Civilinė byla Nr. 2A-378-241/2016

Proceso Nr. 2-55-3-00461-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.10.2.4.2.; 2.5.10.5.2.15. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ir atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės apeliacinius skundus bei trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prisidėjimą prie atsakovės apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas nurodė, kad 2014 m. vasario 15 d. patyrė traumą ir 2014 m. vasario 27 d. buvo hospitalizuotas iš Visagino policijos komisariato areštinės į Laisvės atėmimo vietų ligoninę su apatinio žandikaulio lūžiu. Ieškovą priėmęs ir apžiūrėjęs gydytojas informavo, kad 2014 m. kovo 3 d. ieškovas bus vežamas į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką (toliau ir – Žalgirio klinika), tačiau iki 2014 m. kovo 31 d. pragulėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Nuvežtas į Žalgirio klinikas ieškovas buvo informuotas, kad gydymas uždelstas, dėl to jau buvo prasidėjęs kaulo uždegimas, kaulas buvo pradėjęs neteisingai suauginėti, reikėjo pirmiausiai išgydyti uždegimą ir tik po to atlikti operaciją. Operacija pacientui buvo atlikta tik 2014 m. balandžio 11 d. Kadangi ieškovas laiku nebuvo nuvežtas į Žalgirio klinikas ir hospitalizuotas, jam neteisingai suaugo žandikaulis, atsirado neteisingas dantų sąkandis, buvo pašalinti du sveiki dantys. Dėl nurodytų aplinkybių ir jaučiamo nuolatinio skausmo ieškovas nurodė patiriantis neturtinę žalą, kurią vertina 20 000 Eur.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau ir – komisija) 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 56-88 nusprendė, kad žala teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui Laisvės atėmimo vietų ligoninėje padaryta nebuvo, ir netenkino prašymo atlyginti žalą. Ieškovas su komisijos sprendimu nesutiko ir teismo prašė priteisti 20 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui V. D. iš atsakovės Laisvės atėmimo vietos ligoninės 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas sprendė, kad nuo burnos chirurgo konsultacijos priklausė tolesnė ieškovo gydymo eiga, nes šios konsultacijos metu buvo nutarta šalinti apatinį žandikaulį dengiančią osteosintezės plokštelę, prieš tai pašalinus 17 ir 18 dantis. 2014 m. balandžio 11 d. ieškovui buvo atliktas suplanuotas gydymas – vietinėje nejautroje pašalinta osteosintezės plokštelė, išvalytos granuliacijos lūžio linijoje, po kurio ieškovas 2014 m. balandžio 11 d. buvo išrašytas tolimesniam gydymui Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o 2014 m. balandžio 22 d. nustačius, jog ieškovo būklė gera, išnykus patinimui ir uždegiminiams reiškiniams, ieškovas buvo išrašytas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. Byloje nėra duomenų, jog ieškovo gydymas Žalgirio klinikose dėl taikytinos gydymo taktikos negalėjo būti pradėtas anksčiau, jei ieškovas anksčiau būtų atvežtas gydytojo burnos chirurgo konsultacijai. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2014 m. kovo 31 d. ieškovo sveikatos būklė nepakito, todėl sprendė, jog taikytas gydymas teigiamų rezultatų nedavė, nes ieškovui buvo reikalingas chirurginis gydymas. Nors ieškovo būklė neatitiko būtinosios medicinos pagalbos teikimo indikacijų, tačiau pagal Laisvės atėmimo vietų direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-152 patvirtintos Kokybės vadybos sistemos procedūros „Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų specialistų konsultacijų tvarkos“ 5.6 punktą gydytojo specialisto konsultacija turi būti įvykdyta per 2 darbo dienas nuo jos paskyrimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovui buvo lūžęs žandikaulis, jis kentė skausmus, tolesnei gydymo eigai reikalinga konsultacija buvo suteikta tik po 28 dienų nuo jos paskyrimo, sprendė, kad atsakovė neužtikrino ieškovui savalaikės gydytojo burnos chirurgo konsultacijos, ir nustatė atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės pagrindą. Teismas įvertino uždelsimo užtikrinti konsultaciją laikotarpį, atsižvelgė į tai, kad byloje nėra įrodymų apie ypatingai stiprius ieškovo patirtus skausmus, tačiau esant duomenims, jog ieškovas atsisakė jam siūlomo minkšto maisto, o kieto maisto kramtymas didino skausmus, byloje nesant duomenų, kad dėl nesavalaikiai užtikrintos konsultacijos atsirado liekamieji reiškiniai, ieškovui priteisė 450 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nevertino ieškovo veiksmų po patirtos traumos 2014 m. gruodžio 15 d., kurie turi ir/arba turėjo įtakos ieškovo sveikatai kilusioms pasekmėms. Ieškovas būdamas suimtas delsė kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus ir toks delsimas bendrai sudarė 12 dienų laikotarpį, turėdamas įtakos pasirenkant gydymo taktiką ir eigą.

2. Ieškovas pats savo veiksmais/neveikimu, nerūpestingumu savo sveikatai sukėlė atsiradusius padarinius, nors galėjo jų išvengti laiku kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus.

Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prisidėjo prie atsakovės apeliacinio skundo.

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas V. D. prašė skundą atmesti. Ieškovas nurodė nedelsęs kreiptis į gydymo įstaigą, nes traumą patyrė 2014 m. vasario 15 d., o jau 2014 m. vasario 17 d. buvo laikinai sulaikytas, todėl neturėjo objektyvių galimybių pasirūpinti savo sveikata.

Ieškovas V. D. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas nurodė, kad teismas nepagrindė, kodėl priteisė tokią mažą neturtinės žalos atlyginimo sumą, be to, priteista suma neatlygina nė trečdalio patirtų išgyvenimų, yra nepakankama atstatyti ieškovo sveikatą.

Atsakovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl bylos aplinkybių

Byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 15 d. ieškovas V. D. patyrė apatinio žandikaulio traumą, 2014 m. vasario 17 d. buvo laikinai sulaikytas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato pareigūnų ir patalpintas į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Ieškovas 2014 m. vasario 25 d. kreipėsi į policijos komisariato areštinės bendruomenės slaugytoją, o 2014 m. vasario 26 d. buvo konvojuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą.

Į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ieškovas buvo hospitalizuotas 2014 m. vasario 27 d. Stacionarizavus pacientą buvo nustatyta diagnozė (trauminis apatinio žandikaulio osteomielitas), kuriai būdingas lėtinis uždegiminis procesas dėl ilgai trunkančio lūžgalių ryšio su burnos ertme, be sisteminio ar plintančio infekcinio proceso, paskirta ir 2014 m. vasario 28 d. atlikta rentgeno nuotrauka.

2014 m. kovo 3 d. ieškovą apžiūrėjo gydytas odontologas, kuris nustatė preliminarią traumos diagnozę, sudarė tyrimų planą ir paskyrė gydytojo burnos chirurgo konsultaciją VšĮ Vilniaus universiteto Žalgirio klinikoje. Žalgirio klinikoje gydytojo burnos chirurgo konsultacija įvyko praėjus 28 dienoms nuo jos paskyrimo, t. y. 2014 m. kovo 31 d. Po burnos chirurgo konsultacijos Žalgirio klinikoje buvo suplanuotas chirurginis osteomielito gydymas: 17, 18 dantų pašalinimas, plokštelės pašalinimas, sekvestro pašalinimas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2014 m. gruodžio 18 d. sprendime Nr. 56-88 konstatavo, kad žala sveikatai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas V. D. nebuvo padaryta, ir netenkino prašymo atlyginti žalą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gydytojas odontologas ieškovą apžiūrėjo 2014 m. kovo 3 d.,  nors pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-29 patvirtinto Chirurgijos skyriaus gydytojo odontologo pareigybės aprašymo 5.5 punktą ieškovą gydytojas odontologas turėjo apžiūrėti 2014 m. vasario 27 d. Ieškovui paskyrus gydytojo burnos chirurgo konsultaciją, ieškovas konsultacijai į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikas buvo atvežtas 2014 m. kovo 31 d., t. y. praėjus 28 dienoms po konsultacijos paskyrimo.

Teismas sprendė, kad nuo gydytojo burnos chirurgo konsultacijos priklausė tolesnė ieškovo gydymo eiga, nes šios konsultacijos metu buvo nutarta šalinti apatinį žandikaulį dengiančią osteosintezės plokštelę, prieš tai pašalinus 17, 18 dantis. Ieškovo gydymas Žalgirio klinikose galėjo būti pradėtas anksčiau, jei ieškovas būtų anksčiau atvežtas gydytojo burnos chirurgo konsultacijai. Iki 2014 m. kovo 31 d. ieškovui taikytas gydymas teigiamų rezultatų nedavė, kadangi jam buvo reikalingas chirurginis gydymas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų komisijos ieškovui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimo nutarime konstatuotas išvadas, kad konsultacijos ir gydymo atidėjimas neturėjo esminės įtakos ligos eigai, teismas vertino pasekmių, o ne tinkamo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo atžvilgiu. Nors ieškovo būklė neatitiko būtinosios (skubiosios) medicinos pagalbos teikimo indikacijų, tačiau pagal Laisvės atėmimo vietų direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.V-152 patvirtintos Kokybės vadybos sistemos procedūros “Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų specialistų konsultacijų tvarka” 5.6 punktą gydytojo specialisto konsultacija turėjo būti įvykdyta per 2 darbo dienas nuo jos paskyrimo dienos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovė neužtikrino ieškovui savalaikės gydytojo burnos chirurgo konsultacijos, dėl ko ieškovo gydymas užsitęsė, o per šį laikotarpį, t. y. nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. kovo 31 d. (nuo gydytojo burnos chirurgo konsultacijos paskyrimo dienos iki ieškovo konvojavimo į Žalgirio klinikas), ieškovas jautė skausmą ir nepatogumus. Nors teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai įrodymų, jog dėl laiku užtikrintos konsultacijos ieškovo žandikaulis suaugo neteisingai, atsirado neteisingas dantų sąkandis, ieškovui buvo šalinti du sveiki dantys, o nustatyta, kad konsultacijos ir gydymo atidėjimas neturėjo esminės įtakos ligos eigai, tačiau ieškovo patirtą ir jam priteistiną neturtinę žalą įvertino 450 Eur.

Šalys byloje neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, ginčo situacijoje taikytų ir aiškintų materialiosios teisės normų.

Apeliantės Laisvės atėmimo vietų ligoninės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo veiksmų po patirtos traumos, kurie turi ir (arba) turėjo įtakos jo sveikatai kilusioms pasekmėms. Teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad ieškovas traumą patyrė laisvėje ir dvi dienas iki jo suėmimo nesikreipė į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl būtinosios ir savalaikės medicinos pagalbos suteikimo, būdamas suimtas taip pat delsė kreiptis į specialistus ir toks delsimas iš viso truko 12 dienų.

Ieškovas V. D. apeliaciniame skunde kvestionuoja teismo priteistą neturtinės žalos dydį, teigdamas, jog priteista neturtinės žalos suma neatlygina nė trečdalio ieškovo patirtų išgyvenimų bei fizinio skausmo.

Kitais aspektais teismo sprendimas neginčijamas, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniais skundais apibrėžtas apeliacijos ribas, pasisako tik dėl apeliantų kvestionuojamų aplinkybių (CPK 320 str.). Tuo pačiu kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo ir tinkamai jas taikė (CPK 265 str.).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Apeliantės įsitikimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti tai, jog apatinio žandikaulio traumą ieškovas patyrė 2014 m. vasario 15 d., o į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvyko tik 2014 m. vasario 27 d.

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl sveikatos priežiūros įstaigos (atsakovės) veiksmų teisėtumo ir deliktinės civilinės atsakomybės taikymo nuo to momento, kai ieškovas kreipėsi į atitinkamą įstaigą iki jam buvo suteikta tinkama pagalba, t. y. nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. kovo 31 d. Dėl to pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vertinti ieškovo veiksmų iki kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų komisijos V. D. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimo nutarime nurodyta, kad pakartotinė žandikaulio trauma ieškovui įvyko 2014 m. vasario 15 d., o į sveikatos priežiūros įstaigą ieškovas kreipėsi tik po 12 dienų, t. y. 2014 m. vasario 27 d. Dėl ilgai trunkančio lūžgalių ryšio su burnos ertme ieškovui išsivystė lėtinis uždegiminis procesas. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog uždelstas ieškovo kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl patirtos traumos kokiu nors būdu lėmė ligos komplikacijas ar liekamuosius reiškinius, pasireiškusius dviejų sveikų dantų pašalinimu, neteisingai suaugusiu žandikauliu, neteisingu dantų sąkandžiu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovas į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi tik praėjus 12 dienų po patirtos traumos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuoto fakto, kad atsakovė neužtikrino kokybiško sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, ir padarytų išvadų, jog dėl laiku neužtikrintos burnos chirurgo konsultacijos ieškovo gydymas užsitęsė, dėl atsakovės veiksmų/neveikimo (nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo) laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. kovo 31 d., t. y. iki ieškovo konvojavimo į Žalgirio klinikas burnos chirurgo konsultacijai, ieškovas jautė skausmus bei patyrė kitus nepatogumus, susijusius su valgymu. Pažymėtina, jog ieškinyje dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo patirtą neturtinę žalą ieškovas grindė skausmu ir patirtais nepatogumais būtent laikotarpiu 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. kovo 31 d.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas gydymo įstaigos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai nagrinėjo bylą pagal ieškovo ieškinio faktiniu pagrindu apibrėžtas ribas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Skundžiamu teismo sprendimu buvo patenkinti 2,25 proc. ieškinio reikalavimų ir ieškovui iš atsakovės priteista 450 Eur vietoje prašytų 20 000 Eur neturtinei žalai dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir tinkamo specialisto konsultacijos neužtikrinimo atlyginti.

Apelianto argumentai dėl netinkamo neturtinės žalos dydžio nustatymo atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo patirtus išgyvenimus, fizinį skausmą bei kančias, be to, nepagrindė priteistos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006). Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

              Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas; atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą.

              Šioje byloje nustatyta, kad 450 Eur dydžio neturtinė žala ieškovui priteista dėl atsakovės nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo bei gydytojo burnos chirurgo konsultacijos laiku nesuteikimo laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. kovo 31 d. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į uždelsimo užtikrinti gydytojo burnos chirurgo konsultaciją laikotarpį, nustatė, kad byloje nėra įrodymų apie ypatingai stiprius ieškovo patirtus skausmus, be to, ieškovas atsisakė jam siūlomo pritaikyto minkšto maisto, o kramtydamas kietą maistą didino skausmus. Teismas taip pat nustatė, jog dėl laiku neužtikrintos specialisto konsultacijos liekamųjų reiškinių neatsirado. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nors dėl burnos chirurgo konsultacijos laiku neužtikrinimo buvo daroma žala ieškovo sveikatai, t. y. vienai labiausiai saugotinų asmens vertybių, tačiau nustačius, kad ieškovas nekentė ypatingai stiprių skausmų, kad konsultacijos neužtikrinimas netruko ilgą laiko tarpą, kad dėl šių priežasčių nenustatyti liekamieji reiškiniai, taip pat atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, jog teismo ieškovui priteistas 450 Eur neturtinės žalos atlyginimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

             Dėl bylinėjimosi išlaidų

            Abiejų proceso šalių apeliacinius skundus atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos CPK 98 str. 1 d.).

             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjai                                                                       Goda Ambrasaitė – Balynienė             

Danutė Gasiūnienė

                                                                      Antanas Rudzinskas