Administracinė byla Nr. I-3387-402/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02588-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74.
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,
sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.b.skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 1-6) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2015-02-19 iki 2015-02-26 buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės kameroje Nr. 8, kurioje vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kamera Nr. 8 buvo antisanitarinės bei avarinės būklės. Kameroje nebuvo karšto vandens, tualetas tik atskirtas 1,5 m. aukščio sienele. Nėra unitazų tik skylė grindyse. Neišduodamas tualetinis popierius. Dušu galima naudotis tik 1 kartą savaitėje. Kameroje buvo tarakonų ir kitų parazitų. Draudžiama turėti šiltus pledus, televizorių, arbatinuką, kompiuterį. Kameroje nebuvo elektros instaliacijos. Pastato konstrukcijoje buvo asbesto. Buvo teikiama nekvalifikuota ir nekokybiška medicininė pagalba. Gyvenimo sąlygos kalinimo įstaigoje visą jo buvimo laikotarpį buvo nežmoniškos, kas akivaizdžiai pažeidė galiojančius teisės aktus. Gyvendamas perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose pareiškėjas patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus. Laikymo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiškėjas prilygina nežmoniškoms, žiaurioms ir reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kurią vertina 300 Eur.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą (b.l. 30-33) su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas nuo 2015-02-20 iki 2015-02-25 Psichiatrinio skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 8. Kameros plotas 15,51 kv.m., joje 6 lovos. Pripažįsta, kad vienam asmeniui tenkanti minimalaus gyvenamojo ploto norma galėjo būti pažeista, tačiau dėl objektyvių priežasčių, nes Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų skaičiui, joje turi būti suteiktos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Be to, Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi užtikrinti izoliacijos reikalavimus. Akcentavo, kad kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės atitinka teisės aktų reikalavimus. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka higienos normos HN 47-1:2012 reikalavimus, atlikti valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami ligoninėje nustatyta tvarka. Pacientams užtikrinta teisė kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, gauti išskalbtą patalynę. Akcentavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo laikomas perpildytose Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau - LAVL) patalpose, neužtikrinant higienos reikalavimų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11 1.4 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas LAVL (Psichiatrijos skyriuje) kameroje Nr. 8 buvo gydomas nuo 2015-02-20 iki 2015-02-25, t. y. viso 5 dienas (paras). Kameros Nr. 8 plotas 15,51 kv.m., yra 6 lovos.
Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui, tačiau LAVL nepateikė informacijos, kiek tiksliai nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma kartu su pareiškėju. Kaip matyti iš palatų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ploto ir joje esančių lovų skaičiaus, tuo atveju, jei visos lovos palatoje buvo užimtos, ploto norma vienam asmeniui buvo mažesnė nei 5,1 kv. m. Taigi ploto norma vienam asmeniui nebuvo užtikrinta pareiškėjui gydantis LAVL 5 paras: tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą.
Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010). Į laisvės atėmimo vietų sąvoką patenka ir gydymo įstaigos, bei laisvės atėmimo vietų ligoninės, todėl LAVL patalpų įrengimui taikytinos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai (Higienos normos HN 76:2010 5 p.).
Higienos normos HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Pareiškėjas teigia, jog kamerose nebuvo tiekiamas šiltas vanduo, o nusiprausti po dušu jis buvo vedamas tik vieną kartą per savaitę. Pažymėtina, jog pagal Higienos normos 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, o karšto vandens tiekimas į kameras nėra numatytas, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisės taip pat nebuvo pažeistos. Iš teismui pateikto naudojimosi dušu ir skalbinių keitimo tvarkaraščio matyti, jog pareiškėjo teisė nusimaudyti po dušu vieną kartą per savaitę nebuvo pažeista (b. l. 53-56). Be to, to neneigia ir pats pareiškėjas.
Pareiškėjas žalą kildina taip pat ir dėl tualeto netinkamo atitvėrimo nuo gyvenamosios dalies. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 14.5 p. sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Atsakovas, kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, atsiliepime paaiškino, kad ligoninės kamerų tipo patalpų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) atitinka minėtą reikalavimą. Spręstina, kad Ligoninės kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) atitinka higienos normos reikalavimus. Kita vertus, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Atsižvelgiant į tai, jog duomenų apie visišką privatumo užtikrinimą (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.) byloje nėra, šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos.
Pareiškėjas teigia, kad kamera Nr. 8 buvo antisanitarinės bei avarinės būklės.
Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikimai Higienos normai ar normoms dėl suimtųjų ir/ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Ligoninės turtą, šalinami minimaliausiais terminais. Kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) Ligoninėje pilnai panaudojamos ir Ligoninės gydomųjų skyrių patalpos yra nuolatos remontuojamos.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015-03-13 atliko patikrinimą Psichiatrijos skyriaus kameroje Nr. 8 (b. l. 47-48), kurioje buvo gydomas pareiškėjas ir nustatė, kad oro judėjimo greitis ir dirbtinė apšvieta atitinka HN 47:2011 7 p. ir 41 p. reikalavimus. Praustuvė buvo švari ir atitiko HN 47:2011 38 p. reikalavimus, tualetas (unitazas) atskirtas nuo kitos patalpos dalies betonine sienele (HN 47:2011 nenustato reikalavimų sveikatos priežiūros įstaigose įrengtų santechninių įrenginių tipui). Elektros laidai neįrengti, siekiant pacientų saugumo, atsižvelgiant į Psichiatrijos skyriaus specifiką. Vilniaus visuomenės sveikatos centras padarė išvadą, kad HN 47:2011 ir HN 42:2009 reikalavimų pažeidimų nenustatyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K netinkamų veiksmų.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog draudžiama turėti televizorių, arbatinuką, jam nebuvo išduotas kompiuteris.
Eksploatavimo taisyklių 16.8 p. nustatyta, kad elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais galima būtų valdyti naktinio, dieninio apšvietimo veikimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą. Kaip atsiliepime nurodė Ligoninė, visose kamerose ir kamerų tipo palatose yra įrengti elektros lizdai, išskyrus Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose dėl pačių nuteistųjų/suimtųjų saugumo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-03-25 patikrinimo akto Nr. 13(15.3)-PA-630 (b. l. 47-48) duomenys patvirtina, kad Psichiatrijos skyriaus kameroje Nr. 8 elektros laidai neįrengti, siekiant pacientų saugumo, atsižvelgiant į Psichiatrijos skyriaus specifiką. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Ligoninė šiuo aspektu pareiškėjo teisių nepažeidė.
Vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V - 124 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) 21 punktu, kuriame nurodyta, kad: „[...] Iš laisvės atėmimo vietų išvykstantys ir į jas atvykstantys asmenys privalo pristatyti savo turimus daiktus patikrinti“. Pareiškėjui atvykus 2015-02-20 daiktai buvo paimti patikrinimui. Vadovaujantis Aprašo 12 punktu, kuriame nurodyta, kad „daiktai turi būti patikrinti, užregistruoti ir išduoti asmenims pasirašytinai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo, kompiuteriai ir informacijos laikmenos - per dešimt darbo dienų nuo jų priėmimo. Šiame punkte nustatytas terminas motyvuotu laisvės atėmimo vietos direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas, tačiau bendras patikrinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip dvidešimt darbo dienų“. 2015-02-25 pareiškėjui išvykstant iš Ligoninės, daiktai buvo grąžinti pasirašant suimtųjų ir nuteistųjų televizorių, radijo imtuvų, kompiuterių, kompiuterinių aparatų ir kitų elektros prietaisų apskaitos žurnale (b.l. 36). Atsižvelgiant j tai kas išdėstyta, nustatyta, kad daiktai buvo tikrinami nepažeidžiant nustatytų terminų.
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad galimai jam padarytą žalą jis kildina, be kita ko, iš to, kad LAVL jam nebuvo užtikrintas tinkamas gydymas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis, teismas pažymi, kad ginčas dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje Nr. T-77/2006, 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009 ir 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. T-110/2013). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina iš, jo teigimu, nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, o skunde LAVL administracijos galimai neteisėtų veiksmų ar neveikimo organizuojant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nenurodė, todėl šioje dalyje skundas taip pat yra nepagrįstas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 44). Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 60).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog kameroje buvo tarakonų ir kitų parazitų.
LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atliekant kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumą kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.2 punktas); užsakovei pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 39-42).
Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad neišduodamas tualetinis popierius, draudžiama turėti šiltus pledus, pastato konstrukcijoje buvo asbesto, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, A575-662/11). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Iš to seka, kad pareiškėjo abstraktūs teiginiai, kad neišduodamas tualetinis popierius, draudžiama turėti šiltus pledus, pastato konstrukcijoje buvo asbesto, negali būti laikomi pagrįstais ir atmestini.
Byloje jokių duomenų apie pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimą būtent dėl jo kalinimo sąlygų LAVL vertinamuoju laikotarpiu nėra pateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo LAVL sąlygų, patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismas, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, šių pažeidimų trukmę (5 dienos) ir intensyvumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma. Nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 50 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti J.B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Natalja Zelionkienė