2024 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu paaiškinta, kad buvo pašalinta darbų defekto pasekmė, o ne priežastis. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pagal Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotą kvalifikacijos atestatą, M. V. turi teisę eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, įvertinęs tai, jog M. V. neatliko statybos ekspertizės, tačiau pagal savo kvalifikaciją ieškovui teikė konsultacijas dėl statybos darbų trūkumų, kaip specialių statybos techninės priežiūros žinių turintis asmuo, atsakovės argumentą, jog M. V. neturi teisės ekspertuoti jokio statinio, nustatyti statybos defektų, jų kilmės ir ištaisymo būdų, laikė nepagrįstu ir sprendė, jog neturi pagrindo nesivadovauti MB „M. V. statybos inžinerijos biuro“ vadovo M. V. 2022 m. rugsėjo 20 d. rašte pateikiamomis išvadomis.

18.       Įvertinęs tai, jog UAB „Riktinga“ 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. Buto remonto, šalinant dėl pro stogo prabėgimo atsiradusią žalą, lokalinės sąmatos parengtos atestatą, suteikiantį teisę vykdyti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymą, turinčios A. Š., naudojant UAB „Sistela“ sertifikuotos programos SES šabloną, atsižvelgus į tai, kad sąmatos paskaičiuotos įvertinus ilgalaikio vandens prabėgimo pro nesandaraus stogo pro skirtingas kambario sienas ir lubas remonto darbus, tinkamai paskaičiavus jų apimtis, teismas sprendė, jog nesivadovauti šiose sąmatose pateiktais duomenimis nėra jokio pagrindo.

19.       Atsižvelgęs į UAB „Riktinga“ direktoriaus M. Š. 2024 m. spalio 29 d. rašte nurodytą informaciją, į tai, kad 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. lokalinės sąmatos parengtos remontuojant Butą dėl dviejų žalų, atsiradusių skirtingu laikotarpiu, skirtingoms kambario dalims, luboms ir grindims, ir kad, šalinant kilusią žalą, remonto darbai turi būti atlikti pagal abi lokalines sąmatas, teismas atmetė atsakovės argumentus, kad žala ieškovui yra atlyginta.

20.       Teismas, atsižvelgęs į tai, jog 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. lokalinėse sąmatose nurodyta skirtingu laiku skirtinga žala, padaryta Butui, o 2024 m. birželio 28 d. konsultacinėje eksperto P. B. išvadoje nėra išskirti pirminiai nuostoliai, dėl kurių šalys susitarė Taikos sutartimi ir kuriuos atsakovė atlygino bei papildomi nuostoliai (žala), kurių atlyginimo yra prašoma priteisti nagrinėjamoje byloje, įvertinęs tai, jog 2022 m. rugpjūčio mėn. atsirado nauja žala, sprendė, jog MB „Inspectus“ 2024 m. birželio 28 d. konsultacinė eksperto P. B. išvada nepaneigia UAB „Riktinga“ lokalinių sąmatų.

21.       Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu, sprendė, jog ieškovo papildomai patirti 242 Eur nuostoliai apmokant antstoliui R. B. už faktinių aplinkybių konstatavimą, 242 Eur statybos techniniam prižiūrėtojui M. V. už defektų šalinimo priežiūrą ir 968 Eur advokatui Mindaugui Šimoniui už defektų šalinimo ir žalos atlyginimo teisinę procesų kontrolę ir teisines konsultacijas, yra sudėtinė nuostolių dalis, susijusi su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.

22.       Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pagal šalių sudarytą Preliminariąją Buto pirkimo - pardavimo sutartį šalys susitarė, kad Butas parduodamas su sumontuotais stoglangiais, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad už stoglangių sumontavimo kokybę yra atsakingas ieškovas.

23.       Teismas, įvertinęs tai, jog nustatyti Buto defektai yra esminis statinio elemento (konstrukcijos) – statinio stogo, kurio konstrukcija ir įrengimas nėra tinkamas, defektas, stogas nėra sandarus, į Butą leidžia vandenį, nėra užtikrintas Buto (pastato) energetinis naudingumas, dėl esamų defektų yra gadinamos Buto lubos, sienos, grindys, Buto įranga ir kita apdaila, o tai esminiai trukdo naudoti Butą pagal paskirtį, o defektai yra ilgalaikiai ir neabejotinai mažinantys nekilnojamojo turto vertę, sprendė, jog ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas sumažinant Buto pirkimo kainą yra proporcinga priemonė pirkėjo dėl nekilnojamojo daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti.

24.       Teismas vertino, jog, remiantis 2024 m. gegužės 1 d. S. R. Konsultacine išvada, kurioje pateikta išvada, kad pirkimo - pardavimo kainos buto Nr. 9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/40 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), sumažėjimas dėl nepašalinamų stogo defektų, nustatant pagal rinkos vertės nustatymo lyginamąjį ir ekspertinio vertinimo metodus, yra 8,88 % arba 23 000 Eur. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ekspertas S. R. savo išvadą patvirtino.  

25.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 8 dalimi, nustatančia, jog turto vertintojas, atsižvelgdamas į vertinimo atvejį, parenka turto arba verslo vertinimo metodus (metodų derinius) ir metodo taikymo būdus, atsakovės argumentą, kuriuo ginčijamas parinktas vertinimo metodas apklausiant ekspertus, atmetė.

26.       Atsižvelgęs į tai, kad stogo defektų šalinimo pareiga, stogo defekto priežasčių nustatymas ir garantinių darbų atlikimas yra atsakovės, kaip pardavėjos, įstatyminė pareiga, o ieškovas nežino stogo defektų priežasčių, kuriuos nustatyti ir pašalinti privalo atsakovė, sprendė, kad teismo ekspertui S. R. ieškovas negalėjo pateikti duomenų apie stogo defektų ir pažaidų pašalinimo išlaidas. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovas ekspertui S. R. tyčia nenurodė svarbios informacijos.

27.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo keliamo reikalavimo dėl pirkimo kainos sumažinimo faktinis pagrindas yra ne „kritulių pažaidos bute (apdailos pažeidimai)“, o esminiai namo stogo defektai, kurių atsakovė nepašalino nuo 2019 metų iki šiol, ir būtent kurie mažina Buto vertę, vertino, jog J. U. 2024 m. birželio 28 d. konsultacinė išvada, kurioje vertinamos ne ieškovo ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės dėl nuo 2019 m. iki šiol nepašalinamų esminių stogo defektų, o tik kritulių pažaidos bute (apdailos pažeidimai), neturi įrodomosios reikšmės ieškinio daliai dėl pirkimo kainos sumažinimo ir nepaneigia teismo eksperto S. R. 2024 m. gegužės 1 d. pateiktų ekspertinių konsultacinių išvadų.

28.       Teismas taip pat vertino ir tai, jog turto vertintojas J. U. turto neapžiūrėjo, formaliai vertino pašalinamo fizinio nusidėvėjimo įtaką rinkos vertei, bet ne esminių namo stogo defektų, nepašalintų nuo 2019 metų, įtaką Buto rinkos vertei, siekiant apskaičiuoti pirkimo kainos sumažinimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, taip pat į tai, kad turto vertintojas vertino turto vertės sumažėjimą neįvertinęs 5 metus nepašalinamų esminių namo stogo defektų, be to, vertino tik spėjamas aplinkybes, sprendė, jog tokios išvados nėra kilusios iš šios civilinės bylos ieškovo ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių, todėl teismas J. U. išvada neturi pagrindo vadovautis.

29.       Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, sprendė, jog iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė, atstovaujama advokatės, prašymo dėl senaties taikymo nepareiškė ne tik pasirengimo nagrinėti byloje stadijoje, tačiau apie tai neužsiminė ir teikiant paaiškinimus, taip pat 2024 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu, teismui paklausus dėl galimumo tęsti bylos nagrinėjimą nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus teismo posėdis buvo atidėtas, sprendė, jog tokį prašymą, pareikštą žodžiu, priėmus jau bylai esant išnagrinėtai iš esmės, būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas. Teismas vertino, jog aplinkybės, kad ne kartą teismo posėdžiai buvo atidedami, tenkinant atsakovės prašymus, susirgus atsakovės vadovui bei nutraukus atstovavimo sutartį su advokate Jūrate Normante, su kuria vėliau vėl buvo sudaryta atstovavimo sutartis, leidžia teismui spręsti, jog atsakovės procesinis elgesys neatitiko proceso koncentracijos, ekonomiškumo, sąžiningumo principų. Taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgus į tai, jog Buto defektai (trūkumai) nustatyti per garantijos terminą ir ieškovas pateikė pretenzijas atsakovei per garantinį laikotarpį, todėl atsakovė neturi jokio pagrindo gintis nuo pareikštų reikalavimų taikant senatį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

31.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Nuova Capital“ prašo panaikinti 2024 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1709-962/2024 ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl Sutarties kainos sumažinimo ir atmesti ieškovo ieškinį; taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32.       Nurodo, kad sprendimas priimtas teismui neįsigilinus į bylos esmę, netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir aplinkybes, netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, teisingumo, proporcingumo, šalių lygiateisiškumo principus, teismui nukrypus nuo teismų praktikos, dėl ko sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus dėl žalos Butui susidarymo, jos masto, ištaisymo būdų, pirmumą suteikė ieškovo pateiktiems įrodymams, nors jie parengti nekvalifikuotų asmenų; pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį.

33.       Pažymi, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl žalos Butui apimties, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog Buto žala iš viso 7 639,48 Eur. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai suteikė prerogatyvą išimtinai ieškovo pateiktiems įrodymams, kadangi jų įrodomoji reikšmė yra abejotina.

34.       Apeliantės nuomone, antstoliai nelaikomi statybų srities specialistais ir defektų jie negali konstatuoti. Tokia teisė nesuteikta nei Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme, nei statybas reglamentuojančiose teisės normose, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad antstolis turi teisę nustatinėti darbų defektus. Be to, remiantis kasacinio teismo praktika, antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią tik tada, kai jis surašytas vykdant teismo pavedimą, taigi visais kitais atvejais jis laikomas paprastu rašytiniu įrodymu. Remiantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole apžiūros, stebėjimo, patikrinimo ar kitu būdu, kuris nesusijęs su specialių žinių panaudojimu, užfiksuoja tam tikrą faktinę padėtį, esančią fiksavimo metu. Taigi, byloje nesant ginčo dėl Buto apliejimo, fiksuoti vandens prabėgimą būtų pakakę paprastų filmavimo/fotografavimo priemonių, o antstolio pasitelkimas nebuvo būtinas, perteklinis, dėl ko šios išlaidos neturėjo būti priteistos iš atsakovės.

35.       Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi M. V. išvada, kadangi jis neturi eksperto kvalifikacijos, todėl neturi teisės ekspertuoti jokio statinio, t. y. neturi teisės nustatyti statybos defektų, jų kilmės ir ištaisymo būdų. Pažymi, jog statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę vertinti ir spręsti tik dėl atliktų statybos darbų, tačiau negali vertinti defektų ir jų priežastingumo.

36.       Tvirtina, jog M. V. pateiktas dokumentas neatitinka statybos ekspertizei keliamų reikalavimų, numatytų STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kadangi jame nėra nurodyta užduotis, naudoti metodai, nenurodytos priemonės, nepateikta naudotų priemonių metrologinės patikros, nesuformuluotos išvados ir pan.; taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, koks konkrečiai yra ieškovo žalos Butui dydis, mastas, apimtis.

37.       Apeliantės teigimu, atsižvelgus į tai, kad M. V. kvalifikacija netinkama statinio ekspertavimui, o išvada neatitinka ekspertizei keliamų reikalavimų, statybos techninio prižiūrėtojo dalyvavimas taisant defektus nėra privalomas, o taip pat, kad M. V. dalyvavimas nelėmė defektų pašalinimo, ieškovo išlaidos M. V. neturėjo būti pripažintos pagrįstais nuostoliais ir neturėjo būti priteistos iš atsakovės.

38.       Nurodo, kad UAB „Riktinga“ viena sąmata išvis nepasirašyta ją parengusio asmens, kita – pasirašyta neatestuoto asmens M. Š.. Sąmata parengta nesinaudojant SISTELA, SĄMATA ar analogiškomis programomis, nenurodyti darbų nomenklatūriniai kodai, ją sudaręs asmuo (M. Š.) neturi teisės rengti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo. Byloje nepateikti įrodymai, kaip UAB „Riktinga“ apskaičiavo žalą Butui, kokiais konkrečiai pradiniais duomenimis vadovaujantis, ar buvo Bute kas darė matavimus, kas vertino žalą ir pan. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes dėl dokumento duomenų kaitaliojimo, dokumentą rengusio asmens neturėjimo teisės rengti dokumentą, teismo klaidinimo, pradinių duomenų nepateikimo, sąmatos netinkamumo, todėl nepagrįstai rėmėsi šių dokumentų duomenimis byloje.

39.       Pabrėžia, jog apeliantės pasitelktas asmuo, nepriklausomas ekspertas P. B. turi teisę tiek atlikti statinio ekspertizę, tiek rengti sąmatas. Ekspertas buvo Bute, apžiūrėjo visą ieškovo nurodytą žalą ir įvertino visos žalos mastą ir jos ištaisymo kaštus. Ieškovas patvirtino teismo posėdžio metu, kad ekspertas apžiūrėjo visą, ieškinyje nurodytą žalą Bute, t. y. ir tą, kuri buvo atsiradusi (ir neištaisyta) iki bylos, ir kuri atsirado vykstant ginčui. Byloje nebuvo ginčo dėl eksperto P. B. kvalifikacijos, nepriklausomumo. Nebuvo ginčijami eksperto pasirinkti metodai, parengta žalos ištaisymo sąmata. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo šio eksperto nustatytais duomenimis.

40.       Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad yra sąlygos mažinti Sutarties kainą ir sumažino Sutarties kainą net daugiau kaip 23 proc.; teismas netinkamai pritaikė CK 6.334 straipsnį, netinkamai vertino įrodymus byloje. Pažymi, jog ieškovas neįrodinėjo Sutarties kainos sumažėjimo. Ieškovas savo reikalavimą grindė ne Buto kainos, o Buto vertės sumažėjimu (ir ne pirkimo momentu, o bylos nagrinėjimo momentu). Nors R. R. nurodė, kad Buto vertė sumažėjo 8,8 proc., tačiau teismas, net esant tokiai eksperto išvadai, Sutarties kainą sumažino 24 proc.

41.       Apeliantės nuomone, teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi S. R. išvada, kadangi pastaroji pagrįsta neleistinais metodais. Ieškovas tyčia nuslėpė nuo eksperto svarbią informaciją, t. y. apie stogo defektų ir pažaidų pašalinimo išlaidas, tyrimui ir išvados rengimui, dėl ko ekspertas tyrimui naudojo 8 asmenų apklausą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes. Be to, eksperto toks pasirinktas metodas nėra leistinas, kadangi nenumatytas jokiame teisės akte. Pasirinktų apklaustų ekspertų ekspertiškumas taip pat vertintinas itin kritiškai, kadangi neaiškus jų išsilavinimas, patirtis, ryšiai su ekspertu ir/ar ieškovu ir jo atstovu, neaiškūs jų gebėjimai vertinti kainas ir turto vertes. Apklausai pasirinktų asmenų skaičius nepakankamas. Nėra žinoma, kokia informacija buvo pateikta apklausiamiems asmenims, kiek jos buvo pateikta subjektyviai, šališkai, kiek nuslėpta ir kiek šios aplinkybės galėjo turėti įtakos jų atsakymams. Nėra jokių įrodymų, kad minėta apklausa išvis buvo atliekama. Be to, ekspertas nurodė, kad uždavė klausimą apie rinkos vertės mažėjimą, o išvadą padarė dėl kainos, t. y. eksperto išvada neturi jokio ryšio su tyrimu. Ekspertas pažeidė Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.2 punktą, kadangi palyginimui rinkosi turtą ne iš analogiškų verčių zonų.

42.       Pažymi, kad byloje nebuvo nustatyti stogo konstrukcijos defektai (nėra nustatyta prabėgimo priežastis), dėl ko teismas, spręsdamas, kad yra stogo konstrukcijos defektas, tokią išvadą padarė remdamasi prielaida.

43.       Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nesivadovavo J. U. išvada, kadangi Buto apžiūra vertinamam klausimui nebuvo būtina. Ekspertui buvo pateikti visi Buto duomenys, todėl duomenų atlikti atitinkamą vertinimą ekspertui pakako. Pažymi, jog ekspertas ir neturėjo remtis prielaidomis dėl stogo konstrukcijos defekto, nes tokių duomenų byloje nėra.

44.       Nurodo, jog ieškovas, gindamas savo teises, jas ginti gali tik vienu iš CK 6.334 straipsnyje nurodytų būdų, o savo teisių gynimo, taikant abu – specialųjį ir bendrąjį būdus, būtinybės ir pagrįstumo ieškovas neįrodė. Apeliantės nuomone, po namo stogo remonto, ieškovo Bute pašalinus vandens nubėgimo žymes, jokios atskiros žalos ieškovas nebus patyręs, kas lemia, kad ieškovo reikalavimas priteisti ir defektų šalinimo išlaidas ir tariamą kainos sumažėjimą yra perteklinis, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Pažymi, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Buto kaina, įtvirtinta Sutartyje, ne sumažėjo, o padidėjo. Todėl aplinkybė dėl Buto kainos sumažėjimo ieškovo neįrodyta.

45.       Tvirtina, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, kad vanduo į Butą patenka dėl stogo konstrukcijos defektų, o ne dėl stoglangių montavimo; taip pat nėra objektyvių įrodymų, kad defektai būtų nepašalinami, turėtų ilgalaikių pasekmių.

46.       Nurodo, kad dėl įsigyto daikto defektų – dėl kainos sumažinimo pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovas turėjo kreiptis į teismą per 6 mėnesius (vadovaujantis aktualiu laikotarpiu galiojusia CK redakcija), skaičiuojant nuo sužinojimo momento. Ieškovas patvirtino, kad jam yra žinomi stogo defektai nuo 2019 m., kas lemia, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį.

47.       Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl senaties taikymo, kadangi prašymas buvo pateiktas dar neišnagrinėjus bylos ir teismui nepaskelbus bylos nagrinėjimo baigtu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė tokį prašymą turėjo formuluoti procesiniuose dokumentuose. Apeliantės manymu, tokia teismo pozicija neatitinka teismų praktikos ir procesinės teisės normų. Teismų praktikoje išaiškinta, jog reikalavimo taikyti ieškinio senatį pateikimas negali būti ribojamas kuria nors proceso stadija.

48.       Atsiliepimu į atsakovės UAB „Nuova Capital“ apeliacinį skundą ieškovas T. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą; paskirti atsakovei iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš baudos paskiriant sumokėti ieškovui T. B., bei priteisti ieškovui iš atsakovės 2 904 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

49.       Nurodo, jog teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus antstolio R. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus. Atkreipia dėmesį, jog pati atsakovė viso teismo proceso metu neneigė, kad stogo defektai nėra sutvarkyti ir į Butą patenka vanduo, t. y. pripažino antstolio R. B. faktinių aplinkybių protokoluose užfiksuotus defektus ir žalos Butui faktą. Pažymi, kad antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nenurodė nuostolių (žalos) dydžio, nekonstatavo faktinių aplinkybių, kurioms nustatyti reikia ekspertinių žinių, bet tik konstatavo faktines aplinkybes dėl defektų ir žalos bei jų atsiradimo laiko 2022 m. rugpjūčio – 2023 m. gruodžio mėnesiais. Tai atitinka kasacinio teismo praktiką aiškinant ir taikant antstolio funkcijas konstatuojant faktines aplinkybes ir sprendžiant dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, kaip rašytinių įrodymų, įrodomosios reikšmės.

50.       Pažymi, kad teismas pagrįstai vertino, jog M. V. turi teisę eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, teismas pagrįstai sprendė, kad pagal M. V. turimą kvalifikaciją, teismas neturi pagrindo nesivadovauti MB „M. V. statybos inžinerijos biuro“ vadovo M. V. 2022 m. rugsėjo 20 d. rašte pateikiamomis išvadomis, todėl pagrįstai atsižvelgė į šį raštą. Teismas taip pat pagrįstai įvertino teismo posėdžio metu liudytoju apklausto M. V. paaiškinimus; taip pat įvertino, kad atsakovė nenustatinėjo defektų priežasčių, o M. V. yra tvirtai įsitikinęs, kad vandens prabėgimo priežastis – stogo defektai.

51.       Ieškovo teigimu, teismas, vertindamas ieškovui padarytų papildomų nuostolių (žalos) dydį, tinkamai ištyrė ir įvertino UAB „Riktinga“ parengtą lokalinę sąmatą sugadintų lubų ir sienų tvarkymui, iš viso už 4 007,28 Eur, kurioje yra konkrečiai nurodyti darbų ir išlaidų aprašymai, jų apimtis, medžiagų bei darbų kaina 2022 m. rugpjūčio 31 d. rinkos kainomis. Teismas tinkamai įvertino, kad tiek pirminės, tiek papildomos žalos Butui tvarkymo lokalines sąmatas parengė A. Š., kuri turi atestatą, suteikiantį teisę vykdyti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymą, jas pasirašė UAB „Riktinga“ direktorius M. Š., sąmatos buvo parengtos naudojant UAB „Sistela“ sertifikuotos programos SES šabloną, skirtą statybos darbų kainų sąmatiniams apskaičiavimams.

52.       Pažymi, kad UAB „Riktinga“ rengiant abi lokalines sąmatas 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo nuvykta į vietą ir įvertinta objektui padaryta reali žala. Be to, abi 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. lokalinės sąmatos parengtos remontuojant Butą dėl dviejų žalų, atsiradusių skirtingu laikotarpiu, skirtingoms kambario dalims, luboms ir grindims, o siekiant visiškai pašalinti Buto apdailai ir įrengimui kilusią žalą remonto darbai turi būti atlikti pagal abi lokalines sąmatas.

53.       Ieškovo tvirtinimu, teismas tinkamai ištyrė atsakovės pateiktą MB „Inspectus“ 2024 m. birželio 28 d. konsultacinę eksperto P. B. išvadą. Pažymi, jog, šalims sudarant 2022 m. birželio 6 d. Taikos sutartį, žala buvo apskaičiuota pagal 2022 m. vasario mėn. UAB „Riktinga“ pirminę lokalinę sąmatą dėl žalos priekinei sienai su langais, grindų tvarkymo darbams, tačiau 2022 m. rugpjūčio mėn. atsirado nauja žala, nes prabėgimai ir drėgmė atsirado lubose, kadangi lyjant vanduo bėgo per lubas ir kitą sieną, dėl ko buvo apskaičiuota sąmata už kitų darbų atlikimą, ką ir patvirtina byloje pateikta 2022 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Riktinga“ lokalinė sąmata, kurios nepaneigia MB „Inspectus“ 2024 m. birželio 28 d. konsultacinė eksperto P. B. išvada.

54.       Pažymi, jog 2024 m. birželio 28 d. P. B. išvadoje nurodomi duomenys neatitinka realiai padarytų nuostolių (žalos) visumos, kadangi ekspertas P. B. neatliko papildomų nuostolių (žalos) apskaičiavimo, kurie kilo apliejus ieškovo Butą papildomai po Taikos sutarties sudarymo ir kurie buvo nustatyti 2022 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Riktinga“ Lokalinėje sąmatoje.

55.       Ieškovo tvirtinimu, teismas tinkamai taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išsamiai ištyrė ir įvertino teismo eksperto S. R. atliktos nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo kainos sumažinimo, esant nepašalintiems stogo defektams pagal ekspertinį rinkos vertės nustatymą, 2024 m. gegužės 1 d. ekspertinės išvadas su priedais. Teismas taip pat tinkamai įvertino eksperto S. R. 2024 m. gegužės 1 d. ekspertinėse išvadose pritaikytus vertinimo metodus. Teismas eksperto išvadas ištyrė teismo posėdžio metu ekspertą S. R. apklausus liudytoju, kuris savo išvadas patvirtino. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad turto vertinimo metodus (metodų derinius) ir metodo taikymo būdus parenka turto vertintojas.

56.       Nurodo, kad stogo defektų šalinimo pareiga, stogo defekto priežasčių nustatymas ir garantinių darbų atlikimas yra atsakovės įstatyminė pareiga, o ieškovas nežino stogo defektų priežasčių, todėl teismo ekspertui S. R. ieškovas ir negalėjo pateikti duomenų apie stogo defektų ir pažaidų pašalinimo išlaidas.

57.       Teigia, kad apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo jos pateikta J. U. išvada, kadangi Buto apžiūra vertinamam klausimui nebuvo būtina – ekspertas vertino Buto vertės galimą mažėjimą dėl padarytos žalos, yra visiškai nepagrįsti, nes prieštarauja pačiam ieškinio dėl pirkimo kainos sumažinimo faktiniam pagrindui – pirkimo kainos mažinimas ginant pirkėjo teises esant ilgą laiką nepašalintiems stogo defektams garantinio laikotarpio metu 2019-2024 metais.

58.       Ieškovo vertinimu, teismas pagrįstai įvertino, kad J. U. išvados nėra kilusios iš šios civilinės bylos ieškovo ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių, dėl ko teismas šia išvada, kaip įrodymu, pagrįstai nesivadovavo.

59.       Nurodo, jog teismas pagrįstai, remdamasis eksperto S. R. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo kainos sumažinimo, esant nepašalintiems stogo defektams pagal ekspertinį rinkos vertės nustatymą, vertinimu ir 2024 m. gegužės 1 d. ekspertinėmis išvadomis, vertino, kad Buto Nr. 9 ir 1/40 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), kainos sumažėjimas dėl nepašalinamų stogo defektų, nustatant pagal rinkos vertės nustatymo lyginamąjį ir ekspertinio vertinimo metodus, yra 8,88 % arba 23 000 Eur. 

60.       Ieškovo tvirtinimu, abiem ieškinio reikalavimams buvo pagrįstai taikomi skirtingi civilinės teisės gynybos būdai, kurie vienas kito nagrinėjamos bylos aplinkybėmis neriboja, bet teisingai papildo. Ieškinio reikalavimo dėl 5 459,28 Eur žalos, padarytos Butui, atlyginimo faktinis pagrindas yra atsakovės neteisėti veiksmai pardavus netinkamos kokybės daiktą, garantiniu laikotarpiu nesutvarkius stogo defektų, dėl ko ieškovo Butui dėl bėgančio vandens buvo padaryta žala – sugadintos Buto kambario lubos ir sienos. O reikalavimo dėl 23 000 Eur pirkimo kainos sumažinimo faktinis pagrindas yra atsakovės neteisėti veiksmai pardavus netinkamos kokybės daiktą ir ilgą laiką garantiniu laikotarpiu netvarkant stogo defektų, nenustatant stogo defektų priežasčių ir jų nepašalinant, dėl ko sumažėjo netinkamos kokybės daikto ekonominė vertė, ir taip pažeistos ieškovo, kaip pirkėjo, teisės.

61.       Pabrėžia, jog pirmu reikalavimu ieškovas neprašo atlyginti stogo defektų (trūkumų) šalinimo išlaidų, o prašo atlyginti Buto kambario luboms ir sienai padarytos žalos šalinimo išlaidas, o antras reikalavimas yra kilęs iš pirkėjo teisių pažeidimo nusipirkus netinkamos kokybės Butą ir atsakovei nevykdant savo įstatyminių pareigų garantiniu laikotarpiu.

62.       Ieškovo teigimu, apeliaciniame skunde nurodyti akivaizdžiai realybės neatitinkantys melagingi teiginiai dėl „nekvalifikuotų, neatestuotų“ asmenų parengtų dokumentų, kuriais vadovavosi teismas, vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes jie visiškai neatitinka realių faktinių aplinkybių ir teismo ištirtų įrodymų. Ieškovo manymu, taip atsakovė ir jos atstovė veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, todėl teismas turėtų paskirti iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš baudos paskiriant ieškovui.

63.       Pažymi, jog apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto senaties netaikymo yra nepagrįsti ir patvirtina atsakovės bei jos atstovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, procesinį elgesį sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė nei atsiliepime, nei triplike ar kitame procesiniame dokumente nenurodė prašymo taikyti ieškinio senatį. Atsakovės atstovės prašymas dėl ieškinio senaties taikymo buvo pateiktas tik baigus bylos nagrinėjimą iš esmės po 5 teismo posėdžių. Ieškovo vertinimu, atsakovė ir jos atstovė tokiu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą, todėl teismas turėtų paskirti iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš baudos paskiriant ieškovui.

64.       Nurodo, kad prašymas taikyti ieškinio senatį buvo pateiktas visiškai nemotyvuotas, advokatei nenurodant, koks ieškinio senaties terminas turi būti taikomas, kada jis prasidėjo, kada pasibaigė, kokios faktinės aplinkybės ir įrodymai tai patvirtina. Nesant tokio tinkamai pareikšto prašymo ieškovo atstovas negalėjo į jį atsikirsti.

65.       Tvirtina, kad ieškinio senatis nėra praleista, kadangi ieškinys pareikštas teismui garantinio laikotarpio metu. Be to, atsakovės vykdomas ieškovo teisių pažeidimas yra tęstinis, nes atsakovė, 2019 m. ieškovui pardavusi naują Butą su pagal įstatymą 10 metų (iki 2029 metų) trunkančiu garantiniu laikotarpiu, žadėjo pašalinti stogo defektus, bet taip jų ir nepašalino. Ieškovo teisių pažeidimas vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

66.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

67.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo ir pirkimo kainos sumažinimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

68.       Atsakovė (apeliantė) pateikė papildomus įrodymus: 2024 m. gruodžio 23 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. 2024/12/23; 2025 m. sausio 24 d. Atliktų darbų aktą Nr. AK4 6; Pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2025 m. sausio 24 d. atliktus darbus; 2025 m. sausio 21 d. Statybvietės priėmimo - perdavimo aktą; 2025 m. sausio 30 d. PVM Sąskaitą faktūrą Nr. 3581; 2025 m. balandžio 2 d. AB Šiaulių banko mokėjimo nurodymą Nr. 0402130852015; 2025 m. sausio 30 d. PVM Sąskaitą faktūrą Nr. 3582; namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo vaizdo įrašą. Ieškovas taip pat pateikė papildomą įrodymą – 2025 m. balandžio 29 d. MB „M. V. statybos inžinerijos biuras“ išvadą dėl „Gyvenamosios paskirties pastato, (duomenys neskelbtini)“ defektų šalinimo.  

69.       CPK

70.       Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

71.       Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą tikrina pagal byloje jau esančius ir šio teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus ir priimtus įrodymus. 

72.       Nagrinėjamu atveju, tiek atsakovės, tiek ieškovo (atsikertant į atsakovės papildomuose paaiškinimuose nurodytus argumentus) pateikti nauji įrodymai yra gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir (ne)patvirtina ar (ne)paneigia aplinkybes, atsiradusias jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Apeliantė be kita ko nurodo, kad pateikti nauji įrodymai patvirtina, jog stogo defektai po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo buvo ištaisyti. Paminėtina, kad naujų aplinkybių, kurių nebuvo ir kurios neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Apeliantė naujais įrodymais siekia įrodinėti faktines aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), o teikiami papildomi įrodymai dėl stogo defektų taisymo darbų po Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo priėmimo nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Primintina, kad byloje ieškovas reiškė reikalavimą ne dėl defektų pašalinimo, o dėl nuostolių atlyginimo bei buto kainos sumažinimo būtent dėl iki skundžiamo sprendimo priėmimo (ne)pašalintų ir (ne)egzistavusių stogo defektų.

73.       Apeliantė nurodo, kad jos pateikti nauji įrodymai patvirtina aplinkybes, jog atlikus rangos darbus stogo konstrukcijos defektų nebuvo nustatyta, todėl tik po atliktų darbų paaiškėjo, kad nėra (apeliantės vertinimu) stogo konstrukcijos pažaidos, o defektai nėra ilgalaikiai. Apeliantė pažymi, kad šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, nes darbai atlikti tik po sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė turėjo visas procesines galimybes (1) teikti teismui įrodymus dėl stogo defektų (ne)buvimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir (ar) (2) prašyti teismo skirti byloje teismo ekspertizę, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo. Be to, būdama aktyvi ginčo teisinių santykių dalyvė ir geriausiai žinodama ginčui reikšmingas aplinkybes, atsakovė nenurodė jokių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių tai padaryti.

74.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme, kaip buvo minėta, yra bendrosios procesinės taisyklės išimtis, todėl šios išimties taikymas yra galimas tik tiek, kiek jis atitinka proceso įstatyme reglamentuotus atvejus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotų kriterijų visumą. Ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išlygos sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu. Tokių objektyvių priežasčių buvimo ieškovui ir atsakovei nepagrindus, nėra pagrindo taikyti įstatyme įtvirtintą išimtį. Atsižvelgiant į tai, apeliantės (atsakovės) ir ieškovo pateiktus įrodymus atsisakytina priimti vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis.

Dėl esminių ginčo faktinių aplinkybių

75.       Byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. rugsėjo 12 d. sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį, kuria pardavėja (atsakovė) UAB „Nuova Capital“ pardavė, o pirkėjas (ieškovas) T. B. nupirko butą Nr. 9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/40 dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), už 97 000 Eur kainą.  

76.       Nustatęs, jog pardavėja UAB „Nuova Capital“ pirkėjui T. B. pardavė netinkamos kokybės daiktą su paslėptais statinio stogo defektais, ieškovas 2022 m. vasario 23 d. Reikalavimu kreipėsi į atsakovę, prašydamas sumažinti Buto pirkimo - pardavimo kainą, atlyginti nuostolius, pašalinti defektus bei pateikti dokumentus. 2022 m. balandžio 1 d. Atsakymu atsakovė su ieškovo Reikalavimu nesutiko. 

77.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-15359-615/2022 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalys išsprendė ginčą dėl defektų ištaisymo ir žalos (nuostolių) atlyginimo. Taikos sutartimi atsakovė iki 2022 m. liepos 15 d. įsipareigojo visiškai ir tinkamai pašalinti Buto, esančio (duomenys neskelbtini), defektus, atliekant garantinį remontą ir užtikrinant sandarumą nuo patenkančio į butą Nr. 9 vandens ir vandens izoliaciją. 2022 m. birželio 20 d. atsakovė ieškovui sumokėjo 5 326,20 Eur žalos atlyginimui pagal Taikos sutartį. Tačiau namo stogo defektai pašalinti nebuvo.

78.       Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 5 459,28 Eur dydžio nuostolių (žalos) atlyginimą; sumažinti ieškovo ir atsakovės 2018 m. rugsėjo 12 d. sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties pirkimo kainą 23 000 Eur suma ir ją priteisti iš atsakovės ieškovui; bei priteisti iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas nuo bendros 28 459,28 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

79.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovė pažeidė Sutartį – pardavė ieškovui nekokybišką Butą, sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl 5 459,28 Eur patirtų nuostolių, kurie yra tiesiogiai susiję su atsakovės neteisėtais kaltais veiksmais nevykdant savo įstatyminių pareigų, pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog garantiniu laikotarpiu per daugiau nei penkerius metus nepašalintas paaiškėjęs stogo defektas, taip pat įvertinęs paties defekto pobūdį – esminis statinio elemento (konstrukcijos) – statinio stogo defektas, sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas mažinti Buto pirkimo - pardavimo kainą vadovaujantis eksperto S. R. parengta Konsultacine išvada, ir ją priteisti ieškovui iš atsakovės.

80.       Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismo išvada dėl žalos Butui yra nepagrįsta, nes: (i) antstoliai defektų negali konstatuoti, todėl antstolio pasitelkimas nebuvo būtinas, perteklinis; (ii) teismas nepagrįstai rėmėsi M. V. išvada, kadangi jis neturi eksperto kvalifikacijos; neturi teisės nustatyti defektų; be to, jo pateiktas dokumentas neatitinka statybos ekspertizei keliamų reikalavimų; (iii) teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Riktinga“ sąmatomis, nes: viena jų nepasirašyta, o kita pasirašyta neatestuoto asmens; parengtos nesinaudojant SISTELA, SĄMATA ar kt. programomis; nenurodyti darbų nomenklatūriniai kodai; jas sudaręs asmuo neturi teisės rengti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo; nepateikti įrodymai, kaip apskaičiuota žala; (iv) teismas nepagrįstai nesivadovavo eksperto P. B. nustatytais duomenimis; (2) teismas nepagrįstai sumažino Sutarties kainą, nes: (i) teismas netinkamai taikė CK 6.334 straipsnį, kadangi ieškovas savo reikalavimą grindė ne Buto kainos, o Buto vertės sumažėjimu; nors S. R. nurodė, kad Buto vertė sumažėjo 8,88 proc., tačiau teismas kainą sumažino 24 proc.; (ii) teismas nepagrįstai vadovavosi S. R. išvada, nes: ji pagrįsta neleistinu metodu; ieškovas tyčia nuslėpė svarbią informaciją; pažeistas Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.2 punktas; (iii) teismo išvada, kad yra stogo konstrukcijos defektas, padaryta remiantis prielaida, kadangi nėra nustatyta prabėgimo priežastis; (iv) teismas nepagrįstai nesivadovavo J. U. išvada; (3) reikalavimas ir priteisti žalą, ir sumažinti Sutarties kainą yra nepagrįstas, perteklinis, neproporcingas; (4) ieškovas yra praleidęs sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą; teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl senaties taikymo.

Dėl ieškinio senaties termino

81.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020).

82.       Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau reikalavimo taikyti ieškinio senatį pateikimas negali būti ribojamas kuria nors proceso stadija, nes atsakovo poziciją dėl būtinumo formuluoti tokį reikalavimą daugeliu atvejų lemia aplinkybės bei įrodymai, kurie yra tiriami teismo posėdyje. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada kasacinio teismo padaryta įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020).

83.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis bei išklausius teismo posėdžių garso įrašus nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė, baigus įrodymų tyrimą, bet dar teismo posėdžio pirmininkei nepaskelbus apie bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą, pateikė žodžiu prašymą taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovės prašymas dėl senaties taikymo pateiktas nesavalaikiai, ne toje proceso stadijoje, netinkamai, nesudarius galimybių ieškovui atsikirsti į šį prašymą, atsakovės atstovės prašymo dėl ieškinio senaties termino taikymo nepriėmė. Apeliantė nesutinka su šia teismo pozicija, argumentuodama tuo, jog teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymą dėl senaties taikymo, kadangi prašymas buvo pateiktas dar neišnagrinėjus bylos ir teismui nepaskelbus bylos nagrinėjimo baigtu; be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė tokį prašymą turėjo formuluoti procesiniuose dokumentuose.

84.       Sutiktina su apeliante, jog jos prašymas dėl senaties taikymo buvo pareikštas teismui dar nepaskelbus, jog bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas, todėl vadovaujantis šios nutarties 82 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, nėra pagrindo konstatuoti, kad prašymas pareikštas ne toje proceso stadijoje. Tačiau nagrinėjamu atveju įvertintinos sekančios teisiškai reikšmingos nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.

85.       Atsakovės atstovės prašymas dėl senaties taikymo buvo pareikštas praėjus beveik metams nuo ieškovo ieškinio pateikimo Kauno apylinkės teismui (2023 m. lapkričio 16 d.) bei teismui jau baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 249 straipsnis). Iki 2024 m. lapkričio 7 d. atsakovė nei atsiliepime, nei triplike, nei kituose procesiniuose dokumentuose, nei 2024 m. gegužės 2 d., 2024 m. liepos 9 d., 2024 m. spalio 24 d. teismo posėdžiuose tokio prašymo neteikė. Pažymėtina ir tai, jog 2024 m. lapkričio 7 d. atsakovės atstovė teikdama žodinį prašymą dėl ieškinio senaties taikymo iš esmės apsiribojo tik abstrakčiu pasakymu, kad prašo taikyti ieškinio senatį. Atsakovės deklaratyvūs argumentai nurodyti 2024 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje, jog ieškovas akivaizdžiai žinojo, kad ieškinio senatis yra praleista, todėl turėjo prašyti atnaujinti ieškinio senatį, nagrinėjamos bylos kontekste pripažintini nepagrįstais. Kaip jau minėta, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Primintina, kad tokio prašymo atsakovė iki 2024 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio nebuvo pareiškusi, o ieškovas (jo atstovas) aiškiai išdėstė poziciją, kad, jo vertinimu, ieškinys pateiktas nepraleidus senaties termino.

86.       Pažymėtina, jog pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). 

87.       CK 6.338 straipsnio 3 dalyje nurodyta: kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą).

88.       Terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų pareikšti taikomi pagal tai, ar prekei buvo nustatytas kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, ar tokie terminai nebuvo nustatyti. Jeigu kokybės garantijos ar tinkamumo terminas nenustatytas, įstatyme įtvirtinta kokybės garantija galioja dvejus metus (CK 6.338 straipsnio 2 ir 5 dalys). 

89.       CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai nėra ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi ieškinio senaties terminai taikytini tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, tuomet termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas, – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013).

90.       Reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos (CK 1.125 straipsnio 8 dalis; redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) nustatytas ieškinio senaties terminas taikytinas tuo atveju, kai iš pirkimo–pardavimo sutarties subsidiariai reiškiami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo bendraisiais pagrindais, o kai pirkėjo teisės ginamos taikant specialiuosius pirkėjo teisių gynimo būdus (CK 6.334 straipsnis), taikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023).

91.       Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018). 

92.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Butas ieškovo buvo įsigytas 2018 m. rugsėjo 12 d. pirkimo - pardavimo sutartimi. Stogo defektai buvo pastebėti 2019 m. Bylos duomenimis ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl stogo defektų ištaisymo. 2022 m. vasario 23 d. ieškovas raštu pareikalavo atsakovės dėl nustatytų namo stogo trūkumų sumažinti Buto kainą, atlyginti žalą ir atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), stogo garantinį remontą. 2022 m. birželio 20 d. teismine tvarka buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl stogo defektų pašalinimo ir žalos (nuostolių) atlyginimo, tačiau nustatyti pastato stogo defektai nebuvo pašalinti. 2022 m. rugsėjo 9 d. išduotas vykdomasis raštas, nevykdant teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygų. 2022 m. rugsėjo 15, 16 ir 19 d. atsakovė atliko garantinius darbus, tačiau stogo defektai nebuvo pašalinti. 2022 m. lapkričio 8 d. ieškovas vėl teikė Pretenziją atsakovei. Atsakovė 2023 m. sausio 6 d. ir 2023 m. vasario 14 d. raštuose nurodė, jog yra pasirengusi savarankiškai ištaisyti pažeidimus ir atlyginti žalą. Tačiau stogo defektai pašalinti nebuvo ir ieškovas į teismą kreipėsi 2023 m. lapkričio 16 d. 

93.       Namo, kuriame yra ginčo butas, stogo defektai (trūkumai) nustatyti per garantijos terminą (to iš esmės neneigia ir pati atsakovė). Ieškovas pateikė pretenzijas atsakovei taip pat per garantinį laikotarpį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, jog atsakovė iki pat 2023 m. sausio – vasario mėn. žadėjo ieškovui ištaisyti pažeidimus ir ne kartą tai bandė daryti, taip pat atsižvelgus į tai, jog ieškinys paduotas garantiniu laikotarpiu, nuo 2023 m. vasario 14 d. atsakovės rašto, kuriuo buvo žadėta ištaisyti trūkumus, praėjus devyniems mėnesiams, nėra pagrindo vertinti, jog ieškovas praleido šešių mėnesių sutrumpintą ieškinio senatį, įvertinus ir tai, jog 2023 m. vasario 14 d. rašte, kuriame atsakovė aiškiai išreiškė poziciją, kad ji ketina defektus šalinti, nebuvo nurodytas konkretus terminas, per kurį atsakovė pasižada savarankiškai defektus ištaisyti. Priešingai nei nurodo apeliantė, pagrindo ieškovo reikalavimui sumažinti pirkimo kainą ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2019 m., nėra (nutarties 89 punktas).

Dėl priteistų nuostolių (žalos) atlyginimo (ne)pagrįstumo

94.       Byloje, be kita ko, kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovės, kaip daugiabučio namo, kuriame yra ginčo Butas, statytojos ir Buto pardavėjos, už paaiškėjusius daugiabučio namo stogo defektus. Ieškovas įrodinėjo, jog dėl namo stogo defektų į Butą bėga vanduo, dėl ko Butui yra daroma žala – gadinamos Buto kambario grindys, lubos ir sienos. Patirtą žalą ieškovas grindė antstolio R. B. 2022 m. rugpjūčio 4 d. ir 2023 m. gruodžio 11 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais Nr. 0085/22/17 ir Nr. 0085/23/67, MB „M. V. statybos inžinerijos biuras“ 2022 m. rugsėjo 20 d. išvada dėl „Gyvenamosios paskirties pastato, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Riktinga“ 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. lokalinėmis sąmatomis. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė žalos Butui fakto iš esmės neginčijo, tačiau nesutiko su teismo priteistu žalos dydžiu ir savo argumentus dėl žalos dydžio įrodinėjo MB „Inspectus“ 2024 m. birželio 28 d. Konsultacine eksperto P. B. išvada Nr. 2024-06/01. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje pateikta M. V. 2022 m. rugsėjo 20 d. išvada ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina, jog Buto trūkumai (defektai) egzistuoja ir jie nebuvo pašalinti. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo nesivadovauti UAB „Riktinga“ lokalinėmis sąmatomis, o MB „Inspectus“ 2024 m. birželio 28 d. konsultacinė eksperto P. B. išvada nepaneigia UAB „Riktinga“ lokalinių sąmatų.  

95.       Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, nurodo, kad: (1) antstoliai defektų negali konstatuoti, todėl antstolio pasitelkimas nebuvo būtinas, perteklinis; (2) teismas nepagrįstai rėmėsi M. V. išvada, kadangi jis neturi eksperto kvalifikacijos; neturi teisės nustatyti defektų; be to, jo pateiktas dokumentas neatitinka statybos ekspertizei keliamų reikalavimų; (3) teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Riktinga“ sąmatomis, nes: (i) viena jų nepasirašyta, o kita pasirašyta neatestuoto asmens; (ii) parengtos nesinaudojant SISTELA, SĄMATA ar kt. programomis; (iii) nenurodyti darbų nomenklatūriniai kodai; (iv) jas sudaręs asmuo neturi teisės rengti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo; (v) nepateikti įrodymai, kaip apskaičiuota žala; (4) teismas nepagrįstai nesivadovavo eksperto P. B. nustatytais duomenimis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

96.       Byloje nustatyta, kad ieškovas dėl pastato stogo defektų patirtą žalą Butui įrodinėjo visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios nustatytos CPK 176-185 straipsniuose ir kuriomis šalys gali naudotis teismo procese vykdydamos pareigą įrodinėti aplinkybes, pagrindžiančias jų reikalavimų pagrįstumą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad didesnę įrodomąją galią antstolio nustatytas faktas įgyja tuo atveju, jeigu toks faktas nustatomas teismo pavedimu; kitais atvejais faktinių aplinkybių protokolas gali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas, kuris su kitais įrodymais patvirtina ar paneigia atitinkamų aplinkybių egzistavimą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m spalio 26 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti antstolio faktinių aplinkybių protokolai surašyti vykdant ieškovo pavedimą, todėl minėti dokumentai laikytini paprastais rašytiniais įrodymais, kuriuos ir vertino pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog minėtuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose antstolis konstatavo tik patį žalos Bute atsiradimo faktą ir jos atsiradimo laiką, kas patvirtino byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių egzistavimą, tačiau antstolis nenustatinėjo žalos atsiradimo priežasčių, pastato stogo defektų ir pan., kuriems nustatyti reikalingos specialios žinios, kaip teigia apeliantė, todėl nėra pagrindo vertinti, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, sprendžiant dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, kaip rašytinių įrodymų, įrodomosios reikšmės.

97.       Atsižvelgiant į tai, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais buvo konstatuotos byloje teisiškai reikšmingos aplinkybės, pagrindžiančios žalos Bute atsiradimo 2022 m. rugpjūčio – 2023 m. gruodžio mėnesiais faktą, nėra pagrindo vertinti, jog antstolio pasitelkimas buvo perteklinis ir kad šios išlaidos iš atsakovės buvo priteistos nepagrįstai.

98.       Apeliantė, be kita ko, ginčija byloje pateiktą M. V. 2022 m. rugsėjo 20 d. išvadą dėl „Gyvenamosios paskirties pastato, (duomenys neskelbtini)“, argumentuodama tuo, jog jis neturi eksperto kvalifikacijos, todėl neturi teisės ekspertuoti jokio statinio, t. y. neturi teisės nustatyti statybos defektų, jų kilmės ir ištaisymo būdų.  

99.       Bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. turi statybos inžinerijos magistro kvalifikacinį laipsnį ir jam suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. M. V. 2022 m. rugsėjo 20 d. pateiktame rašte tik pateikė konsultacinę išvadą dėl statinio stogo trūkumų, kaip specialių statybos žinių turintis asmuo, tačiau neatliko statybos ekspertizės, todėl apeliantės argumentai, kad M. V. neturi eksperto kvalifikacijos, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo nesivadovauti minėto specialisto pateikta išvada. Apeliantės argumentas, kad M. V. pateiktas dokumentas neatitinka statybos ekspertizei keliamų reikalavimų, numatytų STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, taip pat laikytinas nepagrįstu, kadangi, kaip minėta, M. V. ekspertizės neatliko, todėl jo pateiktai išvadai statybos ekspertizei keliami reikalavimai nėra taikomi. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovė M. V. nustatytiems stogo defektams paneigti nepateikė jokių įrodymų. Taip pat, byloje nėra duomenų, jog apeliantė būtų prašiusi skirti ekspertizę minėtiems stogo defektams paneigti (CPK 212 straipsnis).

100.       Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Riktinga“ lokalinėmis sąmatomis, argumentuodama tuo, jog jos parengtos ir pasirašytos neatestuoto asmens, nesinaudojant SISTELA, SĄMATA ir kt. programomis, nenurodant darbų nomenklatūrinių kodų, nepateiktus įrodymų, kaip apskaičiuota žala. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

101.       Iš byloje pateikto UAB „Riktinga“ direktoriaus 2024 m. spalio 29 d. rašto nustatyta, jog lokalines sąmatas parengė A. Š.. Byloje pateiktas išrašas iš statybos specialistų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registro patvirtina, jog A. Š. suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas; taip pat A. Š. turi atestatą, suteikiantį teisę vykdyti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymą. Minėtame UAB „Riktinga“ rašte pažymėta, jog sąmatos parengtos naudojant UAB „Sistela“ sertifikuotos programos SES šabloną, skirtą statybos darbų kainų sąmatiniams apskaičiavimams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog sąmatos parengtos neturinčio teisės jų rengti asmens ir nenaudojant SISTELA ar kitų programų, yra nepagrįstos. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų savo argumentams pagrįsti. Pažymėtina, jog apeliantės nurodyti argumentai, kad viena sąmata nepasirašyta, o kita pasirašyta neatestuoto asmens, be to, vienoje iš sąmatų nenurodyti darbų nomenklatūriniai kodai, taip pat nepaneigia minėtose lokalinėse sąmatose nuodytų duomenų, kadangi, kaip minėta, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąmatos buvo parengtos asmens, turinčio teisę vykdyti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymą, o vienoje iš sąmatų formaliai nenurodyti darbų nomenklatūriniai kodai taip pat nesudaro pagrindo abejoti sąmatose nurodytais duomenimis ir atliktais sąnaudų (išlaidų) apskaičiavimais.

102.       Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad, rengiant 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. lokalines sąmatas, buvo nuvykta į vietą ir įvertinta Butui padaryta individuali žala, jos pobūdis ir remonto darbų apimtys bei laikas; lokalinės sąmatos parengtos remontuojant Butą dėl dviejų žalų, atsiradusių skirtingu laikotarpiu, skirtingoms kambario dalims, luboms ir grindims; sąmatos paskaičiuotos įvertinus ilgalaikio vandens prabėgimo pro nesandaraus stogo pro skirtingas kambario sienas ir lubas remonto darbus. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog byloje nepateikti įrodymai, kaip UAB „Riktinga“ apskaičiavo žalą Butui, laikytini nepagrįstais. Paminėtina, kad be nurodytų deklaratyvių teiginių, apeliantė nepateikė jokių konkrečių objektyvių įrodymų, jog žalos Butui dydis UAB „Riktinga“ lokalinėse sąmatose būtų apskaičiuotas netinkamai ar neteisingai.

103.       Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo jos byloje pateikta P. B. konsultacine išvada dėl žalos Butui dydžio. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.

104.       Byloje nustatyta, kad UAB „Riktinga“ 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. lokalinės sąmatos parengtos remontuojant Butą dėl dviejų žalų, atsiradusių skirtingu laikotarpiu, skirtingoms kambario dalims, luboms ir grindims. Pagal 2022 m. vasario mėn. UAB „Riktinga“ pirminę lokalinę sąmatą dėl žalos priekinei sienai su langais, grindų tvarkymo darbams tarp šalių buvo sudaryta Taikos sutartis ir šis žalos atlyginimas atsakovės ieškovui sumokėtas. Tačiau 2022 m. rugpjūčio mėn. atsirado nauja žala, prabėgimams ir drėgmei atsiradus lubose, kurią ieškovas ir prašo atsakovės atlyginti pateiktu ieškiniu. O atsakovės pateiktoje Konsultacinėje eksperto P. B. išvadoje šios aplinkybės nėra įvertintos, nėra išskirti pirminiai nuostoliai, kurie atsakovės jau yra atlyginti, ir nauji 2022 m. rugpjūčio mėn. atsiradę nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pateikta 2024 m. birželio 28 d. Konsultacinė eksperto P. B. išvada Nr. 2024-06/01 nepaneigia UAB „Riktinga“ 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. lokalinių sąmatų pagrįstumo ir teisėtumo, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas. O apeliantės nurodyti argumentai dėl eksperto P. B. kvalifikacijos, nepriklausomumo, jo pasirinktų metodų žalai nustatyti ir kt. nurodytų aplinkybių nesudaro pagrindo spręsti priešingai, kadangi nepaneigia to, jog P. B. išvadoje nebuvo įvertintos aplinkybės dėl skirtingais laikotarpiais atsiradusios žalos Butui.

105.       Apibendrinant nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl 5 459,28 Eur patirtų nuostolių, kurie yra tiesiogiai susiję su atsakovės neteisėtais kaltais veiksmais nevykdant savo įstatyminių pareigų, yra pagrįstas ir  įrodytas.

Dėl pirkimo kainos sumažinimo (ne)pagrįstumo

106.       Ieškovas ieškiniu, be kita ko, prašė sumažinti jo ir atsakovės 2018 m. rugsėjo 12 d. sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties pirkimo kainą 23 000 Eur suma ir ją priteisti iš atsakovės ieškovui. Savo reikalavimą grindė teismo eksperto S. R. 2024 m. gegužės 1 d. Ekspertine konsultacine išvada Nr. I/SKR 18. Atsakovė su šiuo ieškinio reikalavimu nesutiko ir savo argumentus grindė J. U. 2024 m. birželio 28 d. Konsultacine išvada Nr. 386. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog nustatyti Buto defektai yra esminis statinio elemento (konstrukcijos) – statinio stogo defektas, dėl kurio į Butą bėga vanduo, nėra užtikrintas Buto (pastato) energetinis naudingumas, yra gadinamos Buto sienos, lubos, grindys, kas esminiai trukdo naudoti Butą pagal paskirtį, o defektai yra ilgalaikiai ir neabejotinai mažinantys nekilnojamojo turto vertę, sprendė, jog ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas sumažinant Buto pirkimo kainą yra proporcinga priemonė pirkėjo dėl nekilnojamojo daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti. Teismas sprendė, jog J. U. 2024 m. birželio 28 d. konsultacinė išvada nepaneigia teismo eksperto S. R. 2024 m. gegužės 1 d. pateiktų ekspertinių konsultacinių išvadų.

107.       Apeliantė nesutinka su šiomis teismo išvadomis nurodydama, jog: (1) teismas netinkamai taikė CK 6.334 straipsnį, kadangi ieškovas savo reikalavimą grindė ne Buto kainos, o Buto vertės sumažėjimu; nors S. R. nurodė, kad Buto vertė sumažėjo 8,88 proc., tačiau teismas kainą sumažino 24 proc.; (2) teismas nepagrįstai vadovavosi S. R. išvada, nes: (i) ji pagrįsta neleistinu metodu; (ii) ieškovas tyčia nuslėpė svarbią informaciją; (iii) pažeistas Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.2 punktas; (3) teismo išvada, kad yra stogo konstrukcijos defektas, padaryta remiantis prielaida, kadangi nėra nustatyta prabėgimo priežastis; (4) teismas nepagrįstai nesivadovavo J. U. išvada. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, su šiais apeliantės argumentais iš dalies sutinka dėl toliau dėstomų motyvų ir argumentų.  

108.       Apeliantė, ginčija teismo eksperto S. R. 2024 m. gegužės 1 d. Ekspertinės konsultacinės išvados Nr. I/SKR 18 pagrįstumą, argumentuodama tuo, jog išvada pagrįsta neleistinais metodais, kad ieškovas tyčia nuslėpė svarbią informaciją, t. y. apie stogo defektų ir pažaidų pašalinimo išlaidas, be to, apeliantės teigimu, ekspertas pažeidė Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.2 punktą, kadangi palyginimui rinkosi turtą ne iš analogiškų verčių zonų.

109.       Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad turto arba verslo vertintojas, vadovaudamasis turto arba verslo vertinimo sutartimi, jeigu privalomojo turto arba verslo vertinimo atvejus reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip, ar technine užduotimi bei Tarptautiniais vertinimo standartais, Europos vertinimo standartais, Turto ir verslo vertinimo metodika ir atsižvelgdamas į vertinimo atvejį (vertinamo turto arba verslo specifiką ir naudojimo paskirtį), parenka turto arba verslo vertinimo metodus (metodų derinius) ir metodo taikymo būdus. 

110.       Nagrinėjamu atveju ekspertas S. R. Buto Nr. 9 ir 1/40 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo kainos sumažėjimą dėl nepašalinamų stogo defektų nustatė pagal rinkos vertės nustatymo lyginamąjį ir ekspertinio vertinimo metodus. Taikant ekspertinį vertinimo metodą, buvo apklausti iš nekilnojamojo turto sektoriaus atrinkti aštuoni ekspertai: 2 brokeriai iš Capital nekilnojamojo turto įmonės (Nr. 1 ir Nr. 2), 2 nekilnojamojo turto vertintojai (Nr. 3 ir Nr. 4), 2 būsto potencialūs pirkėjai (Nr. 5 ir Nr. 6) ir 2 būsto plėtotojai (Nr. 7 ir Nr. 8). Ekspertų apklausos rezultatai pavaizduoti lentelėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus duomenis, taip pat į tai, jog, remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, turto vertinimo metodus ir jų taikymo būdus parenka turto vertintojas, nėra pagrindo spręsti, jog eksperto S. R. parinkti turto vertinimo metodai yra neleistini. Vien tai, jog S. R. išvadoje išsamiai neaptartas apklaustų ekspertų išsilavinimas, patirtis, gebėjimai ir kt., kaip to pageidauja apeliantė, nesudaro pagrindo išvada abejoti. Nors apeliantė teigia, kad apklausai parinktų asmenų skaičius nepakankamas, tačiau ekspertas S. R. išvadoje yra pagrindęs apklausai atrinktų ekspertų skaičių, nurodydamas, kad ekspertų nuomonių tinkamumą ir jų skaičių sieja greitai mažėjantis ryšys; nedidelės ekspertų grupės vertinimas gali būti toks pat patikimas, kadangi ties aštuntu ekspertu nuomonių patikimumo standartinis nuokrypis beveik nebekinta; atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, jog apklausai atlikti pakanka apklausti 8-9 ekspertus. Apeliantė nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, jog eksperto apklausai parinktų asmenų skaičius yra nepakankamas.

111.       Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – ir Metodika) 58.2 punktas numato, kad, taikant lyginamąjį metodą, be kita ko, įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu.  

112.       Nagrinėjamu atveju ekspertas S. R. nustatė, kad vertinamas Butas Nr. 9 ir 1/40 dalis žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini), randasi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės 15.22 verčių zonoje, kuri pasižymi išvystyta infrastruktūra, geru susisiekimu su senamiesčiu ir miesto centru ir kurios pagrindinėse gatvėse koncentruojasi komerciniai, gamybiniai objektai, turintys įtakos tokio tipo nekilnojamojo turto kainoms. Ekspertas palyginimui rinkosi panašias gretimas verčių zonas: 15.13 – (duomenys neskelbtini); 15.15 – (duomenys neskelbtini); 15.26 – (duomenys neskelbtini), kurios taip pat pasižymi gerai išvystyta infrastruktūra, geru susisiekimu su miesto centru ir kuriuose yra gyvenamosios, gamybinės paskirties objektų. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, taip pat į tai, jog, remiantis Metodikos 58.2 punktu, numatančiu, jog, taikant lyginamąjį metodą, gali būti vertinamas ir lyginamas tiek analogiškas, tiek panašus turtas, nėra pagrindo daryti išvados, jog ekspertas,  palyginimui turtą pasirinkęs ne iš analogiškų verčių zonų, pažeidė Metodikos 58.2 punktą, kaip teigia apeliantė.   

113.       Nepagrįstu laikytinas ir apeliantės argumentas, jog ieškovas tyčia nuslėpė svarbią informaciją apie stogo defektų ir pažaidų pašalinimo išlaidas. Atsižvelgus į tai, jog tiek stogo defekto  priežasčių nustatymas, tiek jo šalinimo pareiga, taigi ir garantinių darbų atlikimas, yra atsakovės įstatyminė pareiga, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, todėl ieškovas, nežinodamas stogo defektų priežasčių, ekspertui S. R. negalėjo pateikti ir duomenų apie stogo defektų ir pažaidų pašalinimo išlaidas. Apeliantė taip pat nepateikė jokių jos nurodytus argumentus, jog ieškovas žinojo minėtą informaciją apie stogo defektų ir pažaidų pašalinimo išlaidas ir tyčia ją nuslėpė nuo eksperto, pagrindžiančių įrodymų.

114.       Apeliantės teigimu, byloje nebuvo nustatyti stogo konstrukcijos defektai (nėra nustatyta prabėgimo priežastis), dėl ko teismas, spręsdamas, kad yra stogo konstrukcijos defektas, tokią išvadą padarė remdamasi prielaida. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Byloje pateiktoje M. V. 2022 m. rugsėjo 20 d. išvadoje, vadovaujantis statybos taisyklėmis ST 121895674 „Stogų įrengimo darbai“ 58 skyriaus „Profiliuotos skardos lakštais ir skardinėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų dangos įrengimo reikalavimai“, nustatyta, kad ant vertikalaus stogo paviršiaus per mažai užleisti skardos lankstiniai, vidinių įlajų latakai neformuoti iš skardos lankstinių. Taigi minėta išvada nustatyti ginčo pastato stogo konstrukcijos defektai, dėl kurių prateka vanduo į ieškovo Butą. Apeliantė savo nesutikimą su šia išvada grindė tuo, jog vanduo bėga pro netinkamai sumontuotus stoglangius, tačiau šis argumentas buvo paneigtas, nustačius, jog pagal šalių sudarytą Preliminariąją Buto pirkimo - pardavimo sutartį šalys susitarė, kad Butas parduodamas su sumontuotais stoglangiais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad už stoglangių sumontavimą yra atsakingas ieškovas. Kitų įrodymų M. V. išvadai paneigti apeliantė neteikė. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovė būtų prašiusi skirti ekspertizę stogo konstrukcijos defektams ir vandens prabėgimo į ieškovo Butą priežastims nustatyti.

115.       Atsakovės pateiktoje J. U. 2024 m. birželio 28 d. Konsultacinėje išvadoje yra vertinamos tik kritulių pažaidos bute (apdailos pažeidimai), nevertinant ieškinio dėl pirkimo kainos sumažinimo faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių apie ilgą laiką nepašalinamus stogo defektus garantinio laikotarpio metu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad J. U. 2024 m. birželio 28 d. Konsultacinė išvada neturi įrodomosios reikšmės ieškinio daliai dėl pirkimo kainos sumažinimo ir pagrįstai buvo atmesta iš esmės dėl jos prieštaravimo faktiniam ieškinio pagrindui. Apeliantės argumentai, kad Buto apžiūra nebuvo būtina nėra teisiškai pagrįsti ir nekeičia nagrinėjamos situacijos teisinio ir faktinio vertinimo.

116.       Reikalavimą sumažinti pirkimo kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pirkėjas gali pareikšti, jeigu jis gali naudoti daiktą pagal jo paskirtį, nepašalinus daikto trūkumų, tačiau pirkimo metu nustatant kainą nebuvo įvertinti daikto trūkumai, kurie lemia kainos dydį. Pirkėjas gali reikalauti sumažinti kainą tokiu santykiu, kokiu vertė, kurią turėjo parduodamas daiktas, kai buvo perduodamas, atitinka vertę, kurią tuo pačiu momentu turėtų daiktai, atitinkantys kokybės reikalavimus. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra: 1) daiktą galima naudoti pagal paskirtį nepašalinus jo trūkumų; 2) daikto pirkimo kaina neatitinka daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

117.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pastato stogo defektas, dėl kurio į ieškovo Butą bėga vanduo, buvo nustatytas dar 2019 m., tačiau bylos duomenimis nebuvo pašalintas. Dėl nuolatinio vandens bėgimo į ieškovo Butą, yra gadinamos Buto grindys, sienos, lubos, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai (fotonuotraukos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, M. V. išvada). Teisėjų kolegijos vertinimu nustatyti trūkumai, kurie nebuvo įvertinti pirkimo metu, priešingai nei teigia apeliantė, neabejotinai lemia Buto kainos dydį, o daikto pirkimo kaina neatitinka daikto kokybės. Byloje nėra jokių duomenų, kad daikto trūkumai būtų nulemti ieškovo veiksmų ar, kad už nustatytus defektus nėra atsakinga atsakovė, todėl ieškovas pagrįstai įgijo teise reikšti atsakovei (buto pardavėjai) reikalavimą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pažymėtina, jog eksperto S. R. 2024 m. gegužės 1 d. išvadoje Buto Nr. 9 ir 1/40 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad dėl stogo defektų Buto vertė sumažėjo 8,88 proc. Vertės sumažėjimas nustatytas pagal rinkos vertės nustatymo lyginamąjį ir ekspertinio vertinimo metodus. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai Sutarties kainą sumažino 23 000 Eur, skaičiuojant vertės sumažėjimo procentinę išraišką (8,88 proc.) nuo Buto rinkos vertės, nustatytos bylos nagrinėjimo metu (260 000 Eur) ir netinkamai pritaikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkto normas.  

118.       Nekilnojamojo turto rinkoje vykstanti kainų kaita yra objektyvus reiškinys, nepriklausantis nuo šalių valios. Nors pats faktas, kad nekilnojamojo turto rinkos kainos per tam tikrą laikotarpį gali kisti, tai savaime nereiškia, kad bet kokia nekilnojamojo turto kainų padidėjimo rizika visais atvejais gali būti priskirta išimtinai sutartį pažeidusiam pardavėjui. Kaip buvo minėta, pirkėjas gali reikalauti sumažinti kainą tokiu santykiu, kokiu vertė, kurią turėjo parduodamas daiktas, kai buvo perduodamas, atitinka vertę, kurią tuo pačiu momentu turėtų daiktai, atitinkantys kokybės reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju teisinga ir pagrįsta sumažinti Buto pirkimo kainą 8,88 proc., skaičiuojant nuo pirkimo kainos (97 000 Eur), bet ne nuo Buto rinkos vertės, nustatytos bylos nagrinėjimo teisme metu (260 000 Eur), iš viso 8 613,60 Eur, šią sumą priteisiant ieškovui iš atsakovės. Nurodytais motyvais ir argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pirkimo kainos sumažinimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo (ne)pagrįstumo

119.       Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat grindžia tuo, jog ieškovo reikalavimas ir priteisti žalą, ir sumažinti Sutarties kainą yra nepagrįstas ir neproporcingas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.

120.       CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Kitaip tariant, pardavėjas atsako už bet kokius daiktų trūkumus, kurių neaptarė su pirkėju. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o vienas jų, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

121.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pirkimo - pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Taigi, be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo taip pat atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. Skirtingi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.334 straipsnyje, gali būti pirkėjo pasirinkimu derinami kartu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. Be to, specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu. Nuostolių atlyginimas yra bendrasis pirkimo - pardavimo sutarties pažeidimo padarinys, o atlyginami turi būti tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisų gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010). Taigi, tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų, taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 punktas).

122.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog stogo defektai, dėl kurių yra daroma žala ieškovo Butui, nepašalinami ilgą laiką, dėl nepašalintų stogo defektų į ieškovo Butą nuolat bėga vanduo, kuris gadina Buto grindis, sienas ir lubas, vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, numatančia, jog specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas, t. y. ir nuostolių atlyginimas, ir Buto pirkimo kainos sumažinimas, įvertinus ir tai, kad bylos duomenimis ieškovas yra vartotojas, tai yra silpnesnioji ginčo šalis, šiuo konkrečiu individualiu atveju yra nesąžiningas, nepagrįstas ar neproporcingas.

Dėl baudos atsakovei (ne)skyrimo

123.       Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą, be kita ko, prašė paskirti atsakovei iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš baudos paskiriant sumokėti ieškovui. Ieškovo teigimu, atsakovės akivaizdžiai realybės neatitinkantys melagingi teiginiai dėl „nekvalifikuotų, neatestuotų“ asmenų parengtų dokumentų, kuriais vadovavosi teismas, ir argumentai dėl nepagrįsto senaties netaikymo vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą.

124.       CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.

125.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

126.       Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas).

127.       Pažymėtina, kad vien pasinaudojimas suteikta procesine teise, pavyzdžiui, teikiant atitinkamus procesinius dokumentus byloje, nesant piktnaudžiavimo tokia teise požymių, negalėtų būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantė apeliaciniame skunde, nurodydama savo argumentus dėl byloje pateiktų ekspertų, specialistų išvadų vertinimo ir (ne)pagrįstumo, taip pat argumentus dėl senaties (ne)taikymo, pateikė melagingą ar sąmoningai klaidinančią informaciją, siekė ne savo teisių ar teisėtų interesų gynimo, tačiau, teikdama apeliacinį skundą, veikė proceso vilkinimo tikslu, sąmoningai siekė kitaip pakenkti bylos šalims, veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą ar savo procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai ne pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta būtinoji sąlyga (aplinkybės, patvirtinančios, kad apeliantė procesinėmis teisėmis naudojasi akivaizdžiai ne pagal paskirtį) CPK 95 straipsnio nuostatoms taikyti. Kadangi nebuvo įrodyta būtinoji CPK 95 straipsnio taikymo sąlyga, ieškovo prašymas skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas. 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

128.       Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį pilna apimtimi, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir bylos aplinkybėms netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, todėl skundžiamas sprendimas keičiamas, ieškovo reikalavimą tenkinant iš dalies ir iš atsakovės ieškovui priteisiant  5 459,28 Eur nuostolių (žalos) atlyginimą; 8 613,60 Eur pirkimo kainos sumažinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 072,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

129.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023, 74 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

130.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

131.       Ieškovas pateikė duomenis, kad byloje pirmosios instancijos teisme patyrė 9 709,20 Eur išlaidų, kurias sudaro 641 Eur (573 Eur + 68 Eur) sumokėtas žyminis mokestis, 1 000 Eur išlaidos už konsultacinę išvadą, 300 Eur už liudytojo iškvietimą, 266,20 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, bei 7 502 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

132.       Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4 840 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nors atsakovė 2024 m. spalio 1 d. pateiktu prašymu prašė priteisti 2 200 Eur patirtų išlaidų ekspertų paslaugoms apmokėti, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad šios išlaidos buvo faktiškai patirtos, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

133.       Atsakovė UAB „Nuova Capital“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 093 Eur išlaidų, kurias sudaro 641 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 1 452 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Ieškovas T. B. patyrė 3 872 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir konsultacijos dėl atsakovės naujų įrodymų pateikimo bei nuomonės dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo parengimą.

134.       Šiuo procesiniu sprendimu įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, spręsti, kad ieškovo ieškinys yra tenkintas 50 procentų, o atsakovės apeliacinis skundas – 50 procentų (pakeista sprendimo dalis dėl pirkimo kainos sumažinimo).

135.        Ieškovui priteistina 4 854,60 Eur (50 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų, o atsakovei iš ieškovo – 2 420 Eur (50 proc.). Atlikus įskaitymą ieškovui priteistina iš atsakovės 2 434,60 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

136.       Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (50 proc.), iš ieškovo atsakovei priteisiama 1 046,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui iš atsakovės – 1 936 Eur, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus įskaitymą ieškovui priteistina iš atsakovės 889,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinės dalies 1-2 pastraipas išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nuova Capital“, juridinio asmens kodas 152540575, ieškovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 459,28 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 28 ct) nuostolių (žalos) atlyginimą; sumažinti ieškovo T. B. ir atsakovės UAB „Nuova Capital“ 2018 m. rugsėjo 12 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pirkimo kainą 8 613,60 Eur suma ir priteisti iš atsakovės UAB „Nuova Capital“, juridinio asmens kodas 152540575, ieškovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 613,60 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus trylika eurų ir 60 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 072,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 434,60 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

 Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti iš atsakovės UAB „Nuova Capital“, juridinio asmens kodas 152540575, 889,50 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 50 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjos                                                                                                Rita Dambrauskaitė    

                                                        Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė                 

                                                        Loreta Miltenytė