Administracinė byla Nr. A-1776-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03089-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2022 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. 9SD-4323 „Dėl atsakymo į Jūsų kreipimąsi“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. spalio 31 d. pareiškimą.

2.       Pareiškėja skunde nurodė, kad 2022 m. spalio 31 d. ji kreipėsi į atsakovą, prašydama anuliuoti ir laikyti negaliojančia 2022 m. rugsėjo 29 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje
Nr. 9VSV-1293 (toliau – ir Anketa) pateiktą tikrovės neatitinkančią jos nuomonę dėl anūkės B. J. (toliau – ir Anūkė). Atsakovas Raštu informavo pareiškėją, kad, susipažinus su specialisčių pateiktais paaiškinimais, Skyrius neturi objektyvaus pagrindo konstatuoti specialisčių asmeninio suinteresuotumo veikti priešingai pareiškėjos ar jos sūnaus P. J. interesams, jog Skyrius nenustatė, kad specialistės siekė būti šališkos nors vieno iš šeimos narių atžvilgiu ar būtų priėmusios palankius sprendimus vienam iš tėvų. Rašte taip pat nurodoma, jog Skyriaus specialistai reagavo tinkamai ir nenustatyta, kad specialistės atliko pareigas pažeisdamos teisės aktus. Rašte konstatuojama, jog kiti pareiškėjos kreipimesi nurodyti teiginiai laikomi nepagrįstais ir Anketoje keisti specialisčių užfiksuotos pareiškėjos nuomonės nėra pagrindo.

3.       Pareiškėja vertino, jog atsakovo Raštas, kuriuo atsisakyta keisti specialisčių užfiksuotą jos nuomonę Anketoje, yra neteisėtas ir naikintinas. Atsakovo atsisakymas ištaisyti tikrovės neatitinkančius teiginius prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui. Dėl neteisėtų specialisčių veiksmų, įrašant neteisingus, galimai melagingus, neteisėtus, viršijant kompetenciją, galimai suklastotus duomenis į Anketą, po to šiuos duomenis teikiant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams ir kitoms suinteresuotoms institucijoms (Atvejo vadybai) formuojama šališka nuomonė, nukreipta prieš Anūkės tėvą P. J., tuo apsunkinant jo įrodinėjimo procesą teisme. Pareiškėja nurodė, jog Anketoje jos žodžiai pateikti kaip interpretacija, paimti iš konteksto, neatitinka tikrovės. Atvykusios specialistės jos neinformavo, kad pokalbio metu išsakyti teiginiai bus įtraukti į Anketą, nepranešė savo atvykimo tikslo, pokalbio metu nieko neužsirašinėjo, todėl netiksliai nurodė tai, ką ji kalbėjo.

4.       Pareiškėja teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pas pareiškėją atvykusios Tarnybos specialistės nepasakė, kad informacija, kurią nurodys pareiškėja, bus perkelta į Anketą, nebuvo duota pasirašyti po, anot atsakovo, pareiškėjos nuomone. Raštas yra neteisėtas, nes ten nurodyta, kad specialistės tinkamai atliko savo darbą. Atsakovas, į Anketą įrašęs ne tą informaciją, nuomonę, kurią išsakė pareiškėja, pažeidė Konstitucijos 25 straipsnį.

5.       Atsakovas Tarnybos Skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       Atsakovas nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas nepilnametės B. J. motinos S. N. pranešimas apie galimus ne tik jos nepilnametės dukros teisių pažeidimus, bet ir kitų jos biologinių vaikų teisių pažeidimus. Skyriaus specialistai, įstatymų nustatyta tvarka nagrinėdami gautą pranešimą apie Anūkės teisių pažeidimus, atsižvelgdami į nuolat ir pasikartojančiai gaunamus pranešimus apie šio vaiko galimus teisių pažeidimus, siekdami objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją, priėmė sprendimą išklausyti ne tik pačios mergaitės ir jos atstovų pagal įstatymą nuomonių, tačiau ir kitų asmenų, galinčių turėti reikšmingos informacijos, susijusios su vaiko situacija. Tėvas P. J. savo gyvenamąją vietą buvo nurodęs savo motinos, pareiškėjos namuose, ir būtent ten jis leidžia laiką su dukra, kai yra numatytas jo ir jo dukros bendravimo laikas. Dėl šios aplinkybės, kolegialiai buvo priimtas sprendimas išklausyti pareiškėjos nuomonę, kuri galėjo turėti reikšmingos informacijos, vertinant Anūkės situaciją. Pas pareiškėją Skyriaus specialistės apsilankė 2022 m. rugsėjo 27 d. Pareiškėja nebuvo informuota apie specialistų planuojamą apsilankymą, kadangi buvo baiminamasi, jog tėvas P. J. gali kliudyti specialistams pabendrauti su pareiškėja arba kitaip daryti įtaką pareiškėjos išsakomai nuomonei dėl pranešime apie galimą vaiko teisių pažeidimą nurodytų aplinkybių. 2022 m. rugsėjo 27 d. lankantis pas pareiškėją, ši laisva valia sutiko pasikalbėti apie jos sūnų P. J. ir jos Anūkės situaciją. Pareiškėja nebuvo informuota, kad jos išsakyta nuomonė bus užfiksuota Anketoje, tačiau jai buvo paaiškintas specialisčių apsilankymo motyvas ir jos nuomonės išklausymo svarba, bendrai vertinant jos Anūkės situaciją. Pareiškėja nebuvo pasirašytinai supažindinta su savo išsakyta nuomone, tačiau, vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803, (toliau – ir Aprašas) 21 punkto nuostatomis, su užpildyta ir užregistruota vaiko situacijos vertinimo anketa pasirašytinai supažindami tik vaiko atstovai pagal įstatymą. Pareiškėja, sužinojusi iš savo sūnaus P. J. apie tai, jog išsakyta nuomonė yra užregistruota Anketoje, 2022 m. spalio 31 d. kreipėsi į skyrių Mažeikių rajone su pareiškimu, neva melagingą ir tikrovės neatitinkančią jos nuomonę, pateiktą Anketoje, laikyti negaliojančia, o tikrąja ir teisinga nuomone laikyti tą, kurią ji išdėstė savo pateiktame pareiškime. Skyrius, susipažinęs su pareiškėjos pareiškimu, taip pat specialisčių, vykusių pas pareiškėją, pateiktais paaiškinimais, susipažinęs su kitais susijusiais darbo veiklos dokumentais, priėmė sprendimą, kad specialistės veikė tinkamai ir atliko joms pavestą darbą, vadovaudamosi Tarnybos, Skyriaus nuostatais, pareiginėse instrukcijose išdėstytomis funkcijos, Aprašu ir atliko savo pareigas taip, kaip numato įstatymai, juos įgyvendinantys aktai, Tarnybos rekomendacijos. Teikiant atsakymą, taip pat buvo konstatuota, kad Skyriaus specialisčių pildyti dokumentai atitinka jiems teisės aktų nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Skyrius taip pat nustatė, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti specialisčių asmeninio suinteresuotumo veikti priešingai pareiškėjos ar jos sūnaus interesams. Skyrius taip pat nenustatė, kad specialistės siekė būti šališkos nors vieno iš šeimos narių atžvilgiu ar būtų priėmusios palankius sprendimus vienam iš tėvų. Atsižvelgiant į tai, kas buvo nustatyta, Skyrius netenkino pareiškėjos 2022 m. spalio 31 d. pareiškimo.

7.       Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pareiškėjos išsakyta nuomonė neturėjo jokios įtakos vertinant mergaitės situaciją, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja buvo apklausta kaip liudytoja, jos parodymai ir įrašyti į Anketą. Specialistės, atvykusios pas pareiškėją, paaiškino, kokiu tikslu atvyko, taip pat, kad dažniausiai Tarnybos atstovai pas asmenis vyksta nepranešę iš anksto apie savo atvykimą. Pareiškėja į atsakovą nesikreipė su prašymu papildyti, patikslinti Anketoje pateiktą nuomonę.

II.

8.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. kovo 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjos V. M. skundą.

9.       Teismas nustatė, jog 2022 m. rugsėjo 21 d. Skyriuje Mažeikių rajone buvo gautas nepilnametės B. J. motinos S. N. pranešimas apie galimus jos nepilnametės dukros teisių pažeidimus. Atsakovo specialistai, nagrinėdami gautą pranešimą apie galimus pareiškėjos Anūkės teisių pažeidimus, nusprendė apklausti pareiškėją, pas kurią Anūkė leidžia laiką, kai būna kartu su tėvu – pareiškėjos sūnumi. 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovo atstovės atvyko pas pareiškėją į namus. Pareiškėja nebuvo informuota apie specialistų planuojamą apsilankymą, pareiškėja neginčija, kad ji sutiko pasikalbėti apie jos sūnų P. J. ir jos Anūkės situaciją. Atsakovas neginčija, kad pareiškėja nebuvo informuota, kad jos išsakyta nuomonė bus užfiksuota Anketoje, tačiau nurodė, kad jai buvo paaiškintas specialisčių apsilankymo motyvas ir jos nuomonės išklausymo svarba, bendrai vertinant Anūkės situaciją. Pareiškėja 2022 m. spalio 28 d. pareiškimu (atsakovas jį gavo 2022 m. spalio 31 d.) kreipėsi į Skyrių, prašydama „pripažinti melaginga ir neatitinkančia tikrovės mano nuomonę, pateiktą 2022-09-29 Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 9VSV-1293, ir laikyti, jog tikrąją savo nuomonę aš išdėsčiau šiame pareiškime“, taip pat prašė imtis veiksmų, apsaugant Anūkę nuo mamos ir jos artimųjų. Atsakovas Raštu nurodė, kad specialistės, atvykusios pas pareiškėją į namus, veikė tinkamai ir atliko joms pavestą darbą, vadovaudamosi Tarnybos, Skyriaus nuostatais, pareiginėse instrukcijose išdėstytomis funkcijomis, Aprašu ir atliko savo pareigas taip, kaip numato įstatymai, juos įgyvendinantys aktai, Tarnybos rekomendacijos. Rašte taip pat buvo konstatuota, kad Skyriaus specialisčių pildyti dokumentai atitinka jiems teisės aktų nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Skyrius taip pat nustatė, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti specialisčių asmeninio suinteresuotumo veikti priešingai pareiškėjos ar jos sūnaus interesams. Skyrius taip pat nenustatė, kad specialistės siekė būti šališkos nors vieno iš šeimos narių atžvilgiu, ar būtų priėmusios palankius sprendimus vienam iš tėvų. Skyrius netenkino pareiškėjos 2022 m. spalio 31 d. pareiškimo.

10.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pas pareiškėją atvykusios specialistės pokalbio su pareiškėja neįrašinėjo. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pareigos Tarnybos specialistams įrašinėti pokalbių su vaikais, jų įstatyminiais atstovais ar kitais asmenimis, galinčiais turėti informacijos apie tiriamą atvejį, todėl vertino, jog atsakovo atstovės, neįrašę pokalbio su pareiškėja, nepadarė pažeidimo.

11.       Teismas nustatė, kad pareiškėja pareiškimu siekė, jog būtų ištaisyta, anot jos, neteisingai Anketoje užfiksuota pareiškėjos nuomonė, kurią ji 2022 m. rugsėjo 27 d. išdėstė į jos namus atvykusioms Skyriaus specialistėms. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (toliau – ir Įstatymas) bei Aprašą, su Anketa susipažinti, su ja nesutikti ir ją ginčyti turi teisę tik įstatyminiai vaiko globėjai. Byloje nėra duomenų, kad kuris nors iš tėvų būtų kreipęsis dėl Anketoje užfiksuotų duomenų pakeitimo. Teismas pažymėjo, kad Anketa, kurioje, anot pareiškėjos, užfiksuota neteisinga pareiškėjos nuomonė, pareiškėjai nesukelia jokių teisių ir pareigų, todėl ir atsisakymas pakeisti Anketoje nurodytą informaciją tiesiogiai nekeičia pareiškėjos teisių ir pareigų apimties. Kadangi administraciniam teismui nesuteikta kompetencija spręsti pagalbos vaikui ir šeimai poreikio nustatymo vertinimo klausimų (pareiškėja pareiškime prašė atsakovo imtis veiksmų, apsaugant jos anūkę nuo nesaugios aplinkos), teismas vertino tik tai, ar atsakovas tinkamai ir pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjos pareiškimą ir, ar Raštas ir joje nurodytos išvados motyvuotos ir atitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str.).

12.       Teismas vadovavosi VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, 3, 4 straipsniais ir nustatė, kad Rašte atsakovas nurodė, kokiais teisės aktais vadovaujantis pareiškėjos prašymas nagrinėjamas, kokie teisės aktai reglamentuoja Tarnybos veiklą, tiriant galimus vaiko teisių pažeidimus, informavo, kad susipažino su pas pareiškėją buvusių specialisčių paaiškinimais, kitais dokumentais bei nenustatė, jog specialistės kokiais nors veiksmais pažeidė teisės aktų reikalavimus ar netinkamai atliko savo funkcijas. Įvertinęs Rašto turinį teismas sprendė, kad jis atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, jame nurodytos aktualios faktinės aplinkybės, motyvai bei teisės normos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas. Teismas pažymėjo, kad nei pareiškėja, nei jos atstovė advokatė teismui negalėjo nurodyti, kokius teisės aktus atsakovas pažeidė, priimdamas Raštą, kuo Raštas neteisėtas ir nepagrįstas, bei kuo jis pažeidžia būtent pareiškėjos teises ir pareigas. Teismas vertino, jog vien dėl to, kad atsakovas atsisakė atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, Raštas netapo neteisėtu ar nepagrįstu.

13.       Teismas atmetė pareiškėjos skundą, netenkino išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pareiškimą, o taip pat neanalizavo likusių pareiškėjos argumentų.

III.

14.       Pareiškėja V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, panaikinti Raštą bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. spalio 31 d. pareiškimą.

15.       Pareiškėjos vertinimu, teismas nepagrįstai atsisakė į administracinę bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti pareiškėjos sūnų P. J., nors jis suinteresuotas bylos baigtimi ir teisingu jo mamos pareiškėjos nuomonės Anketoje suformulavimu, nes Anketa yra pateikta į civilinę bylą Nr. e2-106-1008/2023, kurioje P. J. siekia savo dukters globos, o neteisingai užfiksuota jo motinos, pareiškėjos nuomonė apsunkina jam įrodinėjimo procesą civilinėje byloje.

16.       Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė prie administracinės bylos prijungti papildomus dokumentus – pareiškėjos 2022 m. birželio 22, 23, 29 dienomis rašytus prašymus atsakovui, Telšių apygardos prokuratūrai dėl Anūkės patiriamo smurto bei jos globos, todėl jie pridedami prie apeliacinio skundo. Šie dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos nuomonė, užfiksuota Anketoje, yra absoliučiai priešinga jos 2022 m. birželio mėnesį išdėstytiems teiginiams, kas suponuoja vienintelę išvadą, jog atsakovas veikė šališkai ir neobjektyviai į Anketą įtraukdamas tikrovės neatitinkančius teiginius ir pateikdamas juos kaip pareiškėjos nuomonę.

17.       Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad teismo išvada „vien dėl to, kad atsakovas atsisakė atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, Raštas netapo neteisėtu ar nepagrįstu“ prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

18.       Pareiškėja aptaria savo skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su Konstitucijos 25 straipsniu, Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatomis, atsakovo pareiga vadovautis Aprašo 18 punktu ir kreiptis raštu arba el. paštu, pareiškėjos neįspėjimo apie specialisčių atvykimą, tikslo, galimybės raštu pateikti savo nuomonę nepaaiškinimo, nesupažindinimo su Anketa ir akcentuoja, kad atsakovo pareiga – saugoti vaiko teises, įtvirtintas Konvencijoje ir Įstatyme, nepažeisti Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinto principo – vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo, sprendžiant su juo susijusius klausimus.

19.       Atsakovas Tarnybos Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 22 d. sprendimą.

20.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, jog teismo sprendimas yra pagrįstas, išsamus ir teisėtas. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą, teikto teismui, argumentus, ir papildomai nurodo, kad apeliaciniame skunde minimas Aprašo 18 punktas negaliojančios redakcijos, Skyrius vadovavosi Aprašo 15 punktu, jokie teisės aktai neįpareigoja Tarnybos iš anksto įspėti asmenis apie savo atvykimą į šeimą. Aprašo 21 punkte nurodyta, kad su užpildyta ir užregistruota vaiko situacijos vertinimo anketa pasirašytinai supažindinami tik vaiko atstovai pagal įstatymą. Atsakovas teigia, kad tiek 2022 m. rugsėjo 29 d. vertinant pareiškėjos anūkės situaciją, tiek rengiant teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tiek teismas, priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nevertino ir nesirėmė pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 27 d. teiktais paaiškinimais, kurie buvo užfiksuoti Anketoje. Pareiškėjos nuomonė neturėjo jokios įtakos tiek civilinę bylą nagrinėjusiam teismui, tiek Tarnybos specialistams, nagrinėjusiems vaiko situaciją, priimant sprendimus, susijusius su anūke, jos nuomonė nebuvo lemiamas veiksnys, vertinant situaciją ir priimant atitinkamus sprendimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

21.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. 9SD-4323 „Dėl atsakymo į Jūsų kreipimąsi“, pagrįstumo ir teisėtumo.

22.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnyje numatytus administraciniam sprendimui keliamus bendruosius reikalavimus, jame išsamiai, argumentuotai, pagrindžiant faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis atsakyta į pareiškėjos reikalavimus, todėl panaikinti jo nėra pagrindo.

23.       Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismo išvada apie Rašto teisėtumą ir pagrįstumą neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja pirmosios instancijos teismo atliktus proceso pažeidimus.

24.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl teisėjų kolegija tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pasisakydama apeliaciniame skunde nurodytais aspektais.

25.       Dėl nagrinėjamos bylos ribų teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja iniciavo ginčą teisme dėl Skyriaus Rašto, kuriuo, atsakant į pareiškėjos 2022 m. spalio 28 d. pareiškimą (atsakovas jį gavo 2022 m. spalio 31 d.), buvo nuspręsta, kad nėra pagrindo Anketoje specialisčių užfiksuotą nuomonę pripažinti melaginga ir neatitinkančia tikrovės, pagrįstumo ir teisėtumo bei su tuo susijusių reikalavimų, nes būtent šį reikalavimą 2023 m. sausio 5 d. nutartimi priėmė nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai. Ta pačia Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 5 d. nutartimi buvo nuspręsta P. J. nelaikyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje, nes atsakovo Raštas nėra susijęs su P. J. teisėmis ir pareigomis.

26.       ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.), jam nesuteikta kompetencija spręsti vaiko ir jo šeimos tarpusavio santykių vertinimo klausimų. Kadangi byloje nėra duomenų, kad skundžiamas teismo sprendimas gali turėti įtakos P. J. teisėms ir pareigoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos sūnaus neįtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

27.       Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pateikia papildomus įrodymus – pareiškėjos 2022 m. birželio 22 d. pareiškimą Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūrai, 2022 m. birželio 23 d. pareiškimą-prašymą Skyriui, 2022 m. birželio 29 d. papildomą prašymą Skyriui, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, o taip pat Skyriaus 2022 m. gruodžio 2 d. atsakymą Nr. 9SD-4358 į M. J. pareiškimą.

28.       Dėl papildomai pateiktų įrodymų pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1892-662/2021). Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010). Išklausius 2023 m. vasario 23 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo dalį, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjos prašymas prijungti prie bylos ne tik prie apeliacinio skundo pridėtus 2022 m. birželio mėnesio raštus, bet ir Telšių apylinkės teismo nutartį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos ribas (Rašto pagrįstumas ir teisėtumas), pareiškėja pirmosios instancijos teismui nepagrindė ir neįrodė prašomų prijungti dokumentų sąsajumo su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą bei išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nevertina pareiškėjos 2022 m. birželio mėn. raštų.

29.       Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių dėl kurių ji negalėjo pateikti Skyriaus 2022 m. gruodžio 2 d. atsakymo Nr. 9SD-4358 į M. J. pareiškimą pirmosios instancijos teismui, nepagrindė kokias bylai svarbias aplinkybes ketinama šiuo dokumentu įrodinėti, todėl šis papildomas įrodymas neprijungiamas prie bylos ir teisėjų kolegijos nevertinamas.

30.       Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

31.       Pareiškėja, apeliaciniame skunde prašydama panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės nenurodo jokių bylos įrodymais bei konkrečiomis teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais yra grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir motyvuotai atsakė į visus pareiškėjos skundo argumentus, nurodė motyvus, kuriais remiantis nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

32.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).

33.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį bei vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams, jame nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo pagrindas, atsakymas pakankamai motyvuotas ir suprantamas. Rašte nuspręsta, kad nėra pagrindo Anketoje specialisčių užfiksuotą nuomonę pripažinti melaginga ir neatitinkančia tikrovės, nurodyta, kad Tarnybos specialistės veikė ir atliko joms pavestą darbą, vadovaudamosi teisės aktų reikalavimais, specialisčių pildyti dokumentai atitinka formos ir turinio reikalavimus, nėra duomenų, kad specialistės veikė priešingai pareiškėjos ar jos sūnaus interesais, jų šališkumas nenustatytas. Rašte pagrįstai pabrėžta, kad nėra galimybės išgirsti autentišką pokalbį, nes jis neįrašinėjamas. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutikdama su teismo išvada, jog vien dėl to, kad atsakovas atsisakė atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, Raštas netapo neteisėtu ar nepagrįstu, nepateikia konkrečių teisinių ir faktinių argumentų, paneigiančių šią išvadą, remiasi teisės principais (teisingumu, protingumu ir sąžiningumu). Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra arba abstraktūs (pvz., susiję su Konstitucijos 25 straipsniu, Konvencijos nuostatomis, atsakovo pareigomis, įtvirtintomis Konvencijoje ir Įstatyme) dėl ko nevertintini dėl šios nutarties 30 punkte išdėstytų motyvų, arba nepagrįsti (pvz., dėl nesupažindinimo su Anketa), nes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino pareiškėjos skundo argumentus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, kurių naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, arba nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo (pvz., dėl atsakovo kreipimosi raštu arba el. paštu, tikslo, galimybės raštu pateikti savo nuomonę nepaaiškinimo). 

Pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Gintaras Kryževičius

                Beata Martišienė

                Egidijus Šileikis