Civilinė byla Nr. e2A-6-280/2020 

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02081-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.1.4.6; 1.3.5.10; 3.3.1.20.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-07-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1869-356/2019 pagal ieškovų R. B., K. B., E. B., P. B., R. B., Ž. Č., G. D., V. E., A. G., V. G., S. G., R. K., A. M., P. P., J. R., V. R., V. Š., N. Š., G. Š., V. Š., R. Š., J. T., S. U., E. U., M. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo dalies, kuria Utenos ekspertinio skyriaus sanitarų pareigybės priskirtos D lygio pareigybei, pripažinimo neteisėta ir panaikinimo, pripažinimo, kad sanitarų pareigybės priskirtinos C lygio pareigybei, Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

1.       I. R. B., K. B., E. B., P. B., R. B., Ž. Č., G. D., V. E., A. G., V. G., S. G., R. K., A. M., P. P., J. R., V. R., V. Š., N. Š., G. Š., V. Š., R. Š., J. T., S. U., E. U., M. Ž. (toliau – ieškovai) patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti 2018 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-6301; 2) panaikinti 2018 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 12P-38 patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus I-ojo poskyrio sanitaro pareigybės aprašymo 2 p. ir 2018 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 12P-38 patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus II-ojo poskyrio sanitaro pareigybės aprašymo 2 p.; 3) pripažinti neteisėtu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus sanitarų pareigybės priskyrimą D lygio pareigybei; 4) pripažinti, jog Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus sanitarų pareigybė priskirtina C lygio pareigybei; 5) priteisti iš atsakovės ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad atsakovė be teisėto pagrindo sanitarų pareigybę priskyrė D lygiui, nes jų atliekamos darbo funkcijos yra daugiaprasmės, tinkamam darbo funkcijų atlikimui reikia net kelių sričių išmanymo: dalis funkcijų atitinka ligoninės sanitaro atliekamas funkcijas, dalis – įkalinimo įstaigų darbuotojų, dalis – asmens sveikatos priežiūros darbuotojo, o tai vienareikšmiškai patvirtina, jog sanitarai negali būti prilyginti darbuotojams, atliekantiems paprastas ir pasikartojančias užduotis, kurioms atlikti netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai, be to, jie dirba pavojingomis darbo sąlygomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. liepos 22 d. sprendimu civilinę bylą Nr. e2-1869-356/2019 dalyje dėl ieškinio reikalavimo panaikinti 2018 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-6301, nutraukė. Kitoje dalyje teismas ieškinį tenkino. Teismas sprendimu panaikino atsakovės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 12P-38 patvirtintus Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus I-ojo poskyrio sanitaro pareigybės aprašymo I skyriaus 1 bei 2 punktus ir 2018 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 12P-38 patvirtintus Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus II-ojo poskyrio sanitaro pareigybės aprašymo I skyriaus 1 bei 2 punktus, kuriais Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus I-ojo ir II-ojo poskyrių sanitaro pareigybė priskirta D lygio darbuotojų grupei bei nustatytas pareigybės lygis – D; priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovams.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės direktoriaus 2017-02-01 įsakymu Nr.13P-13 (107-116 b. l., t. 1; 145, 145 b. l., t. 2; Darbo bylos 272-275 lapai), pakeitimai padaryti 2017-07-03 įsakymu Nr.13P-77, buvo patvirtintas atsakovės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo aprašas, kurio II skyriaus 16-17 punktai nustatė, kad D lygio darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma minimaliosios mėnesinės algos dydžio, o kintamoji pareiginės algos dalis nenustatoma.

5.       Atsakovė sanitaro pareigybę priskyrė D lygio pareigybei ir tą įtvirtino 2018 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 12P-38 patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus I-ojo poskyrio sanitaro pareigybės aprašymo 1-2 punktuose bei 2018 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 12P-38 patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus II-ojo poskyrio sanitaro pareigybės aprašymo 1-2 punktuose (toliau – ir Įsakymai, Pareigybės aprašymai) (156-164 b. l., t. 1, 44-47 b. l., t. 2). Ieškovai susipažino su Pareigybių aprašymais pasirašytinai, nurodė, kad nesutinka su sanitaro pareigybės priskyrimu D lygiui (47-52, 166 b. l., t. 2), tačiau darbo funkcijas vykdo.

6.       Iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, priimdama sprendimą sanitaro pareigybę priskirti D lygiui, atsakovė vadovavosi tik tuo faktu, kad Pareigybės aprašymuose (2015 m. redakcija) nebuvo nurodyta, jog sanitaro pareigybei keliami išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos reikalavimai. Nebuvo analizuojami  atsakovės priimti norminiai teisės aktai, kuriais keliami kvalifikacijos reikalavimai sanitaro pareigybei, nebuvo vadovautasi Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, kuriame sanitaro pareigybės iš viso nėra, DK 141 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai, Darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio nuostata, kad D lygio – pareigybės, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai, Metodikos 3.5. punktu, kuris nustato, kad darbuotojai, atliekantys paprastas ir pasikartojančias užduotis, kurioms atlikti netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai.

7.       Pareigybės aprašymuose nurodyta (tiek 2015 m., tiek 2018 m. redakcijų), sanitaras savo darbe privalo vadovautis ne tik pareigybės aprašymu, darbo tvarkos taisyklėmis, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, susijusiais su jo atliekamu darbu, o sanitaro pareigybė skirta nuolatiniam tiriamųjų veiksmų stebėjimui, saugumo, tvarkos ir švaros palaikymui (Pareigybės aprašymų II dalies 3 punktai, I skyriaus 3 punktai). Taigi atsakovė pripažino, kad yra įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie reglamentuoja sanitarų atliekamas darbo funkcijas, o sanitarai privalo juos žinoti, laikytis ir taikyti savo darbe.

8.       Pareigybės aprašymų III skyriaus 6.1 (2-ojo poskyrio) ir 7.1 (1-ojo poskyrio) papunkčiuose nustatyta, jog sanitaras privalo vykdyti psichiatrų – ekspertų, skyriaus vyresniosios slaugytojos, slaugytojų ir ūkio reikalų tvarkytojos pavedimus. Kaip nurodė ieškovai, subjektų, kurie gali duoti sanitarams pavedimus, ratas yra platus ir nėra detalizuota konkrečiai kokio pobūdžio pavedimus galima duoti, kuriuos sanitarai privalo įvykdyti.

9.       Pareigybės aprašymų 6.3 (2-ojo poskyrio) ir 7.3 (1-ojo poskyrio) papunkčiuose apibrėžta, jog sanitaras privalo perimant pamainą iš baigusių darbą sanitarų, sužinoti apie esamą padėtį skyriuje, intensyvaus stebėjimo tiriamuosius, režimo apribojimus, jų elgesio ypatumus. Pareigybės aprašymų 6.6 (2-ojo poskyrio) ir 7.7 (1-ojo poskyrio) papunkčiuose apibrėžta, jog pablogėjus tiriamojo psichinei būklei, sanitaras privalo apie tai nedelsiant pranešti slaugytojai. Reiškia, kad sanitaras turi ne tik išmanyti tiriamųjų režimo ypatumus, tačiau ir pačių tiriamųjų elgesio ypatumus, todėl sanitarai turi turėti psichiatrijos žinių, gebėti įvertinti tiriamojo elgesį, gebėti identifikuoti tokio elgesio ypatumus, taigi žinoti tiriamųjų psichinės būklės ypatumus, simptomus, elgesio ypatumų požymius, išmanyti ekstremalias organizmo būkles ir į jas reaguoti, t. y. skirti, koks tiriamojo elgesys būdingas ir koks elgesys pasižymi ypatumais, tai pat gebėti įvertinti tiriamojo būseną, pastebėti ir įvertinti tiriamojo psichikos būklės pasikeitimus ir net identifikuoti pablogėjimą.

10.       Sanitaras turi kaupti informaciją apie intensyvaus stebėjimo tiriamuosius, jų režimo apribojimus, elgesio ypatumus ir ją perduoti pamainą perimančiam sanitarui, o taip pat gebėti atpažinti tiriamojo psichinės būklės pablogėjimą, o tam, teismo vertinimu, būtina turėti bent jau tokio pobūdžio darbo patirtį, kuri leistų vizualiai įvertinti ir atpažinti tiriamojo psichinės būklės pablogėjimo požymius.

11.       Pareigybės aprašymų 6.4 (2-ojo poskyrio) ir 7.5 (1-ojo poskyrio) papunkčiuose apibrėžta, jog sanitaras privalo skyriuje atidžiai apžiūrėti darbo vietą: palatas, sanitarines patalpas, langus, duris, kad užtikrinti saugumą skyriuje. Pareigybės aprašymų 6.9 (2-ojo poskyrio) ir 7.10 (1-ojo poskyrio) papunkčiuose apibrėžta, jog priėmimo skyriuje priimant naują tiriamąjį, sanitaras privalo patikrinti jo asmeninius daiktus, kad nepatektų į skyrių draudžiami daiktai.

12.       Atsakovės Utenos ekspertinio skyriaus 1 (suimtųjų) poskyrio Vidaus tvarkos taisyklių (83-88 b. l., t. 1; Darbo bylos 22-27 l.) 19 punktas nustato, kad priėmimo į poskyrį metu atliekamas tiriamojo asmens sanitarinis apšvarinimas. Pareigybės aprašymų 6.9 (2-ojo poskyrio) ir 7.10 (1-ojo poskyrio) papunkčiuose apibrėžta, jog visiems atvykusiems tiriamiesiems privalu atlikti sanitarinį apšvarinimą. Pareigybės aprašymų 7.12 (1-ojo poskyrio) papunktyje apibrėžta, jog sanitaras privalo vieną kartą į savaitę išmaudyti tiriamuosius, nukarpyti rankų ir kojų nagus, pakeisti drabužius ir patalynę, o 6.11 (2-ojo poskyrio) papunktyje nurodyta, kad esant nurodymui išmaudo tiriamuosius, nukarpo rankų ir kojų nagus, pakeičia drabužius ir patalynę, 6.12 (2-ojo poskyrio) ir 7.13 (1-ojo poskyrio) papunkčiuose apibrėžta, jog sanitaras privalo neįgaliam ligoniui suteikti visokeriopą pagalbą higienos reikalavimų srityje (pasikloti lovą, susišukuoti, nusiskusti).

13.       Pareigybės aprašymų 6.21 (2-ojo poskyrio) ir 7.20 (1-ojo poskyrio) papunkčiuose apibrėžta, jog teismo psichiatro nurodymu sanitarai turi taikyti fizinius suvaržymus ir padėti taikyti medicininio poveikio priemones. Ieškovų teigimu, vadovaudamiesi 2009 m. gruodžio 3 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 12P-32 (136, 139-141 b. l., t. 1; Darbo bylos 285-286 l.), jie privalo pasirašyti užpildytą tiriamojo, kuriam taikomos fizinio suvaržymo priemonės, stebėjimo lapą.

14.       Pareigybės aprašymų 6.17 (2-ojo poskyrio) ir 7.17 (1-ojo poskyrio) papunkčiuose apibrėžta, jog sanitaras privalo laikytis medicinos etikos ir deontologijos principų. Ieškovų vertinimu, reikalavimas laikytis medicinos etikos ir deontologijos principų patvirtina sanitarų pareigybės priskyrimą medicinos darbuotojams, nes Profesinės etikos kodeksas priimtas 2004 m. lapkričio 12 d. Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavime, o Profesinės etikos kodekse medicinos etika apibrėžiama kaip žmogaus elgesio ir sprendimų priėmimo aspektus tyrinėjanti sritis, deontologija apibrėžiama kaip mokslas apie medicinos darbuotojų pareigas ir elgesio normas. Nors atsakovės atstovė nurodė, kad sanitarai medicinos paslapties negali sužinoti, todėl negalėtų ir atskleisti, tačiau atsakovė kelia tokius reikalavimus sanitarams, o pastarieji privalo jų laikytis.

15.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju sanitaro pareigybei, be kitų funkcijų, yra priskiriamos tokios užduotys – patalpų ir (ar) aplinkos priežiūra; psichiatrų – ekspertų, skyriaus vyresniosios slaugytojos, slaugytojų ir ūkio reikalų tvarkytojos pavedimų vykdymas; esamos padėties skyriuje bei tiriamųjų rėžimo padėties žinojimas perimant pamainą; nuolatinis tiriamųjų elgesio stebėjimas bei pranešimas slaugytojai apie pablogėjusią tiriamojo būseną; atitinkamu periodiškumu tiriamųjų maudymas bei kitų higienos procedūrų tiriamiesiems atlikimas; medicinos etikos bei deontologijos principų žinojimas ir laikymasis; fizinių suvaržymų tiriamiesiems, gavus atitinkamą nurodymą, taikymas; įstatymų, reglamentuojančių sanitarų darbą, žinojimas ir taikymas ir kt. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai vertinti, kad Ieškovams priskirtos funkcijos nėra vien tik paprastos ir pasikartojančios (DK 141 str. 2 d., Darbo apmokėjimo įstatymo 2 str., Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 9 grupė – nekvalifikuoti darbininkai, Metodikos 3.5. punktas). Be to, sprendime jau aptartais norminiais teisės aktais atsakovė kelia kvalifikacijos reikalavimus sanitaro pareigybei, nors tokių reikalavimų Pareigybės aprašymuose ir neįtvirtino.

16.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovams priskirtos funkcijos neatitinka jų pareigybei suteikto lygio, kuriam netaikomi išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai, bei atitinkamai už atliekamą darbą sumokamo darbo užmokesčio dydžio, atsakovė neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai), kad Pareigybės aprašymuose pateikta informacija neatitinka sanitarų profesinės veiklos realijų.

17.       CPK 417 straipsnis nustato, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kad teismo sprendimu panaikinus tik Pareigybės aprašymų I skyriaus 2 punktus nekiltų neaiškumų, teismas, vadovaudamasis CPK 417 straipsniu, sprendė esant pagrindą panaikinti ir Pareigybės aprašymų I skyriaus 1 punktus.

18.       Atsižvelgęs į sanitarų atliekamas funkcijas, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neteisingai nusprendė ir be teisėto pagrindo Utenos ekspertinio skyriaus sanitarų pareigybę priskyrė D lygiui, tuo pažeidė ieškovų teisę gauti teisingą atlyginimą, ieškinį šioje dalyje tenkino, nurodė, kad 2018 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 12P-38 patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus I-ojo poskyrio sanitaro pareigybės aprašymo I skyriaus 1 bei 2 punktai ir 2018 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 12P-38 patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus II-ojo poskyrio sanitaro pareigybės aprašymo I skyriaus 1 bei 2 punktai, kuriais Utenos ekspertinio skyriaus I-ojo ir II-ojo poskyrių sanitaro pareigybė priskirta D lygio darbuotojų grupei bei nustatytas pareigybės lygis – D, panaikintini.

19.       Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas pripažinti, kad priskirtina C lygio pareigybei, apima pareikštas reikalavimas dėl Pareigybės aprašymų I skyriaus 2 punkto panaikinimo. Teismo sprendimu panaikinus Pareigybės aprašymų I skyriaus 1 – 2 punktus, atsakovė nebus atleista nuo Darbo kodekso, Darbo apmokėjimo įstatymo imperatyviai nustatytos pareigos patikslinti ir patvirtinti biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąrašus, o biudžetinės įstaigos darbuotojų (nagrinėjamu atveju – sanitarų) pareigybės aprašyme nurodyti: 1) pareigybės grupę; 2) pareigybės pavadinimą; 3) pareigybės lygį; 4) specialius reikalavimus, keliamus šias pareigas einančiam darbuotojui (išsilavinimas, darbo patirtis, profesinė kvalifikacija); 5) pareigybei priskirtas funkcijas (Darbo apmokėjimo įstatymo 4 str.).

20.        Teismas nurodė, kad ieškovų pareikštas reikalavimas panaikinti 2018 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-6301, nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d.  1 p.). Nors ieškovų atstovė nurodė, kad ieškovai nepalaiko reikalavimo, tačiau nustatyta tvarka nepareiškė apie atsisakymą, todėl civilinės bylos Nr. e2-1869-356/2019 dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti 2018 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-6301 nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

21.       Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. liepos 22 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. E2-1869-356/2019 ir išspręsti klausimą iš esmės.

22.       Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo pareigybės aprašyme turi būti nurodytas pareigybės lygis. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teismas, panaikindamas VTPT 2018 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 12P-38 patvirtintų VTPT Utenos ekspertinio skyriaus l-ojo poskyrio sanitaro pareigybės aprašymo I skyriaus 1 bei 2 punktus ir 2018 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 12P-38 patvirtintų VTPT Utenos ekspertinio skyriaus 2-ojo poskyrio sanitaro pareigybės aprašymo I skyriaus 1 bei 2 punktus neišsprendė sanitaro pareigybės lygio klausimo.

23.        Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai priėjo išvados, kad ieškovams priskirtos funkcijos neatitinka jų pareigybei suteikto lygio, kuriam netaikomi išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai.

24.       Nurodo, kad savo sprendime teismas teisingai konstatavo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK)141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) - mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai (DK 141 str. 2 d.). Kiekvienu atveju, koks darbas - kvalifikuotas ar ne, vertina darbdavys.

25.       Įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės yra keturių lygių: A lygio - pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas; B lygio - pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 metų; C lygio - pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir(ar) įgyta profesinė kvalifikacija; D lygio pareigybės, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai.

26.       Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 12 d. Nr. Al-177 3.4. papunktyje nurodyta, kad kvalifikuotais darbuotojais laikomi darbuotojai, kurių pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos, susijusios su informacijos tvarkymu, kaupimu, skaičiavimu, apdorojimu ir suradimu, klientų aptarnavimu, patalpų ir aplinkos priežiūra, paslaugų teikimu asmenims, įrenginiams valdyti prižiūrėti, transporto priemonėms vairuoti ir panašiai ir šioms funkcijoms vykdyti būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija.

27.       Nors VTPT Utenos ekspertinio skyriaus sanitarai iš dalies ir teikia kai kurias funkcijas, susijusias su patalpų ir aplinkos priežiūra (pvz. „poskyryje atidžiai apžiūri darbo vietą, palatas, sanitarines patalpas, langus, duris, kad užtikrinti poskyryje saugumą“, „palaiko švarą ir tvarką palatose, sanitarinėje patalpoje, kabinetuose, koridoriuose, iš skyriaus išneša šiukšles“ ir pan.), taip pat su paslaugų teikimu asmenims (pvz. „vieną kartą per savaitę išmaudo tiriamuosius, nukarpo rankų ir kojų nagus, pakeičia drabužius ir patalynę, „tiriamiesiems pageidaujant savo maisto, sanitaras paduoda, o esant reikalui ir supjausto produktus... „ ir pan.), tačiau tvirtina, kad šioms ir kitoms VTPT Utenos ekspertinio skyriaus 1-ojo ir 2-ojo poskyrio sanitaro pareigybės aprašyme nurodytoms funkcijoms vykdyti nėra būtinas vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija. Sanitaro pareigybei netaikomi išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos reikalavimai, t. y. pareigybės funkcijoms vykdyti nėra keliamas reikalavimas, jog asmuo būtų baigęs konkrečius mokslus, turėtų konkrečius diplomus ar konkrečios profesinės patirties. Sanitarų pareigybės aprašymo funkcijų vykdymui pakanka žinių ir patyrimo paprasčiausioms ir kasdieninėms užduotims atlikti, naudojant rankinius įrankius, kartais sutelkiant didesnes fizines pastangas, minimaliai pasireiškiant asmeninei iniciatyvai ar sprendimui.

28.       VTPT Utenos ekspertinio skyriaus sanitaro pareigybė, apeliantės manymu, atitinka Lietuvos profesijų klasifikatoriaus, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“ 9 grupės profesijoms (nekvalifikuoti darbininkai). Priimant asmenis į darbą sanitaro pareigose VTPT nereikalavo turėti atitinkamą išsilavinimą ir/ar profesinę kvalifikaciją, todėl ši pareigybė buvo priskirta D lygio (darbininkų) pareigybėms. Iki šiol VTPT neturi dokumentų ir duomenų apie 6 ieškovų turimą išsilavinimą (net ir vidurinį), nors tokius duomenis VTPT prašė pateikti. Nei vienas iš sanitarų neturi net ir žemiausio lygio sveikatos priežiūros specialisto (slaugytojo padėjėjo) kvalifikacijos.

29.       Pagal VTPT Utenos ekspertinio skyriaus 1-ojo ir 2-ojo poskyrio sanitarų pareigybių aprašymus šių pareigybių paskirtis - tiriamųjų asmenų veiksmų stebėjimas, saugumo, tvarkos ir švaros poskyryje palaikymas, t. y. atliekami darbai yra kompleksiniai. Pagrindinis reikalavimas sanitarams, numatytas darbo įstatymuose ir teisės aktuose - darbuotojo sveikata. Be to, sanitarų pareigybės aprašymuose, numatytas papildomas reikalavimas - „sanitaru gali dirbti asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų.“ Šio lygio pareigybėms vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi pastovioji dalis nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA), dydžio. Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi pareiginės algos kintamoji dalis jiems nenustatoma.

30.       Pažymi, kad priimant asmenis į sanitaro pareigas, asmenys buvo pasirašytinai supažindinami su pareigybės aprašymu ir jame keliamais šiai pareigybei reikalavimais, darbo sutartyse sutarta, kad bus mokama MMA. Šiose pareigose darbuotojams mokama MMA neprieštaravo biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų teisės aktų, reglamentuojančių jų darbo apmokėjimą nuostatoms. Iki Įstatymo įsigaliojimo, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. galiojanti nutarimo redakcija) 1 priede pagalbiniam medicinos ir individualios priežiūros personalui ir darbininkams buvo nustatytas minimalus mėnesinis algos dydis (MMA). Be to, atsižvelgiant į tai, kad sanitarai dirba sąlygose, kuriuose yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (pavojingose sąlygose) jiems mokama 10 proc. MMA dydžio priemoka. Todėl sanitarų darbo apmokėjimą, reglamentuojantys teisės aktai nebuvo pažeisti.

31.       Teigia, kad sanitarai dirba pamainoje, komandoje kartu su psichikos sveikatos slaugytojomis ir kitais, turinčiais atitinkamą kvalifikaciją, darbuotojais, todėl savarankiškų sprendimų (apart paprastų ir pasikartojančių užduočių vykdymo) priimti negali.

32.       VTPT Utenos ekspertinio skyriaus 1-ojo poskyrio sanitaro pareigybės aprašymo (toliau - Aprašymas) 7.18 (1-ojo poskyrio), 6.19 (2-ojo poskyrio) papunktyje numatyta, kad sanitaras „visais klausimais tiriamuosius ir lankytojus nukreipia pas budintį psichikos sveikatos slaugytoją“. Aprašymo 7.1 (1-ojo poskyrio), 6.1 (2-ojo poskyrio) papunktyje numatyta, kad sanitaras vykdo teismo psichiatrų ekspertų, poskyrio vyresniojo slaugytojo, slaugytojų ir ūkio reikalų tvarkytojo pavedimus. Akivaizdu, kad asmeniui, neturinčiam atitinkamos kvalifikacijos, negali būti pavestos užduotys, viršijančios jų kompetenciją ir kurioms gali prireikti specialių žinių.

33.       Teismas sprendime konstatuoja, kad pareigybės aprašymuose numatyta, kad sanitaras savo darbe privalo vadovautis ne tik pareigybės aprašymu, darbo tvarkos taisyklėmis, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, susijusiais su atliekamu darbu. Teismas iš to padaro išvadą, kad tuo atsakovė pripažįsta, kad yra įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie reglamentuoja sanitarų atliekamas funkcijas, o sanitarai privalo juos žinoti, laikytis ir taikyti savo darbe. Akivaizdu, kad yra įstatymų ir teisės aktų, kurių privalo laikytis visi darbuotojai, nepriklausomai nuo užimamos pareigybės ir kvalifikacijos.

34.       Daugelis Aprašymo funkcijų sietinos su asmens sauga ir sveikata: 7.3. (l-ojo poskyrio) ir 6.3 (2- ojo poskyrio), 7.5. (l-ojo poskyrio) ir 6.4 (2-ojo poskyrio), 7.7. (l-ojo poskyrio) ir 6.6 (2-ojo poskyrio), 7.8. (l-ojo poskyrio) ir 6.7 (2-ojo poskyrio), 7.9. (l-ojo poskyrio) ir 6.8 (2-ojo poskyrio),7.10. (l-ojo poskyrio) ir 6.9 (2-ojo poskyrio), 7.14. (l-ojo poskyrio) ir 6.13 (2-ojo poskyrio), 7.15. (l-ojo poskyrio) ir 6.15 (2-ojo poskyrio), 7.16. (l-ojo poskyrio) ir 6.16 (2-ojo poskyrio), 7.19. (l-ojo poskyrio) ir 6.20. (2-ojo poskyrio), 7.20. (l-ojo poskyrio) ir 6.20 (2-ojo poskyrio)). Kaip ir bet kuris darbuotojas sanitaras turi būti instruktuotas saugos ir sveikatos darbe klausimais, laikytis saugos darbe reikalavimų. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad sanitarai dirba sąlygose, kuriose yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (pavojingose sąlygose) jiems rengiami papildomi saugos ir sveikatos mokymai. Tačiau tai nereiškia, kad darbuotojai įgyja kvalifikaciją.

35.       Ieškovai nurodo, kad jie privalo kelti kvalifikaciją, dalyvauti organizuojamuose mokymuose. Vadovaujantis Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų 2017 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-276 darbuotojai, prieš pradėdami dirbti pavojingus darbus, įrašytus į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto (toliau - komitetas) nariai, darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai, taip pat kiti darbuotojai, kai pastariesiems darbdavio sprendimu nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktuojant suteiktų žinių, kad jie galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jų sveikatai, mokomi ir jų žinios tikrinamos darbdavio nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atitinkamai 13 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 13 straipsnio 10 dalį, 27 straipsnio 1,4 ir 5 dalis.

36.       Darbuotojai mokomi praktinių gebėjimų saugiai atlikti jiems pavestus darbus. Tokie mokymai vykdomi VTPT darbuotojams dirbantiems pavojingose sąlygose, nepriklausomai nuo pareigybės lygio, išsilavinimo, kvalifikacijos - teismo psichiatrams ekspertams, teismo psichologams ekspertams, psichikos sveikatos slaugytojams, sanitarams, socialiniams darbuotojams, valytojoms, ūkio reikalų tvarkytojai. Darbuotojai mokami kaip tinkamai suvaldyti agresiją ir smurtą, kaip elgtis tam tikrose nepageidaujamose situacijose. Pats faktas, kad darbuotojas dirba darbą pavojingose sąlygose ir jam numatyti papildomi mokymai saugos ir sveikatos klausimais, o naujai priimamiems į darbą pavojingose sąlygose darbuotojams stažuotė (jų darbą stebint ir mokant sanitarui ir slaugytojai) negali būti pagrindu laikyti, kad darbuotojai dirbantys tokiose sąlygose yra kvalifikuoti darbuotojai.

37.       Mano, kad ieškovai savaip interpretuoja Aprašyme nurodytas funkcijas nurodydami, kad siekiant vykdyti 7.3. (1-ojo poskyrio) ir 6.3. (2-ojo poskyrio) papunktyje apibrėžtas funkcijas „sanitarai ne tik turi išmanyti tiriamųjų režimo ypatumus, tačiau pačių tiriamųjų elgesio ypatumus. Taigi sanitaras turi turėti psichiatrijos žinių, gebėti įvertinti tiriamojo elgesį, gebėti identifikuoti tokio elgesio ypatumus“. Aprašymo 7.3. (l-ojo poskyrio) ir 6.3. (2-ojo poskyrio) papunktyje numatyta, kad perimant pamainą iš sanitarų baigusių darbą, sanitaras privalo sužinoti apie esamą padėtį skyriuje, ypatingo stebėjimo tiriamuosius, režimo apribojimus, jų elgesio ypatumus“. Šią informaciją savo kompetencijos ribose turi sanitaras žinoti, siekiant užtikrinti asmenų saugą ir sveikatą (pvz. gauti informaciją, kuriuos asmenis reikia pastoviai stebėti, kuriems asmenims numatyti teisių apribojimai, konkretūs draudimai, anksčiau pastebėto tiriamojo asmens elgesio nukrypimai ar tyčiniai jo veiksmai, drausmės pažeidimai ir pan.). Pirminis tokios informacijos šaltinis teismo psichiatro eksperto nurodymas.

38.       Analogiška situacija Aprašymo 7.7. (l-ojo poskyrio) ir 6.6. (2-ojo poskyrio) papunktyje, kuriame nurodyta, kad „sanitaras privalo pablogėjus tiriamojo psichinei būklei apie tai nedelsiant pranešti slaugytojai“. Ieškovų nuomone, toks reikalavimas reiškia, kad „sanitaras turi turėti psichiatrijos žinių, gebėti įvertinti tiriamojo būseną, pastebėti ir įvertinti tiriamojo psichinės būklės pasikeitimus ir net identifikuoti pablogėjimą“. Atsižvelgiant į tai, kad apibūdinti psichinę būklę gali tik teismo psichiatras ekspertas, sanitaras, kaip ir bet kuris asmuo šiuo atveju, gali pastebėti tik akivaizdžiai neadekvačius ar įtartinus asmens veiksmus, sukėlusius jam įtarimą ir atitinkamai informuoti apie tai tiesioginį vadovą. Todėl manome, kad teismas nepagrįstai įvertino, kad aukščiau minėtų tikslų įgyvendinimui būtina turėti bent jau tokio pobūdžio darbo patirtį, kuri leistų vizualiai įvertinti atpažinti tiriamojo psichinės būklės pablogėjimo požymius.

39.       Visiškai nepagrįsta ieškovų nuomonė, kad siekiant vykdyti Aprašymo 7.5 (l-ojo poskyrio) ir 6.4. (2-ojo poskyrio) 7.10. (l-ojo poskyrio) ir 6.9. (2-ojo poskyrio), 7.12. (l-ojo poskyrio) ir 6.11. (2-ojo poskyrio), 7.13. (l-ojo poskyrio) ir 6.12. (2-ojo poskyrio) papunkčiuose numatytas funkcijas - skyriuje atidžiai apžiūrėti darbo vietą: palatas, sanitarines patalpas, langus, duris, kad užtikrinti saugumą skyriuje, patikrinti atvykusiojo tiriamojo asmeninius daiktus, atlikti sanitarinį apšvarinimą, išmaudyti tiriamąjį, nukarpyti rankų ir kojų nagus, pakeisti drabužius ir patalynę - sanitaras privalo išmanyti žmogaus anatomijos, fiziologijos, patologijos pagrindus, asmens ir aplinkos priežiūros higienos pagrindus.

40.       Atsižvelgiant į tai, kad VTPT teisės aktais buvo patvirtintas draudžiamų daiktų, kurių negalima įsinešti į skyrių sąrašas (nuo 2019-05-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-644 patvirtintas Psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams, hospitalizuotiems psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose specialiosios psichiatrijos paslaugas, draudžiamų turėti daiktų sąrašas), identifikuoti juos nereikia didelių sugebėjimų, bet kuriuo atveju apie rastą draudžiamą turėti daiktą sanitaras turi informuoti tiesioginį vadovą. Negalima asmenims teikiamą elementarią higieninę pagalbą laikyti paslaugų teikimu ir tai laikyti kvalifikuotu darbu. Dėl Aprašymo 7.17. (l-ojo poskyrio) ir 6.17. (2-ojo poskyrio) papunktyje nurodytos funkcijos, kad sanitaras privalo laikytis medicinos etikos ir deontologijos principų, paaiškiname, kad visi be išimties VTPT darbuotojai yra susipažinę ir privalo laikytis VTPT darbuotojų elgesio kodekso reikalavimų ir principų. Aprašymo 7.20. (1-ojo poskyrio) ir 6.21. (2-ojo poskyrio) papunktyje numatyta, kad „....teismo psichiatro eksperto nurodymu taiko fizinius suvaržymus ir padeda personalui taikyti medicininio poveikio priemones. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų suvaržymo taikymui reikia fizinės jėgos, šią funkciją turi vykdyti sanitarai. Vadovaujantis 2009 m. gruodžio 3 d VTPT direktoriaus įsakymu Nr. 12P-32, patvirtintų „Utenos ekspertinio skyriaus tiriamųjų, kuriems būtina taikyti fizinio suvaržymo priemones Fiksavimo taisyklių“ 12 punktu, tiriamojo kuriam taikomos stebėjimo fizinio suvaržymo priemonės, stebėjimo lapą pildo budinti slaugytoja (o ne sanitarai, kaip jie teigia). Fizinio suvaržymo stebėjimo lape pasirašo visi fiksavime dalyvavę asmenys (teismo psichiatrai ekspertai, psichikos sveikatos slaugytojai, sanitarai ir kt. asmenys). Ieškovai nurodo, kad jie paliepus atlieka kratas (turint informacijos, kad tiriamasis turi draudžiamų daiktų), taip pat turi lydėti tiriamuosius į kitas gydymo įstaigas, tačiau reikia pažymėti, kad šių funkcijų vykdymui nereikia kvalifikacijos, tik reikia laikytis saugos darbe reikalavimų.

41.       Ieškovai motyvuodami, tuo, kad 2006 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-363 „Dėl pavyzdinio pareigybių sąrašo, kuriuo vadovaujantis biudžetinėse įstaigose ir organizacijose darbuotojai priskiriami sveikatos priežiūros specialistams, patvirtinimo“ (neteko galios nuo 2019 m. balandžio 12 d.), patvirtinto Pavyzdinio pareigybių sąrašo, kuriuo vadovaujantis biudžetinėse įstaigose ir organizacijose darbuotojai priskiriami sveikatos priežiūros specialistams 64 punkte sanitaras priskiriamas pagalbiniam medicinos ir individualios priežiūros personalui, todėl atitinkamai turėtų būti priskirtas kvalifikuotam darbuotojui. Vien tik tai, kad pareigybės pavadinimas yra sanitaras, negalima traktuoti, kad tai medicinos personalo kvalifikuotas darbuotojas. Tai priklauso nuo jo vykdomų funkcijų ar papildomos kvalifikacijos poreikio. Taip, slaugytojo padėjėjo pareigybei, priklausančiai „Pagalbiniam medicinos ir individualios priežiūros personalui“, būtina slaugytojo padėjėjo kvalifikacija, o ją gauti būtina išklausyti nustatyto kiekio valandų specializuotą programą, išlaikyti egzaminą. Todėl nors sanitaro ir slaugytojo pareigybės priklauso tai pačiai darbuotojų grupei, tačiau pagal kvalifikacinius reikalavimus jų lyginti negalima.

42.       VTPT 2018 m. sausio 22 įsakymu Nr. 12P-3 patvirtino VTPT darbuotojų elgesio kodeksą su kuriuo pasirašytinai supažindinami visi VTPT darbuotojai. Remdamiesi VTPT darbuotojų elgesio kodekso 16 punktu „Tarnybos darbuotojai užtikrina tiriamųjų pagrįstas teises į kokybiškas psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės paslaugas, gerbia jų orumą ir privatumą ir stengiasi suprasti tiriamojo situaciją, teikia informaciją savo kompetencijos ribose apie tyrimo eigą, medicinos ir kitą reikiamą pagalbą, tyrimo proceso organizavimą ir formuoja tiriamųjų ir jų artimųjų pasitikėjimą.“ Ieškovų vertinimu, tai reiškia, kad atsakovė teikia minėtas paslaugas, o ieškovai dalyvauja minėtuose procesuose t. y iš jų reikalaujama teikti kokybiškas sanitaro paslaugas. Ieškovų teigimu, jų atliekamos funkcijos nesiskiria nuo slaugytojo padėjėjo. Tačiau lyginant ieškovų Aprašymuose ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 220 patvirtintoje Lietuvos medicinos normoje MN 21:2000 „Slaugytojo padėjėjas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ nurodytos funkcijos, nekalbant apie kompetenciją, žymiai skiriasi. Slaugytojo padėjėjo pareigybei keliami žymiai aukštesni reikalavimai funkcijų, pareigų, teisių kompetencijos ir atsakomybės atžvilgiu. Neginčijamai slaugytojo padėjėjo pareigybė būtų priskirta C lygiui.

43.       Nors šiuo metu Utenos ekspertinio skyriaus I-ame poskyryje pastoviai budi vienas policijos pareigūnas, tačiau, esant reikalui, jis kviečia papildomas pajėgas apsaugos funkcijai vykdyti. Utenos ekspertinio skyriaus 1-ojo poskyrio sanitarai nevykdo policijos pareigūnų funkcijų. Jų funkcijos yra analogiškos Utenos ekspertinio skyriaus 2-ojo poskyrio, kurio apsaugos funkcijos policija nevykdo, sanitarų funkcijoms.

44.       Mano, kad teismas nepagristai neįvertino trečiojo asmens, VTPT savininko teises įgyvendinančios institucijos - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į pareikštą ieškinį civilinėje byloje išdėstytos nuomonės šiuo klausimu, kad „manytina, kad tuo atveju jei konkrečioms funkcijoms vykdyti nėra būtina būti įgijusiam vidurinį išsilavinimą bei turėti įgytą profesinę kvalifikaciją, pareigybė priskiriama D lygiui. Vien subjektyvaus ieškovų požiūrio, kad jų vykdomos funkcijos suponuoja tai, kad jų pareigybė turėtų būti priskirta aukštesnio lygio pareigybei, neužtenka“.

45.       Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2019 m. rugpjūčio 21 d. apeliacinį skundą atmesti ir 2019 m. liepos 22 d. Utenos apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1869-356/2019 palikti nepakeistą.  Prašo priteisti iš apeliantės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 550 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.

46.       Nurodo, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus sanitarų pareigybė pagrįstai darbdavio priskirta D lygiui. 

47.       2017 m. sausio 17 d. Valstybių ir savivaldybių darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 2 str. 1 d. apibrėžti biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių lygiai. D lygio pareigybė yra žemiausio lygio ir vykdant D lygio pareigybės funkcijas netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai.

48.       2008 m. balandžio 3 d. Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 3 str. 14 d. įtvirtinta, jog profesinė kvalifikacija - kvalifikacija, kurią patvirtina formalios kvalifikacijos įrodymas, šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas kompetenciją patvirtinantis dokumentas ir (arba) profesinė patirtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas turintis profesinę kvalifikaciją pakanka ir profesinės patirties, nėra būtinas kompetenciją patvirtinantis dokumentas.

49.       Nurodo, kad sanitarų atliekamas darbas yra kompleksiškas, reikalaujantis įvairių sričių žinių, nuolatinio kavalifikacijos kėlimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad jis negali būti priskirtas D lygio darbuotojų grupei.

50.       Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo teismą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

51.       Teigia, kad teismas savo sprendime teisingai konstatavo, kad nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai (DK 141 str. 2 d.). Kiekvienu atveju, koks darbas - kvalifikuotas, ar ne, įvertina darbdavys“, tačiau jau priimdamas sprendimą, teismas nepagrįstai priėjo išvados, kad ieškovų pareigybės nepagrįstai priskirtos D lygio darbuotojų grupei.

52.       Pažymi, kad teismas nepagrįstai lygino sanitarus ir jų atliekamas funkcijas su psichikos sveikatos slaugytojais, slaugytojo padėjėjais, kadangi minėtoms funkcijoms vykdyti yra reikalaujama būti įgijusiam pagrindinį išsilavinimą, būti baigusiam tam tikrą profesinį mokymą ar turėti atitinkamą darbo patirtį.

53.       Slaugytojo padėjėjo kvalifikacija įgyjama baigus ne trumpesnę kaip 60 kreditų apimties Slaugytojo padėjėjo profesinio mokymo programą formaliojo švietimo institucijoje t.y., teisės aktai nustato, kad aukščiau minėtas funkcijas gali vykdyti tik asmenys, turintys konkrečią kvalifikaciją, tuo tarpu, VTPT prie SAM iš sanitarų nei vidurinio išsilavinimo, nei profesinio mokymo, nei darbo patirties nėra reikalaujama. Tai, kad vykdomos tam tikros funkcijos, kurios savo esme yra panašios į kitų asmenų, kuriems yra keliami išsilavinimo ar specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai reikalavimai, nereiškia, kad šias funkcijas vykdantis asmuo savaime gali būti prilygintas psichikos sveikatos slaugytojui, ar slaugytojo padėjėjui.

54.       Tuo atveju, jei konkrečioms funkcijoms vykdyti nėra būtina būti įgijusiam vidurinį išsilavinimą bei turėti įgytą profesinę kvalifikaciją, pareigybė pagrįstai priskiriama D lygiui. Priimant dirbti į sanitarų pareigas, nėra reikalaujama, kad darbuotojas turėtų įgijęs vidurinį išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją. Tą puikiai įrodo, tai, kad keli VTPT prie SAM darbuotojai nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, tačiau dirbti sanitarais gali, iš jų nėra reikalaujama įgyti vidurinį išsilavinimą.

55.       Tuo atveju, jei priimant į sanitarus, iš jų reikalautų būti įgijusiems vidurinį išsilavinimą, minėti asmenys, neturintys reikalaujamo išsilavinimo, tiesiog nebūtų galėję būti priimti į pareigas. Taip pat pažymi tai, kad tuo atveju, jei priimant į pareigas, nėra reikalaujama turėti darbo patirties, asmuo į pareigas gali būti priimamas be patirties. Aplinkybė, kad asmuo, priimtas į pareigas be patirties, jau dirbdamas įgyja darbo patirtį, nereiškia, kad iš asmens buvo prašyta turėti darbo patirtį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

56.       Vadovaujantis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 dalis, 329 str. 2 d.).

57.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pripažinta, kad atsakovės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 12P-38 Utenos ekspertinio skyriaus I-ojo ir II-ojo poskyrių sanitaro pareigybė priskirta D lygio darbuotojų grupei bei nustatytas pareigybės lygis – D nepagrįstai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

58.       Atsakovė yra Lietuvos Respublikos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinė įstaiga. Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo dydžiai ir sąlygos yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme (toliau – Darbo apmokėjimo įstatymas). 

59.       Darbo apmokėjimo įstatymu (2 str.) Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės, skirstomos į keturis lygius: 1) A lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas: a) A1 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu; b) A2 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu, taip pat mokytojų, baleto artistų ir šokėjų bei kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės; 2) B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas, įgytas iki 2009 metų, ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 metų;3) C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija; 4) D lygio – pareigybės, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai.

60.       Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo pareigybės aprašyme turi būti nurodytas pareigybės lygis. Biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąrašą, naudodamasis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintu Lietuvos profesijų klasifikatoriumi (Darbo apmokėjimo įstatymo 4 str. 1 d.) ir tvirtina biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše esančių pareigybių aprašymus (4 str. 3 d.). 

61.       DK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai.

62.       Atsakovės direktoriaus 2017-02-01 įsakymu Nr.13P-13 (107-116 b. l., t. 1; 145, 145 b. l., t. 2; Darbo bylos 272-275 l.), pakeitimai padaryti 2017-07-03 įsakymu Nr.13P-77, buvo patvirtintas atsakovės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo aprašas, kurio II skyriaus 16-17 punktai nustatė, kad D lygio darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma minimaliosios mėnesinės algos dydžio, o kintamoji pareiginės algos dalis nenustatoma.

63.       Atsakovė  sanitaro pareigybę priskyrė D lygio pareigybei ir tą įtvirtino 2018 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 12P-38 patvirtintuose Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus I-ojo poskyrio sanitaro pareigybės aprašymo 1-2 punktuose bei 2018 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 12P-38 patvirtintuose Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus II-ojo poskyrio sanitaro pareigybės aprašymo 1-2 punktuose (toliau – ir Įsakymai, Pareigybės aprašymai) (156-164 b. l., t. 1, 44-47 b. l., t. 2).

64.       Kaip nurodyta ankščiau ( 60 p.), įstatymas įpareigoja biudžetinės įstaigos vadovą patvirtinti biudžetinės įstaigos darbuotojų sąrašą naudojantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi. Taigi sprendžiant, ar atitinkamos pareigybės darbas gali būti priskirtas prie nekvalifikuoto, tenka vadovautis profesijų klasifikatoriumi, kuriame nurodytos ir aprašytos nekvalifikuotų darbininkų kategorijai priskirtos profesijos. 

65.       Pagal nurodytą profesijų klasifikatorių ligoninės sanitaro profesijos kodas yra 5329, ši grupė darbuotojų yra nurodyta  „Kitur nepriskirti asmens sveikatos priežiūros darbuotojai“.  Pagal aprašymą šių darbuotojų atliekamos užduotys būtų šios: chirurginių, odontologinių ir farmacinių instrumentų, buteliukų, menzūrų ir kitos įrangos valymas ir dezinfekavimas; ligonių kėlimas, vertimas ir perkėlimas, vežimas vežimėliais ar mobiliosiomis lovomis; ligonių parengimas apžiūrai ar gydymui.

66.       Pirmas profesijos kodo ženklas žymi pagrindinę profesijų grupę. Pirmasis sanitaro profesijos kodas yra 5,  ši profesija yra priskiriama „Paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų pagrindinei grupei“. Paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai teikia paslaugas asmenims, tame tarpe asmens priežiūros paslaugas. Kompetentingam daugelio šios pagrindinės grupės profesijų darbui reikia įgūdžių, priskiriamų antrajam ISCO kvalifikacijos lygmeniui. 

67.       Tai reiškia, kad sanitarų profesija yra priskiriama kvalifikuotų darbų kategorijai. Taigi, nors pirmosios instancijos nepagrįstai nurodė, kad sanitaro profesijos iš viso nėra Lietuvos profesijų klasifikatoriuje, bet padarė teisingą išvadą, kad atsakovė patvirtino biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąrašą, formaliai, vadovaudamasi tik tuo faktu, kad Pareigybės aprašymuose (2015 m. redakcija) nebuvo nurodyta, jog sanitaro pareigybei keliami išsilavinimo ir (ar) kvalifikacijos reikalavimai, tačiau nesivadovaudama  Lietuvos profesijų klasifikatoriumi. 

68.        Pagal tai, kas nustatyta, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nesilaikė įstatymo reikalavimų  sanitaro pareigybę priskirdama D lygiui, t.y. tokiai pareigybei, kuriai netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai. Tačiau ši pareigybė pagal profesijų klasifikatorių yra priskiriama C lygio „Kvalifikuoti darbininkai“ pareigybių grupei ir darbuotojams pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai turėjo būti nustatyti atitinkamai pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 4 priedo nuostatas.

69.       Sutiktina su apeliantės skunde nurodytu argumentu, kad priimant asmenis į darbą sanitaro pareigose, nebuvo reikalaujama turėti atitinkamą išsilavinimą ir/ar profesinę kvalifikaciją, nes sanitaro pareigybės aprašyme nurodyta, kad sanitaru gali dirbti asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų, susipažinęs su darbo ypatumais, VTPT darbo tvarkos taisyklėmis, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, pasitikrinęs sveikatą ir instruktuotas saugos ir sveikatos klausimais. Tačiau   vien pagal tai negalima daryti išvados, kad faktiškai iš jų nėra reikalaujama turėti tam tikrą kvalifikaciją ir kad  pas atsakovę dirbantys sanitarai jos neturi. 

70.       Sanitaro kvalifikacija nėra įgyjama darbo rinkos ar pagrindinio profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose mokymą pagal sanitaro mokymo programą, tačiau kvalifikacija gali būti  įgyjama ir iš profesinės patirties. Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 3 straipsnio 14 punkte (toliau – Kvalifikacijų įstatymas) nurodo, kad profesinė kvalifikacija  tai kvalifikacija, kurią patvirtina formalios kvalifikacijos įrodymas, šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas kompetenciją patvirtinantis dokumentas ir (arba) profesinė patirtis. Pirmojo lygio kvalifikaciją įrodo kompetenciją patvirtinantis dokumentas, išduotas kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos vadovaujantis tos valstybės narės teisės aktų nuostatomis, atsižvelgiant: į rengimo kursą, kuris nėra pažymėjimui ar diplomui, nurodytiems šio straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse, gauti reikalingos programos dalis, į specialų egzaminą be išankstinio pasirengimo arba darbą pagal atitinkamą profesiją valstybėje narėje trejus metus iš eilės visą darbo laiką ar jam prilygstantį ne visą darbo laiką per pastaruosius dešimt metų.

71.       Bylos duomenimis nustatyta, kad su R. B. darbo sutartis sudaryta 2005 m., K. B. – 2012 m., E. B. – 1996 m., P. B. – 2002 m., R. B. – 2007 m., Ž. Č. – 1996 m., G. D. – 2001 m., V. E. – 2005 m., A. G. –1996 m. , V. G. – 2018 m., S. G. – 2002 m., R. K. – 2016 m., A. M. – 2012 m., P. P. – 1996 m., J. R. – 2014 m., V. R. – 2015 m., V. Š. – 2017 m., N. Š. – 2006 m., G. Š. – 2007 m., V. Š. – 1998 m., R. Š. – 2007 m., J. T. –1996 m., S. Ū. – 1996 m., E. U. – 1996 m., M. Ž. – 1996 metais. Kaip matyti, didžioji dauguma ieškovų yra išdirbę įstaigoje daugiau negu tris metus, reikalingą dirbamam darbui kvalifikaciją įgijo per darbo patirtį, darbo procese bei dalyvaudami įvairiuose mokymuose, atlikę stažuotę. Taigi šiuo atveju negalima teigti , kad ieškovai-sanitarai yra nekvalifikuoti darbininkai ir jų pareigybė turėtų būti priskiriama D lygiui.

72.       Pagal Lietuvos profesiju? klasifikatorių versija LPK 2012, parengtą pagal Tarptautinį standartinį profesijų klasifikatorių ISCO-08, ligoninės sanitarų profesija priskiriama prie antrojo kvalifikacijos lygmens profesijų, kurioms bu?tinas gebe?jimas perskaityti informacija? (pvz., darbu? saugos instrukcija?), apras?yti pabaigtus darbus, atlikti paprastus aritmetinius skaic?iavimus. Daugeliui s?io lygmens profesiju? reikia auks?tesnio lygio ras?ymo, skaic?iavimo ir bendravimo i?gu?dz?iu?. Kai kurioms profesijoms s?ie i?gu?dz?iai bu?tini didz?ia?ja? darbo laiko dali?. Daugeliui s?io kvalifikaciju? lygmens profesiju? reikalingas ranku? judesiu? miklumas. Z?inios ir i?gu?dz?iai, reikalingi kompetentingai antrojo lygmens profesiju? uz?duotims atlikti, paprastai i?gyjami baigus pagrindini? mokyma? (ISCED 2 lygmuo). Kai kuriais atvejais patirtis ir mokymas darbo vietoje gali pakeisti formalu?ji? mokyma?. Nagrinėjamu atveju galima teigti, kad nesant galimybės sanitaro profesijos įgyti mokslo įstaigoje, sanitarų darbo patirtis ir mokymas darbo vietoje pakeitė formalųjį mokymą ir atitinkama  kvalifikacija pagal byloje nustatytas aplinkybes buvo įgyta.

73.       Iš esmės asmens profesija nustatoma pagal darbą, kurį jis dirba. Sanitaro darbo funkcijos, nurodytos pareigybės aprašymuose, patvirtintuose 2018 m. spalio 9 d. įsakymu. Iš jų turinio matyti, kad sanitaro atliekamos funkcijos yra įvairiapusės: sanitarai privalo vykdyti visų aukštesnio lygio specialistų pavedimus, tiriamųjų priežiūrą ir stebėjimą, atlikti patalpų ir aplinkos priežiūrą, teikti tiriamiesiems švarinimo paslaugas  ir kt., kurias labai išsamiai išnagrinėjo ir aprašė pirmosios instancijos teismas, šių funkcijų neneigė ir apeliantė,  tik jas skirtingai vertina, todėl apeliacinės instancijos teismas, jų nekartoja.

74.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsižvelgiant į ieškovų darbo funkcijas ir darbo vietos specifiką – įstaigoje yra atliekamos visos stacionarines teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes baudžiamosiose bylose suimtiems ir nesuimtiems asmenims, sanitarai dirba pavojingomis darbo sąlygomis. Sanitarai, be įprastų sanitaro funkcijų – ligonių priežiūros, (sanit?ras [lot. sanitas — sveikata], jaunesnysis med. darbuotojas, kuris prižiūri ligonius https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Sanitaras), vykdo daug kitų specialių funkcijų, neįprastų eilinės ligoninės sanitarams.

75.       Nagrinėjamu atveju, pagal sanitarų pareigybės aprašymą sanitarai privalo užtikrinti tiriamųjų ir darbuotojų saugumą, nuolat lydėdami asmenis ir būdami šalia personalo, jiems kontaktuojant su tiriamaisiais, atliekant tiriamųjų ir patalpų patikrinimus, psichiatro eksperto nurodymu taikant fizinius suvaržymus, sanitarai turi lydėti tiriamuosius, taigi galima daryti išvadą, kad be pagrindinių sanitaro darbui būdingų funkcijų,  atsakovės sanitarai atlieka panašias  ir į konvojaus ir apsaugos darbuotojo  funkcijas. Šios profesijos  jau yra priskiriamos prie kvalifikuoto darbo.

76.         Pagal profesijų klasifikatorių,  kai darbuotojo užduotims atlikti reikia skirtingų lygmenų kvalifikacijos, darbas klasifikuojamas pagal tas užduotis, kurių atlikimas reikalauja aukščiausio kvalifikacijos lygmens. Taigi sanitarams vien dėl to, kad jie atlieka mišrias funkcijas, kurių dalis priskiriama prie aukštesnio lygio užduočių, pvz. apsaugininko, jiems negalėtų būti taikomas žemiausias profesinis lygmuo.

77.       Nors apeliaciniame skunde, teigiama, kad sanitarai nėra už nieką atsakingi ir tik vykdo kito personalo nurodymus, su tokiu argumentu negalima sutikti. Sanitarai turi teisę ir privalo įvertintus tiriamųjų elgesį ir esant pavojui sveikatai ir gyvybei, panaudoti fizinę jėgą. Taigi sanitaras ne tik vykdo, bet ir  pats savarankiškai sprendžia, kada ir kokiu atveju jau galima ir reikia taikyti fizinę jėgą, taigi priima sprendimus savarankiškai ir už juos atsako (pareigybės 7.6 p.). Savarankiškų sprendimų priėmimas priskiriamas prie aukščiausio lygio darbuotojų kvalifikacijos.

78.       Ieškovai dirba darbą, kuris yra priskiriamas prie pavojingų darbų (Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos ministerijos (toliau – VTPT) direktoriaus 2016 m. vasario 25 įsakymas Nr.12P-4). Dirbant sanitaro darbą, sanitarai turi vadovautis  Utenos ekspertinio skyriaus darbuotojų, dirbančių darbo sąlygose, kuriose yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (dirbančių pavojingą darbą) mokymo, žinių vertinimo saugos ir sveikatos klausimais, stažuotės paskyrimo aprašą (toliau – aprašas). Šiame apraše nurodyta,  kad darbuotojams, prieš pradedant dirbti pavojingą darbą, kurių nepertraukiamas pavojingo darbo stažas VTPM mažesnis nei vieni metai, privaloma stažuotė (2 p.).

79.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad naujai į darbą priimtas sanitaras dirba tris mėnesius jį stebint ir mokant sanitarui ir slaugytojai, kiekvienas sanitaras reguliariai išklauso pirmos pagalbos teikimo mokymo programą, darbo pavojingomis sąlygomis ir darbo su psichiniais ligoniais programą, specialiųjų priemonių naudojimo programą, dalį mokymo programų (pvz., specialiųjų priemonių naudojimo programą) praveda sanitarai, kuriuos apmoko labiausiai kvalifikuoti sanitarai M. Ž. ir G. D..

80.       Iš nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad neturėdamas tam tikros kvalifikacijos, sanitaras net negalėtų pradėti dirbti savo tiesioginio darbo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė kelia kvalifikacijos reikalavimus sanitaro pareigybei, nors tokių reikalavimų ginčijamuose  Pareigybės aprašymuose ir neįtvirtino. 

81.       Įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgus į sanitarų  faktiškai atliekamą darbą, į įstatyminį reguliavimą,  daroma išvada, kad atsakovė sanitarų darbą nepagrįstai  priskyrė D lygio darbuotojų grupei.

82.       Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovė  neteisėtai sanitaro pareigybę priskyrė D lygiui, neišsprendė sanitaro pareigybės lygio nustatymo klausimo.

83.       Kaip buvo nurodyta ankščiau, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo pareigybės aprašyme turi būti nurodytas pareigybės lygis. Biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąrašą, naudodamasis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintu Lietuvos profesijų klasifikatoriumi (nurodyto įstatymo 4 str. 1 d.) ir tvirtina biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše esančių pareigybių aprašymus (4 str. 3 d.).

84.        Įstatymas numato, kad būtent biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina  įstaigos darbuotojų pareigybių sąrašą, taigi šį klausimą, atsižvelgiant į skundžiamą teismo sprendimą, nustačius, kad sanitarų pareigybės lygio klausimas išspręstas netinkamai,  turi išspręsti darbdavys, naujai  patvirtindamas savo darbuotojų pareigybių sąrašus.

85.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes,  priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

86.       Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų išsamiau nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

87.       Apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas yra priimtas ieškovų naudai, todėl ieškovų prašymas iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas (550 Eur) apeliacinės instancijos teisme tenkinamas ir iš atsakovės ieškovams priteisiama 550 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas už visus ieškovus sumokėjo ieškovas M. Ž., todėl jam jos ir priteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191671615, ieškovui M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.  

Teisėjai                         Laimutė Sankauskaitė

                                 Nijolė Danguolė Smetonienė

Birutė