Civilinė byla Nr. 2-549-1080/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37677-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.;
2.6.10.5.; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui K. K.,
atsakovės atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės AUTOKOMPANIJA ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis dėl žalos atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei AUTOKOMPANIJA dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašo priteisti iš atsakovės 6 362,95 Eur Eur nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir jo patikslinime teigia, kad atsakovė pagal Gamtinių dujų tiekimo sutartį įsipareigojo tiekti gamtines dujas, o ieškovė įsipareigojo apmokėti pagal sertifikuotų apskaitos prietaisų parodymus. Nuo 2018 metų ieškovė daug kartų informavo atsakovę apie neteisingai veikiančius jų apskaitos prietaisus bei tuo pagrindu neteisingai išrašomas PVM sąskaitas faktūras, tačiau į tai atsakovė neatsižvelgė. Ieškovės teigimu, grasinant dujų nutraukimu, ji buvo priversta mokėti nepagrįstas sumas. 2019-05-14 apskaitos prietaisas buvo pakeistas ir aktu užfiksuoti teisingi ir neteisingi apskaitos prietaisų parodymai. 2019-06-19 atsakovė pripažino atsakovo įsiskolinimą 16 780,95 Eur sumai ir tą patvirtino kreditine sąskaita, tačiau šios sumos ieškovė nėra gavusi. 2019-12-09 ieškovė gavo nepagrįstą raginimą susimokėti skolą ir to neatlikus iki 2019-12-16 bus pradėtas dujų nutraukimas. 2019-12-13 dujų tiekimas ieškovei buvo savavališkai nutrauktas. Kadangi patalpos šildomos dujomis, įmonė negalėjo vykdyti veiklos, nes patalpose temperatūra buvo per žema. Teigia, kad dujų atjungimas yra neteisėtas, dėl ko ieškovė patyrė 6 362,95 Eur žalą.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad ieškovė nepagrindė civilinės atsakomybės sąlygų.
3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 5 991,98 Eur skolą, 315,23 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metinių palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Priešieškinyje teigia, kad 2016-12-22 šalys sudarė Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė pateikė dujas, už kurias ieškovė nėra apmokėjusi už laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2012-12-31, skola yra 6 307,21 Eur. Papildomai nurodo, kad 2019-05-14 buvo surašytas atsiskaitymo už suvartotas gamtines dujas (sutrikus prietaiso darbui) aktas, jame nurodant objekte esančio gamtinio dujų tūrio perskaičiavimo įtaiso rodmenis. Šios akto pagrindu buvo atliktas suvartoto dujų kiekio perskaičiavimas, kadangi laikotarpiu nuo 2018-10-02 iki 2019-05-14 (225 paros) dujų apskaitos prietaisas suvartotą gamtinių dujų kiekį fiksavo netiksliai ir 2019-06-19 išrašyta kreditinė sąskaita, kurios suma yra 16 780,95 Eur. Vėlesnės išrašomos sąskaitos ir nurodomos galutinės mokėtinos sumos buvo išrašomos įvertinant ieškovės esamą neapmokėtą likutį nuo 2019-05-31, atlikus mokėjimus, išrašytas kreditines sąskaitas, priskaičiuotus delspinigius. Detali skolos susidarymo eiga ieškovei paaiškinta 2019-11-08 rašte.
5. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos, grįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys netenkinamas, priešieškinys tenkinamas.
6. Nustatyta, kad 2016-12-22 ieškovė ir atsakovė sudarė Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017-1-0973 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti dujas, teikti jų perdavimo ir skirstymo paslaugas (duomenys neskelbtini), o ieškovė sumokėti už dujas ir suteiktas paslaugas per ataskaitinį laikotarpį (Sutarties Specialiosios dalies 1 p., Bendrosios dalies 1.1 p., 3.6 p.).
7. Šalys neginčijo, kad dėl gamtinių dujų prietaisų sutrikimo, t. y. kintančio skirtumo tarp mechaninio skaitiklio ir korektoriaus nekoreguoto rodmens, dėl ko gamtinių dujų kiekis buvo apskaitomas netiksliniai, AB Energijos skirstymo operatorius (toliau – ESO) atliko perskaičiavimą ir sudarė 2019-06-03 Atsiskaitymo už suvartotas gamtines dujas aktą Nr. 17-1213 (toliau – Aktas) ir Priedą prie Akto Nr. 17-1213, kurių pagrindu už laikotarpį nuo 2018-10-02 iki 2019-05-14 ieškovei pateikė 2019-06-19 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. LTD 901540 (toliau – Sąskaita), kurios suma su minuso ženklu yra 16 780,95 Eur. Atsakovė ieškovei pateikė sekančias PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui: 2019-04-30 LDT Nr. 334204 11280,84 (likutis – 1303,03) Eur sumai, 2019-05-31 LDT Nr. 341646 2920,43 Eur sumai, 2019-06-30 LDT Nr. 349509 139,13 Eur sumai, 2019-07-31 LDT Nr. 363719 253,72 Eur sumai, 2019-08-31 LDT Nr. 378432 155,90 Eur sumai, 2019-09-30 LDT Nr. 393360 246,56 Eur sumai, 2019-10-31 LDT Nr. 408463 139,13 Eur sumai, 2019-11-30 LDT Nr. 429029 641,18 Eur sumai, 2019-12-31 LDT Nr. 438981 139,13 Eur sumai, 2020-01-31 LDT Nr. 456373 53,77 Eur sumai ir iki ieškinio pateikimo priskaičiuotus 315,23 Eur delspinigius. Viso skola už suvartotas gamtines dujas bei suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2019-04-01-2012-12-31 yra 6307,21 Eur. Ieškovei nurodytų sąskaitų neapmokėjus, 2019-12-12 gamtinių dujų tiekimas ieškovei buvo nutrauktas.
8. Ieškovas teigia, kad atsakovė nepagrįstai atjungė dujas, todėl įmonė negalėjo dirbti ir patyrė 6 362,95 Eur nuostolius. Teigia, kad ieškovės metines pajamas sudaro 173 535 Eur be PVM, vidutinės pajamos yra 578,45 Eur, todėl 2019 m. gruodžio 16-31 dienomis dėl atjungtų dujų nuostolis yra 6 362,95 Eur. Atsakovė su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir nurodo, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio bei žalos dydžio.
9. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje bendrojoje civilinės atsakomybės taisyklėje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
10. Tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles kiekvieno asmens pareiga, kurią pažeidęs jis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, t. y. asmeniui atsiranda sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544-684/2015). Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Tai reiškia, kad jeigu ieškovas neįrodo sutarties neįvykdymo, jo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi ir teismas savo procesiniame sprendime dėl jų gali nepasisakyti( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
11. Vadovaujantis CK 6.205 straipsniu, neteisėti veiksmai gali pasireikšti bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymu, netinkamu įvykdymu, įvykdymo termino praleidimu. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje pateikta neteisėtų veiksmų sąvoka apima tiek neteisėtą veikimą, tiek neveikimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 38 punktas; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 44 punktas). Neteisėti veiksmai turi būti įrodyti CPK nustatytų įrodinėjimo taisyklių pagrindu.
12. Kaip nustatyta Sprendimo 6 punkte šalys sudarė Sutartį, kurios pagrindu atsakovė tiekė atsakovei gamtines dujas ir teikė jų perdavimo ir skirstymo paslaugas, už kurias ieškovė įsipareigojo apmokėti Sutartyje nustatytu terminu ir tvarka. Remiantis Sutarties 15.3.1 punktu atsakovė turi teisę apriboti arba nutraukti dujų tiekimą ir jį atnaujinti tik tada, kai vartotojas visiškai padengia visus savo įsiskolinimus už iki tiekimo nutraukimo suvartotas dujas ir suteiktas paslaugas bei apmoka dujų atjungimo ir prijungimo išlaidas bei visas tiekėjo pateiktas sąskaitas už patiektas dujas ir suteiktas paslaugas (Sutarties 15.6 punktas). Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė neteisėtai atjungė dujas, kadangi atsakovė neteisingai paskaičiavo skolą už gamtines dujas pagal apskaitos prietaisų parodymus ir savo įsiskolinimą 16 780,95 Eur patvirtino ieškovei pateikta kreditine sąskaita.
13. Bylos duomenys tvirtina, kad dėl gamtinių dujų prietaisų sutrikimo, t. y. kintančio skirtumo tarp mechaninio skaitiklio ir korektoriaus nekoreguoto rodmens, 2019-05-14 ESO surašė Atsiskaitymo už suvartotas dujas (sutrikus apskaitos prietaiso darbui) aktą Nr. 17-1213. Buvo nustatyta, kad skaitiklis blogai perdavinėjo impulsus ar korektorius neteisingai juos priiminėjo ir todėl ieškovės faktiškai sunaudotas gamtinių dujų kiekis buvo apskaitomas neteisingai. Akte užfiksuotas mechaninio dujų skaitiklio rodmuo 6430 m3, nekoreguoto dujų tūrio rodmuo 138240 ir koreguoto dujų tūrio rodmuo 142599, nurodyta, kad mechaninio skaitiklio skalės parodymai sukasi gerai (t.1, b.l. 4). ESO dėl šio dujų matavimo priemonės gedimo surašė tris Gamtinių dujų perskaičiavimus (sutrikus dujų apskaitos prietaiso veikimui): 2019-05-24 Gamtinių dujų perskaičiavimą (sutrikus dujų apskaitos prietaiso veikimui) Nr. 17-1213 (toliau – Pirmas perskaičiavimo aktas), kuris buvo pateiktas ieškovei, nepateiktas atsakovei dėl mokėtinos sumos paskaičiavimo, kuriame buvo apskaičiuotas neapskaitytas dujų kiekis -128 230 m3 (paskaičiuota už 225 paras nuo 2018-10-02 iki 2019-05-14). Pirmas perskaičiavimo aktas, pastebėjus dujų kiekio apskaičiavimo technines klaidas, buvo anuliuotas ir atliktas naujas (koreguotas) neapskaityto dujų kiekio paskaičiavimas (t.1, b.l. 147). ESO 2019-06-03 atliko gamtinių dujų perskaičiavimą (sutrikus dujų apskaitos prietaiso veikimui) Nr. 17-1213 (toliau – Antras perskaičiavimo aktas, t. 2, b.l. 4), kuris buvo surašytas, atlikus naują ieškovės dujų kiekio matavimo priemonių rodmenų apskaičiavimą. Šiame akte buvo apskaičiuotas neapskaitytas dujų kiekis -45 891 m3 (už 225 paras nuo 2018-10-02 iki 2019-05-14), kurio pagrindu atsakovė apskaičiavo minusuojamą ieškovės mokėtiną sumą, kuri sudarė 16 780,95 Eur ir ją nurodė ieškovei išrašytoje 2019-06-30 PVM sąskaitoje faktūroje serijos Nr. LDT 349509 (grafoje “Kreditinė per 2019-06”)(t. 1, b.l. 138). ESO 2019-11-20 atliko Gamtinių dujų perskaičiavimą (sutrikus dujų apskaitos prietaiso veikimui) Nr. 17-1213 (toliau – Trečias perskaičiavimo aktas, t. 2, b.l. 27), kuris buvo surašytas už ilgesnį perskaičiavimo laikotarpį ir apskaičiuotas neapskaitytas dujų kiekis -46 775 m3 (už 351 paras nuo 2018-05-29 iki 2019-05-14).Trečio perskaičiavimo akto pagrindu 2019-11-20 ieškovui buvo papildomai minusuotas 884 m3 gamtinių dujų kiekis (kiekis gaunamas iš Trečiu perskaičiavimo aktu nustatyto gamtinių dujų kiekio 46 775 atėmus Antru perskaičiavimo aktu nustatytą kiekį 45 891). ESO 2019-11-26 vykdyto ieškovės dujų matavimo priemonės patikrinimo metu nustatė ieškovės nedeklaruotą 2 418 m3 kiekį, todėl atsakovė išrašydama 2019-11-30 PVM sąskaitą faktūrą serijos Nr. LDT 429029, iš šio nedeklaruoto dujų kiekio atėmė ieškovei nustatytą papildomai minusuotiną gamtinių dujų kiekį 884 m3 pagal Trečią perskaičiavimo aktą, neišrašydama kreditinės sąskaitos. Minėtoje 2019-11-30 sąskaitoje nurodyta, kad deklaruotas gamtinių dujų kiekis, už kurį turi apmokėti ieškovė, yra 1 534 m3 (iš 2 418 m3 atėmus 884 m3)(t. 1, b.l. 143). Nurodytus ESO ir atsakovės perskaičiavimus į bylą patvirtina ir ESO 2019-05-14 Aktas Nr. 17-1213, 2019-06-19 Kreditinės PVM sąskaita-faktūra Nr. LTD 901540ESO 2019-05-24, 2019-11-20 Gamtinių dujų perksaičiavimai, duomenys apie ieškovės gamtinių dujų suvartojimus už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2019-12-31, ESO Užduotys Nr. D13119, D35245, D112515, Skolos ir delspinigių skaičiuotės (t. 1, b.l. 147, 151-176, t.2, b.l.4, 26,29, 67-72).
14. Taip pat įvertintina ir ta aplinkybė, kad vartotojas ne tik laiku, bet ir teisingai privalo deklaruoti suvartotą dujų kiekį bei dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis. Sprendimo 13 punkte atsakovei ir ESO atlikus perskaičiavimus, ESO darbuotojai 2019-11-26 dujų skaitiklio patikrinimo metu nustatė, kad ieškovė nedeklaravo 2418 m3. Šios aplinkybės ieškovė nenuginčijo jokiais įrodymais (t. 2, b.l. 26), kas, teismo vertinimu, taip pat atitinkamai prisidėjo prie neteisingų rodmenų rodymo ir neteisingo skolos dydžio, kuris, minėta, buvo perskaičiuotas. Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog skaitiklio rodmenis deklaruodavo laiku ir teisingai, mechaninio skaitiklio parodymus, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų neteikė (CPK 178 straipsnis).
15. Gamtinių dujų įmonė turi teisę nutraukti gamtinių dujų perdavimą, skirstymą ar tiekimą tiems vartotojams, kurie po rašytinio įspėjimo gavimo neapmokėjo sąskaitų už suvartotas gamtines dujas arba jų transportavimą ir su tuo susijusias paslaugas: buitiniai vartotojai – per 15 dienų nuo rašytinio įspėjimo gavimo, o visi kiti vartotojai – per 10 dienų nuo rašytinio įspėjimo gavimo (LR gamtinių dujų įstatymo (toliau - GDĮ ) 57 straipsnio 7 dalis). Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014-10-10 įsakymu Nr. 1-248 patvirtintų Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau tekste - Taisyklės) 157 punkte: „Dujų tiekimas vartotojui gali būti apribotas ir (ar) nutrauktas Gamtinių dujų įstatymo 57 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, jei, raštu įspėjus buitinį vartotoją prieš 15 kalendorinių dienų <...>, jis per šį terminą neatsiskaito už suvartotas dujas ir suteiktas paslaugas“. Šalių sudarytos Sutarties 15.3.1 punkte numatyta, kad tiekėjas gali apriboti ar nutraukti dujų tiekimą vartotojui prieš 10 kalendorinių dienų raštu įspėjęs vartotoją, jeigu jis laiku, sutartyje nustatyta tvarka neatsiskaitė už suvartotas dujas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2019-10-02 pateikė ieškovei įspėjimą dėl skolos už gamtines dujas sumokėjimo ir galimo dujų tiekimo nutraukimo, pakartotinai ieškovė įspėta 2019-11-08 ir 2019-12-06 pateiktuose ieškovei paaiškinimuose (t.1, b.l. 88, 130-135). Minėtais įspėjimu ir pranešimais atsakovė taip pat nurodė skolos sumokėjimo terminą, o skolos nustatytu terminu nesumokėjus gali būti atjungtas dujų tiekimas. 2019-12-13 ieškovei atjungtas dujų tiekimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovei apie dujų tiekimo nutraukimą buvo pranešta tinkamai, laikantis Sutarties bei įstatymų numatytų reikalavimų. Teismas taip pat pažymi, jog nors šiuo atveju ieškovė apie skolos detalizavimą buvo informuota, įrodymų apie tai, kad nurodytos skolos paskaičiavimo detalizacijos, dujų apskaitos prietaisai po dujų kiekio perskaičiavimo rodmenis ir toliau teikia neteisingai, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė pateikė teismui 2021-05-03 mokėjimų išklotinę atsakovei už laikotarpį nuo 2018-08-31 iki 2019-03-31, tačiau pastarieji nepaneigia visos skolos apmokėjimą pagal atsakovės atliktus dujų suvartojimo kiekių perskaičiavimus. Pažymėtina, kad atsakovė šių mokėjimų neginčija, taip pat atsakovė 2019-11-08 raštu Nr. SD-V-2019-65 informavo ieškovę, kad įvertino ir per laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2019-05-31 ieškovės atlikti mokėjimus, kurių suma yra 7 761 Eur bei ieškovo 2018-08-31 padarytą įmoką 120 Eur (t. 1, b.l. 86, 2021-05-04 teismo posėdžio garso įrašo 23:00 min iki 24:00 min).
16. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad apskaitos prietaisas - skaitiklis veikia gerai, sugenda korektoriai ir nereikalingi jokie perskaičiavimai, todėl reikia vadovautis skaitikliu, o ne korektoriaus parodymais, tačiau iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, procesinių dokumentų ir pateiktų Aktų matyti, kad gamtinių dujų perskaičiavimai atlikti vertinant mechaninio skaitiklio rodmenis (t. 2, b.l. 4), todėl pastarieji ieškovės argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestinais. Pažymėtina, kad atsakovė pateikė į bylą ieškovės suvartoto dujų kiekį ir ankstesniais laikotarpiais (t.2, b.l. 26), iš kurių matyti, kad ieškovės vidutinis dujų metinis suvartojimas per metus būdavo apie 15-17 tūkstančių m3, tuo tarpu 2019-11-20 ESO atlikus perskaičiavimą, skaitiklio užfiksuotas sunaudotas dujų kiekis yra 14 850 m3 už laikotarpį 2018-05-29 (nuo skaitiklio pastatymo momento) iki 2019-05-14 (sutrikimų nustatymo) (t. 2, b.l. 27), kas, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, apie teisingai atsakovės nustatytą realų ieškovės suvartotą dujų kiekį (CPK 185 straipsnis).
17. Atmestini ieškovės argumentai, jog atsakovė dokumentai, kuriais prašoma sumokėti skolą yra suklastoti, nes jiems pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
18. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog atsakovė savo veiksmais nepažeidė sutartyje bei teisės aktuose numatytų reikalavimų.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovės, jeigu ji elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju atsakovė savo veiksmais nepažeidė sutartyje bei teisės aktuose numatytų reikalavimų, darytina išvada, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovų patirtos žalos.
20. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovės veiksmų ji patyrė 6 362,95 Eur nuostolių. Kadangi 2019 m. gruodžio mėnesį 11 dienų buvo atjungtas dujų tiekimas, ieškovė negalėjo vykdyti įprastinės veiklos. Vienas iš būtinųjų civilinės atsakomybės pagrindų yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6. 251 straipsnis). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad nuostolius sudaro vidutinės per mėnesinės gaunamos pajamos. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog Sutarties 15.10.3 punkte numatyta, kad tiekėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už Sutarties nevykdymą, kai vartotojui nutraukiamas dujų tiekimas dėl įsiskolinimo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas neneigė, kad nutraukus dujų tiekimą, įmonės veikla buvo nutraukta.
21. Pažymėtina, kad negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).Taigi pareiga įrodyti negautų pajamų faktą ir jų dydį visais atvejais priklauso ieškovui. Ieškovė nepateikė jokių skaičiavimų, niekaip nedetalizavo, kas sudaro negautas pajamas, nes negautas pelnas, neatskaičius mokėtinų mokesčių, kitų sąnaudų, nelaikytinas pagrįstu. Pažymėtina, kad ieškovė 2019-12-18 nutartimi nurodytos įrodinėtinos aplinkybės bei buvo nustatytas terminas pateikti įrodymus aplinkybėms pagrįsti.
22. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės nurodyti 6 362,95 Eur dydžio nuostoliai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.
23. Atsižvelgiant į nurodyta, darytina išvada, kad atsakovė savo veiksmais nepažeidė sutartyje bei teisės aktuose numatytų reikalavimų, nesant priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovų patirtos žalos, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
24. Atsakovė priešieškiniu prašo iš ieškovės priteisti 5991,98 Eur skolą už tiektas gamtines dujas ir suteiktas kitas paslaugas.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad skola ieškovei paskaičiuota pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras nurodytas Sprendimo 14 punkte, kuriu suma yra 5 991,98 Eur.
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnis numato, kad pagal energijos pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų visiškai ir laiku sumokėjusi už gamtines dujas, tiektas į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas (CPK 178 straipsnis). Atsakovei teigiant, kad ieškovė neatlieka jokių mokėjimų nuo 2019 m. liepos mėnesio, šios aplinkybės ieškovė teismo posėdžio metu neginčijo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės reikalaujama iš ieškovės priteisti 5 991,98 Eur skola už tiektas gamtines dujas ir susijusias paslaugas laikytina pagrįsta, todėl priteistina.
27. Atsakovė prašo iš ieškovės priteisi 315,23 Eur delspinigius. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Šalys remiantis Sutarties 14.1 p. susitarė, kad vartotojas, nesumokėjęs už tiekiamas dujas ir suteiktas paslaugas sutartyje nustatytais terminais, moka tiekėjui 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė, vadovaudamasis minėta sutarties nuostata, CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės prašo priteisti 315,23 Eur delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,04 procento dydžio delspinigių normą. Bylos įrodymų pagrindu atsakovės reikalavimas dėl 315,23 Eur delspinigių priteisimo iš ieškovės laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).
28. Atsakovei iš ieškovės taip pat priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 307,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Priešieškinį patenkinus visiškai, atsakovei iš ieškovės priteistinos 142 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Taip pat iš ieškovės valstybei priteistinos byloje susidariusios 14,27 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Ignitis“, 303383884, iš atsakovės UAB AUTOKOMPANIJA, į. k. 134312292, 5 991,98 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir ct) skolos, 315,23 Eur (tris šimtus penkiolika eurų ir 23 ct) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 307,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 142 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės UAB AUTOKOMPANIJA, į. k. 134312292, į valstybės biudžetą 14,27 Eur (keturiolika eurų ir 27 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, susijusį su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dovilė Sadauskaitė