Baudžiamoji byla Nr. 1S-246-574/2018
Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.14; 2.5.19; 2.14.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. liepos 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarties, kuria skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam D. L., atmestas, panaikinimo.
Teisėjų kolegija n u s t a t ė:
D. L. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimas. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalis, kuria D. L. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. L. veika perkvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ši bausmės subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nusprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi D. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimas – palikta nepakeista ir vykdytina Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartyje nustatyta tvarka.
Bausmės atlikimo pradžia – 2017 m. kovo 31 d. (įskaitytos 3 dienos.
Bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. liepos 28 d.
1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliks 2018 m. lapkričio 27 d.
Neatliktos bausmės dalis 2018 m. gegužės 10 d. – 2 metai 2 mėnesiai 18 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam D. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi D. L. gynėjo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo atmetė. Nurodė, kad, įvertinus Komisijos pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką (artima vidutinės rizikos grupei), jo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nuteistojo D. L. gynėjas adv. Giedrius Danielius pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą ir taikyti nuteistajam D. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Teismas, gynėjo teigimu, nevertino, jog D. L. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo suplanuotos iš anksto, sąlygotos nesutarimų buvusioje santuokoje, kurios ryšiai šiuo metu yra iširę, jis neveikė grupėje, todėl nusikaltimo recidyvo rizika yra minimali. Tai, kad D. L. nepripažino kaltės, jau įvertinta teismo nuosprendžiu, todėl antrą kartą negali būti naudojamas kaip argumentas.
Pažymima, jog yra tiek materialus, tiek formalus pagrindas D. L. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos nutarime konstatuota kad D. L. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu elgiasi tinkamai, vieną kartą baustas už dienotvarkės pažeidimą, nuobauda panaikinta prieš terminą, skatintas už gerą mokymąsi. D. L. padarytas drausmės pažeidimas (gulėjo lovoje po signalo „Keltis“) nerodo nei nusikaltimo recidyvo grėsmės, nei neigiamo požiūrio į visuomenę ir yra menkavertis.
Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 40 balai pagal OASys metodiką, t.y. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Be to, D. L. ankstesni teistumai nėra susiję su paskutiniuoju savo kryptingumu, todėl teismas nepagrįstai darė išvadas, jog anksčiau taikytas lygtinis paleidimas nepadarė poveikio D. L.. Priešingai, D. L. nepadarė naujos veikos finansams, nuosavybei, rodančios, kad taikytas lygtinis paleidimas buvo neefektyvus.
Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma rizika, kad D. L. gali pragyvenimui užsidirbti neteisėtais būdais. Pirma, D. L. 2017 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos artimoje aplinkoje. Veika padaryta asmeninių santykių pasėkoje, ir nėra kuo nors susijusi su finansinėmis paskatomis. Antra, D. L. dirbo tiek veikos padarymo metu, tiek ketina dirbti ir taikant lygtinį paleidimą. Todėl nėra jokios rizikos, kad prievolė mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis pastūmės jį daryti nusikalstamas veikas. Kita vertus, teismas nevertino tos aplinkybės, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje D. L. neturi galimybės mokėti išlaikymo.
Teismas teigiamai vertino, jog D. L. dalyvavo įvairiose programose, tačiau nevertino, kad bausmės atlikimo metu D. L. mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų profesinėje mokykloje, už gerą mokymąsi buvo skatintas. Į pataisos įstaigą D. L. atvyko su sulaužyta ranka, todėl negalėjo pradėti dirbti. Negalėdamas dirbti D. L. pradėjo siekti profesinio išsilavinimo.
D. L. turi tris vaikus, su kuriais palaiko tamprius ryšius, su S. L. sukūrė šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tinkamą vykdyti intensyvią priežiūrą. Nuo 1996 metų yra (duomenys neskelbtini) draugijos narys, taip pat (duomenys neskelbtini) klubo „A.“ narys. Šis dalyvavimas visuomeninėje veikloje nėra atsitiktinis, jis pažymi vertybinius D. L. pasirinkimus, jam būdingus nuo jaunystės ir neatsiradusius tik dėl lygtinio paleidimo.
D. L. darbdavys, UAB „P.“' direktorius nuteistąjį charakterizuoja ypatingai teigiamai, įsipareigojo priimti į darbą ir lygtinio paleidimo atveju.
Nuteistasis D. L. šiuo metu atitinka ir BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytą formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijų. Tai, kad liko daugiau nei 2 metai bausmės atlikimo, neduoda pagrindo netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi tokia galimybė yra numatyta įstatymo.
Atsiliepimų į skundą negauta.
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t.y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, nuteistasis D. L. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus - 2018 m. lapkričio 27 d. bus atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.
Klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, sprendžiama vertinant nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje. Svarstant lygtinio paleidimo galimybes būtina atsižvelgti ir už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės ir ar teismo paskirta už šias veikas bausmė turi būti keičiama tik dėl to, kad nuteistasis tinkamai elgėsi laisvės atėmimo vietoje, ką jis ir privalo daryti be papildomų paskatinimų.
Apylinkės teismas teigiamai įvertino, jog nuteistasis dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, yra (duomenys neskelbtini) draugijos narys, draugijos pirmininko charakterizuojamas teigiamai. Taip pat yra (duomenys neskelbtini) klubo „A.“ narys. Be to, iš asociacijos „L. ž.“ pažymos matyti, kad D. L. kreipėsi psichologinės pagalbos į asociaciją, siekdamas pakeisti įprastą gyvinimo būdą, žalingus įpročius, nekonstruktyvaus elgesio modelius, ir po pusės metų psichologinio darbo su nuteistuoju stebimi pozityvūs mąstymo ir elgesio pokyčiai. Nuteistasis palaiko ryšius su sutuoktine, vaikais, broliu. D. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 40 balų, t.y. žema. Akivaizdu, kad aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tačiau visos šios aplinkybės, svarstant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, buvo vertinamos kartu su kitomis lygtiniam paleidimui svarbiomis aplinkybėmis – asmenybe, elgesiu bausmės atlikimo metu, galimybe adaptuotis laisvėje, atliktos bausmės dalimi.
Vilniaus apygardos teismui D. L. pateikė Vilniaus pataisos namų 2018 m. birželio 22 d. diplomą 5 km maratono bėgimo 3 vietos laimėtojui, Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos profesinio mokymo diplomą, patvirtinantį, jog D. L. įgijo staliaus kvalifikaciją, Vilniaus pataisos namų Psichologinės tarnybos 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. birželio 26 d. pažymėjimus, patvirtinančius jo pakartotinį dalyvavimą psichoedukacinėje programoje „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“ bei „Įžanginėje grupėje“, tačiau, šie duomenys nėra pakankami visų pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių visumoje, daryti priešingas išvadas, nei padarė teismas skundžiamoje nutartyje.
Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl lygtinio paleidimo, nepagrįstai dar kartą vertino tai, kad D. L. nepripažino kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, jo ankstesnius, tai, jog jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Sutiktina, jog aukščiau paminėti duomenys jau buvo įvertinti teismo skiriant D. L. realią laisvės atėmimo bausmę, visgi visos aplinkybės, tarp jų ir nuteistojo ankstesni teistumai, jų pobūdis taip pat turi didelę reikšmę sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į visas klausimo sprendimui dėl lygtinio paleidimo reikšmingas aplinkybes, vertindamas duomenų, kurių pagrindu ir sprendė dėl lygtinio paleidimo, visumą.
Sutiktina su skundo argumentais, jog D. L. padarytas drausmės pažeidimas (gulėjo lovoje po signalo „Keltis“) nerodo nei nusikaltimo recidyvo grėsmės, nei neigiamo požiūrio į visuomenę, taip pat, kad nepagrįstai nustatyta rizika, kad D. L. pragyvenimui gali užsidirbti neteisėtais būdais, tačiau šios aplinkybės esmingai neįtakojo nei Komisijos, nei teismo išvadų.
Viena iš lygtinio paleidimo taikymui būtinų sąlygų yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo D. L. nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (40 balų pagal OASys), tačiau vis tik yra labai artima vidutinei (nuo 41 iki 99 balų pagal OASys). Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Kaip matyti iš asmens bylos medžiagos, Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti 3 nuteistojo kriminogeniniai kintantys veiksniai, t.y. žema tolerancija frustracijai, perdėta, agresyvi reakcija stresinių situacijų metu, savo atsakomybės minimizavimas. Taigi, bendra nuteistojo padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama.
Teismas, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, kurių visuma šiai dienai neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį.
Nors nuteistasis sutinka su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, tačiau, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, taikyti nuteistajam BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo.
Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos argumentacija pakankama, naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
nuteistojo D. L. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Jurgita Mačionytė
Vitalija Norkūnaitė
Alenas Piesliakas