Civilinė byla Nr. e2-742-370/2021

                Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04261-2018-6

        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14.; 3.2.6.10

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų K. G. (K. G.) ir D. G. (D. G.) atstovų pagal įstatymą A. V. (A. V.) ir E. G. (E. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria ieškovė pakeista jos teisių perėmėja ir išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-638-577/2020 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams K. G., D. G., D. B.-K. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir su atnaujintų bendro turto duomenų įregistravimu susijusių išlaidų priteisimo, ir pagal atsakovų K. G., D. G. priešieškinį ieškovei A. G. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės; trečiasis asmuo D. B.-K.,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atidalyti bendraturčiams priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal jos prašomą tvarką, t. y. ieškovei pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į ¾ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu, o atsakovams priteisiant kompensaciją – 38 625 Eur atsakovei D. B.-K. ir po 19 312,50 Eur atsakovams K. G., D. G.. Taip pat ieškovė prašė priteisti su atnaujintų bendro turto duomenų įregistravimu susijusias išlaidas.

2.       Atsakovai K. G. ir D. G., atstovaujami atstovų pagal įstatymą E. G. ir A. V., priešieškinyje prašė ieškovės ieškinį atmesti ir turtą atidalyti pagal jų pasiūlytą tvarką – pripažinti atsakovams K. G. ir D. G. asmeninės nuosavybės teise po 1/8 gyvenamojo namo su priklausiniais bei žemės sklypu, ieškovei priteisiant kompensaciją pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą rinkos vertę.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi paliko nenagrinėtus ieškinio reikalavimus dėl išlaidų, patirtų dėl kadastro duomenų atnaujinimo priteisimo, ir visus reikalavimus trečiajam asmeniui D. B.-K., taip pat patvirtino ieškovės A. G. ir atsakovų K. G., D. G., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą E. G. ir A. V., 2020 m. vasario 17 d. sudarytą taikos sutartį bei nutraukė civilinę bylą Nr. e2-638-577/2020.

4.       Teisme 2021 m. kovo 26 d. gautas pareiškėjos O. D. prašymas pakeisti pradinę ieškovę A. G. jos teisių perėmėja O. D. bei išduoti pastarajai vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6.2 punkto vykdymo – 11 500 Eur kompensacijos išieškojimo iš atsakovų K. G. bei D. G.. Prašyme pareiškėja nurodė, kad 2020 m. balandžio 1 d. mirė ieškovė, o pagal Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės 2020 m. rugpjūčio 31 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, reikalavimo teisę, atsiradusią Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties pagrindu, paveldėjo pareiškėja. Nors pareiškėja 2020 m. rugsėjo 27 d. prašymu pareikalavo, kad atsakovai, atstovaujami atstovų pagal įstatymą, įvykdytų taikos sutarties 6.2 punkte numatytą prievolę, tačiau 11 500 Eur kompensacijos suma iki šiol nėra sumokėta, todėl yra pagrindas šią sumą išieškoti priverstinai.

5.       K. G. ir D. G., atstovaujami atstovų pagal įstatymą A. V. ir E. G., atsiliepime į prašymą neprieštaravo ieškovės pakeitimui teisių perėmėja, tačiau nurodė, kad taikos sutarties 6.2 punkte numatytos prievolės laiku negalėjo įvykdyti, nes tik 2020 m. rugpjūčio 17 d. sužinojo, kad ieškovė A. G. mirė 2020 m. balandžio 1 d., ir neturėjo jokios informacijos apie reikalavimo teisę paveldėjusį asmenį. Pažymėjo, kad taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdys geranoriškai, tačiau prašė nekeičiant susitarimo esmės, atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą 12 mėnesių.

6.       Pareiškėja O. D. atsiliepime prašė atsakovų atstovų pagal įstatymą prašymą atidėti kompensacijos mokėjimą 12 mėnesių atmesti. Nurodė, kad atsakovai taikos sutartimi įgijo nekilnojamojo turto dalį, todėl turėjo įvertinti ir prisiimamų įsipareigojimų įvykdymo galimybę. Taikos sutarties 6.2 punkte jau buvo numatytas kompensacijos mokėjimo atidėjimas 6 mėnesiams, o nuo teismo nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl atsakovams jau buvo suteiktas daugiau nei dvigubai ilgesnis terminas kompensacijos sumokėjimui. Be to, atsakovų atstovai nepateikė jokių duomenų, kad jų turtinė padėtis tapo tokia komplikuota, kad patvirtintų egzistuojant išimtines aplinkybes sprendimo vykdymo atidėjimo instituto taikymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjos O. D. prašymą tenkinto – civilinėje byloje Nr. e2-638-577/2020 pakeitė pradinę ieškovę A. G. jos teisių perėmėja O. D. ir išdavė jai vykdomąjį raštą dėl 11 500 Eur kompensacijos išieškojimo iš atsakovų K. G. ir D. G. pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6.2. punktą. 

8.       Iš Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės išduoto 2020 m. rugpjūčio 31 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, teismas nustatė, kad pareiškėja O. D. paveldėjo 2020 m. balandžio 1 d. mirusios ieškovės A. G. reikalavimo teisę, atsiradusią Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-638-577/2020 pagrindu. Atsižvelgdamas į įvykusį teisių perėmimą, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pradinę ieškovę A. G. pakeisti nauja ieškove O. D..

9.       Taip pat teismas, iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6 punkto nustatė, kad atsakovai K. G. ir D. G. įsipareigojo ieškovei A. G. sumokėti kompensaciją – per 1 mėnesį po teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo sumokėti 11 500 Eur ir per 6 mėnesius po teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo sumokėti dar 11 500 Eur.

10.       Teismas patenkino pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6.2 punkte numatyti terminai yra suėję, tačiau 11 500 Eur kompensacija nėra sumokėta.

11.       Teismo padarė išvadą, kad atsakovų prašymas dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo yra nepagrįstas – atsakovų atstovai pagal įstatymą nepateikė nurodomas aplinkybes apie finansinius sunkumus, darbo praradimą, patvirtinančių duomenų. Be to, taikos sutartimi jau buvo numatytas kompensacijos dalies sumokėjimo atidėjimas – susitarta ją sumokėti per 6 mėnesius po teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo. Šis terminas suėjo 2020 m. rugpjūčio 26 d. Iki pareiškėjos prašymo nagrinėjimo atsakovai turėjo dar papildomą 8 mėnesių terminą įvykdyti taikos sutarties sąlygą (sukaupti reikiamą pinigų sumą).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atsakovų K. G. ir D. G. atstovai pagal įstatymą A. V. ir E. G. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties dalį dėl vykdomojo rašto išdavimo panaikinti ir išspręsti šį klausimą iš esmės. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

12.1.       Teismas pripažino, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. suėjo terminas 11 500 Eur kompensacijai sumokėti, tačiau neįvertino fakto, kad A. G. 2020 m. balandžio 1 d. mirė, o pareiškėjai O. D. paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik 2020 m. rugpjūčio 31 d. – nesant paveldėtojų, atsakovai negalėjo sumokėti likusios 11 500 Eur kompensacijos per 6 mėnesius po teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo.

12.2.       Teismas, priimdamas 2021 m. balandžio 28 d. nutartį, neįvertino fakto, kad atsakovams iki 2021 m. kovo 25 d. nebuvo žinoma apie Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės 2020 m. rugpjūčio 31 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Taip pat apie A. G. mirtį neinformavo ir pati pareiškėja O. D.. Taigi, teismas klaidingai teigia, kad atsakovai turėjo 8 mėnesių terminą įvykdyti taikos sutarties sąlygas. 

12.3.       Atsakovai geranoriškai įvykdys 2020 m. vasario 18 d. patvirtintos taikos sutarties sąlygas, todėl nėra pagrindo teismo sprendimą vykdyti priverstinai – kreiptis dėl skolos išieškojimo.

12.4.       Atsakovų atstovų pagal įstatymą finansinės galimybės leidžia jiems išmokėti likusią kompensacijos dalį per 12 mėnesių. Todėl teismas gali atidėti taikos sutarties prievolių įvykdymo (skolos sumokėjimo) terminą, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

13.       Atsiliepime pareiškėja O. D. prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuo pagrindinius argumentus:

13.1.       Atsakovai neatlieka jokių veiksmų geranoriškam įsipareigojimų įvykdymui. Nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl jiems jau buvo suteiktas daugiau nei dvigubai ilgesnis terminas kompensacijai sumokėti.

13.2.       Aplinkybė, kad atsakovai nebuvo informuoti apie paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimą, neturi jokios teisinės reikšmės, nes pareiškėja 2020 m. rugsėjo 27 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovams, jų procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu, prašymą sumokėti skolą. Be to, apie ieškovės mirtį atsakovai neabejotinai žinojo, nes jų  atstovų pagal įstatymą tėvas iki mirties gyveno santuokoje ir artimai bendravo su ieškove.

13.3.       Net ir tuo atveju, jeigu atsakovai būtų negavę minimo 2020 m. rugsėjo 27 d. pranešimo, teismui jiems įteikus pareiškėjos 2021 m. kovo 26 d. prašymą dėl procesinių teisių perėmimo ir vykdomojo rašto  išdavimo, niekas atsakovams netrukdė, kaip ir iki šiol netrukdo, sumokėti kompensaciją pareiškėjai.

13.4.       Atsakovų atstovai pagal įstatymą taikos sutartimi įgijo A. G. nekilnojamojo turto dalį, todėl turėjo įvertinti ir prisiimamų įsipareigojimų įvykdymo galimybę. Taikos sutartyje jau buvo numatytas kompensacijos už įsigytą nekilnojamojo daikto dalį sumokėjimo atidėjimas, todėl papildomų lengvatų suteikimas, išdėstant jau ir taip atidėtos kompensacijos sumokėjimą, iš esmės pažeistų šalių lygiateisiškumo ir padėties proporcingumo principus.

13.5.       Atsakovų atstovai nepateikė jokių duomenų, kad jų turtinė padėtis tapo tokia komplikuota, kad patvirtintų egzistuojant išimtines aplinkybes sprendimo vykdymo atidėjimo instituto taikymui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

14.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

15.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties dalies, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl 11 500 Eur kompensacijos išieškojimo iš apeliantų (atsakovų) K. G. ir D. G., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą A. V. ir E. G., pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties 6.2. punktą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos procesinių aplinkybių

16.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-638-577/2020, be kita ko, patvirtinta ieškovės A. G. ir apeliantų K. G., D. G., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą A. V. ir E. G., 2020 m. vasario 17 d. sudaryta taikos sutartis. Šios taikos sutarties 5 punkte atsakovai K. G. ir D. G., už jiems ieškovės A. G. perleidžiamą nekilnojamųjų daiktų dalį, solidariai įsipareigojo sumokėti jai 23 000 Eur kompensaciją. Tos pačios sutarties 6 punkte, apeliantai K. G. ir D. G. įsipareigojo 23 000 Eur kompensaciją ieškovei A. G., pagal jos prašymą, sumokėti į jos įgaliotinės (dukros) O. D., veikiančios pagal 2018 m. balandžio 26 d. notarinį įgaliojimą, reg. Nr. SN43-1318, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, tokiomis sąlygomis ir terminais: 11 500 Eur sumokami per 1 mėnesį (taikos sutarties 6.1 punktas) ir 11 500 Eur per 6 mėnesius, po teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo (taikos sutarties 6.2 punktas).

17.       Taip pat nustatyta, kad pareiškėja O. D. 2021 m. kovo 26 d. pateikė teismui prašymą pakeisti pradinę ieškovę A. G. jos teisių perėmėja O. D. bei išduoti jai vykdomąjį raštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-638-577/2020 patvirtintos taikos sutarties 6.2 punkto priverstinio vykdymo.

18.       Apeliantų K. G. ir D. G. atstovai pagal įstatymą A. V. ir E. G. 2021 m. balandžio 19 d. pateiktame atsiliepime neprieštaravo šalies pakeitimo teisių perėmėja ir patikino, kad geranoriškai įvykdys Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Kartu prašė, nekeičiant taikos sutarties sąlygų esmės, 12 mėnesių atidėti taikos sutartimi prisiimtų prievolių įvykdymą dėl laikinai prastos finansinės padėties.

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi pakeitė pradinę ieškovę A. G. jos teisių perėmėja O. D. ir išdavė pastarajai vykdomąjį raštą dėl 11 500 Eur kompensacijos išieškojimo iš apeliantų K. G. ir D. G. pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-638-577/2020 patvirtintos taikos sutarties 6.2. punktą.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

20.       Atskiruoju skundu kvestionuojama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas išdavė vykdomąjį raštą. Apeliantai iš esmė nurodo, kad vykdomasis raštas išduotas teismui neįvertinus aplinkybės, jog mirus ieškovei nebuvo aišku, kas perėmė jos reikalavimo teisę į kompensaciją pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6.2 punktą.

21.       CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

22.       Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad O. D. yra A. G. reikalavimo teisių pagal taikos sutarties 6.2 punktą perėmėja. Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir byloje pateiktas Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarės 2020 m. rugpjūčio 31 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, iš kurio matyti, kad po A. G. mirties, jos reikalavimo teisę, atsiradusią Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-638-577/2020, pagrindu, paveldėjo pareiškėja O. D..

23.       Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad taikos sutarties 6.2 punkte buvo numatytas 6 mėnesių terminas per kurį nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. 2020 m. vasario 25 d., apeliantai turėjo sumokėti 11 500 Eur kompensaciją. 

24.       Nors terminas prievolei įvykdyti pagal taikos sutartie 6.2 punktą suėjo 2020 m. rugpjūčio 25 d., apeliantai teigia, jog dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių aplinkybių, negalėjo įsipareigojimo įvykdyti. Prievolė turėjo būti įvykdyta ieškovės A. G. naudai, tačiau, kaip jau minėta, ji 2020 m. balandžio 1 d. mirė. Kadangi mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui, įgaliojimas pasibaigė, kompensacija negalėjo būti sumokėta ir ieškovės įgaliotam asmeniui O. D. (CK 2.147 straipsnio dalies 6 punktas). Taigi, sutiktina su apeliantų argumentu, kad jie iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. negalėjo žinoti, kas perėmė ieškovės reikalavimo teisę, todėl negalėjo laiku įvykdyti taikos sutarties 6.2 punkto sąlygos.

25.       Kita vertus, byloje ginčas iš esmės kilo dėl aplinkybės, kada apeliantai sužinojo, kam turi sumokėti 11 500 Eur kompensaciją.

26.       Apeliantai teigia, kad nebuvo notaro informuoti apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą ir negavo jokio pareiškėjos pranešimo apie reikalavimo teisės perėmimą.

27.       Pasisakant dėl šių atskirojo skundo argumentų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad notaras neturėjo pareigos informuoti apeliantus apie ieškovės A. G. palikimo priėmimą. Taip pat byloje yra pateikta 2020 m. rugsėjo 27 d. rašto, kuriuo prašoma sumokėti įpėdinei O. D. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje numatytą kompensaciją ir neryški šio rašto išsiuntimą patvirtinančio čekio kopija. Taigi, tikėtina, kad apeliantai dar 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigoje ar 2020 m. spalio pradžioje sužinojo, kam turi būti sumokėta 11 500 Eur kompensacijos dalis. 

28.       Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo ir pareiškėja, net tuo atveju, jei 2020 m. rugsėjo 27 d. pranešimas apeliantams nebuvo tinkamai įteiktas, jie vėliausiai 2021 m. balandžio mėnesio pradžioje sužinojo apie reikalavimo teisės perėmimą, nes 2021 m. balandžio 19 d. atsiliepime nurodė, kad 2021 m. balandžio 9 d. gavo pareiškėjos O. D. prašymą dėl pradinės ieškovės pakeitimo bei vykdomojo rašto išdavimo. Apeliantai su pradinio ieškovo pakeitimu sutiko, nurodė prisiimtus įsipareigojimus vykdysiantys taikiai. Nepaisant to, kad nuo apeliantų sužinojimo apie reikalavimo teisės paveldėjimą jau yra praėję 5 mėnesiai, o apeliantams taip pat yra žinoma pareiškėjos sąskaita, į kurią galima atlikti mokėjimą, tačiau duomenų apie tai, kad kompensacija ar jos dalis sumokėta, byloje pateikta nėra. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantai nevykdo taikos sutarties 6.2 punkto sąlygos ir todėl yra pagrindas išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą.

29.       CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

30.       Tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką.

31.       Kita vertus, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

32.       Apeliantai tiek 2021 m. balandžio 19 d. atsiliepime į pareiškėjos 2021 m. kovo 26 d. prašymą, tiek atskirajame skunde prašo nekeičiant taikos sutarties esmės atidėti kompensacijos sumokėjimą terminą 12 mėnesių. Kadangi apeliantai nepateikė jokių duomenų, galinčių apibūdinti tikrąją jų turtinę padėtį, o vien dėl koronaviruso suprastėjusi finansinė padėtis pati savaime nelemia pagrindo atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo (taikos sutarties) vykdymą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai neįrodė išimtinio atvejo buvimo, objektyviai lemiančio įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymo / atidėjimo poreikį.

33.       Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pareiškėja turi teisėtą interesą bei lūkestį gauti tai, kas buvo priteista jos motinai A. G. dar Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį. Be to, apeliantams taikos sutartyje jau buvo numatyta galimybė kompensaciją sumokėti ne iškart, o per 6 mėnesius nuo nutarties, kuria ji patvirtinta dienos. Negana to, šis mokėjimo terminas užsitęsė dar daugiau nei metus, todėl sutiktina, kad apeliantai, būdami sąžiningomis ir rūpestingomis proceso šalimis, turėjo pakankamai laiko sukaupti reikalingą sumą (ar bent jau jos dalį) ir sužinoję apie reikalavimo teises perėmusį asmenį, iškart su juo atsiskaityti, tačiau to nepadarė. Toks neveikimas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantai turi su sąžiningu elgesiu nederančių tikslų, t. y. kuo ilgiau vengti kompensuoti pareiškėjai. Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantų prašymą dėl vykdymo atidėjimo išnagrinėjo teisingai, nepažeisdamas teisės aiškinimo ar taikymo taisyklių, ir pagrįstai jo netenkino.

Dėl bylos procesinės baigties

34.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas tinkamai ištyrė ir įvertino vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimui reikšmingas aplinkybes, todėl pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

36.       Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmestas, apeliantų atstovų pagal įstatymą bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Nors pareiškėja prašė priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, tačiau nepateikė jokių tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Danguolė Martinavičienė