Civilinė byla Nr. e2-56-351/2023

Proceso numeris 2-43-3-01345-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.16.8;3.1.7.1.5.;3.1.17.;3.2.3.2.;3.2.7.1; 3.2.8.5

TAURAGĖS APYLINKES TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė,

sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei,

dalyvaujant ieškovės  uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Sigitui Čepui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Idai Vasiljevienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims D. L., V. L., V. R. dėl 2022-06-23 Nacionalinės žemės tarnybos rašto Nr. 17SD-2771-(14.17.137 E) „ Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo“ panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius 2022-06-23 raštą Nr. 17SD-2771-(14.17.137 E) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškove UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimą, kuriame būtų įformintas 0,1659 ha ploto valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuomininko pagal 2004-03-08 sutartį Nr. N88/2004-45 pakeitimas į ieškovą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškinyje nurodė, kad 2003-12-15 V. R. aukciono būdu įsigijo pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) ir 2004-07-08 pasirašė 0,1659 ha valstybinės žemės nuomos sutartį iki 2036-03-08. 

2005-02-15 pirkimo pardavimo sutarties Nr. LP-1488 pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2004-03-08 sutartis Nr. N88/2004-45 buvo perregistruota trečiojo asmens D. L. vardu.

Šilutės rajono savivaldybės administracija 2017-10-11 įsakymu Nr. A1-1116 „Dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)Rusnės m. k.v.) esančio Šilutės r. sav., Rusnėje, (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ pakeitė žemės sklypo esamą komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių naudojimo būdą, bei nustatė žemės sklypo naudojimo būdo keitimo sąlygas pagal Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu Nr. T1-1586 patvirtintą Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius 2021-08-11 raštu Nr. 17ST-126-(14.17.5 E) „Dėl sutikimo perleisti valstybinės žemės nuomos teisę išdavimo“ sutiko, kad D. L. perleistų pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Rusnėje, Šilutės r., bei perleistų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Rusnėje, Šilutės r. nuomininko teises ir pareigas atsiradusias iš 2004-03-08 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N88/2004-45.

Pagal 2021-09-07 pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaro M. S. (registro Nr. K1MS-1572), tretieji asmenys D. L. ir V. L. pardavė, o ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Rusnėje, Šilutės r. Taip pat tretieji asmenys D. L. ir V. L. atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2021-08-11 rašto Nr. 17ST-126-(14.17.5 E) pagrindu perleido ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos teisę į žemės sklypą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius 2022-06-23 raštu Nr. 17SD-2771-(14.17.137 E) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo“ netenkino ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-04-13 prašymo (reg. Nr. 17JP-756), kuriuo buvo prašoma perregistruoti nuomos teisę į valstybinį žemės sklypą ir nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo klausimas bus išnagrinėtas gavus Šilutės rajono savivaldybės administracijos išvadą pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktinės būklės atitiktį Nekilnojamojo turto registre nurodytai informacijai bei pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius 2022-06-23 raštu Nr. 17SD-2772-(14.17.137 E) „Dėl statinio naudojimo pagal paskirtį nustatymo“ kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją prašydamas nustatyti, ar pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. 

Šilutės rajono savivaldybės administracija 2022-07-14 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 3201 pareikalavo organizuoti ir vykdyti nuolatinės priežiūros darbus.

  Taigi atsakovas atsisakė pakeisti 2004-03-08 valstybinės žemės nuomos sutarties nuomininką, nes: 1) nuomojamo žemės sklypo dydis, yra didesnis negu numato teisės aktai, todėl ieškovas privalo pertvarkyti (suprojektuoti) naują valstybinės žemės sklypą, 2) žemės sklypo ir pastato naudojimo paskirtis (būdai) skirtingi, ir 3) faktinė pastato būklė neatitinka registre nurodytos informacijos. Ieškovo įsitikinimu tai nesudaro teisėtos priežasties atsisakyti pakeisti žemės nuomininką, todėl 2022-06-23 raštas Nr. 17SD-2771-(14.17.137 E) yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotinas pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį t.y. pakeisti nuomininką iš trečiojo asmens D. L. į ieškovą.

Taip pat nurodo, kad atsakovas 2021-08-11 raštu Nr. 17ST-126-(14.17.5 E) duodamas sutikimą perleisti žemės sklypo nuomos teisę nustatė, kad 1) trečiasis asmuo D. L. tinkami vykdė nuomos sutartį 2) atsakovas vietoje patikrino ir įvertino, kad parduodamas pastatas yra tinkamas naudoti ir ar naudojamas pagal paskirtį. Taigi galimybė pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį yra įvertinama prieš statinio ant šio žemės sklypo pardavimą. Todėl ieškovas sudarydamas 2021-09-07 pirkimo-pardavimo sutartį su trečiaisiais asmenimis D. L. ir V. L., perėmė nuomos teisę pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o šio perėmimo įforminimas turėjo būti atliktas atsakovui ir ieškovui sudarius žemės nuomos sutarties pakeitimą. Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Taisyklių 35.4 ir 35.5 punktais, nes šie punktai netaikomi kai keičiamas galiojančios nuomos sutarties nuomininkas, o pagal Taisyklių 45 punktą sprendžiant dėl leidimo perleisti nuomos teisę žemės sklypo nevertinama ar žemės sklypo plotas yra didesnis.

        Be to, tretieji asmenys D. L. ir V. L. pardavinėjo sklypą prie upės su projektiniais pasiūlymas pastatą rekonstruoti į daugiabutį gyvenamąjį namą, tai pavirtina pateikti projektiniai pasiūlymai. Taigi ieškovo valią sudaryti 2021-09-07 pirkimo-pardavimo sutartį nulėmė galimybė rekonstruoti nupirktą pastatą-sandėlį į daugiabutį gyvenamą pastatą.

Pagal Taisyklių 30.8 punktą išnuomojant naudojamus žemės sklypus laikomasi, be kita ko, šių reikalavimų: kai pagal savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, išnuomojamame žemės sklype (teritorijoje) numatoma plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų terminui išnuomojamame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, sudaromoje valstybinės žemės nuomos sutartyje kartu su esamais išnuomojamo žemės sklypo pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) naudojimo būdu turi būti nurodyta galimybė keisti išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą į paskirtį ir (ar) būdą, nurodytus savivaldybės bendrajame plane ir (ar) jos dalies bendrajame plane, jeigu šis parengtas. Kai pagal savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, išnuomotame žemės sklype (teritorijoje) numatyta plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų terminui išnuomotame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nenurodyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu) – joje nurodoma nuomininko ar nuomotojo teisė keisti išnuomoto žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Pakeitus išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, nuomotojas patikslina išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir įrašus Nekilnojamojo turto registre ir perskaičiuoja išnuomoto žemės sklypo vertę, nuo kurios mokamas žemės nuomos mokestis. Patikslinus išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis, šalių susitarimu keičiama valstybinės žemės nuomos sutartis. Šilutės rajono savivaldybės administracija 2017-10-11 įsakymu Nr. A1-1116 pakeitė žemės sklypo esamą komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių naudojimo būdą, bei nustatė žemės sklypo naudojimo būdo keitimo sąlygas pagal Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu Nr. T1-1586 patvirtintą Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Taigi trečiasis asmuo D. L. turėjo teisę pakeisti žemės sklypo paskirtį pagal bendrąjį planą.

Ieškovei priklausantis pastatas-sandėlis ne tik, kad nėra visiškais sugriuvęs ir sunykęs, bet priešingai yra su visomis išlikusiomis laikančiomis konstrukcijomis, sienomis, ir gali būti naudojamas pagal paskirtį. Tai patvirtina Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2022-07-14 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 3201, kuriuo konstatuota, kad pastato inžinerinė ir konstrukcinė būklė patenkinama. Vadinasi ieškovė turi teisę nuomotis žemės sklypą ne aukciono būdu, todėl atsakovas privalo sudaryti esamos nuomos sutarties pakeitimą.

Ieškovo atstovas patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus.

Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2003 m. gruodžio 9 d. įvykusiame viešame aukcione, V. R. įsigijo Pastatą - Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Rusnėje, Šilutės r. sav. (toliau - Pastatas) iš Šilutės rajono savivaldybės. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Rusnėje, Šilutės r. sav., (toliau - Sklypas), kuris yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, tuometinis valdytojas buvo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Kadangi Šilutės rajono savivaldybė niekada neturėjo teisinio pagrindo išnuomoti, parduoti ar kaip nors kitaip disponuoti Sklypu, todėl išnuomoti žemės sklypą buvo galima tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas) patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau - Taisyklės). Taigi Ieškovo atstovo padaryta išvada, kad žemė išnuomota 2003-12-09 vykusiame aukcione yra klaidinga.

Valstybinės žemės nuomos santykiai pasižymi tuo, jog nuomos santykių objektas yra valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė, kuri laikoma bendru visos visuomenės turtu, todėl nuomojant valstybinę žemę būtina atsižvelgti į viešąjį interesą. Dėl šios priežasties ir teisinis valstybinės žemės sklypų nuomos reguliavimas turi ypatumų, palyginti su privačios žemės nuoma.

               Valstybinės žemės nuoma yra specifinė procedūra, kuri gali būti vykdoma tik teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

      2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009). Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013). Valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, šios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.551 straipsnis). Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

Taisyklių 45 p. reglamentuota, kad jau po sutikimo išdavimo <....Su naujuoju statinių ir (ar) įrenginių savininku pasirašoma valstybinės žemės nuomos sutartis.>. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi tokia teisės akto nuostata privalo su naujuoju statinių įgijėju pasirašyti ne sutarties pakeitimą, o naują valstybinės žemės nuomos sutartį.

Valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos vadovaujantis Taisyklių 27 - 40 punktais. Taisyklių 35.5. punktu reglamentuota, kad Valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija nustačiusi, kad <nuomojamas valstybinės žemės sklypo plotas yra didesnis, nei yra būtinas jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija per 5 darbo dienas raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui, kad būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio tikslas - pertvarkyti (padalyti) valstybinės žemės sklypą, suprojektuojant valstybinės žemės sklypą, reikalingą esamiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti.

Teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas ir žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio išsinuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį), lėšomis.>

Nacionalinei žemės tarnyba, vadovaudamasi 2020 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos (Metodika) 6 p., nustatė, kad Pastatui - Sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuoti reikalingas plotas yra 148,32 kv.m. ir apie tai informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-06-23 raštu 17SD-2771-(14.17.137 E.).

Nuosavybės teise priklausančio ar nuomos pagrindais valdomo ir naudojamo statinio buvimo valstybinėje žemėje faktas yra pirminė teisės į valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka įgijimo sąlyga. Įgyvendinant šią subjektinę teisę, privalu užtikrinti, kad asmeniui, pretenduojančiam be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę, būtų išnuomotas tik toks (ploto prasme) žemės sklypas, koks yra būtinas pretendento teisėms į statinį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019).

Nacionalinė žemės tarnyba, veikianti kaip valstybės patikėtinis įgyvendinant valstybės, kaip žemės savininkės teises, siekia, kad būtų gauta maksimali nauda visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė ir siekia užtikrinti, kad nebūtų sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais.

Apibendrinant situaciją dėl žemės sklypo dydžio, Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo išnuomoti tokio ploto žemės sklypą, kokio pageidauja UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nacionalinė žemės tarnyba vadovaudamasi Taisyklių 45 p. 2022-06-17 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, tikslu įvertinti, ar valstybinės žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai yra tinkami naudoti ir yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį. Kadangi patikrinimo metu kilo abejonių dėl statinio naudojimo ir jo tinkamumo naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, tai buvo kreiptasi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją dėl statinio naudojimo pagal paskirtį nustatymo, bei apie tai informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2022-07-15, gautas Šilutės rajono savivaldybės administracijos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 3201, kad Pastato - Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė patenkinama ir jis naudojamas pagal paskirtį.

Pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba nelaiko statinio būklės ir paskirties pagrindine priežastimi nesudaryti Sutarties pakeitimo.

Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo atlikti sutarties pakeitimo, tomis pačiomis sąlygomis kaip nurodyta 2004-03-08 sutartyje dėl valstybinės žemės nuomos Nr. N88/2004-45 (toliau - Sutartis), dėl šių priežasčių:

1.       Nutarimo 2.2. punktu nustatyta, kad <pagal Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų pagal Taisykles, administravimo metodiką tvirtina žemės ūkio ministras>.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais (Taisyklėmis ir Metodika), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio tikslas - pertvarkyti (padalyti) valstybinės žemės sklypą, suprojektuojant valstybinės žemės sklypą, reikalingą esamiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti Nacionalinė žemės tarnyba sudarytų valstybinės žemės sklypo (dalies), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) sav. nuomos sutartį.

Ieškovo lūkesčiai atsiradę iš Pastato - Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo, negali būti teisiniu pagrindu Nacionalinei žemės tarnybai, esančiai valstybinės žemės patikėtiniu, nesilaikyti nustatytų teisės aktų.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė savo argumentus ir motyvus nurodytus atsiliepime.

Tretieji asmenys į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu. Prašymų negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. L. 2003-12-09 vykusio viešo aukciono būdu įsigijo pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šilutės r.sav., Rusnės mstl., (duomenys neskelbtini) ir 2003-12-15 buvo pasirašyta privatizavimo objekto pirkimo pardavimo sutartis. Šiam pastatui eksploatuoti buvo suformuotas 0,1659 ha ploto žemės sklypas. 

        2004-03-08 tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir V. L. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N88/2004-45, kuria 32 metų laikotarpiui buvo išnuomotas 0,1659 ha dydžio valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Rusnės mstl., Šilutės r., vykdyti pagrindinei ūkinei veiklai – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statybai ir eksploatavimui. 

        2005-02-15 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LP-1488 pagrindu pastatas - sandėlis buvo parduotas D. L., tuo pagrindu buvo pakeistas ir 2004-03-08 Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytas nuomininkas D. L..

        2021-09-07 pirkimo - pardavimo sutartimi D. L. pardavė pastatą- sandėlį ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nacionalinė žemės tarnyba 2021-08-11 raštu Nr.17ST-126-(14.17.5 E) sutiko, kad žemės sklypo nuomininkė D. L. perleistų pastato - sandėlio pirkėjui nuomininko visas teises ir pareigas, atsiradusias iš 2004-03-08 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 88/2004-45 su sąlygomis, kurios privalomai turi būti aptartos pirkimo-pardavimo sutartyje.

        2021-09-07 pastato – sandėlio pirkimo pardavimo sutartyje buvo aptarta, kad parduodamas pastatas – sandėlis stovi ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Rusnės mstl., Šilutės r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiu 0,1659 ha ploto, kuris yra išnuomotas iki 2036-03-08, pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį 2004-03-08 Nr. 88/2004-45; pirkimo pardavimo sutartį 2005-02-15 Nr. LP-1488. Sutartyje taip pat nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu.

        Ieškovė 2022-04-13 raštu kreipėsi į atsakovę dėl valstybinės žemės sklypo nuomos pakeitimo, nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, pakeičiant nuomininką į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakovė 2022-06-23 raštu Nr. 17SD-2771-(14.17.137 E) atsisakė pakeisti nuomininką, kadangi šio žemės sklypo plotas yra didesnis nei numato teisės aktai, reikalinga ieškovui parengti planą dėl šio žemės sklypo pertvarkymo ir naujų žemės sklypų suformavimo, taip pat būtina Šilutės rajono savivaldybės administracijos išvada apie pastato – sandėlio faktinės būklės atitiktį Nekilnojamojo turto registre nurodytai informacijai ir dėl to nesutinka pakeisti šio žemės sklypo nuomininką.

 Iš 2022-07-14 statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 3201 nustatyta, kad statinio – sandėlio konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė patenkinama ir pastatas naudojamas pagal paskirtį, pareikalauta organizuoti ir vykdyti pastato nuolatinės priežiūros darbus.

Byloje yra kilęs ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei kasacinės praktikos išplaukia, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Pažymėtina, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).

Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklype (duomenys neskelbtini), Rusnėje stovi teisėtai pastatytas statinys, yra sudaryta šio žemės sklypo nuomos sutartis su ankstesniais statinio savininkais, o ieškovė 2021-09-07 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu yra įgijusi šį statinį savo nuosavybėn, atsakovė šio statinio įgijimo ieškovės nuosavybėn neginčija. Ieškovei pasikreipus į atsakovę su prašymu pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, atsakovė nesutiko su ieškovės prašymu, bei nurodė, kad žemės sklypo dydis neatitinka teisės reikalavimų ir nurodė sudaryti planą su žemės sklypo pertvarkymu bei išskirtomis dalimis statinių ir gyvenamojo namo eksploatavimui.

Ieškovei įsigijus pastatą – sandėlį, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), Rusnėje, Šilutės r., iš esmės pasikeitė tik pastato savininkas, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis turėjo būti pakeista, joje įrašant naująją nuomininkę – ieškovę ir nekeičiant valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų. Kadangi įstatymai ar poįstatyminiai aktai nenumato jokių planų teikimo, pasikeitus valstybės išnuomotame žemės sklype esančio pastato savininkui, tai, atsižvelgiant į tai kas nurodyta, atsakovės reikalavimas pateikti jai žemės sklypo planą su išskirta perleidžiamiems statiniams eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalimi pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, jog žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Šiuo atveju nėra ginčo, kad žemės sklypas yra naudojamas ne pagal paskirtį ar nenaudojamas, kadangi atsakovė-neteikė tokio priešieškinio ir neįrodinėjo, jog sklypas po 2021-09-07 pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo būtų naudojamas ne pagal nuomos sutartyje numatytą paskirtį arba visiškai nenaudojamas.

Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas bei teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškovei nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi įstatymo pagrindu perėjo ir valstybinės žemės naudojimo teisė, todėl atsakovės pareiga buvo tą teisę įforminti kaip numato įstatymai ir poįstatyminiai aktai (CK 6.394 straipsnis, 6.551 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Taisyklių 28, 45 punktai).

Teismas akcentuoja, kad tarp ieškovės ir atsakovės atsirado valstybinės žemės nuomos sutartiniai santykiai nepriklausomai nuo to, kad jie nebuvo įforminti 2004 m. vasario 13 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimu, šioje sutartyje vietoj buvusio valstybinės žemės nuomininko įrašant naująjį nuomininką. Valstybinės žemės nuomos sutartiniai teisiniai santykiai gali pasibaigti tik įstatymų nustatytais pagrindais (CK IX bei XVIII skyriai, 6.562–6.565 straipsniai). Kaip jau buvo minėta, nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei kiti suinteresuoti asmenys šių sutartinių santykių nėra nutraukę ir su tuo susijęs reikalavimas nėra pareikštas šioje byloje.

Nagrinėjamo ginčo kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės atsisakymas pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą iš esmės reiškia, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje žemės nuomininku ir toliau nurodoma D. L., nebeturinti jokių nuosavybės teisių į valstybiniame žemės sklype esantį statinį, o tai atsakovės keliamo racionalaus valstybinės žemės naudojimo klausimo neišsprendžia.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba nustačiusi, kad ieškovės pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikalingas ne visas 2004 m. kovo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotas žemės sklypas ir ieškovei nesutikus su NŽT pasiūlymu parengti žemės sklypo planą, kuriame atsispindėtų reikalingas statiniams eksploatuoti žemės sklypo dydis, nors iki šiol su ieškiniu nesikreipė į teismą dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, tačiau šios bylos išnagrinėjimas jai neužkerta kelio tai padaryti ateityje (šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas).

Teismas mano, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę pakeisti 2004 m. kovo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį žemės sklypo nuomininku įrašant ieškovę, pripažintinas pagrįstu, nes atsakovė nepagrįstai nepakeitė nuomininko valstybinės žemės nuomos sutartyje.

Ieškovė taip pat prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą atsakovės raštą, kuriuo iš esmės atsisakyta pakeisti nuomos sutarties šalį. Ginčijamas raštas ieškovei sukelia teisines pasekmes, kadangi atsakovė remiasi šiuo raštu atsisakydama keisti žemės sklypo nuomos sutartį nuomininku įrašant ieškovę. Todėl nustačius, kad šis raštas nepagrįstai varžo ieškovės teises, jis naikintinas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kitų klausimų

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei – 188 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir advokato teisinės pagalbos išlaidos. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 1647 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Tačiau tiek minėto CPK 98 straipsnio 2 dalis, tiek Rekomendacijų 2-as punktas pabrėžia, kad be nustatytų maksimalių dydžių, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, svarbu atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, turto ar pinigų sumų dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Įvertinus reikalavimų pobūdį, ruoštų byloje dokumentų skaičių, sugaištą posėdžiuose laiką, teisinių klausimų pobūdį, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės 1647 Eur suma už advokato teisinę pagalbą yra pagrįsta.

Iš atsakovės taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 53,66 Eur, kurios priteistinos iš atsakovės valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270-271 straipsniais, 279  straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2022 m. birželio 23 d. raštą Nr. 17SD-2771-(14.17.137 E) ir įpareigoti atsakovę - Nacionalinės žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos pakeisti 2004 m. kovo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 88/2004-45 kaip žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), Rusnės mst., Šilutės r.sav., nuomininkę įrašant UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, įmonės kodas 188704927 vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt penkis eurus (1835 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, imonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, įmonės kodas 188704927, penkiasdešimt tris eurus 66 ct (53,66 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

 Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja                                                   Virgina Pankauskienė