Civilinė byla Nr. 2A-402/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 52

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio30 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei

dalyvaujant atsakovo atstovui Daliui Vaitiekūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimo, kuriuo UAB „Pamario Andova“ ieškinys patenkintas, o A. Z. ieškinys atmestas civilinėje byloje Nr. 2-309-538/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pamario Andova“ ieškinį atsakovui A. ir Z. Z. antstolių kontorai, dalyvaujant trečiajam asmeniui N. Ž. dėl atsiskaitymo už atliktus statybos-rekonstravimo darbus ir netesybų priteisimo, taip pat pagal atsakovo A. Z. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Pamario Andova“ dėl darbų kainos sumažinimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas UAB „Pamario Andova“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. ir Z. Z. antstolių kontorai, dalyvaujant trečiajam asmeniui N. Ž. dėl 114 266 Lt už atliktus statybos-rekonstravimo darbus, 1 377 Lt palūkanų, 2 010,80 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje nurodoma, kad šalys 2005 m. sausio 17 d. pasirašė 2005 m. sausio 16 d. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 16 (toliau – sutartis), pagal ją ieškovas įsipareigojo iki 2005 m. kovo 19 d. atlikti lokalinėje sąmatoje Nr. 27 numatytus darbus, t. y. už 139 317,70 Lt rekonstruoti administracines patalpas ir įrengti antstolių kontorą. Ieškovas jau buvo pradėjęs vykdyti sutartį, kai 2005 m. sausio 21 d. trečiajam asmeniui N. Ž. pateikus projektą, pastebėjo, kad pagal projektą turės būti atlikti sąmatoje nenumatyti darbai, naudojant kitas medžiagas bei kitas darbų technologijas. Žinant atsakovui A. Z. , ieškovas vykdė tik projekte numatytus darbus. Visi atlikti statybos-rekonstravimo darbai buvo surašyti statybos darbų žurnale. Atliktus darbus priėmė statinio statybos techninė prižiūrėtoja N. Ž. (toliau - techninė prižiūrėtoja), su ja A. Z. buvo sudaręs techninės priežiūros sutartį iki darbų įvykdymo galo. Paslėptų darbų patikrinimo aktais Nr. 1-9 techninė prižiūrėtoja pripažino, kad atlikti darbai atitiko projekto, statybos norminių dokumentų reikalavimus bei leido vykdyti tolimesnius darbus. A. Z. pretenzijų dėl darbų kokybės, darbų technologijos, medžiagų kokybės ar kainų nereiškė, darbų nesustabdė. Pagal sutarties 2 straipsnio 3 dalį A. Z. buvo įsipareigojęs iki darbų vykdymo pradžios ieškovui sumokėti 14 000 Lt avansą, o likusią sutarties kainos dalį sumokėti kiekvieną mėnesį per 5 darbo dienas nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos. Nors 2005 m. sausio 17 d. ir 2005 m. vasario 28 d. UAB „Pamario Andova“ gavo 14 000 Lt ir 30 000 Lt, tačiau A. Z. iniciatyva šių pinigų perdavimas buvo įformintas pasirašius paprastuosius vekselius. Ieškovas gautą pagal paprastuosius vekselius 44 000 Lt sumą sugrąžino A. Z. , jam 2005 m. balandžio 4 d. atsiuntus pranešimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. UAB „Pamario Andova“ A. Z. pateikė prašymą sumokėti už faktiškai atliktus darbus 114 266 Lt pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 (toliau - Aktas Nr. 1), tačiau ši suma liko neapmokėta.

Atsakovas A. Z. prieškiniu UAB ,,Pamario Andova“ prašė teismo 88 190 Lt suma sumažinti darbų kainą ir priteisti visus nuostolius, kuriuos patyrė dėl rangovo netinkamų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, pašalinimo, t. y. 5 900 Lt už patalpų nuomą, 1 600 Lt už biuro baldų ir įrangos pervežimą, 4 048,58 Lt už biuro baldų išardymą, supakavimą, išvežimą, sumontavimą, bei visas išlaidas, kurias A. Z. patyrė sumokėdamas už ekspertizių atlikimą, faktinių aplinkybių konstatavimą, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, o UAB „Pamario Andova“ ieškinį atmesti. Nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso dalis pastato, esančio Malūnininkų g. 3, Klaipėdoje. Su trečiuoju asmeniu N. Ž. buvo sudaręs rekonstruojamo objekto techninės priežiūros sutartį, tačiau kartais asmeniškai atvykęs į kontorą matė vykstančius darbus. A. Z. UAB ,,Pamario Andova“ paskolino vekseliais 44 000 Lt, tačiau jam neaktualu, kad pagal vekselį paskolinta 14 000 Lt suma sutampa su neišmokėto avanso pagal sutartį suma. UAB „Pamario Andova“ pranešus apie atliktus darbus, 2005 m. balandžio 5 d. įsikėlė į antstolių kontoros patalpas, tačiau įsikėlus į jos patalpas išryškėjo atliktų darbų trūkumai. Visi UAB „Pamario Andova“ atlikti darbai, išskyrus ardymo darbus, atlikti su trūkumais, todėl nebuvo pasirašytas patalpų priėmimo-perdavimo aktas. Be to, rangovas atliko darbų, kurie nebuvo numatyti lokalinėje sąmatoje Nr. 27, t. y. sienas iškalė gipso-kartono plokštėmis, nors turėjo tinkuoti šlapiu tinku, paklojo nekokybišką kiliminę dangą. 2005 m. balandžio 19 d. raštu UAB „Pamario Andova“ informavo užsakovą, kad statybos-rekonstravimo darbai buvo atlikti ir buvo prašoma už šiuos darbus sumokėti. 2005 m. balandžio 20 d. A. Z. pateikė didelės apimties pretenziją. Joje nurodė nekokybiškai atlikto viso objekto vidaus rekonstrukcijos darbus, tarp jų ir rūsyje, nes žodžiu buvo su rangovu susitarta ir dėl darbų atlikimo rūsyje. Nustačius darbų trūkumus iš UAB „Pamario Andova“ buvo pareikalauta sugrąžinti paskolintus 44 000 Lt pagal paprastuosius vekselius. 2005 m. gegužės 24 d. ir 2005 m. gegužės 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais konstatuoti konkretūs darbų trūkumai. UAB „Geomatas“ atlikęs statybos-rekonstrukcijos darbų ekspertizę nustatė, kad nekokybiškai rangovo atliktų statybos montavimo darbų pašalinimo vertė yra nuo 80 880 Lt iki 95 500 Lt. Atsižvelgus į eksperto išvadas, rangovo atliktų darbų kaina sumažintina 88 190 Lt (t. y. išvedus vidurkį tarp minimalios ir maksimalios nekokybiškai atliktų statybos montavimo darbų pašalinimo vertės).

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. kovo 12 d. nutartimi šį pirmosios instancijos teismo sprendimą išestės paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi minėtus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. Z. ieškovui BUAB „Pamario Andova“ 73 826 Lt skolos, 1 005,40 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2005 m. liepos 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 245 Lt žyminio mokesčio, kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė, grąžino atsakovui A. Z. 3 056,77 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį, 3 056,77 Lt už apeliacinį skundą ir 3 057 Lt už kasacinį skundą. Teismas nustatė, kad atitinkami darbai buvo atlikti nekokybiškai, pažymėjo, kad tai patvirtina atsakovo užsakymu atliktos ekspertizės aktas, trečiojo asmens bei liudytojų paaiškinimai. Teismas nurodė, kad pagal atliktos ekspertizės aktą, atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo vertė – 80 880 Lt ir pažymėjo, kad kitų įrodymų, kad šių trūkumų šalinimas kainuotų mažiau, ieškovas nepateikė. Todėl nesant kitų įrodymų, teismas darė išvadą, kad trūkumų pašalinimo verte laikytina eksperto minimali nurodyta kaina – 80 880 Lt (CPK 178 str., 185 str.). Kartu teismas nurodė, kad tai, jog atsakovas įsikėlė į ginčo patalpas, jomis naudojosi daugiau nei 4 metus, šių patalpų neremontavo ir statybos remonto darbų trūkumų netaisė, patvirtina, jog atsakovas iš esmės pripažino, jog esminių daikto trūkumų nėra ir daiktą galima naudoti pagal paskirtį. Teismas taip pat atsižvelgė į kreditorių interesus (ieškovei iškelta bankroto byla) ir sumą už nekokybiškai atliktus statybos darbus sumažino per pusę, t. y. 40 440 Lt (CK 1.5 str.) ir iš atsakovo ieškovui priteisė 73 826 Lt skolos už atliktus darbus. Nors atsakovas ir prašė įskaityti šią sumą į skolos sumą, teismas akcentavo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas šiuo atveju įskaitymas negalimas. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. teismas pripažino, jog iš prašomos priteisti 114 266 Lt už atliktus rekonstravimo darbus sumos 40 440 Lt atsakovas ieškovui neturėjo pareigos mokėti. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti kitas priešieškinyje nurodytas išlaidas, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovas tokias išlaidas turėjo ir jos buvo būtinos (CPK 178 str.). Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė prievolę laiku atsiskaityti su ieškovu, todėl už piniginės prievolės įvykdymo praleidimą iš atsakovo ieškovui teismas priteisė delspinigių (CK 6.38 str., 6.261 str., 6.240 str. 1 d.). Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad skolos suma dėl nekokybiškai atliktų darbų sumažinta per pusę, atitinkamai teismas sumažino ir delspinigių sumą ir iš atsakovo ieškovui priteisė 1 005,40 Lt delspinigių. Taip pat eismas ieškovui iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinis patenkintini iš dalies, teismas kiekvienai šaliai paliko jų turėtas atstovavimo išlaidas. Iš atsakovo ieškovui teismas priteisė 2 245 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str., 93 str. 2 d.). Kadangi UAB „Pamario Andova“ yra iškelta bankroto byla, teismas atsakovui grąžino sumokėtą žyminį mokestį visų instancijų teismuose.

Atsakovas A. Z. apeliaciniu skundu prašo šį teismo sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, o ieškinį atmesti, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas konstatavo, kad darbų trūkumų pašalinimo kaina yra minimali, t. y. 80 880 Lt, tačiau nepateikė jokių motyvų dėl ko yra atmestina apelianto nurodyta kaina 88 190 Lt ir taikytina minimali trūkumų šalinimo kaina. Teismas, be motyvų atmesdamas dalį priešieškinio reikalavimo, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį.
2.  Teismas nepagrįstai nustatytą trukumų pašalinimo kainą 80 880 Lt dar sumažino per puse remdamasis CK 1.5 straipsnio nuostatomis. Taip pat nepagrįstai nustatė, kad bankrutuojanti įmonė gali būti iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės pagal savo prievoles kitų kreditorių naudai vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Įmonių bankroto įstatymas bei kiti norminiai aktai nenumato dispozityvios teisės mažinti nuostolių sumą atsižvelgiant į skolininko statusą. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normą, tuo pažeidė CPK 263 straipsnį.
3.  Aplinkybė, kad nuo ieškinio padavimo dienos iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo praėjo 4 metai ir per šį laikotarpį nebuvo atliktas patalpų remontas, nėra pagrindas konstatuoti, kad atlikti darbų trūkumai nėra esminiai. Teismas privalėjo atsižvelgti ir vadovautis 2008 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2008 nurodytu argumentu, kad įstatyme užsakovui suteikta teisė atskaityti darbo trūkumų vertę iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, tam nėra būtina nustatyti objekto galėjimą ar negalėjimą naudoti pagal tikslinę paskirti (CK 6.658 str. 5 d).
4.  Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus priteisti 5 900 Lt už patalpų nuomą, 1 600 Lt už biuro baldų ir įrangos pervežimą, 4 058 Lt už biuro baldų išardymą, supakavimą ir sumontavimą, nes byloje yra pateikti duomenys dėl remonto darbų trukmės ir patalpų nuomos rinkos kainos. Taip pat yra pateikti įkainiai įmonių, teikiančių aukščiau nurodytas paslaugas. Reikalaujant priteisti nuostolius, kurių atsiradimo tikimybė yra reali (netiesioginiai nuostoliai) nėra būtina įrodyti jų atsiradimo faktą, tačiau būtina pateikti įrodymus, kad šie nuostoliai yra realiai tikėtini ateityje.
5.  Vadovaudamasis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas turėjo priteisti atsakovui UAB ,,Geomatas“ ekspertizės ir faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas, iš viso 3 100 Lt.
6.  Atsakovas nepažeidė prievolės atsiskaityti su ieškovu, nes motyvuotai ir pagrįstai nepriėmė atliktų darbų. Todėl nėra pagrindo priteisti delspinigius. Taip pat teismas, priteisdamas delspinigius, nemotyvuotai ir be pagrindo nurodė, kad delspinigiai priteisiami pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį kaip be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo išlaidos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB ,,Pamario Andova“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimui pagrįsti nurodomi tokie argumentai:

1.       Apeliantas sąmoningai skunde nenurodo, jog visos jo pretenzijos dėl neatliktų arba dėl nekokybiškai atliktų darbų buvo gautos tik po to, kai iš jo, įsikėlusio į įstatymo nustatyta tvarka nepriduotas patalpas, raštu buvo pareikalauta įvykdyti sutartinius įsipareigojimus dėl apmokėjimo už atliktus darbus.

2.        Sumažinęs atliktų statybos darbų kainą, teismas sprendime rėmėsi ne tik nustatytomis bylos aplinkybėmis, bet taip pat pateikė įrodymų vertinimą. Atsižvelgdamas į sudėtingą ginčo pobūdį ieškovas mano, kad teismas byloje priėmė patį teisingiausią, protingiausią ir sąžiningiausią sprendimą ir tokiu būdu pasiekė protingos skirtingų interesų pusiausvyros. Tokioje kaip nagrinėjamu atveju situacijoje sąžiningas žmogus nesielgtų taip, kaip veikia atsakovas A. Z. .

3.        Pagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas turėjo netiesiogines išlaidas ir kad jos buvo būtinos. Kadangi A. Z. nuo 2005 m. balandžio mėnesio iki šiol sėkmingai vykdo antstolio veiklą patalpose, dėl kurių remonto kilo šis ginčas, jo reikalavimas, susijęs su būsimų išlaidų atlyginimu, sąžiningumo požiūriu neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Atsakovas, nevykdydamas sutartinių prievolių dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, savo veiksmais įtakojo ieškovo bankrotą ir tuo pačiu siekia dabar gauti nepagrįstą turtinę naudą.

4.        Netgi pripažinus, kad dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai, atsakovo pareiga yra atsiskaityti už likusius, todėl teismas pagrįstai priteisė delspinigius.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovo (apelianto) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, neperžengiant apeliacinio skundo nustatytų ribų, tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai - pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005). Bet kokiu atveju ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus bei apeliacinio skundo motyvus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės pagrįstai konstatuodamas ginčo patalpų statybos rekonstravimo darbų trūkumus, neteisingai nustatė ieškovui iš atsakovo priteistinos sumos dydį.

 

Faktinės bylos aplinkybės

Šalys 2005 m. sausio 16 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 16. Sutartimi rangovas įsipareigojo iki 2005 m. kovo 19 d. pagal sutarties sąlygas ir normatyvinius statybos techninius dokumentus atlikti administracinių patalpų, esančių Malūnininkų g. 3, Klaipėdoje, rekonstrukcijos darbus, įrengti antstolių kontorą. Atsakovas 2005 m. balandžio 5 d. įsikėlė į ginčo patalpas. Ieškovas 2005 m. balandžio 13 d. sudarė Atliktų darbų aktą Nr. 1 ir 2005 m. balandžio 19 d. surašė reikalavimą užsakovui atsiskaityti pagal darbų lokalinę sąmatą, šiuos dokumentus išsiuntė užsakovui (atsakovui), tačiau jis nepasirašė nurodyto Atliktų darbų akto Nr. 1 ir neatsiskaitė su ieškovu. Užsakovas (atsakovas) 2005 m. balandžio 20 d. pretenzijoje ir vėlesnėse pretenzijose nurodė atliktų darbų trūkumus, nesutikdamas mokėti visos lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos.

 

Dėl kainos už ieškovo atliktus darbus sumažinimo

UAB „Geomatas“, atlikęs ginčo patalpų statybos ir rekonstrukcijos darbų ekspertizę nustatė, kad nekokybiškai rangovo (ieškovo) atliktų statybos montavimo darbų pašalinimo vertė yra nuo 80 880 Lt iki 95 500 Lt. Atsakovas prašė ieškovui mokėtiną kainą sumažinti pinigų suma, kuri sudarytų eksperto minimalios ir maksimalios nekokybiškai atliktų statybos montavimo darbų pašalinimo vertės sumų vidurkį, t. y. 88 190 Lt.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su UAB ,,Geomatas“ ekspertizės išvadomis, ir sprendė, kad atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo vertė – 80 880 Lt, kuri mažintina per pusę (iki 40 440 Lt). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija remtis UAB ,,Geomatas“ ekspertizės išvadomis, taip pat pritarė sprendimui ekspertizės išvadoje nurodytą minimalią nekokybiškai atliktų statybos montavimo darbų pašalinimo vertę laikyti atskaitos tašku mažinant ieškovui iš atsakovo priteistiną sumą.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neargumentavo, kodėl darbų trūkumų pašalinimo kaina yra minimali, t. y. 80 880 Lt, bei kodėl yra atmestina apelianto nurodyta kaina - 88 190 Lt. Su tokiais apelianto teiginiais sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad minimali nekokybiškai atliktų statybos montavimo darbų pašalinimo vertė pasirenkama dėl to, jog atsakovas įsikėlė į ginčo patalpas, jomis naudojosi nuo 2005 m. balandžio mėnesio, šių patalpų neremontavo ir statybos remonto darbų trūkumų netaisė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas iš esmės pripažino, jog esminių daikto trūkumų nėra ir daiktą galima naudoti pagal paskirtį. Apeliaciniame skunde konstatuojama, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2008 pažymėjo, jog įstatyme užsakovui suteikta teisė atskaityti darbo trūkumų vertę iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, tam nėra būtina nustatyti objekto galėjimą ar negalėjimą naudoti pagal tikslinę paskirtį, tačiau nenurodoma, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas, pripažindamas trūkumų faktą ir atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, susijusias būtent su atsakovo veiksmais (byloje nustatyta, kad atsakovas, net neįvertinęs atliktų darbų ir tinkamai jų nepriėmęs, nepasidomėjęs, ar jie yra tinkamai užbaigti, nepateikęs pretenzijų ieškovui dėl trūkumų, (nors turėjo galimybę patalpas įvertinti tiek pats, tiek su techninio prižiūrėtojo pagalba) įsikėlė į ginčo patalpas ir jomis naudojasi iki šiol), negalėjo pasirinkti minėtos minimalios nekokybiškai atliktų statybos darbų pašalinimo vertės (CPK 178, 185 str.). Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nekokybiškai rangovo (ieškovo) atliktų statybos montavimo darbų pašalinimo vertė yra 80 880 Lt.

Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatytą trukumų pašalinimo kainą (80 880 Lt) sumažino per puse remdamasis CK 1.5 straipsnio nuostatomis, taip pat nepagrįstai nustatė, kad bankrutuojanti įmonė gali būti iš dalies atleidžiama nuo atsakomybės pagal savo prievoles kitų kreditorių naudai vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) bei kiti norminiai aktai nenumato dispozityvios teisės mažinti nuostolių sumą atsižvelgiant į skolininko statusą, t. y. į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovui iškelta bankroto byla, kadangi tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių teisės yra ginamos visai kitais, ĮBĮ nustatytais, teisiniais įrankiais. CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas negali turėti jokių įstatyme nenumatytų su statusu susijusių privilegijų ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė CK 1.5 straipsnį ir jo pagrindu 80 880 Lt trūkumų pašalinimo kainą sumažino per pusę. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas padidinant nekokybiškų ieškovo atliktų darbų pašalinimo vertę iki 80 880 Lt, t. y. šia suma sumažinant ieškovui priteistiną sumą.

 

Dėl kitų atsakovo patirtų nuostolių

Apeliantas nurodė, kad patyrė ir neišvengiamai, siekdamas pašalinti darbų trūkumus, privalės ateityje patirti tokias išlaidas:

1. UAB ,,Geomatas“ ekspertizės ataskaitos išlaidas – 2 500 Lt;
2. Faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas – 600 Lt;
3. Biuro baldų išardymo, supakavimo, iškraustymo, saugojimo, sumontavimo išlaidas – 4 048,58 Lt;
4. Biuro baldų ir įrangos pervežimo išlaidas – 1 600 Lt;
5. Patalpų nuomos išlaidas – 5 900 Lt.

Tačiau, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priešieškinio reikalavimą, susijusį su šių išlaidų priteisimu, atmetė kaip neįrodytą. Apeliantas pažymėjo, kad vadovaujantis sutarties 7 straipsnio 1 punktu, atsakovas privalo atlyginti visus nuostolius, patirtus dėl ieškovo netinkamų sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad realiai atsakovas išlaidų, susijusių su biuro baldais (tiek su jų pervežimu, tiek su kraustymu), su patalpų nuoma nepatyrė, o galimas išlaidas atsakovas įrodinėjo atitinkamų įmonių teikiamų paslaugų įkainiais.

Pasisakydama dėl biuro baldų išardymo, supakavimo, iškraustymo, saugojimo, sumontavimo išlaidų (4 048,58 Lt) teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovui 2005 m. rugsėjo 28 d. pateiktame UAB ,,Trys gijos“ pasiūlyme (t. 3, b. l. 169) yra numatytos (ir sudaro didžiąją dalį pasiūlymo kainos) išlaidos transportui, sunešimui ir sandėliavimui, apsaugai, todėl neaišku, kodėl atsakovas tam pačiam veiksmui (transportavimui, sunešimui, sukrovimui) atlikti turėtų papildomai samdyti kitą bendrovę – UAB ,,Kraslora“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad UAB ,,Ober Haus“ 2009 m. rugsėjo 29 d. pažymoje dėl nuomos kainos nenurodoma, jog kaina nuo 20 iki 30 Lt/kv.m. yra už patalpas su baldais, todėl vėlgi nėra aišku, kodėl atsakovas papildomai turėtų mokėti už baldų sandėliavimą, saugojimą, jei jie (baldai) ir toliau būtų naudojami atsakovo veikloje.

Kita vertus, bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas, nuo 2005 m. balandžio mėnesio naudodamasis ginčo patalpomis, iki šiol nerealizavo galimybės išsikraustyti iš ginčo patalpų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo nebepatirs nuostolių, susijusių su baldų išardymo, supakavimo, iškraustymo, saugojimo, sumontavimo, transportavimo, patalpų nuomos išlaidomis. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog daugiau nei penkerius metus ginčo patalpose veikianti antstolio kontora taip pat galėjo sąlygoti natūralų patalpų, baldų nusidėvėjimą, dėl kurio ginčo patalpose gali atsirasti poreikis atlikti remontą, išvežti nusidėvėjusius baldus, ir šiems darbams atlikti atsakovas privalės atlikti veiksmus (patirs išlaidas), kuriuos nagrinėjamoje byloje įvardija kaip ieškovo nekokybiškai atliktų darbų pasekmes. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio apeliacinės instancijos metu atsakovo atstovas pažymėjo, jog ginčo patalpos buvo labai didelės, buvo galima šalinti darbų trūkumus atsakovui iš patalpų neišsikėlus. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nepriteisė atsakovui biuro baldų išardymo, supakavimo, iškraustymo, saugojimo, sumontavimo išlaidų (4 048,58 Lt), biuro baldų ir įrangos pervežimo išlaidų (1 600 Lt) bei patalpų nuomos išlaidų (5 900 Lt), kadangi atsakovas tokių išlaidų buvimo ar galimo atsiradimo neįrodė (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka, kad apelianto patirtos išlaidos, susijusios su ekspertizės atlikimu ir faktinių aplinkybių konstatavimu, galėtų būti pripažintinos apelianto nuostoliais, atsiradusiais dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį. Tai laikytina išlaidomis, kurias atsakovas patyrė rinkdamas rašytinius įrodymus (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 177 str. 2 d., 178 str.). Bylinėjimosi išlaidos yra procesinės išlaidos, kurios atlygintinos CPK nustatyta tvarka, priklausomai nuo to, kurios šalies naudai priimamas sprendimas (CPK 93 str.). Šios bylinėjimosi išlaidos nėra tiesioginė ieškovo atliktų darbų pasekmė ir negali būti pripažintos apelianto nuostoliu, patirtu dėl sutarties netinkamo vykdymo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje tarp ieškovo (rangovo) ir atsakovo (užsakovo) iškilo ginčas dėl ieškovo darbo trūkumų (defektų). Darbo trūkumų ištaisymui įvertinti atsakovas atliko ekspertizę. Ekspertizės atlikimo išlaidos sudarė 2 500 Lt (t. 3, b. l. 166), kurios buvo apmokėtos atsakovo A. Z. lėšomis. Ekspertizės ataskaitoje nustatyta, kokias išlaidas galima patirti dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų šalinant trūkumus. Vadinasi, ekspertinės išvados priimtos atsakovo (darbų užsakovo) naudai. Esant tokioms ekspertinėms išvadoms, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, atsakovui turėjo būti priteistos iš ieškovo visos turėtos išlaidos ekspertizės atlikimui apmokėti (CK 6.662 str. 5 d., CPK 93 str. 1 d.). Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat keistinas.

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtus įrodymus atsakovas rinko savo iniciatyva, todėl teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo išlaidų, atsiradusių dėl 2005 m. gegužės 24 d. ir 2005 m. gegužės 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais nesirėmė ir jų pagrindu nekonstatavo ieškovo atliktų darbų trūkumų masto, nenustatė nekokybiškai rangovo (ieškovo) atliktų statybos darbų pašalinimo vertės. Apeliantas skundo faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytomis aplinkybėmis taip pat negrindžia, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei jo įrodomosios galios ir sprendžia, kad nėra pagrindo atlyginti faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas.

 

Dėl delspinigių ieškovui priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007, yra pažymėta, kad kaip išimtys iš įstatyme nustatytos taisyklės, pagal kurią užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus, yra šie: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 str. 4 d.); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 str. 5 d.); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 str. 6 d.). Atsakovas šioje byloje nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad ieškovas, kaip rangovas, pažeidė viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl to įvykdymas jam, kaip užsakovui, prarado prasmę arba kad pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami. Savo atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktus, taigi ir priimti atliktus darbus, atsakovas grindžia vienintele aplinkybe - kad darbai atlikti su trūkumais, tačiau neteigia ir neįrodinėja, kad dėl šių trūkumų neįmanoma darbų rezultato naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų negalima pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovas, atlikdamas darbus pagal sudarytą rangos sutartį, šiuos darbus atliko su tam tikrais trūkumais, šių pirmosios instancijos teismo išvadų bei sprendimo dalies, atsakovas neginčija bei neskundžia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas ne kartą bylos nagrinėjimo eigoje tvirtino, jog siūlė ieškovui nustatytus trūkumus pašalinti (t. 3, b. l. 134, 138), tačiau pastarasis to nepadarė. Ieškovas šios aplinkybės neneigė. Taigi, atsakovui šioje byloje neteigiant ir neįrodinėjant, kad dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų darbų rezultato pagal paskirtį neįmanoma naudoti, o šių trūkumų pašalinti negalima (priešingai, byloje nustatyta trūkumų šalinimo kaina, patvirtina, kad trūkumus pašalinti yra galimybė, o aplinkybė, jog atsakovas nuo 2005 m. balandžio mėnesio naudojasi ginčo patalpomis, patvirtina, kad ginčo patalpomis naudotis yra galimybė), nėra nustatytas pagrindas atsakovui, kaip darbų užsakovui, atsisakyti priimti atliktus darbus (CK 6.694 str. 6 d.). Nenustačius pagrindo atsisakyti priimti darbus, pagal bendrą įstatyme įtvirtintą taisyklę atsakovas, kaip užsakovas, privalėjo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (CK 6.662 str. 1 d., 6.681 str. 1 d., 6.694 str. 1 d.). Kadangi statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas darbų priėmimo aktu, kurį pasirašo abi rangos sutarties šalys, tai atsakovui atsirado pareiga tokį aktą pasirašyti be išlygų ar su išlygomis, o nustačius atliktų darbų trūkumus - juos akte aptarti (CK 6.662 str. 1, 2 d.). Vienai iš šalių atsisakius pasirašyti aktą, jį pasirašo kita šalis (CK 6.695 str. 4 d.), kaip šiuo atveju ir pasielgė ieškovas UAB ,,Pamario Andova“, pateikdamas atsakovui Atliktų darbų aktą (t. 1, b. l. 75-82). Kadangi darbų perdavimo-priėmimo aktui specifinė forma nėra nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Atliktų darbų aktas gali būti pripažįstamas minėtu darbų perdavimo-priėmimo aktu. Vienašalis perdavimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 str. 4 d.). Kaip jau minėta, atsakovas neįrodė, kad jis atsisakė priimti darbus pagrįstai. Priešingai, iš atsakovo ieškovui pateiktų pretenzijų matyti, kad atsakovas sutiko sumokėti ieškovui sumas, kurios liktų išminusavus išlaidas ir nuostolius likviduojant darbų trūkumus, tačiau, nors pats pripažino kad trūkumų šalinimo kaina būtų 88 190 Lt, iki šiol nesumokėjo ieškovui bent dalies kainos, mokėtinos už ieškovo atliktus darbus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos pagrįstai iš atsakovo priteisė delspinigius. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad netinkamo normos straipsnio nurodymas nagrinėjamu atveju negali būti pagrindas delspinigių priteisimo klausimą spręsti kitaip. Ieškinį patenkinus iš dalies, delspinigiai, skaičiuotini nuo sumos, kuri priteista ieškovui, sudarytų 587,59 Lt (33 386 Lt x 0,02 proc. x 86 d.)

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamu atveju nei viena iš šalių neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nenurodė jokių argumentų, dėl kurių šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas galėtų būti nepagrįstas, todėl šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliaciniame skunde atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų, kad tokias išlaidas patyrė, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atsakovui iš ieškovo priteisiama dalis žyminio mokesčio, sumokėto pateikiant apeliacinį skundą (CPK 93 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r ė :

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

,,Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. Z. (duomenys neskelbtini) ieškovui BUAB „Pamario Andova“ (į. k. 4207137) 33 386 Lt skolos, 587,59 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2005 m. liepos 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 019 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo BUAB ,,Pamario Andova“ (į. k. 4207137) atsakovui A. Z. (duomenys neskelbtini) 2 500 Lt ekspertizės išlaidų atlyginimą.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Grąžinti atsakovui A. Z. (duomenys neskelbtini) žyminį mokestį: 3 056,77 Lt už priešieškinį pagal 2005 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo kvitą, 3 056,77 Lt už apeliacinį skundą pagal 2006 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymą Nr. 315 ir 3 057 Lt už kasacinį skundą pagal 2008 m. kovo 31 d. mokėjimo kvitą.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.“

Priteisti iš ieškovo BUAB ,,Pamario Andova“ (į. k. 4207137) atsakovui A. Z. (duomenys neskelbtini) 1 213 Lt žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                                                Alė Bukavinienė

 

                                                                                                            Audronė Jarackaitė

 

                                                                                                            Nijolė Piškinaitė