Civilinė byla Nr. e2S-933-212/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43579-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.2.6.6; 3.2.6.6.3; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB ,,Property development group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,CFS Baltia“ ieškinį atsakovei UAB ,,Property development group“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „CFS Baltia“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės „Property development group“ 12‘236,80 Eur defektų šalinimo išlaidų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2014-03-12 buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė pardavė ieškovės nuosavybėn negyvenamąją patalpą - administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą - sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už bendrą 144‘810 Eur sumą. Pradėjus eksploatuoti pastatą buvo nustatyti defektai – netinkama pastato pamatų hidroizoliacija, ko pasekoje atsirado pelėsinis grybelis. Ieškovė negalėjo naudotis patalpomis apie 5 mėnesius, samdė rangovus, kurie atliko pamatų apšiltinimą, hidroizoliaciją bei pašalino pelėsinius grybelius. Ieškovė dėl atliktų darbų patyrė išlaidas, todėl prašo priteisti jas iš atsakovės.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai.
3. Atsakovė 2017 m. vasario 23 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė peržiūrėti teismo sprendimą už akių, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis UAB „Senovė“ ir UAB „Projektų valdymo kompanija“, ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą už akių.
5. Teismas nurodė, jog atsakovė neįrodė egzistuojant nei vienos įstatymo nustatytos sprendimo už akių panaikinimo sąlygos. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nenurodė, dėl kokių priežasčių atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas per teismo nustatytą terminą ir neginčija procesinių dokumentų įteikimo atsakovei tinkamumo.
6. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimo už akių galimą neteisėtumą ar nepagrįstumą. Statinio apžiūros akto išvados patvirtina, jog atsakovė parduotų patalpų defektų atsiradimo priežastys priklausė nuo atsakovės veiksmų, o atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Statinio apžiūros akte nurodytas išvadas.
7. Atsakovė nurodė, kad ieškovas pirkimo - pardavimo sutarties 8.2.1 p. patvirtino, kad pretenzijų dėl parduodamų patalpų būklės neturi, tačiau neįvertino to, kad ieškovė reiškė reikalavimus ne dėl akivaizdžių, o dėl paslėptų defektų, dėl kurių nebuvimo nepatvirtinta pirkimo - pardavimo sutarties 8.2.1 p. Pirkimo - pardavimo sutarties 8.1.5 p. atsakovė patvirtino, kad daiktas tinkamas naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdžių ar esminių trūkumų, nėra paslėptų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Atsakovė yra atsakinga už vėliau atsiradusius paslėptus parduoto daikto trūkumus nepaisant pirkimo - pardavimo sutarties 8.2.1 p. nurodyto pirkėjo patvirtinimo. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pelėsinis grybelis buvo akivaizdus ir bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, tačiau ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog pelėsinis grybelis nustatytas tik pradėjus patalpas eksploatuoti 2015 m. liepos 1 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo sutarties sudarymo. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pelėsinis grybelis buvo akivaizdžiai matomas sutarties pasirašymo metu ir kad ši aplinkybė buvo akivaizdi. Todėl atsakovės atsakomybė dėl vėliau paaiškėjusių paslėptų defektų nepaneigta.
8. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė neįrodė, kad daikto trūkumai atsirado dėl priežasčių, buvusių iki daikto perdavimo. Ieškovės pateiktame Statinio apžiūros akte Nr. 10 nurodyta, kad pelėsinio grybelio atsiradimo priežastis - pastato pamatų nehidroizoliavimas, t. y. atsakovės netinkamai atliktų statybos darbų pasekmė. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad Statinio apžiūros akte nevertinta ar pagal statybos projektą turėjo būti atliekama pamatų hidroizoliacija, nereikšminga, nes faktas ar pamatų hidroizoliacija numatyta projekte yra svarbi ne ieškovės ir atsakovės ginčo išsprendimui, o galimiems atsakovės regresiniams reikalavimams savo subrangovams. Atsakovės teiginiai, kad pelėsio atsiradimą gali įtakoti daug priežasčių, t. y. netinkamai ieškovės atliktas remontas, blogas patalpų ventiliavimas, ir kt., kad atsakovė negalėjo garantuoti renovuoto pastato kokybės kaip naujai pastatyto ir užtikrinti, jog senose pastato konstrukcijose neįsiveis pelėsis, grįsti tik paties atsakovo subjektyviomis prielaidomis, todėl jie nepatvirtina ieškovės reikalavimų ir teismo sprendimo už akių nepagrįstumo. Aplinkybė, kad renovuotas senas pastatas, nepaneigia atsakovės suteiktų garantijų dėl paslėptų defektų.
9. Atsakovė atsakomybės už netinkamai atliktus rangos darbus klausimas nagrinėjamu atveju nereikšmingas, nes ieškinys jai pareikštas kitu faktiniu pagrindu, t. y. ne dėl atliktų rangos darbų, o dėl atsakovės parduoto daikto trūkumų išlaidų kompensavimo. Atsakovė atsakomybę šiuo pagrindu numato pirkimo - pardavimo sutarties 8.1.5 p. Ieškovė su atsakovės pasamdytais subrangovais neturi sutartinių santykių, o taip pat ir pagrindo reikšti pastariesiems reikalavimus.
10. Atsakovė teigia, kad ieškovės pretenzija buvo pareikšta neįgaliotam priimti sprendimus dėl pretenzijų asmeniui, tačiau nepateikė D. S., kuriam buvo persiųsta pirmoji ieškovės pretenzija, įgaliojimus paneigiančių įrodymų. Ieškovė pagrįstai šį asmenį laikė tinkamai atsakovės įgaliotu priimti pretenzijas, kadangi jis kaip atsakovės įgaliotas asmuo pasirašė ne tik pirkimo - pardavimo sutartį, bet ir atsakovės pateiktą Statybos rangos sutartį, per visą bendravimo laikotarpį šis asmuo nenurodė, kad yra neįgaliotas veikti atsakovės vardu ar jo įgalinimai yra pasibaigę. Atsakovė neteigė, kad D. S. atsakovei neperdavė ieškovės pretenzijos.
11. Atsakovė neteisingai aiškina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reglamentuojančias ieškinio senatį reikalavimams dėl parduoto daikto trūkumų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-24 m. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012, kurioje buvo sprendžiamas namo pardavėjo atsakomybės už parduoto namo defektus klausimas, nurodė, kad ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų. Kadangi atsakovės parduotų patalpų defektai priskirtini prie paslėptų statinio elementų trūkumų, atsakovės atžvilgiu taikomas 10 metų garantinis terminas per kurį ieškovė turi teisę pareikšti reikalavimus atsakovei. Todėl ieškovės reikalavimai atsakovei pareikši nepraleidus nustatyto termino.
12. Teismas sprendė, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir bylos medžiaga nepatvirtino nė vienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 3 dalyje numatytos aplinkybės, kuriai esant, negali būti priimtas sprendimas už akių, buvimo. Byla, kurioje priimtas sprendimas už akių, nepriskirtina prie Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytų bylų kategorijų, kuriose sprendimo už akių priėmimas negalimas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas neturėjo pagrindo atsisakyti šį ieškovės prašymą tenkinti, juo labiau, kad byloje buvo pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškovės reikalavimą atsakovams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Atskiruoju skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 gegužės 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti atsakovės pateiktą prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylos nagrinėjimą atnaujinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl neapsižiūrėjimo, kadangi jos vardu vyksta ne viena civilinė byla ir įmonės direktorė gavusi iš teismo pranešimą manė, kad šią bylą atstovauja įmonės atstovai bei jie žino apie šią bylą.
15. Atnaujinus bylos nagrinėjimą nebus pažeisti ieškovės interesai, nes ir patenkinus ieškovės ieškinį, po bylos nagrinėjimo iš esmės ieškovė turės teisę į procese patirtų išlaidų atlyginimą, o galimi nuostoliai dėl užsitęsusio proceso bus kompensuoti ieškovės reikalaujamomis procesinėmis palūkanomis. Tuo tarpu tik atnaujinus bylos nagrinėjimą bus tinkamai įgyvendintas rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principai, kurie turi pirmenybę prieš formalius proceso pažeidimus.
16. Nesutinka su pareikštu ieškiniu. Ieškovė siekė įrodyti, jog patalpų defektai atsirado dėl netinkamai atliktų statybos darbų. Tačiau statinio apžiūros akte nėra nurodoma, kokie konkrečiai pažeidimai buvo padaryti. Vertinant, ar konkrečiu atveju galioja įstatyme nustatyta statybos darbų garantija (kuri šiuo atveju neatsiejama nuo daikto kokybės garantijos termino), turi būti vertinama ar darbai buvo atlikti pagal statybos projektą. Jeigu statybos projekte tokie darbai nebuvo numatyti, tuomet iš rangovo negalima reikalauti atsakomybės už tokių darbų neatlikimą.
17. Pažymi, jog atsakovė vykdė ne naujo statinio statybos darbus, o itin seno pastato (kuris buvo statytas XVNN-XIX amžiuje) rekonstrukcijos darbus. Iš rekonstruoto seno pastato tiesiog objektyviai negalima reikalauti naujo pastato savybių. CK 6.695 str. 2 dalis numato, kad kai statiniai yra rekonstruojami, rangovas atsako už statinio patikimumo, patvarumo ar atsparumo sumažėjimą ar netekimą.
18. Atsakovė į bylą pateikia ginčui aktualią dalį techninio projekto VZ_156_08 pagal kurį buvo atliekami pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai. Kaip matyti iš pateikto Techninio projekto aiškinamojo rašto 2.1 „Pamatai“, pagal projektą buvo numatyta atlikti pamatų ?gilinimą, taip pat atskasti, restauruoti bei hidroizoliuoti skliautinę sieną. Ši siena yra pažymėta Techniniame projekte esančiame pamatų plane. Siena, susijusi ieškovės reiškiamomis pretenzijomis yra visai kitoje vietoje (plane pažymėta raudonai) ir jos hidroizoliavimo bei restauravimo darbų pagal Techninį projektą atliki nebuvo numatyta. Būtent šio Techninio projekto pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Dėl šios priežasties teigti, jog atliekant pastato rekonstrukciją nebuvo atlikti darbai, kurie privalėjo būti atlikti pagal normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, nėra jokio pagrindo.
19. Atsižvelgiant į darbus, kurie buvo atlikti atsakovės užsakymu, remiantis Techniniu projektu, taip pat vadovaujantis CK 6.695 str. 2 dalimi, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės nurodomų patalpų trūkumo atsiradimą įtakojo neatlikti pamatų hidroizoliavimo darbai, kadangi tokių darbų nei atsakovė, nei jos samdomi rangovai atlikti neprivalėjo.
20. Argumentuoja, jeigu vadovautis 2017 gegužės 4 d. nutartyje teismo pateiktais argumentais, jog ieškinys yra reiškiamas ne dėl atliktų rangos darbų, o dėl atsakovės parduoto daikto trūkumų išlaidų kompensavimo, gautųsi, jog atsakovei tenka atsakomybė už pamatų, kurie buvo įrengti XVIIII-XIX amžiuje, kokybę, nors akivaizdu, jog tokio statinio garantinis terminas yra seniai pasibaigęs. Tuomet 2017 gegužės 4 d. nutartyje pateikti pirmosios instancijos teismo argumentai akivaizdžiai prieštarauja pardavėjo atsakomybę už daikto trūkumus nustatančioms teisės normoms. Pripažįstant, kad pamatų kokybės, kaip statinio, garantinis terminas yra pasibaigęs, tuomet yra akivaizdu, jog šiuo atveju yra praleisti CK 6.338 straipsnyje ir CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyti terminai.

21. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „CFS Baltia“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovė atskirąjį skundą grindžia naujais įrodymais, kurie nebuvo pateikti su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių, nes su atskiruoju skundu pateikia naujus įrodymus - Vilniaus m. savivaldybės administracijos Statybos leidimo Nr. GR/173/08-1601 nuorašą ir Gyvenamojo namo rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) techninio projekto išrašo nuorašą. Šie įrodymai turėtų būti atmestini, remiantis CPK 314 straipsniu. Atsakovė taip pat nepagrįstai nurodo aplinkybę, jog atsakovės vadovė yra ne lietuvė ir nesuprato gautų procesinių dokumentų, kad tai yra nauja byla, nes atsakovė jau nuo 2008 metų vadovauja įmonei. Pažymi, jog šia aplinkybe atsakovė nesirėmė pirmos instancijos teisme, todėl atskirasis skundas taip pat negali būti grindžiamas.
22. Nesutinka su atskirojo skundo teiginiu, kad statinio apžiūros akte nėra nurodoma, kokie konkrečiai pažeidimai buvo nustatyti - kaip matyti iš teismui su ieškiniu pateikto statinio apžiūros akto, jame nurodyta, kad atliekant darbus pamatai nebuvo hidroizoliuoti ir to pasėkoje rūsio siena iš plytų įdrėko, kas ir įtakojo pelėsinio grybelio išplitimą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų statinio apžiūros akte nurodytą pelėsinio grybelio atsiradimo ir išplitimo priežastį.
23. Priešingai atsakovės tvirtinimams, šios bylos išsprendimui nėra reikšminga ar tokie darbai buvo numatyti statybos projekte ar ne, nes atsakovė prieš ieškovę atsako nepriklausomai nuo to kas atsakovei netinkamai teikė paslaugas - projekto rengėjas ar rangovas. 2014-03-12 pirkimo - pardavimo sutarties 8.1.5 ir 8.1.8 p. atsakovė garantavo, kad daikto kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas, mokamą kainą, daiktas tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ar esminių trūkumų, nėra paslėptų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų tiek, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, nebūtų pirkęs daikto arba nebūtų mokėjęs už jį tokios kainos. Aplinkybės kodėl nebuvo įrengta hidroizoliacija bus svarbios atsakovei reiškiant regresinius reikalavimus - jei tokie darbai nebuvo numatyti projekte, bet turėjo būti numatyti, tai atsakovė reikalavimus galės reikšti projektą rengusiems asmenims, o jei darbai buvo numatyti, bet neatlikti - rangovams.
24. Atsakovė nepagrįstai bando sureikšminti aplinkybę, kad ji vykdė ne naujo statinio statybos darbus, o itin seno pastato, kuris statytas XVIII - XIX amžiuje, rekonstrukcijos darbus ir, atsakovės teigimu, iš tokio pastato negalima reikalauti naujo pastato savybių. Su tokiais teiginiais negalima sutikti: a) atsakovė pastatą rekonstravo iš esmės ir visi jo atliekami statybos darbai turėjo atitikti šios dienos statybos normas ir reikalavimus. Statybos įstatymo 2 str. numato, kad rekonstravimas - statybinė veikla, kurios tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, kas reiškia, kad atsakovė pastatą, kuriame yra ginčo patalpos, pertvarkė/perstatė iš esmės, todėl ji negali gintis pastato amžiumi; b) atsakovė parduodama patalpas pati garantavo, jog jokių paslėptų trūkumų patalpos neturi, t. y. tokia garantija galioja nepriklausomai nuo pastato amžiaus ir pirkėjas pagrįstai turi teisę reikalauti įprastai keliamų reikalavimų patalpoms.
25. Mano, kad atsakovės nurodomos aplinkybės nelaikytinos esminėmis ir galinčiomis iš esmės keisti teismo atliktą ginčo situacijos įvertinimą, ko pasėkoje galėtų būti priimtas kitoks sprendimas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

26. Atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
27. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
28. Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Pastebėtina, kad vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių. Vadinasi, teismo sprendimas, priimtas už akių, gali būti peržiūrėtas, jeigu yra pateikiami duomenys, kad jis gali būti nepagrįstas arba įrodomos dvi sąlygos: ir nepagrįstumas, ir netinkamas šalies informavimas apie procesą. Tačiau vien tik netinkamas šalies informavimas apie procesą negali būti pagrindas peržiūrėti priimtą sprendimą už akių, jeigu nėra duomenų, kad sprendimas gali būti nepagrįstas.
29. Nagrinėjamu atveju, teismo sprendimas už akių priimtas atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir to prašant ieškovei.
30. Apeliantė teigia, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl neapsižiūrėjimo, kadangi jos vardu vyksta ne viena civilinė byla ir įmonės direktorė gavusi iš teismo pranešimą manė, kad apie šią bylą žinoma įmonės interesus atstovaujantiems atstovams, todėl ji šiuo klausimu nesirūpino. Pažymėtina, kad šios atsakovės nurodytos aplinkybės, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo teisėtumo. Sprendžiant dėl priimto sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo, svarbu įvertinti, ar pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
31. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė UAB „Property development group“ 2014 m. kovo 12 d. pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė ieškovei UAB „CFS Baltija“ negyvenamąją patalpą - administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą - sandėliuką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už bendrą 144‘810 Eur sumą. Pirkimo - pardavimo sutarties 8.1.5 p. atsakovė patvirtino, kad daiktas tinkamas naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdžių ar esminių trūkumų, nėra paslėptų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį.
32. Ieškovė teigia, kad naudojant patalpas po pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, įsigytose administracinėse patalpose buvo atliekami patalpų įrengimo (remonto ir apdailos) darbai. Po darbų atlikimo ir pradėjimo patalpas naudoti kaip administracines patalpas (2015-07-01), buvo nustatyta, kad patalpose yra atsiradęs pelėsinis grybelis. D. D. 2015-08-26 Statinio apžiūros akte Nr. 01 nurodė, kad pelėsinis grybelis atsirado dėl neįrengtos lauko sienos hidroizoliacijos cokoliniame aukšte.
33. Apeliantė teigia, kad nei atsakovė nei jos samdyti rangovai neprivalėjo atlikti pamatų hidroizoliavimo darbus, todėl ji negali būti atsakinga už trūkumus, kurie atsirado dėl neatliktų pamatų hidroizoliavimo.
34. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra prieštaringa. Vienoje pastraipoje teismas teigia, kad statinio trūkumai atsirado dėl atsakovės kaltės - pastato pamatų nehidroizoliavimo, t. y. atsakovės netinkamai atliktų statybos darbų pasekmė. Šia aplinkybe remiasi ir pati ieškovė įrodinėdama ieškinį bei pateikdama 2015-08-26 Statinio apžiūros aktą. Tačiau jau sekančioje pastraipoje teismas daro visai priešingas išvadas, jog atsakovės atsakomybės už netinkamai atliktus rangos darbus klausimas nagrinėjamu atveju nereikšmingas, nes ieškinys atsakovei pareikštas ne dėl atliktų rangos darbų, o dėl atsakovės parduoto daikto trūkumų išlaidų kompensavimo. Tokios pateiktos teismo išvados kelia abejonių dėl pačio priimto sprendimo už akių.
35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.338 straipsnio 3 dalis numato, kad kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per visą garantijos terminą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis numato, jog statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Statinio pardavėjams pretenzijos dėl šio daikto trūkumų pirkėjo gali būti reiškiamos per šio daikto kokybės garantinį terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip penkeri metai nuo namo pripažinimo tinkamu naudoti dienos.
36. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovė nurodo, kad pastato rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Senovė“, o darbų priežiūrą atliko UAB „Projektų valdymo kompanija“. Ieškovei nurodant, kad paslėpti defektai atsirado dėl netinkamo pastato rekonstrukcijos ir už tai yra atsakinga atsakovė, akivaizdu, jog į bylą turi būti įtraukti suinteresuotais asmenimis ir pastato rekonstrukciją atlikę bei jų priežiūrą vykdę asmenys.
37. Ieškovė teigia, jog dėl atsakovės kaltės atsirado pastate grybelis, tačiau iš bylos duomenų nėra aišku kaip ir kada pastate atsirado grybelis, ar jį buvo galima įžvelgti įsigyjant pastatą, ar įgyjant pastatą pastebėti buvo neįmanoma. Priimdamas sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas šių bylos duomenų tinkamai nevertino ir neanalizavo.
38. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovės išdėstyti argumentai, kurie grindžiami pateiktais dokumentais, kelia pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Šiems atsakovės argumentams pasitvirtinus, teismo sprendimas gali būti pakeistas.
39. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirasis skundas pagrįstas, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 288 straipsnio 4 dalis).
40. Apeliantė prašė priteisti iš ieškovės UAB „CFS Baltia“ bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus. Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas turės būti išspręstas pirmosios instancijos teisme, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo (CPK 93 straipsnis). Tokiu būdu šalims paliekama galimybė ir pačioms susitarti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos tuo atveju, jei jos nuspręstų užbaigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą pagal UAB „CFS Baltija“ ieškinį atsakovei UAB „Property development group“ dėl nuostolių atlyginimo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teisėja                                                        Zina Mickevičiūtė