Civilinė byla Nr. 2A-436-302/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01376-2009-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Egvilta“ dėl draudimo vykdyti turto pardavimo procedūras, trečiasis asmuo Estijos Respublikos bendrovė Inti Kinnisvara OU.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. R. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė uždrausti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Egvilta“ vykdyti bankrutavusios įmonės turto pardavimo procedūras – valstybės žemės sklype esančio nebaigto statyti pastato (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), varžytynes.
2. Ieškovas nurodė, kad yra reali tikimybė, jog Turtas bus parduotas bankroto administratoriaus nustatytomis sąlygomis, t. y. už 2 800 000 Eur, įskaitant PVM, pradinę kainą, o turėtų būti parduodamas už 2 800 000 Eur plius PVM, ir dėl to kreditoriams bus padaryta žala, kadangi Turtas bus parduotas už mažesnę kainą, negu realiai galėtų būti parduotas. Taip pat ieškovas nurodė, kad varžytynėse siekiama parduoti ir valstybinės žemės nuomos teisę, nors tokia teisė negali būti civilinės apyvartos dalykas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad, priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2096-370/2016, įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4517-562/2016, kurioje konstatuota, jog pradinė atsakovei priklausančio statinio pardavimo varžytynėse kaina yra 2 800 000 Eur ir tokia kaina yra tinkama bei nėra pernelyg maža.
5. Teismas nurodė, kad ir pats ieškovas pripažįsta, jog atsakovė PVM mokėtoja įregistruota 2017 m. sausio 10 d., o tai reiškia, kad minėtos teismų nutartys buvo paskelbtos iki atsakovei tampant PVM mokėtoja. Tai, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-4517-562/2016 nustatė pradinę Turto pardavimo iš varžytynių kainą - 2 800 000 Eur, kaip galutinę (be jokių papildomų mokesčių ar kitokių mokėjimų), kurią privalo pradiniu siūlymu pasiūlyti pirkėjas, nes subjektui, nesančiam PVM mokėtoju, ši mokestinė prievolė neatsiranda ir PVM klausimas parduodant turtą nekyla.
6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, patvirtino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl pardavimo už nustatytą pradinę kainą būtinumo, o PVM klausimas net nebuvo keliamas kasaciniame skunde ir / ar kasacinio teismo svarstomas.
7. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais padarytos išvados nebegali būti iš naujo ginčijamos ir peržiūrimos (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
8. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Turtas jau yra perduotas hipotekos kreditoriui 2017 m. spalio 11 d. turto perdavimo aktu. Nors tokio perdavimo teisėtumas yra ginčijamas ir teismo sprendimas dėl šio ginčo nėra įsiteisėjęs, tačiau pats veiksmas, kurio grėsmę kaip prevencinio ieškinio pagrindą nurodo ieškovas, jau yra atliktas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas tokiomis pat sąlygomis iš naujo bandytų vykdyti Turto pardavimą netgi tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas perdavimą pagal 2017 m. spalio 11 d. aktą pripažintų neteisėtu dėl netinkamo kainos nustatymo.
9. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog yra grėsmė, kad atsakovė ateityje gali atlikti veiksmus – Turto pardavimo varžytynėse už pradinę 2 800 000 Eur kainą organizavimo ir vykdymo procedūras, ir kad tokių veiksmų atlikimas savaime gali būti vertinamas kaip neteisėtas, o tai reiškia, kad neegzistuoja prevencinio ieškinio sąlyga - realus pavojus, jog gali būti atlikti neteisėti veiksmai.
10. Taip pat teismas pažymėjo, kad asmeniui, įsigijusiam nuosavybės teisėmis nebaigtą statyti statinį, esantį valstybiniame žemės sklype, teisė sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo statinio naudojimui, nuomos sutartį atsiranda įstatymo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovas M. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos esminius argumentus:
11.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, atsakovei nesant PVM mokėtoja ir neturint pareigos skaičiuoti PVM, teismai nustatė kainą (pinigų sumą), t. y. 2 800 000 Eur, kurią realiai bendrovė turi gauti. Tačiau bendrovė galėjo gauti 2 800 000 Eur tik tuo atveju, jeigu PVM suma būtų skaičiuojama ir pridedama prie patvirtintos pradinės Turto pardavimo kainos, todėl teismo išvada, kad, skelbdamas varžytynes, bankroto administratorius teisingai nurodė pradinę Turto pardavimo kainą yra nepagrįsta. Sumažinus Turto pardavimo kainą PVM suma, bendrovė gavo mažesnes pajamas, o tai laikytina tiesioginiais bendrovės kreditorių nuostoliais.
11.2. Turto pardavimo iš varžytynių skelbime yra aiškiai nurodyta, kad parduodamas nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), ir nuomos teisė į 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo dalį. Visiškai neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuomos teisė nebuvo pardavinėjama. Bankroto administratorius neturėjo teisės pardavinėti nuomos teisės į valstybinės žemės sklypą, nes tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas turi teisę priimti sprendimą išnuomoti valstybinę žemę bei sudaryti jos nuomos sutartį.
11.3. Teismas turėjo sustabdyti šią bylą iki bus išnagrinėta kita Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-2901-585/2018, kurioje ginčijamas 2017 m. spalio 11 d. Turto perdavimo aktas dėl piktavališko bankroto administratoriaus ir hipotekos kreditoriaus susitarimo Turtą hipotekos kreditoriui perduoti už kainą, į kurią nebūtų įskaitytas PVM. Reikalavimas šioje byloje taip pat yra grindžiamas aplinkybe, jog Turto pardavimo procedūros buvo vykdomos neteisėtai sumažinus pradinę Turto pardavimo kainą, į ją neįskaičiuojant PVM. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2901-585/2018, kuriuo ieškinys buvo atmestas, tačiau sprendimas yra neįsiteisėjęs, nes buvo apskųstas apeliacine tvarka. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, bendrovė vėl įgytų nuosavybės teisę į Turtą, todėl laikytina, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas turi esminės įtakos šios bylos nagrinėjimui. Nesustabdęs šios bylos nagrinėjimo iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2901-585/2018, pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą.
11.4. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo nepagrįstai trečiajam asmeniui Estijos bendrovei Inti Kinnisvara OU priteisė 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pats teismas sprendime konstatavo, kad ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas dėl to, jog išnyko ieškinio objektas, todėl galima daryti išvadą, kad hipotekos kreditoriaus, kuris į šią bylą nepagrįstai buvo įtrauktas trečiuoju asmeniui, patirtos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos iš ieškovo.
12. Atsakovė BUAB „Egvilta“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Avere“, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad egzistuoja bylos nutraukimo pagrindai, atsakovė prašo civilinę bylą nutraukti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
12.1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2901-585/2018, netenkino ieškinio, kuriuo buvo ginčijamas 2017 m. spalio 11 d. Turto perdavimo aktas. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1127-186/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą, kadangi nenustatė, kad būtų egzistavęs koks nors pagrindas, kuriuo remdamasis kreditorių susirinkimas galėjo atsisakyti ginčijamo sandorio sąlygomis perduoti Turtą hipotekos kreditoriui. Be to, šiuose procesiniuose sprendimuose buvo konstatuota, kad Turto perdavimas hipotekos kreditoriui užtikrino tinkamą bankroto proceso vykdymą. Šios teismų nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią.
12.2. Ieškovas klaidina teismą tvirtindamas, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatė Turto pardavimo iš varžytynių kainą be PVM ir kad ši kaina yra Turto apmokestinamoji vertė. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje nustatė ne Turto apmokestinamąją vertę, o Turto rinkos kainą, už kurią Turtas realiai galėtų būti parduotas iš varžytynių. Bankroto administratorius neturėjo teisės keisti teismo nustatytos Turto pardavimo kainos. Be to, svarbu tai, kad hipotekos kreditoriui Turtas buvo perduotas už 3 605 601 Eur. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėtas ginčas dėl skolos už hipotekos kreditoriaus perimtą Turtą priteisimo. BUAB „Egvilta“ kreditorius E. V. pareiškė ieškinį hipotekos kreditoriui ir UAB „Egvilta“ dėl skolos, kurią sudaro PVM dydžio nuo perimto turto suma, t. y. 625 765,46 Eur, priteisimo. 2018 m. birželio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1114-467/2018, ieškinys buvo atmestas. Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus, kad Turtas hipotekos kreditoriui buvo perduotas teisėtai, todėl nėra pagrindo Turto perdavimo aktą panaikinti ir Turtą grąžinti BUAB „Egvilta, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Taigi visos aplinkybės, susijusios su PVM taikymu, buvo išnagrinėtos minėtoje byloje, todėl ginčas dėl prievolės mokėti PVM nebegali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas.
12.3. Ieškovo nurodyti neva neteisėti veiksmai, dėl kurių buvo pareikštas prevencinis ieškinys, jau yra atlikti, todėl ši byla apskritai turėtų būti nutraukiama.
13. Trečiasis asmuo Estijos Respublikos bendrovė Inti Kinnisvara OU atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad egzistuoja bylos nutraukimo pagrindai, civilinę bylą nutraukti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
13.1. Ieškinys neatitinka prevencinio ieškinio sąlygų, nes veiksmai, dėl kurių uždraudimo buvo pareikštas ieškinys, jau yra atlikti. Perdavus Turtą hipotekos kreditoriui, nebeliko grėsmės žalai ateityje atsirasti, nes, kaip tai supranta ieškovas, žala jau yra atsiradusi, o jau patirtos žalos išieškojimui yra skirti kiti teisių gynimo būdai. Tuo labiau, kad neva patirtą žalą, kurią BUAB „Egvilta“ kreditoriai įvardino kaip skolą už perimtą Turtą, buvo siekiama prisiteisti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1114-467/2018. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinė byla nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
13.2. Hipotekos kreditorius Estijos Respublikos bendrovė Inti Kinnisvara OU 2017 m. spalio 11 d. Turto perdavimo aktu perėmė Turtą už 2 979 835,54 Eur ir 625 765,46 Eur PVM, iš viso už 3 605 601 Eur. Kadangi Estijos Respublikos bendrovė Inti Kinnisvara OU yra registruota PVM mokėtoja, todėl jai perėjo BUAB „Egvilta“ prievolė mokėti PVM, kuri buvo įvykdyta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Ši aplinkybė ir ją pagrindžiantys rašytiniai įrodymai yra pateikti kitose Vilniaus apygardos teisme nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-1114-467/2018 ir Nr. e2-2901-585/2018. Ginčas dėl prievolės sumokėti PVM ir tokios prievolės įvykdymo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šis klausimas buvo išspręstas civilinėje byloje Nr. e2-1114-467/2018.
13.3. Bylą dėl BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir Turto pardavimo tvarkos bei kainos nustatymo nagrinėję teismai pagal bylos aplinkybes nustatė, kad nebaigto statyti pastato ir 0,3723 ha žemės sklypo dalies nuomos teisė iš viešųjų varžytynių turi būti parduodama kaip vienas nedalomas vienetas. Po Turto perdavimo hipotekos kreditoriui Žemės sklypo nuomos sutartis su juo nebuvo sudaryta. Žemės sklypo nuomos teisės klausimas nagrinėjamas atskiroje byloje Nr. e2-11290-960/2018 pagal UAB „V24“ ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai, todėl skundo argumentai dėl žemės sklypo nuomos teisės perleidimo atmestini kaip nesusiję su šia byla.
13.4. Ieškovo procesinis elgesys tiek prašant bylą stabdyti, tiek prašant bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, patvirtina ieškovo siekį vilkinti bylos nagrinėjimą, o toks elgesys prieštarauja bankroto proceso tikslams.
13.5. Ieškinys yra tiesiogiai susijęs su trečiojo asmens Estijos Respublikos bendrovės Inti Kinnisvara OU, kuris dalyvavo bylos nagrinėjime atsakovės pusėje, teisėmis. Teismui atmetus ieškovo ieškinį, pagrįstai trečiajam asmeniui buvo priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: pirma, skelbdamas varžytynes, bankroto administratorius neteisingai nurodė pradinę Turto pardavimo kainą; antra, neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuomos teisė nebuvo pardavinėjama varžytynėse; trečia, nesustabdęs šios bylos nagrinėjimo iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2901-585/2018, pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą; ketvirta, teismas nepagrįstai trečiajam asmeniui priteisė 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Dėl PVM taikymo nustatant Turto kainą
16. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsakovei UAB „Egvilta“ buvo iškelta bankroto byla, o 2010 m. birželio 14 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. BUAB „Egvilta“ nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įkeistas trečiajam asmeniui Estijos Respublikos bendrovei Inti Kinnisvara OU. Atsakovė taip pat buvo sudariusi 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. 2016 m. balandžio 5 d. kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas bendrovei priklausančio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo klausimas. Kreditorių dauguma pritarė siūlymui pratęsti BUAB „Egvilta“ priklausančio turto pardavimo terminą 4 mėnesiams už kainą ir pardavimo būdą, nustatytą 2015 m. lapkričio 24 d. kreditorių susirinkime (turtą parduoti tiesioginių derybų būdu už ne mažesnę nei 3 500 000 Eur plius PVM (jeigu PVM bus taikomas) kainą. 2016 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkime balsų dauguma nepritarta kreditorės Estijos Respublikos bendrovės Inti Kinnisvara OU pasiūlytai turto pardavimo tvarkai ir kainai.
17. Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal Estijos Respublikos bendrovės Inti Kinnisvara OU skundą dėl BUAB „Egvilta“ kreditorių 2016 m. balandžio 5 d. ir 2018 m. balandžio 28 d. kreditorių susirinkimų nutarimų. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi tenkino dalį skundo, panaikino BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo 2016 m. balandžio 5 d. ir 2016 m. balandžio 28 d. nutarimus, nustatė, kad įkeistas BUAB „Egvilta“ priklausantis nekilnojamasis turtas parduodamas kaip vienas nedalomas vienetas iš viešųjų varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta turto pardavimo tvarka, nustatant 2 800 000 Eur pradinę turto pardavimo kainą. Varžytynės privalo įvykti per du mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos; nepardavus turto iš pirmųjų varžytynių, toliau įkeistas nekilnojamasis turtas parduodamas kaip vienas nedalomas vienetas iš viešųjų varžytynių pagal galiojančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą turto pardavimo tvarką, nustatant 2 240 000 Eur pradinę turto pardavimo kainą; antrosios varžytynės privalo įvykti per du mėnesius nuo neįvykusių pirmųjų varžytynių dienos; varžytynėms nustatytas 0,1 procento pradinės turto pardavimo kainos didinimo intervalas bei 10 procentų turto pardavimo kainos varžytynių dalyvio mokestis. Kitą skundo dalį teismas atmetė. Išnagrinėjęs bylą pagal trečiojo asmens E. V. atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Ši nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, taip pat palikta nepakeista.
18. 2017 m. balandžio 24 d. BUAB „Egvilta“ bankroto administratorius UAB „Avere“ paskelbė pirmąsias Turto varžytynes. Pradinė Turto pardavimo kaina – 2 800 000 Eur. Skelbime, be kita ko, buvo nurodyta, jog parduodamas Turtas yra PVM objektas. 2017 m. rugpjūčio 25 d. įvyko BUAB „Egvilta“ priklausančio Turto varžytynės Nr. 141643, jų laimėtoja paskelbta UAB „Ralkona”, pasiūliusi 3 605 601 Eur Turto pardavimo kainą. Varžytynių laimėtoja per Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos 2013 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 321, nustatytą terminą nesumokėjo visos varžytynių kainos, todėl varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis. Hipotekos kreditorei Estijos Respublikos bendrovei Inti Kinnisvara OU išreiškus valią perimti jai įkeistą Turtą, Turtas 2017 m. spalio 11 d. Aktu buvo perduotas Estijos Respublikos bendrovės Inti Kinnisvara OU nuosavybėn, kuri priėmė Turtą ir įsipareigojo nustatytu laiku sumokėti BUAB „Egvilta“ skirtumą tarp perimamo turto kainos ir teismo patvirtintos jo kreditorinio reikalavimo sumos (1 994 577,30 Eur).
19. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 15 d. kreditorius E. V. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti BUAB „Egvilta“ iš atsakovės Estijos Respublikos bendrovės Inti Kinnisvara OU 625 765,46 Eur skolą, 5 561,34 palūkanas už naudojimąsi pinigais, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas Estijos Respublikos bendrovės Inti Kinnisvara OU prievolę atsiskaityti kildino iš 2017 m. spalio 11 d. sudaryto Akto, kuriame nurodyta Estijos Respublikos bendrovės Inti Kinnisvara OU prievolė įmokėti į BUAB „Egvilta“ sąskaitą 985 258,24 Eur, kurie sudaro skirtumą tarp 2 979 835,54 Eur perimto Turto kainos (be PVM) ir teismo patvirtinto 1 994 577,30 Eur Estijos Respublikos bendrovės Inti Kinnisvara Ou kreditorinio reikalavimo sumos. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-260-236/2019, paliktas nepakeistas, ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje konstatuota, kad paskelbta pradinė Turto pardavimo kaina yra laikoma ta visa kaina, kurią pirkėjas tikėjosi sumokėti už perkamą objektą. Kitu atveju prie papildomos parduodamo Turto informacijos turėjo būti pažymėta, jog į pradinę parduodamo turto kainą nėra įtrauktas mokėtinas PVM (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
20. 2017 m. gruodžio 27 d. kreditoriai E. V. ir M. R. pateikė ieškinį, kurį patikslinę prašė: 1) pripažinti negaliojančiu BUAB „Egvilta“ ir Estijos Respublikos bendrovės Inti Kinnisvara OU 2017 m. spalio 11 d. sudarytą Aktą; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš UAB „V24“ atsakovei BUAB „Egvilta“ nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,3723 ha ploto valstybinio žemės sklypo dalies nuomos teisę. Ieškinys, be kita ko, buvo grindžiamas tuo, kad mokėtinas turto kainos skirtumas nustatytas neteisingai (atsakovė Estijos Respublikos bendrovė Inti Kinnisvara OU turėjo sumokėti BUAB „Egvilta“ 1 611 023,70 Eur, o ne 985 258,24 Eur), nes pridėtinės vertės mokestis (PVM) turėjo būti skaičiuojamas nuo Turto pardavimo kainos, o ne išskaitomas iš Turto pardavimo kainos. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė (c. b. Nr. e2-2901-585/2018). Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1127-186/2018, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
21. Taigi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4517-562/2016, buvo nustatyta Turto pardavimo iš varžytynių pradinė kaina – 2 800 000 Eur. Ši nutartis įsiteisėjo po to, kai buvo peržiūrėta apeliacine ir kasacine tvarka. Toje byloje nebuvo akcentuojama ir teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose nepasisakyta dėl PVM taikymo, t. y. ar teismo nustatyta Turto pardavimo iš varžytynių pradinė kaina yra su PVM, ar be PVM, tačiau šis klausimas buvo nagrinėtas kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1114-467/2018, kurioje ieškovo E. V. argumentai, jog PVM neturi būti įskaičiuojamas į teismo nustatytą Turto pardavimo kainą, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimu buvo atmesti. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-260-236/2019, sprendimas paliktas nepakeistas.
22. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas, pakartotinai keldamas tuos pačius klausimus tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde, iš esmės siekia paneigti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų privalomumo bei vykdytinumo (res judicata) principus (CPK 18 straipsnis) bei siekia tų pačių aplinkybių kitokio teisinio įvertinimo, nors įstatymas draudžia kitoje byloje ginčyti teismo jau nustatytus faktus bei teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
23. Kitokio šios situacijos vertinimo nesuponuoja ir BUAB „Egvilta“ įregistravimo PVM mokėtoja faktas. Priešingai nei tvirtina apeliantas, BUAB „Egvilta“ įregistravimo PVM mokėtoja faktas jokios įtakos teismo nutartimi nustatytai pradinei Turto pardavimo kainai ir tvarkai neturėjo, kadangi prievolė mokėti PVM kyla iš Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo. Po BUAB „Egvilta“ įregistravimo PVM mokėtoja pasikeitė tik subjektas, kuris turi sumokėti PVM. Kadangi Estijos Respublikos bendrovė Inti Kinnisvara OU yra registruota PVM mokėtoja, todėl būtent jai perėjo BUAB „Egvilta“ prievolė mokėti PVM, kuri šią prievolę įvykdė Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatyta tvarka (ši aplinkybė yra nustatyta Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2-1114-467/2018 ir Nr. e2-2901-585/2018).
24. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog, skelbdamas varžytynes, bankroto administratorius teisingai nurodė pradinę Turto pardavimo kainą, yra pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai šios išvados pagrįstumo nepaneigia.
Dėl nuomos teisės perdavimo
25. Ieškovas skunde kelia klausimą ir dėl galimybės varžytynėse parduoti valstybinės žemės nuomos teisę. Apelianto teigimu, tokia teisė negali būti civilinės apyvartos dalykas.
26. Turto varžytynių skelbimo duomenys patvirtina, kad parduodamą Turtą sudarė nebaigtas statyti daugiabutis namas, (duomenys neskelbtini), be to, buvo perduodama ir nuomos teisė į 0,3723 ha valstybinės žemės sklypo dalį.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, jog, perleidžiant pastatą pirkėjui, kartu su nuosavybės teise perduodamos ir teisės (nuosavybės, nuomos, užstatymo) į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį, o šių reikalavimų nesilaikymas daro sutartį negaliojančia.
28. 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punkte numatyta, jog žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos.
29. Taigi, minėto teisinio reglamentavimo kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad asmeniui, įsigijusiam nuosavybės teise statinį, esantį valstybiniame žemės sklype, teisė sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo statinio naudojimui, nuomos sutartį atsiranda įstatymo pagrindu
30. 2017 m. spalio 16 d. ir 2017 m. lapkričio 27 d. prašymais Estijos Respublikos bendrovė Inti Kinnisvara OU kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydama išnuomoti 0,3723 ha valstybinės žemė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau prašymas buvo atmestas.
31. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad klausimas dėl 0,3723 ha valstybinės žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisės buvo nagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-11290-960/2018 pagal ieškovės UAB „V24“ (kuriai šiuo metu priklauso daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, BUAB „Egvilta“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
32. Minėtoje byloje buvo nustatyta, kad Nacionalinei žemės tarnybai valstybės žemės patikėjimo teise priklauso 0,8970 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra trys nebaigti statyti statiniai, o vienas iš jų yra pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausantis nuosavybės teise UAB „V24“. 2000 m. kovo 27 d. tarp Vilniaus apskrities viršininko ir AB „Lietuvos dujos“ buvo sudaryta valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis Nr. 198 N01/2000-22556, pagal kurią AB „Lietuvos dujos“ 99 metams buvo išnuomotas 8 570 kv. m. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2001 m. gegužės 14 d. tarp Vilniaus apskrities viršininko ir AB „Suskystintos dujos“ buvo sudarytas susitarimas Nr. K01/2001-24455, kuriuo patikslinta sutartis vietoje nuomininko AB „Lietuvos dujos“, nurodant nuomininką AB „Suskystintos dujos“. 2004 m. rugsėjo 8 d. tarp AB „Suskystintos dujos“ ir UAB „Egvilta“ buvo sudarytas susitarimas Nr. 14-6385, pagal kurį AB „Suskystintos dujos“ perleido, o UAB „Egvilta“ įgijo nuomos teisę pagal sutartį. 2014 m. balandžio 2 d. tarp atsakovo ir BUAB „Egvilta“ buvo sudarytas susitarimas Nr. 49SŽN-(14.49.57)-82, kuriuo šalys susitarė pakeisti anksčiau sudarytą sutartį vietoje 8 970 kv. m., įrašant 3 723 kv. m. ploto žemės sklypo dalį. 2017 m. spalio 11 d. BUAB „Egvilta“ neparduoto iš varžytinių turto perdavimo – priėmimo aktu perdavė hipotekos kreditoriui Estijos Respublikos bendrovei Inti Kinnisvara OU nuosavybės teise pastatą bei perleido teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi pagal 2014 m. balandžio 2 d. susitarimą. 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 46VĮ-2235-(14.49.2.) Nacionalinė žemės tarnyba nutraukė prieš terminą 2000 m. kovo 27 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties nuomos sutartį Nr. 198 su visais jos pakeitimais. 2018 m. kovo 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Estijos Respublikos bendrovė Inti Kinnisvara OU perleido, o UAB „V24“ įgijo nuosavybės teises į pastatą.
33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu UAB „V24“ ieškinį tenkino, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2235-(14.49.2.), kuriuo buvo nutraukta prieš terminą 2000 m. kovo 27 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties nuomos sutartis Nr. 198, ir nustatė, kad nuomos teisiniai santykiai pagal 2000 m. kovo 27 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 198N01/2000-22556, patikslintą 2001 m. gegužės 14 d. susitarimu Nr. K01/2001-24455, 2004 m. rugsėjo 8 d. susitarimu Nr. 14-6385, 2007 m. spalio 24 d. susitarimu Nr. K01/2007-1360 ir 2014 m. balandžio 2 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-82 dėl valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 0,3723 ha ploto dalies tęsiasi. Taip pat įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 14 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu susitarimą dėl 2000 m. kovo 27 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 198N01/2000-22556, patikslintos 2001 m. gegužės 14 d. susitarimu Nr. K01/2001-24455, 2004 m. rugsėjo 8 d. susitarimu Nr. 14-6385, 2007 m. spalio 24 d. susitarimu Nr. K01/2007-1360 ir 2014 m. balandžio 2 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-82, pakeitimo joje įrašant naują valstybės žemės sklypo, kadastrinis Nr., (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 0,3723 ha ploto dalies nuomininką UAB „V24“.
34. Be to, kaip matyti iš LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtino UAB „V24“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo asmens BUAB „Egvila“ sudarytą taikos sutartį, kuria šalys, be kita ko, susitarė, kad nuomos teisiniai santykiai pagal 2000 m. kovo 27 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 198N01/2000-22556, patikslintą 2001 m. gegužės 14 d. susitarimu Nr. K01/2001-24455, 2004 m. rugsėjo 8 d. susitarimu Nr. 14-6385, 2007 m. spalio 24 d. susitarimu Nr. K01/2007-1360 ir 2014 m. balandžio 2 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-82, dėl valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 0,3723 ha ploto dalies tęsiasi. LITEKO duomenimis, minėta nutartis įsiteisėjo 2019 m. vasario 11 d.
35. Esant nurodytoms aplinkybės, darytina išvada, kad klausimai, susiję su valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisiniais santykiais, yra išnagrinėti kitoje civilinėje byloje, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo aspektu plačiau pasisakyti nėra prasmės.
Dėl ieškovo teisių pažeidimo nestabdant bylos nagrinėjimo
36. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad šios bylos nagrinėjimas turėjo būti sustabdytas iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2901-585/2018, kurioje buvo nagrinėtas E. V. ir M. R. ieškinys atsakovėms BUAB „Egvilta“, UAB „V24“ ir Estijos Respublikos bendrovei Inti Kinnisvara OU dėl 2017 m. spalio 11 d. neparduoto iš varžytynių turto priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
37. Vertinant minėtą apeliacinio skundo argumentą, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog apelianto nurodoma civilinė byla Nr. e2-2901-585/2018 2018 m. birželio 28 d. buvo išnagrinėta iš esmės – ieškinys buvo atmestas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, akivaizdu, kad apelianto prielaidos, jog civilinėje byloje Nr. e2-2901-585/2018 priėmimo–perdavimo aktą pripažinus negaliojančiu, BUAB „Egvilta“ įgis nuosavybės teisę į hipotekos kreditoriui perduotą turtą, nepasitvirtino.
38. Taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
39. Šioje byloje ieškovas prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovei BUAB „Egvilta“ vykdyti bankrutavusios įmonės turto pardavimo procedūras. Tuo tarpu apelianto nurodomoje civilinėje byloje Nr. e2-2901-585/2018 buvo ginčijamas Turto priėmimo–perdavimo aktas, remiantis sandorių negaliojimo pagrindais, ir prašoma Turtą grąžinti BUAB „Egvilta“. Taigi šioje byloje ieškovas prašė uždrausti atlikti tuos veiksmus, kurie jau buvo atlikti ir jų teisėtumo klausimas buvo nagrinėtas apelianto nurodomoje civilinėje byloje Nr. e2-2901-585/2018. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė šios bylos nagrinėjimo iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2901-585/2018, kadangi teismas visus teisiškai reikšmingus faktus galėjo nustatyti nagrinėjamoje byloje.
40. Be to, sprendžiant klausimus dėl bylų (atitinkamų klausimų) sustabdymo bankroto bylose, be kita ko, svarbu atsižvelgti į tai, kad bankroto procesas turi būti operatyvus ir sklandus, nes tik taip galima užtikrinti šio proceso administravimą mažiausiais kaštais, kas papildomai patvirtina, pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nestabdyti bylos nagrinėjimo pagrįstumą.
Dėl bylos nutraukimo
41. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).
42. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; kt.).
43. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo tikėtinus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas).
44. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai, darytina išvada, kad prevencinis ieškinys pagrįstai buvo atmestas.
45. Tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovė tvirtina, kad veiksmai, dėl kurių uždraudimo buvo pareikštas prevencinis ieškinys, jau yra atlikti, todėl yra pagrindas nutraukti šios bylos nagrinėjimą.
46. Bylos nutraukimo pagrindai įtvirtinti CPK 293 straipsnyje, pagal kurį teismas turi nutraukti bylą, jeigu: 1) jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui; 2) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti; 3) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 4) jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė; 5) jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino; 6) jeigu yra įsiteisėjęs arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 7) jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas; 8) jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas; 9) kitais CPK numatytais atvejais.
47. Įvertinusi CPK įtvirtintus bylos nutraukimo pagrindus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su atsakove ir trečiuoju asmeniu, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja nors vienas teisės aktuose numatytas bylos nutraukimo pagrindas. Vien tai, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės buvo konstatuota, jog ieškovo, pareiškusio prevencinį ieškinį, nurodoma veiksmų grėsmė neegzistuoja, nes tokie veiksmai atsakovo jau yra atlikti, šiuo atveju negali būti pagrindas išvadai, kad tokia byla apskritai nenagrinėtina civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas), kaip atsiliepimuose į apeliacinį skundą tvirtina atsakovė ir trečiasis asmuo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui
48. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria trečiajam asmeniui Estijos bendrovei Inti Kinnisvara OU priteista 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apelianto teigimu, trečiasis asmuo nepagrįstai buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir veikė savo rizika, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos iš ieškovo.
49. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė uždrausti atsakovei BUAB „Egvilta“ vykdyti valstybės žemės sklype esančio nebaigto statyti pastato (duomenys neskelbtini), varžytynes. Turtas 2017 m. spalio 11 d. Aktu buvo perduotas hipotekos kreditorės Estijos Respublikos bendrovės Inti Kinnisvara OU nuosavybėn, todėl akivaizdu, kad pareikštas ieškinys tiesiogiai buvo susijęs su jos teisėmis. Estijos Respublikos bendrovė Inti Kinnisvara OU ieškovo inicijuotoje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir palaikė atsakovės BUAB „Egvilta“ poziciją dėl pareikšto ieškinio nepagrįstumo.
50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).
51. Ieškovui neginčijant trečiajam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos dydžio, atmestinas kaip nepagrįstas ir šis apeliacinio skundo argumentas.
Dėl procesinės bylos baigties
52. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
54. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu nuspręsta ieškovo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, jog ieškovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
55. Atsakovė bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti neprašo ir dokumentų, pagrindžiančių tokių išlaidų egzistavimo faktą, nėra pateikusi. Tuo tarpu trečiojo asmens Estijos Respublikos bendrovės Inti Kinnisvara OU į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 694 Eur išlaidų.
56. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
57. Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
58. Akivaizdu, kad trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.11 punkte numatytą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį, todėl, atsižvelgiant į bylos pobūdį, suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir teisingumo bei protingumo principus, trečiojo asmens prašoma priteisti suma mažintina iki 800 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo M. R. trečiajam asmeniui Estijos Respublikos bendrovei Inti Kinnisvara OU (j. a. k. 11085821) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Romualda Janovičienė
Kazys Kailiūnas