Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-07-14][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-312-174-2017].docx
Bylos nr.: AN2-312-174/2017
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Plungės rajono policijos komisariatas 191008577 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Administraciniai nusižengimai, susiję su žemės ūkio, veterinarijos veikla ir gyvūnų globa (ANK 333-348 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su krašto apsaugos tarnyba (ANK 556-562 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-312-174/2017

Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00087-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.11.10 (S)

 



 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2017 m. liepos 14 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties ir

 

n u s t a t ė:

 

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2017 m. kovo 28 d. nutarimu G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad 2017 m. vasario 14 d., apie 7 val. 48 min., Plungės r. sav., kelio Šiauliai–Palanga 82,00 km, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, paženklintoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 1 priedas, ženklas Nr. 109), lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą.

Nesutikdamas su Institucijos 2017 m. kovo 28 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas G. P. kreipėsi su skundu į Plungės rajono apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Skundžiama 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismas iš dalies patenkino administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. skundą dėl Institucijos 2017 m. kovo 28 d. nutarimo ir sušvelnino G. P. paskirtą nuobaudą – pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskyrė jam 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimt eurų) baudą, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. P. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nurodo, kad jo skundo nagrinėjimo Plungės rajono apylinkės teisme metu paskelbtas patrulio M. B. tarnybinis pranešimas neatitinka tikrovės ir jame išdėstyti faktai skiriasi nuo motyvų, išdėstytų surašant protokolą. Tarnybiniame pranešime teigiama, kad apelianto vairuojamas automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė sankryžoje išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir kirsdamas ištisinę liniją, kuri skiria dviem skirtingomis kryptimis vykstančio eismo juostas. Surašydamas protokolą pareigūnas M. B. teigė, kad G. P. padarytas nusižengimas yra dėl to, kad lenkimo manevrą jis baigė už įspėjamojo kelio ženklo Nr. 109 pastatymo vietos ir kirsdamas artėjimo liniją (KET 3 priedas 1.6). Artėjimo linija – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių, o tai, anot pareigūno, yra KET pažeidimas ir užtraukia apeliantui administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Apeliantas teigia, kad su šiuo kaltinimu jis nesutiko ir nesutinka, tai nurodė ir administracinio teisės nusižengimo protokole. Plungės rajono apylinkės teismas sprendimą motyvavo tuo, kad byloje surinkti duomenys yra patikimi ir neatitinka apelianto pateiktų argumentų.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad, pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, jokie įrodymai, faktiškai įrodantys jo padarytą nusižengimą, teismui nebuvo pateikti, o pateikta tik vieno pareigūno subjektyvi nuomonė. 2017 vasario 15 d. jis asmeniškai kreipėsi elektroniniu paštu į Klaipėdos apskrities VPK dėl vaizdo ir garso įrašų, kuriuose galėjo būti užfiksuoti jo pažeidimo padarymo faktai ir patrulių argumentai, kurie, apelianto manymu, yra neteisingi bei keliantys abejonių dėl patrulių kompetencijos ir jų elgesio teisėtumo. Tačiau į savo paklausimą gavo atsakymą, kad yra tik vaizdo įrašas (Nr. 30-AP-1045), kuriame matosi stabdymo momentas, bet ne padarytas nusižengimas, garso ir vaizdo įrašo iš automobilio salono nėra. Todėl, apelianto manymu, remiantis Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, III skyriaus 20 punkto 9 dalimi ir to paties skyriaus 35 punktu, galima konstatuoti akivaizdų pareigūnų piktnaudžiavimą ir nustatytos darbo tvarkos ignoravimą, jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisių pažeidimus (ANK 577 straipsnio 4 punktas). Pareigūnai vienais argumentais motyvavo jo padarytą nusižengimą protokolo surašymo metu, o tarnybiniame pranešime nurodyta visiškai kita teisinė pažeidimo formuluotė. Be to, teismas be pagrindo konstatavo, kad pats apeliantas teigė, jog manevrą pradėjo esant artėjimo linijai, nes apie tokius tariamai jo pasakytus žodžius jis išgirdo tik Plungės rajono apylinkės teisme iš Plungės rajono policijos komisariato atstovo V. K.. Teismas konstatavo, kad jo pateiktas vaizdo įrašas nėra vienintelis jo nusižengimo įrodymas, tačiau jokie kiti objektyvūs įrodymai taip ir nebuvo pateikti, todėl buvo pažeistos ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalys. Pats teismas konstatavo, kad jis už panašaus pobūdžio ar kitus itin šiurkščius KET pažeidimus nėra baustas, todėl jo, kaip pažeidėjo, gynybinė pozicija negali būti vertinama kaip noras išvengti ANK numatytos atsakomybės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. priimtą nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą, nes teismas ir taip jau paskyrė G. P. švelnesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatytą, todėl G. P. apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas G. P. nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu ir savo kaltę neigia, nurodo, kad administracinio nusižengimo jis nepadarė, todėl administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Tačiau iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad Plungės rajono apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. skundą ir bylos medžiagą, detaliai išanalizavo G. P. padarytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti skundžiamą nutartį, todėl apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą.

Nors apeliantas skunde teigia, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei vaizdo įrašu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog G. P. pažeidė KET 140.1 punkte numatytas taisykles. Vaizdo įraše aiškiai matyti, jog pažeidėjas automobilį pabaigė lenkti jau sankryžoje, t. y. lenkimo manevrą baigė sankryžoje ir tuo metu jau buvo stabdomas policijos pareigūno, po to netrukus ir sustojo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog byloje įrodyta, kad apeliantas lenkimo manevro nespėjo užbaigti iki sankryžos. Nors vaizdo įraše ir nėra užfiksuotas momentas, kai G. P. pradėjo lenkimo manevrą, todėl nustatyti, ar G. P. lenkimą pradėjo iki kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, t. y. ar jis lenkimą pradėjo zonoje, kurioje toks manevras buvo leidžiamas, nėra galimybės, tačiau iš vaizdo įrašo (vaizdo įrašo laikas 00.12) aiškiai matyti, kad lenkimo manevrą G. P. baigė sankryžoje, nes vaizdo įraše matosi, jog G. P. automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje yra kelio kairėje važiavimo juostoje, t. y. atlieka lenkimo manevrą išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Nurodytos aplinkybės ne tik užfiksuotos vaizdo įrašu, bet jas patvirtino ir policijos pareigūnas, matęs padarytą pažeidimą. Apelianto argumentai, jog jis lenkimo manevrą baigė dar iki ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, paneigti vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, nes būtent faktas, jog lenkimą pažeidėjas baigė sankryžoje, aiškiai matosi iš vaizdo įrašo.

Apylinkės teismas visiškai pagrįstai rėmėsi policijos pareigūno M. B. tarnybiniu pranešimu, kuris yra išsamus ir nuoseklus, atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus (vaizdo Nr. 2-20170214074600[2]_1_R_M_20170214074600_20170214074659 medžiaga). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime aiškiai ir detaliai paaiškinta, kaip G. P. vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET lenkdamas kitą transporto priemonę neleistinoje vietoje, paaiškinta, koks kelio ženklinimas galioja pažeidimo padarymo vietoje ir kokius reikalavimus pažeidė G. P.. Nors apeliantas teigia, kad administracinio nusižengimo byloje buvo pateikta vien tik policijos pareigūno subjektyvi nuomonė, tačiau iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad policijos pareigūnas nėra kaip nors susijęs su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Aplinkybių, kad policijos pareigūnas būtų šališkas, turėjęs pagrindą apeliantą apkalbėti ar būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti jį nebūto teisės pažeidimo padarymu, taip pat nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir pats G. P.. Policijos pareigūnai šiuo atveju atliko savo tarnybines pareigas, į kurias įeina ir eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų fiksavimas, todėl netikėti policijos pareigūno M. B. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, kurios patvirtintos byloje esančiame vaizdo įraše, nebuvo jokio pagrindo. Taigi nors viso proceso metu apeliantas neigė savo kaltę, nurodydamas, kad automobilį jis lenkė pagal KET ir lenkimo manevrą baigė prieš įvažiuodamas į sankryžą, todėl jokio pažeidimo nepadarė, tačiau anksčiau aptarti įrodymai paneigia apelianto keliamą versiją ir patvirtina, kad jis vairuodamas automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, tuo pažeidė KET 140 punktą, t. y. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Nors apeliantas skunde nurodo, kad surašant protokolą jam buvo paaiškintos visiškai kitos jo pažeidimo padarymo aplinkybės (kad jis lenkimo manevrą pabaigė kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ veikimo zonoje), o policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos visiškai kitos jo padaryto nusižengimo padarymo aplinkybės, tačiau tiek iš policijos pareigūno M. B. tarnybinio pranešimo, tiek iš G. P. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad šiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės sutampa. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek policijos pareigūno M. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad G. P. vairavo transporto priemonę ir sankryžoje, paženklintoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ (KET 1 priedas, ženklas Nr. 109), lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Tai, kad policijos pareigūno M. B. tarnybiniame pranešime nustatytos aplinkybės išdėstytos išsamiau negu administracinio nusižengimo protokole, abejonių dėl jų patikimumo nekelia, nes minėtuose dokumentuose nėra jokių esminių prieštaravimų.

Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad buvo pažeisti Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – Instrukcija), III skyriaus 20 punkto 9 dalies ir 35 punkto reikalavimai. Minėtos Instrukcijos 20.9 punkte numatyta, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama įsodinti į tarnybinę transporto priemonę kitus asmenis. Taip pat nurodytos išimtys, kokiais atvejais kitus asmenis į transporto priemonę įsodinti galima. Vienas iš atvejų yra tuomet, kai būtina įforminti teisės pažeidimo ar kitus procesinius dokumentus. Šiame punkte taip pat numatyta, kad visais atvejais, kai tarnybiniame automobilyje bendraujama su asmeniu, automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įrašymo įranga turi būti įjungta, o kai tokios įrangos nėra, policijos patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis, kad pokalbis su asmeniu būtų įrašytas. Esant techninėms galimybėms, vaizdo ir (arba) garso įrašymo įranga tarnybiniame automobilyje turi būti įjungta nuolat. Naudojant vaizdo ir (arba) garso įrašymo įrangą, asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, ką jis pasakys, gali būti panaudota nagrinėjant administracinę bylą ar atliekant ikiteisminį tyrimą. Taigi, policijos pareigūnai turėjo teisę G. P. įsodinti į savo tarnybinį automobilį, nes jiems reikėjo įforminti administracinio nusižengimo procesinius dokumentus. Nors byloje ir nėra pateikta duomenų apie tai, ar tarnybiniame automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įrašymo įranga, ar ji forminant G. P. administracinį nusižengimą buvo įjungta, tačiau vien šios aplinkybės nepaneigia G. P. padaryto administracinio nusižengimo, nes būtent pats G. P. daromas pažeidimas buvo užfiksuotas tarnybiniame automobilyje įmontuota vaido įrašymo įranga. Šiuo atveju aplinkybės, kaip buvo pildomas protokolas ir kas buvo paaiškinta G. P., administracinio nusižengimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Be to, toks įrašas, jeigu ir būtų pateiktas, neįrodytų jokių naujų aplinkybių, nes juo būtų galima tik patikrinti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime ir administracinio nusižengimo protokole nustatytas aplinkybes bei protokole esančio G. P. pasiaiškinimo turinį. Pats G. P. padarytas administracinis pažeidimas buvo užfiksuotas vaizdo įrašymo priemonėmis, vaizdo įrašas yra pateiktas administracinio nusižengimo byloje. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, taigi surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui užteko įrodymų, kurių pagrindu G. P. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas. Be to, Instrukcijos 35 punktas numato, kad asmeniui, įtariamam padarius teisės pažeidimą, pažeidimo esmė paaiškinama remiantis atitinkamais teisės aktais, šiam asmeniui reikia sudaryti galimybę pačiam paaiškinti savo veiksmus. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad G. P. buvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimus apie padarytą nusižengimą, administracinio nusižengimo protokole jis išdėstė savo poziciją, kad nesutinka su tuo, kas yra nurodyta protokole, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su tuo, kad buvo pažeisti šie Instrukcijos reikalavimai.

Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl G. P. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad Plungės rajono apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino jų turinį ir pagrįstai nusprendė, kad G. P. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Naikinti ar keisti nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėja                                                                                    Violeta Miliuvienė