Pranešėjas K. Dargužis Baudžiamoji
byla Nr. 1A-124-245/2011
Teisėja D. Mazur Proceso
Nr. 23-1-0671-09
Procesinio
sprendimo kategorija: 2.4.6
(S)

KAUNO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. kovo 30 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos
Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei,
dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Ramutei
Budrytei, nuteistajam A. M. K., jo
atstovei pagal įstatymą N. K., viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-24
nuosprendžio, kuriuo A. M. K. nuteistas:
pagal LR BK
180 str. 1 d. (plėšimas K. J. atžvilgiu) laisvės atėmimu
8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal LR BK
180 str. 1 d. (plėšimas G. T. atžvilgiu) laisvės atėmimu
7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio
sudėjimo būdu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems)
metams.
Vadovaujantis LR
BK 92 str., bausmės vykdymas A. M. K. atidėtas
1 (vieneriems) metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio
apribojimas vieneriems metams, įpareigojant A. M. K. tęsti mokslus, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00
val., jei tai nesusiję su mokslais.
Iš A. M. K., o jam neišgalint, iki jo pilnametystės iš jo tėvų N. K. ir A. K., nukentėjusiajam K. J. priteista 2000 litų neturtinės žalos atlyginimui ir
nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei R. J. – 1000 litų
turtinei žalai atlyginti.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
A. M. K. pagal LR BK 180
str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-08-06, apie
15.10 val., Marių g. 37, Kaune, Palemono vidurinės mokyklos kieme, vieną kartą
kumščiu smogė nepilnamečiui K. J., gim. 1996-10-11, į veidą, padarydamas jam nosies kaulų
lūžimą, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlės srityje, odos nubrozdinimą virš
viršutinės lūpos, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei grasindamas dar kartą
panaudoti fizinį smurtą K. J. atžvilgiu, iš jo pagrobė R. J. priklausantį 700 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony
Ericsson S500“.
Be to, A. M.
K. pagal LR BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-09-02,
apie 13.00 val., Ateities pl., netoli sankirtos su Taikos pr., Kaune,
grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pareikalavo iš G. T. atiduoti 900 Lt vertės
mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W890i“, o atidavus, G. T. vieną kartą koja įspyrė į
nosį.
Nuteistasis A.
M. K. apeliaciniu skundu
prašo 2010-11-24 nuosprendį pakeisti ir priimti naują nuosprendį: išteisinti jį
dėl plėšimo padarymo K. J. atžvilgiu. Nurodo, kad plėšimo K. J. atžvilgiu nepadarė. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo
metu bei teisme yra vienodi, nuoseklūs ir pagrįsti kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Teismas,
vertindamas įrodymus,
nepagrįstai kritiškai vertino jo artimųjų: mamos ir tėvo, liudytojų: J. M. ir R. P. parodymus, nes jie yra jo artimi žmonės ir galėjo duoti
parodymus jo naudai, kaip teigiama, kad jis išvengtų baudžiamosios atsakomybės.
Teismas vertino nukentėjusiojo K. J., jo mamos bei vaikų L. K. bei L. R. parodymus. Jo nuomone, teismas neteisingai vertino šių
liudytojų parodymus, nes L. K. teisme negalėjo pasakyti apie šį
įvykį, kadangi jis pats to nematė, o jam papasakojo L. R.. Pats L. R. teisme
papasakojo, kad M.
K. yra matęs mokykloje ir kokius konkrečiai
veiksmus atliko, jis nematė. Šios aplinkybės turėjo būti ištirtos atidžiau ir nustatyta konkrečiai,
kas tai padarė. Kadangi
šio nusikaltimo jis nepadarė, todėl neturtinės bei turtinės žalos atlyginimas neturi būti priteistas. Tačiau nurodo,
kad turtinė žala priteisiama tik pateikus visus reikalingus pateisinamuosius
dokumentus, šiuo atveju R. J. tokių
dokumentų nepateikė.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius
apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą
atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. M. K. apeliacinis
skundas atmetamas.
Nuteistasis
apeliaciniu skundu prašo išteisinti jį pagal LR BK 180 str. 1 d., nepadarius
nusikaltimo K. J. atžvilgiu, todėl apeliacinės
instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją
bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).
Pirmosios
instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą,
tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo A.M. K. nusikalstamą veiką, padarytą K. J. atžvilgiu,
pagal LR BK 180 str. 1 d., ir išsprendė civilinio ieškinio klausimą,
nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą. Esminių
baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl plėšimo, įvykdyto K. J. atžvilgiu, tačiau pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 180
str. 1 d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų
K. J. ir R. J., liudytojų L. R., L. K. parodymais, parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu,
specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga. Šie įrodymai papildo
vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes,
įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos
teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip A.M. K. kaltės, padarius
nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d., įrodymus.
Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis K. J. nurodė, kad 2009-06-08 ėjo stadionu, priėjęs A.M. K. paklausė jo kiek valandų. Jis išsitraukė telefoną,
tačiau telefonas nerodė valandų, nes buvo
nenustatytas. Toliau einant jis girdėjo, kad kažkas jį seką ir važiuoja
dviračiai. Prie katilinės atsisukęs pamatė A.M. K., kuris
paklausė koks jo telefono modelis. Jis pasakė koks modelis, tada šis paprašė
parodyti telefoną, bet jis atsisakė tai daryti ir nuėjo toliau. Pajuto smūgį į
veidą ir parkrito ant žemės. Nuo suduoto smūgio nuskilo dantis ir lūžo nosis.
Tuo metu A.M. K. liepė atiduoti telefoną ir išsiimti
kortelę. Jis išsigandęs tai padarė. A.M. K. nuėjus, jį
namo parlydėjo L. ir L.
Nukentėjusioji R. J. nurodė,
kad 2009-08-06 sūnus K. J. namo grįžo visas kruvinas.
Paklausus kas atsitiko, Kristijonas pasakė, kad ,,garbanius“ iš jo atėmė
telefoną. Iškvietė policiją, Kristijonas jiems paaiškino įvykio aplinkybes,
apibūdino kaltininką bei vaikus, kurie buvo su dviračiais. Vėliau Kristijonas
policijoje iš pateiktų nuotraukų atpažino A. M. K., kaip
asmenį jį sumušusį ir apiplėšusį.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis R. J. atpažino A.M. K., kaip asmenį,
kuris 2009-08-06 d. apie 15.10 val. Kaune, Marių g. 37, Palemono vidurinės
mokyklos kieme jį sumušė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson
S500i“( t.1, b.l. 25-27).
Kad nukentėjusiojo K. J. atžvilgiu buvo pavartotas
fizinis smurtas, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje K. J. konstatuotas nosies kaulų
lūžimas, poodinė kraujosruva nosies nugarėlės srityje, odos nubrozdinimas virš
viršutinės lūpos. Išvadoje nurodyta, kad nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų
sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 12).
Teisme apklaustas liudytojas L. R. teigė, kad su draugu
dviračiais važinėjosi prie mokyklos, stadione žmonių nebuvo, matė einantį K. J., prie jo priėjo A.M. K., klausinėjo jo apie
telefoną. Paties įvykio nematė, tik spėjo pamatyti, kaip A.M. K. jau nuleidinėjo koją, o K. J. gulėjo ant žemės, buvo daug
kraujo. Aplink kitų žmonių nebuvo. Iš policijos sužinojo, kad K. J. buvo sulaužyta nosis.
Liudytojas L. K. patvirtino matęs gatvele einantį K.
J.. Paties įvykio nematė, nes buvo pavažiavęs
dviračiu toliau, tačiau jo draugas L. R. buvo sustojęs ir matė, kaip A.M.
K. spyrė K. J. į nosį.
Apeliantas ginčija šių liudytojų parodymus,
nes L. K. nieko negalėjo
pasakyti apie įvykį, o L. R. nematė, kokius veiksmus jis atliko. Teisėjų kolegijos
nuomone, liudytojo L. K. parodymai
šiuo atveju yra išvestinis įrodymas, kadangi jis pats plėšimo momento nematė,
tik teisme nurodė, ką jam pasakojo L. R.. Tuo tarpu liudytojas L. R. tvirtino girdėjęs, kaip A.M. K. klausinėjo nukentėjusiojo apie telefoną, netrukus pamatė,
kad A.M. K. nuleido
koją, o K. J. guli ant
žemės, buvo kraujo, be to, liudytojas pažymėjo, jog tuo metu aplink kitų žmonių
nebuvo. Nukentėjusioji R. J. patvirtino, kad po įvykio K. J. policijai nurodė, kad įvykio vietoje buvo du vaikai, su
dviračiais. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina K. J. padarytus kūno sužalojimus,
nukentėjusysis po įvykio iš nuotraukos atpažino A.M.
K., kaip jį apiplėšusį asmenį. Šios aplinkybės
nekelia abejonių dėl liudytojų L. R. ir L. K. parodymų, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas
pagrįstai jais rėmėsi, A.M. K. atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.
A.M. K. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nevertino
jo artimųjų N. K., A. K., J.
M., R. P. parodymų, tačiau įvertinus minėtų liudytojų ir nuteistojo
giminystės ryšius bei kaimyniškus santykius, pirmosios instancijos teismas į
šių asmenų parodymus pagrįstai neatsižvelgė, be to, šie liudytojai patvirtino
apie A.M. K. pasivaikščiojimą
su mama nuo iki 15 val., o plėšimą R. J. atžvilgiu A.M. K. įvykdė 15.10 val.
Aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą,
kad būtent A.M. K. smogė
nepilnamečiui K. J. į
veidą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei grasindamas dar kartą
panaudoti fizinį smurtą K. J. atžvilgiu, iš jo pagrobė R. J. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson S500“.
Tokius jo veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo pagal LR
BK 180 str. 1 d., nes pagal šį straipsnį atsako tas, kas panaudodamas fizinį
smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę
nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.
Apeliantas nesutinka
su priteistu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, nurodo, kad žala
priteisiama tik pateikus visus reikalingus pateisinamus dokumentus, ko šiuo
atveju R. J. nepateikė. Teisėjų kolegijos nuomone,
pirmosios instancijos teismas, civilinio ieškinio klausimą išsprendė
nepažeisdamas LR BPK 109 str., 111 str. 1 d. ir 115 str. 1 d. reikalavimų,
priteisdamas neturinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam
K. J., vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d.
nuostatomis. Neturtinė žala nukentėjusiajam K. J. ir
turinė žala nukentėjusiajai R. J. priteista motyvuotai ir
pagrįstai, jų dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo
kriterijus.
Žalos dydį
civiliniame ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį
įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Kaip matyti iš bylos medžiagos,
nukentėjusioji R. J. pareiškė civilinį ieškinį turtinei
žalai atlyginti dėl pavogto telefono bei išlaidų atsiradusių, dėl sūnaus
slaugos, perkant papildomai vitaminus, vaistus, tvarsčius, transporto išlaidos.
Taip pat pareiškė 2000 litų civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui jos
sūnui K. J. (1 t., b.l. 154-159).
Skundžiamame
nuosprendyje nurodyta, kad dėl A. M. K. veiksmų, suduoto
smūgio į veidą, dėl ko lūžo nosis, nukentėjusiajam K. J. buvo
padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus,
sumažėjo jo bendravimo galimybės, jis kurį laiką negalėjo normaliai lankyti
mokyklos, jam teko kurį laiką praleisti gydymo įstaigose (gydytis
stacionariai), kas sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių
pasekmių, išgyvena dėl galimų patyčių, jautė baimę, patyrė nerimą dėl galimų
pasekmių sveikatai ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala buvo
padaryta dėl tyčinio nusikaltimo, nusikaltimu nepadaryta didelės turtinės
žalos, kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo ir šiuo metu yra
nepilnametis, nedirbantis, neturinti savo turto, todėl sutinkamai su CK 6.276
str. 1 d. atitinkamą žalą turi atlyginti A.M. K., o jam neišgalint,
jo tėvai. Pareikštas 2000 litų civilinis ieškinys
dėl neturtinės žalos K. J. yra protingas ir teisingas, todėl priteistinas pilnai.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad esant nuosprendyje nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos
teismas padarė pagrįstas išvadas dėl 2000 litų neturtinės žalos priteisimo
nukentėjusiajam K. J., kas neprieštarauja teismų praktikai
tokio pobūdžio bylose ir yra teisingas atlygis nukentėjusiajam, patyrusiam
skriaudą dėl A.M. K. nusikalstamų veiksmų sužalojant jo
sveikatą ir pagrobiant turtą. Neturtinė žala priteista motyvuotai, nenukrypstant
nuo teismų praktikos tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.
Pagrįsta
pirmosios instancijos teismo išvada ir dėl 1000 litų dydžio turtinės žalos
priteisimo nukentėjusiajai R. J., nes nukentėjusioji
civiliniame ieškinyje detaliai nurodė, kas sudaro turtinę žalą, iš dalies ją
pagrindė į bylą pateikdama raštiškus įrodymus dėl pagrobtojo mobilaus ryšio
telefono ir sūnui atliktų laboratorinių tyrimų. Pažymėtina, kad nukentėjusioji
nepagrindė visų turėtų išlaidų dėl sūnaus K. J. gydymo,
tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teismo specialisto išvada patvirtina K. J. sužalojimus, kas neleidžia abejoti reikalingu gydymu
ir laikytina, kad 300 litų suma už gydymą, slaugą, vaistus, tvarsčius,
transporto išlaidas į gydymo įstaigas, nepažeidžia protingumo, sąžiningumo bei
teisingumo principų.
A.M. K. nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos
teismo posėdyje nepateikė jokių naujų duomenų, kurių pagrindu būtų galima
daryti priešingas išvadas, negu iš esamų duomenų ir įrodymų padarė pirmosios
instancijos teismas pripažindamas jį kaltu dėl įvykdyto plėšimo K. J. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismui teisingai
taikius baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą ir
nenustačius kitų baudžiamojo proceso pažeidimų, skundžiamas nuosprendis
paliekamas nepakeistas.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326
str. 1 d. 1 p.,
n
u t a r ė :
A. M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Kęstutis
Dargužis
Teisėjai: Regina
Cemnolonskienė
Evaldas
Gražys