Civilinė byla Nr. e2A-1528-866/2020
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00434-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.13.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (pirmininkės ir pranešėjos) bei Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „LJ logistika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. papildomo sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sansaros Ratas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LJ logistika“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sansaros Ratas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „LJ logistika“ (toliau – atsakovė, apeliantė) prašydama nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2018.27.02. ir taikyti vienašalę restituciją – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei sumokėtą krovininio automobilio Mercedes-Benz 1824, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo kainą 13 310,00 Eur, priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu už akių Vilniaus regiono apylinkės teismas ieškinį patenkino visiškai ir nutraukė 2018 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2018.27.02., sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, taikė vienašalę restituciją – įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovei sumokėtą krovininio automobilio Mercedes-Benz 1824, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo kainą – 13 310 Eur bei priteisė iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (13 310 Eur) nuo bylos iškėlimo (2020 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 299 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
3. Teisme buvo gautas ieškovės atstovo prašymas priimti civilinėje byloje papildomą sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 2057 Eur bylinėjimosi išlaidas, susidariusias dėl ieškinio dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia surašymo atsakovei. Nurodė, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių dokumentų pateikti negalėjo, nes byloje buvo priimtas sprendimas už akių, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą už akių apie posėdį šalių neinformuoja. Teismas tenkino ieškovės prašymą ir priėmė 2020 m. balandžio 27 d. papildomą sprendimą už akių.
4. 2020 m. gegužės 6 d. atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-1263-340/2020, minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. papildomu sprendimu už akių ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 2057 Eur.
6. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju įvertinus išnagrinėtos bylos pobūdį, vadovaujantis nurodytomis procesinėmis normomis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, o taip pat proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos iki teismo sprendimo už akių priėmimo, o išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl priteistinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
7. Apeliantė UAB „LJ logistika“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. balandžio 27 d. papildomą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Apeliaciniame skunde nurodo, jog su papildomu sprendimu nesutinka, teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad CPK 277 straipsnis nenustato procesinio termino, per kiek laiko teismas turi priimti papildomą sprendimą arba atsisakyti tą padaryti, diktuoja praktinį ir logišką sprendimą nepriiminėti papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų bylose, kuriose priimamas preliminarusis ar, kaip nagrinėjamoje byloje, sprendimas už akių, kurie dar pirmojoje instancijoje gali būti peržiūrėti to paties teismo radikaliai keičiant pirminį sprendimą, o tuo pačiu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
9. Apeliantė pažymi, jog ieškovė jau antrą kartą teikia ieškinį tapačiomis aplinkybėmis, todėl jos atstovui užtruko mažiau laiko įsigilinti į bylos aplinkybes, be to, nagrinėjama byla savo esme nėra sudėtinga, bei didelė savo apimtimi.
10. Atkreipia dėmesį, jog advokato sąskaitoje dėl honoraro sumokėjimo būtent nurodoma, kad mokėjimo pagrindas yra dar 2019 metų birželio mėnesio byla Sansaros ratas v. Logistika, t. y. apeliacinio pirmosios bylos nagrinėjimo proceso pagrindas ir laikas.
11. Nurodo, jog dėl šių aplinkybių advokato nustatytas 2075 Eur honoraras, kurį apmokėjo ieškovė, ir kurio šias išlaidas pilnai kompensavo pirmosios instancijos teismas, yra akivaizdžiai per didelis.
12. Pažymi, jog skundžiamo teismo sprendimo motyvacija dėl priteisiamų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti yra formali ir iš esmės pagrįsta vien tik tuo, jog prašomas atlygis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, tačiau, anot apeliantės, tai nėra universalusis kriterijus ir tos pačios rekomendacijos suteikia teismams, nustatant priteistiną užmokestį už advokato paslaugas, atsižvelgti į bylos sudėtingumą, apimtį, realias laiko sąnaudas.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Sansaros Ratas“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog nagrinėjamoje byloje papildomas sprendimas buvo priimtas kaip papildomas sprendimas už akių, todėl negali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, dėl tos priežasties apeliacinis procesas nutrauktinas.
14. Taip pat pažymi, jog skundžiamą papildomą sprendimą teismas priėmė pagrįstai ir motyvuotai, nes ieškovė pareikštame ieškinyje buvo suformulavusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas; ieškovės bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos iki skundžiamo sprendimo už akių priėmimo; atsakovei nepateikus atsiliepimo į jai pareikštą ieškinį, sprendimas už akių buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, t. y. nešaukiant teismo posėdžio ir nepranešant ieškovei, dėl ko pastaroji neturėjo galimybės pateikti teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų; dėl papildomo sprendimo priėmimo ieškovė su prašymu į teismą kreipėsi nepažeisdama įstatyme nustatyto termino. Teigia, jog aptartos faktinės aplinkybės kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstamos reikšmingomis ir pakankamomis konstatuoti pagrindui netaikyti CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismui išspręsti priimant byloje papildomą sprendimą.
15. Teigia, jog ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį apeliantė ginčija vien tik niekuo nepagrįstais, deklaratyviais teiginiais. Nurodo, jog apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovės išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių.
16. Taip pat pabrėžia, kad apeliantė klaidina teismą, teigdama, jog ieškovės advokato pateiktoje sąskaitoje, kaip mokėjimo pagrindas, nurodyta ankstesnė civilinė byla, o ieškovė tokiu būdu neva siekia susigrąžinti ankstesnėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros turinio matyti, jog tai, ką apeliantė laiko neva mokėjimo pagrindu, iš tikrųjų yra nuoroda į projekto, kuriame teikiamos teisinės paslaugos, pavadinimą: Byla-2019-06-17-1810976 Sansaros ratas v. LJ Logistika. Tuo tarpu, nurodo, jog mokėjimo pagrindą apibrėžiantis teisinių paslaugų aprašymas išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai: „Ieškinio dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia surašymas atsakovui UAB LJ Logistika, kodas 301829640“.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad papildomas sprendimas yra sudėtinė sprendimo dalis, tačiau įstatyme nustatyta savarankiška papildomo sprendimo apskundimo tvarka (CPK 277 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos), lemia išvadą, kad papildomo sprendimo tvarkai negali būti taikoma sprendimo už akių nustatyta apskundimo tvarka. Todėl, ieškovės argumentai šioje dalyje dėl apeliacinio proceso nutraukimo, atmestini kaip nepagrįsti.
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
23. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tuo tarpu, to paties straipsnio 2 dalyje pažymima, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
24. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020, 55 punktas).
25. Lietuvos apeliacinio teismo naujesnėje praktikoje, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo papildomu sprendimu, kai buvo priimtas sprendimas už akių, o realiai išlaidos patirtos iki sprendimo už akių priėmimo, tačiau faktinį išlaidų patyrimą patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti teismui iki rašytinio proceso tvarka priimto sprendimo už akių, pažymėta, kad kai byla užbaigta rašytinio proceso tvarka priimant sprendimą atsakovui už akių, apeliantė iki bylos proceso pirmosios instancijos teisme pabaigos objektyviai negalėjo pateikti dokumentų, liudijančių jos turėtų su atstovavimu susijusių išlaidų faktą bei dydį, nes apie tokios sprendimo priėmimą iš anksto nėra pranešama. Tačiau vien tokia procesinė bylos baigtis, ieškinio reikalavimus išsprendus apeliantės naudai, savaime negali paneigti jos teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją pagal principą „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1345-464/2018, 11 p.).
26. Taigi, vertinant aukščiau paminėtą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog teisės į teisingą bylos nagrinėjimą garantijos, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimai suponuoja, jog tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje buvo priimtas sprendimas už akių, apie kurio priėmimą ieškovė nebuvo informuota, laikytina pakankama ir reikšminga aplinkybe taikyti išimtį iš CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatytos nuostatos dėl įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas pateikimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
27. Nustatyta, kad 2020 m. balandžio 20 d. prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovė nurodė, jog ieškinyje prašė teismo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas neskyrė teismo posėdžio, taigi tokiu būdu ieškovė neteko galimybės teismo posėdyje pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su šias išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, taip pat ieškovė nurodė patyrusi 2057 Eur bylinėjimosi išlaidas, susidariusias dėl ieškinio dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia surašymas atsakovui UAB „LJ logistika“, kodas 301829640, surašymo. Patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė įrodinėja 2020 m. vasario 26 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. DP20-029, kurioje numatyta, jog už ieškinio dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia surašymą atsakovui UAB „LJ logistika“, kodas 301829640 ieškovė sumokėjo 2057 Eur.
28. Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra 2,5. Taigi, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už ieškinio parengimą sudaro 3294 Eur.
29. Atkreiptinas dėmesys, jog Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
30. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal Rekomendacijas apskaičiuojant patirtų išlaidų dydį reikalinga atsižvelgti ne į bendrą pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų už rengtus procesinius dokumentus, atstovavimą teismo posėdžiuose, dydį, tačiau atskirai vertinti kiekvieną iš atliktų procesinių veiksmų ir spręsti, ar už jį prašoma priteisti suma neviršija pagal rekomendacijose nurodytus koeficientus apskaičiuotų sumų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-849-370/2018).
31. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės prašomas priteisti išlaidas už teisines paslaugas, atsižvelgdamas į maksimalų priteistiną užmokesčio dydį, bylos sudėtingumą sprendžia, jog ieškovės prašoma priteisti suma yra neviršijanti Rekomendacijose nustatyto dydžio, yra proporcinga ir pagrįsta.
32. Įvertinus išdėstytą ir atsižvelgus į tai, kad bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos iki teismo sprendimo už akių priėmimo, bei į tai, kad patirtos išlaidos neviršija rekomendacijose numatytų dydžių, apeliacinis skundas yra netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
apeliantės UAB „LJ Logistika“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė
Laima Ribokaitė