Civilinė byla Nr. e2-41-762/2024

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00360-2023-1   

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.6; 2.6.1.6.1; 3.2.3.1;  3.2.6.5

 (S)

 

 

 

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 17 d.

Rokiškis

 

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys,

sekretoriaujant Rasai Povilavičienei,

dalyvaujant ieškovų R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ atstovui - advokatui Audriui Vaičiūnui,

atsakovų A. M. ir D. M. atstovei advokato padėjėjai Rimai Adomonienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ patikslintą ieškinį reiškiamą actio Pauliana pagrindu dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovai UAB „Šlovė darbui“, A. M., D. M., tretysis asmuo J. J..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                       Bylos esmė

1.       Ieškovai R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ (toliau – Ieškovai) pateiktame patikslintame ieškinyje (2023 m. spalio 3 d.) prašo:

1.1.                       pripažinti negaliojančia 2022 m. balandžio 26 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3518, sudarytą tarp atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovų A. M. ir D. M., ir taikyti restituciją, grąžinant atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn šia pirkimo pardavimo sutartimi perleistą turtą - žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo plotas: 0,5400 ha.

1.2.                      Priteisti iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovų A. M. ir D. M. lygiomis dalimis ieškovų R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ naudai bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė:

2.1.                      Įsiteisėjusiu 2020 m. kovo 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-620/2020 teismas priteisė iš J. J.:

- 2730 Eur skolos, 282,34 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2019 m. rugsėjo 18 d. iki sprendimo visiško įvykdymo ir 361 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. P. naudai;

- 7882,35 skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2019 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 903 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Bajorų vėjas“ naudai.

2.2.                      J. J. priteistų sumų savarankiškai ir savo noru nesumokėjo, todėl ieškovams UAB „Bajorų vėjas“ ir R. P. 2020 m. gegužės 19 d. buvo išduoti vykdomieji raštai, kuriuos Ieškovai priverstinio išieškojimui vykdyti pateikė antstolei. Antstolė informavo Ieškovus, jog J. J. nebeturi turto, iš kurio būtų galima operatyviai išieškoti skolas Ieškovų naudai. Atlikus turto patikrinimą paaiškėjo, jog J. J. 2019 m. gegužės 20 d. Akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 3515 perleido turtą atsakovui UAB „Šlovė darbui“, kurio direktorius yra pats J. J..

2.3.                      2020 m. birželio 15 d. ieškiniu Panevėžio apygardos teismui ieškovai pareiškė reikalavimą actio Pauliana pagrindu dėl 2019 m. gegužės 20 d. Akcijų pasirašymo sutarties Nr. 3515 pripažinimo negaliojančia. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021 nusprendė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 3515, sudarytą tarp J. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Šlovė darbui“ bei taikyti restituciją, grąžinant J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, tame tarpe ir žemės sklypą, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-382-790/2022) Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2.4.                      2022 m. balandžio 26 d. buvo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 3518, kuria atsakovė UAB „Šlovė darbui“, kaip pardavėjas, nuosavybės teise perleido atsakovams A. M. ir D. M., kaip pirkėjams, nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kuris vadovaujantis Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, šia pirkimo – pardavimo sutartimi perleistas turtas pritaikius restituciją turėjo grįžti trečiojo asmens J. J. nuosavybėn.

2.5.                      Ieškovų įsitikinimu, jau turto į UAB „Šlovė darbui“, įnešimas, buvo ne kas kita, kaip mėginimas trečiajam asmeniui J. J. bet kokiu būdu išvengti prievolių vykdymo ieškovams. Ieškovų įsitikinimu, šioje byloje ginčijamas atsakovų 2022 m. balandžio 26 d. sudarytas pirkimo pardavimo sandoris neturėjo jokios kitos ūkinės logikos, kaip tik atsakovei UAB „Šlovė darbui“ „atsikratyti“ turtu, kurį pritaikius restituciją, reikės grąžinti trečiajam asmeniui J. J.. Ieškovų nuomone neabejotina, kad UAB „Šlovė darbui“ perleidinėjo turtą tyčia ir sąmoningai siekė išvengti prievolių ieškovams vykdymo, nes atsakovė UAB „Šlovė darbui“ iš turto perleidimo gautais pinigais nė kiek nesumažino savo įsipareigojimų ieškovams. Atsakovas UAB „Šlovė darbui“ tokiais savo veiksmais siekė ne ko kita, kaip tik prievolių įvykdymą ieškovams padaryti neįmanomu, o tai akivaizdžiai pažeidžia ieškovų, kaip kreditorių, teises ir interesus.

2.6.                      Ieškovų nuomone atsakovai A. M. ir D. M., sudarydami ginčijamą sandorį, turėjo ir privalėjo būti apdairūs, rūpestingi ir atidūs bei išsamiai pasidomėti apie atsakovo UAB „Šlovė darbui“ finansinę padėtį ir turto perleidimo priežastis, sandorio teisinius trūkumus ir pan. Sunku būtų patikėti, jog atsakovams A. M. ir D. M. galėjo būti nežinoma informacija apie atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir ypač trečiojo asmens J. J. finansinę būklę bei įsipareigojimus (skolas). Vadovaujantis Turto arešto aktų registro pateikiama informacija, apie atsakovės UAB „Šlovė darbui“ skolas buvo žinoma jau nuo 2021 m. rugsėjo 16 d., o apie trečiojo asmens J. J. (kuris yra ir UAB „Šlovė darbui“ vadovas) skolas informacija registre jau buvo nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. Tokios aplinkybės neabejotinai leidžia teigti, jog atsakovai, sudarydami ginčo sandorį, buvo nesąžiningi, ginčo sandoriu siekė nesąžiningų tikslų ir taip pažeidė ieškovų, kaip kreditorių, interesus.

2.7.                      Ieškovai prašo ginčijamą 2022 m. balandžio 26 d. žemės sklypo, (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3518, kuria atsakovė UAB „Šlovė darbui“, kaip pardavėjas, šį žemės sklypą nuosavybės teise perleido atsakovams A. M. ir D. M., pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kadangi ieškovų nuomone yra nustatytos visos sandorių negaliojimo sąlygos įtvirtintos actio Pauliana institute.

2.8.                      Be to, ieškovų nuomone, ginčo atveju egzistuoja teisiniai ir faktiniai pagrindai pripažinti ginčijamą sandorį niekiniu ir negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, bei CK 1.81 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei.

2.9.                      Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ieškovai prašo taikyti restituciją, tai yra ginčijamu sandoriu perleistą turtą sugrąžinti atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn.

3.       Atsakovas UAB „Šlovė darbui“ ir tretysis asmuo J. J. atsiliepimo į ieškinį bei patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau UAB „Šlovė darbui“ atstovas (vadovas) J. J. bei tuo pačiu tretysis asmuo J. J. dalyvaudamas teismo posėdyje nurodė, kad su pareikštais ieškovų reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad prieš parduodant UAB „Šlovė darbui“ vardu registruotus žemės sklypus ieškovui P. minėjo, kad sklypus pardavinės tam, kad padengti jam turimus įsiskolinimus. Šioje byloje ginčijamą sandorį sudarė ir žemės sklypą pardavė, nes jo vadovaujamos įmonės veiklai reikėjo pinigų, be to dėl teisinio neišprusimo nesuprato, kad jo parduoti negalima. Kiek pamena jis pats pasiūlė M. pirkti žemės sklypą, nes jis ribojosi su jų turimu žemės sklypu. Apie tuo metu vykusį ginčą teisme dėl parduodamo sklypo M. nepasakė, nes to nesureikšmino. Žemės sklypą pardavė už 700 Eur. Pardavęs žemės sklypą, P. įsiskolinimo nepadengė, o pinigus panaudojo UAB „Šlovė darbui“ veiklai.  

4.       Atsakovai A. M. ir D. M. pateikė atsiliepimą į pirminį bei patikslintą ieškinį, kuriuo iš esmės prašo ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose nurodė, kad:

4.1.                      Atsakovai apie parduodamą žemės sklypą sužinojo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Rokiškio skyriaus ir iš viešo skelbimo, patalpinto NŽT internetinėje svetainėje https://nzt.lt, kurioje 2022 m. kovo 7 d. buvo patalpintas skelbimas Nr. 187904 „Dėl siūlymo pateikti sutikimą įsigyti 0,54 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Parduodamo žemės sklypo kaina 700 Eur. Kadangi parduodamas žemės sklypas yra šalia jų gyvenamojo namo jį nusprendė įsigyti. Pateikė NŽT Rokiškio skyriui sutikimą pirkti parduodamą žemės sklypą ir gavo pranešimą, kad jis yra įrašytas kaip asmuo turintis pirmumo teisę pirkti šį žemės sklypą.

4.2.                      Rokiškio rajono 3-iojo biuro notarė Valdemara Vaičekonienė, tvirtindama 2022 m. balandžio 26 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, nenustatė jokių įstatymų reikalavimų pažeidimų, kurie darytų šį sandorį negalimą. Notarė, tvirtindama šią sutartį, neturėjo informacijos iš Turto arešto registro apie atsakovo UAB „Šlovė darbui“ turtui taikomus apribojimus ar kitokius juridinius faktus apie nagrinėjamą bylą teismuose ir šį sandorį patvirtino. A. M. 2022 m. balandžio 26 d. pervedė į UAB „Šlovė darbui“ banko sąskaitą 700 Eur. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties 3.2 punkte pardavėjas UAB „Šlovė darbui“ patvirtino, kad pinigus pavedimu Pirkėjas pervedė į sąskaitą prieš pasirašant šią sutartį, o sutarties 7.1 punkte pardavėjas pareiškė, kad parduodamas žemės sklypas niekam neįkeistas, neperleistas, arešto ir draudimo nėra, tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų į juos, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos Pirkėjo nuosavybės teisei į daiktą, jo kaip Pardavėjo, teisė disponuoti daiktu neatimta ir neapribota. Teisinių ginčų dėl jo nėra. Iš atsakovų pateikto VĮ Registrų centro išduoto 2022 m. gegužės 9 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo taip pat matyti, kad jokių registruotų suvaržymų, juridinių faktų apie iškeltą bylą dėl šio turto nėra.

4.3.                      Iš ieškovų byloje pateiktų Turto arešto aktų bei VĮ Registrų centro išduoto 2023 m. kovo 1 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad areštas žemės sklypui, įregistruotas nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. bei apie įsiteisėjusį Panevėžio apygardos teismo sprendimą (nutartį) turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui įrašas įregistruotas nuo 2022 m. liepos 13 d.

4.4.                      Atsakovams įsigyjant žemės sklypą, žemės sklypo pardavimo planuojamas sandoris buvo išviešintas NŽT svetainėje, paskelbiant apie ketinamą parduoti žemės sklypą, buvo laikomasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatytos tvarkos, todėl atsakovams nekilo jokių abejonių dėl tokio sandorio neteisėtumo, o žinoti apie visus UAB „Šlovė darbui“ ir J. J. įsiskolinimus ir turto areštus atsakovai negalėjo žinoti, nes turto arešto aktai nėra viešai skelbiami. Tuo tarpu ieškovai, nesinaudojo įstatyme numatyta teise, neprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje Panevėžio apygardos teismo byloje uždrausti parduoti žemės sklypą, įregistruoti juridinį faktą apie nagrinėjamą bylą ar pan., galėjo ir turėjo matyti NŽT internetinėje svetainėje https://nzt.lt išviešintą informaciją apie žemės sklypo pardavimą ir informuoti apie nagrinėjamą bylą notarą ar NŽT Rokiškio skyrių.

4.5.                      Atsakovai, sudarydami 2022 m. balandžio 26 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, objektyviai negalėjo žinoti apie UAB „Šlovė darbui“ ir J. J. įsiskolinimus ir turto areštus, o pardavėjas UAB „Šlovė darbui“ garantavo, kad jokių apribojimų sudaryti sandorį nėra, todėl atsakovai laikytini sąžiningais turto įgijėjais ir ginčo sandorio nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį.

4.6.                      Patikslintu ieškiniu ieškovai reiškia reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Ieškovai įvardija imperatyvą CK 4.48 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą, kuriai sandoris prieštarauja, t. y. atsakovas UAB „Šlovė darbui“ neturėjo nuosavybės teisės ir negalėjo perleisti žemės sklypo. Atsakovų nuomone, ginčijamo sandorio metu dar nebuvo įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo 2021m. balandžio 21 d. sprendimas, todėl ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Šlovė darbui“ turėjo nuosavybės teises į žemės sklypą, jos nebuvo apribotos ir galėjo būti perleidžiamos.

4.7.                      Ieškovai patikslintu ieškiniu, taip pat nurodo, kad sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra negaliojantis CK 1.81 straipsnio pagrindu, neva tai pažeidžiantis sąžiningo kreditoriaus teises, o sandorio šalys buvo nesąžiningos. Su tuo atsakovai nesutinka, nes nesąžiningumui konstatuoti nepakanka tik įvertinti, kad pardavėjas buvo nesąžiningas. Ieškovas turi įrodyti ir pirkėjų nesąžiningumą bei neteisėtus tikslus, kurių jau dėl aukščiau aptartų sandorių sudarymo aplinkybių, konstatuoti nėra pagrindo. Todėl mano, kad ginčijamą sandorį vertinti, kaip niekinį pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo.

4.8.                      Tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškovų ieškinį ir pripažintų negaliojančia 2022 m. balandžio 26 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ieškinio reikalavimas dėl restitucijos taikymo ir grąžinimo žemės sklypo UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn, neturėtų būti tenkinamas, o atsakovų A. M. ir D. M. nuosavybės teisė į žemės sklypą turi būti palikta.

4.9.                      Šiuo atveju atsakovai yra sąžiningi tretieji asmenys, kuriems dėl ginčijamo sandorio teisėtumo abejonių nekilo ir neturėjo kilti. Taikant restituciją, šiuo atveju sąžiningų pirkėjų padėtis būtų pasunkinta nepagrįstai ir nesąžiningai, nes pirkėjai (atsakovai A. M. ir D. M.) netektų nuosavybės teisių į žemės sklypą, už kuriuos pinigus sumokėjo atsakovui UAB „Šlovė darbui“. Už sklypą sumokėtų pinigų iš UAB „Šlovė darbui“ pirkėjai neturėtų jokios galimybės susigrąžinti, kadangi įmonė jokio turto neturi, veiklos nevykdo. Tai prieštarautų CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. 

5.       Atsakovė A. M. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad Žemės ūkio tarnybos svetainėje pamatė pranešimą apie šalia jų parduodamą žemės sklypą. Žinojo, kad šis žemės sklypas priklauso J. J., nors asmeniškai jo nepažinojo. Su vyru nusprendė šį žemės sklypą įsigyti. Šio žemės sklypo pirkimu rūpinosi jos vyras, ji tik padarė 700 Eur pavedimą už perkamą sklypą. Apie tai, kad yra ginčas teisme dėl šio žemės sklypo nežinojo. Jei būtų apie tai žinoję, nuo sandėrio būtų susilaikę.

6.       Atsakovas D. M. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad jį sutuoktinė informavo, jog Nacionalinės žemės tarnybos svetainėje rado informaciją apie tai, kad už 700 Eur parduodamas su jų žemės sklypu besiribojantis kitas žemės sklypas, priklausantis J. J.. Žinojo, kad J. J. taip pat ūkininkauja, tačiau apie jo finansinę padėtį nieko nežinojo. Jis paskambino J. J. ir pasiteiravo apie parduodamą sklypą. Šis patvirtino apie žemės sklypo pardavimą. Jis kaip ūkininkas pateikė prašymą dėl parduodamo žemės sklypo įsigijimo ir po kiek laiko gavo atsakymą iš tarnybos, kad gali šį žemės sklypą įsigyti. Su J. J. susitiko tik pas notarą, kuomet buvo nurodytas sandorio sudarymo laikas. J. J. tuomet dar klausė dėl ko jis parduoda žemės sklypą. Jis teigė, kad keičia gyvenamąją vietą, nes čia žmonės yra pikti, jį skundžia bei jam trukdo. Apie jokius ginčus teisme dėl šiuo žemės sklypo J. J. neminėjo. Žemės sklypo dokumentuose taip pat nebuvo nurodyta jokių apribojimų dėl šio žemės sklypo pardavimo, todėl šį žemės sklypą įsigijo. Jei būtų žinojęs informaciją apie ginčą teisme dėl šio žemės sklypo nuo jo pirkimo būtų susilaikęs.  

II.                      Faktinės ginčo aplinkybės

7.       2020 m. kovo 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-620/2020 patenkinus ieškovo R. P. ir ieškovo UAB „Bajorų vėjas“ ieškinius buvo priteista iš atsakovo J. J.: 2730 Eur skolos, 282,34 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 18 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 361 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. P. naudai, bei 7882,35 Eur skolos, 5 proc.  metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 903 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Bajorų vėjas“, naudai.

8.       Ieškovai nurodo ir iš bylos duomenų žinoma, kad minėtoje civilinėje byloje atsakovui J. J. priteistų sumų savarankiškai nesumokėjus ieškovams UAB „Bajorų vėjas“ ir R. P. 2020 m. gegužės 19 d. buvo išduoti vykdomieji raštai. Ieškovai vykdomuosius raštus priverstiniam išieškojimui vykdyti pateikė antstolei, tačiau antstolė informavo ieškovus, jog trečiasis asmuo J. J. nebeturi turto, iš kurio būtų galima operatyviai išieškoti skolas ieškovų naudai. Atlikus turto patikrinimą paaiškėjo, jog atsakovas J. J. 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartimi Nr. 3515 perleido turtą, tame tarpe ir žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) (toliau ir žemės sklypas),  atsakovui UAB „Šlovė darbui“, kurio direktorius yra pats J. J..

9.       2021 m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021 buvo patenkintas ieškovų R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ ieškinys ir pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartis Nr. 3515, sudaryta tarp atsakovo J. J. ir UAB „Šlovė darbui“ bei taikyta restitucija, grąžinant atsakovo J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, tame tarpe ir žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. e2A-382-790/2022 išnagrinėjus ir nepatenkinus J. J. apeliacinio skundo.

10.       2022 m. kovo 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) internetiniame puslapyje buvo patalpintas skelbimas Nr. 187904 „Dėl siūlymo pateikti sutikimą įsigyti 0,54 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Parduodamo žemės sklypo kaina 700 Eur.

11.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus pranešime nurodyta, kad D. M. 2022 m. kovo 23 d. pateikė sutikimą pirkti parduodamą žemės sklypą ir gavo 2022 m. balandžio 8 d. pranešimą Nr. 25SD-1476(14.25.104) „Dėl gauto sutikimo pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, kuriame nurodyta, kad jis yra įrašytas į 2022 m. balandžio 8 d. pažymą Nr. 25PAŽ-261-(14.25.33) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“.

12.       2022 m. balandžio 26 d. A. M. į UAB „Šlovė darbui“ sąskaitą „už žemę Nr. (duomenys neskelbtini)“ pervedė 700 Eur. Tą pačią notarė patvirtino žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Šlovė darbui“ pardavė (sutartį pasirašė UAB „Šlovė darbui“ atstovaujantis J. J.), o D. M. į bendrąją jungtinę nuosavybę su sutuoktine A. M. nusipirko žemės sklypą. Šioje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad parduodamam žemės sklypui nėra registruota kitų daiktinių teisių, juridinių faktų, žymų apie disponavimo apribojimus ir pan.  Sutarties 7.1 punkte pardavėjas pareiškė, kad parduodamas žemės sklypas niekam neįkeistas, neperleistas, arešto ir draudimo nėra, tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų į juos, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos Pirkėjo nuosavybės teisei į daiktą, jo kaip Pardavėjo, teisė disponuoti daiktu neatimta ir neapribota. Teisminių ginčų dėl jo nėra.

III.                      Ginčo išsprendimo motyvai

Dėl actio Pauliana taikymo pagrindų

13.       Ieškovai ieškinį visų pirma reiškia ir sudarytą atsakovų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį ginčija actio Pauliana pagrindu, tai yra įstatyme numatytu specialiu kreditoriaus teisių gynimo būdu, kuriuo kreditoriui yra suteikiama teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad šis institutas yra skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

14.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu taikant actio Pauliana institutą galima tik nustačius, kad egzistuoja šios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

15.       Vertindamas aplinkybę ar ieškovai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui UAB „Šlovė darbui“, teismas atsižvelgia į tai, kad trečiajam asmeniui J. J. neįvykdžius 2020 m. kovo 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimo, ieškovai yra J. J. kreditoriai, o ne jo vadovaujamos įmonės kreditoriai. Teisinis reguliavimas nenumato, kad bendrovė galėtų atsakyti už asmenines jai vadovaujančio asmens prievoles, todėl vien ta aplinkybė, jog J. J. yra ieškovų skolininkas ir UAB „Šlovė darbui” vadovas, savaime nesukuria prievolės tarp ieškovų ir šios uždarosios akcinės bendrovės.

16.       Panevėžio apygardos teismo, kaip pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, kuris ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo įsiteisėjęs, išvados dėl ieškovų neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, actio Pauliana pagrindu, į atsakovus turėjimo nepagrindžia. Civilinės bylos Nr.e2-141-278/2021 išvados nagrinėjamai bylai prejudicinės galios neturi, nes jos nagrinėjimo dalyką sudarė ne analogiškos nagrinėjamai bylai aplinkybės, bylų šalys yra skirtingos (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-234-755/2023, 58, 59 p.). Iš to seka, kad byloje nėra įrodytas būtina actio Pauliana sąlyga, kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

17.       Vertindamas atsakovų A. ir D. M. sąžiningumą ginčijamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kontekste, teismas atsižvelgia į kasacinio teismo formuojamą praktiką konstatuojant sutarties kontrahento sąžiningumą (nesąžiningumą). Išskiriant sąžiningą elgesį apibūdinančius požymius galima apibendrinti kaip reikalavimą besąlygiškai nepasikliauti kito asmens sukuriamu patikimumo įspūdžiu. Kiekvienu atveju sandorį ketinantis sudaryti asmuo turi pareigą pasidomėti, kiek to įprastai reikia sandoriui sudaryti, kitos šalies, norinčios perleisti turimas teises, motyvais bei interesais. Skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 168/2007; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2015).

18.       Vertindamas trečiųjų asmenų – atsakovų A. ir D. M., sudariusių ginčijamą sandorį su UAB „Šlovė darbui“, elgesį sąžiningumo aspektu, teismas atkreipia dėmesį, kad preziumuojamų duomenų pagrindžiančių šių atsakovų nesąžiningumą byloje nėra nustatyta.

19.       Atsakovai nurodo ir iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad apie parduodamą apie parduodamą žemės sklypą sužinojo iš NŽT Rokiškio skyriaus ir iš viešo skelbimo, patalpinto NŽT internetinėje svetainėje https://nzt.lt, kurioje 2022 m. kovo 7 d. buvo patalpintas skelbimas Nr. 187904 „Dėl siūlymo pateikti sutikimą įsigyti 0,54 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) kur buvo nurodyta parduodamo žemės sklypo kaina 700 Eur. Kadangi parduodamas žemės sklypas yra šalia atsakovų gyvenamojo namo ir nuo gyvenamojo atsakovas D. M. 2022 m. kovo 23 d. pateikė NŽT Rokiškio skyriui sutikimą pirkti parduodamą žemės sklypą ir gavo 2022 m. balandžio 8 d. Nr. 25SD-1476(14.25.104) pranešimą „Dėl gauto sutikimo pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, kuriame nurodyta, kad jis yra įrašytas į 2022 m. balandžio 8 d. pažymą Nr. 25PAŽ-261-(14.25.33) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“. Būtent tokią žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką numatė Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnis. Rokiškio rajono 3-iojo biuro notarė Valdemara Vaičekonienė, tvirtindama 2022 m. balandžio 26 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, nenustatė jokių įstatymų reikalavimų pažeidimų, kurie darytų šį sandorį negalimą. Notarė, tvirtindama šią sutartį, neturėjo informacijos iš Turto arešto registro apie atsakovo UAB „Šlovė darbui“ turtui taikomus apribojimus ar kitokius juridinius faktus apie nagrinėjamą bylą teismuose ir šį sandorį patvirtino.

20.       Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovai A. ir D. M. sudarydami ginčijamą sandorį su atsakovu – UAB „Šlovė darbui“ veikė sąžiningai ir iš esmės jokios aukščiau nurodytos aplinkybės neleidžia suabejoti jų nesąžiningumu.

21.       Ieškovai nurodo, kad atsakovai A. M. ir D. M., sudarydami ginčijamą sandorį, turėjo ir privalėjo būti apdairūs, rūpestingi ir atidūs bei išsamiai pasidomėti apie atsakovo UAB „Šlovė darbui“ finansinę padėtį ir turto perleidimo priežastis, sandorio teisinius trūkumus ir pan. Teismas tokius ieškovų teiginius atmeta kaip nepagrįstus, nes iš sandorio sudarymo jau paminėtų aplinkybių, atsakovai A. M. ir D. M. sudarydami sandorį laikėsi visų sandoriui sudaryti būtinų reikalavimų, o atitinkamų institucijų teikiamose pažymose apie parduodamą žemės sklypą nebuvo jokių įrašų, registruotų suvaržymų, juridinių faktų apie iškeltą bylą dėl šio turto, tai yra nebuvo išviešinta duomenų leidžiančių suabejoti UAB „Šlovė darbui“ teisėtai turint nuosavybę į parduodamą žemės sklypą, jos nebuvo apribotos ir galėjo būti perleidžiamos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai A. M. ir D. M. informaciją apie parduodamą žemės sklypą sužinojo iš NŽT Rokiškio skyriaus viešo skelbimo, tai yra iš esmės nekontaktavo su UAB „Šlovė darbui“ ar jo atstovu J. J. dėl parduodamo žemės sklypo, jie nebuvo pažįstami, atsakovai neįkalbinėjo vieni kitų parduoti ar pirkti žemės sklypą, atsakovų susitikimas įvyko tik pas notarą įforminant ginčijamą sandorį, todėl teigti, kad atsakovai A. M. ir D. M. buvo nesąžiningi sandorio sudarymo metu nėra pagrindo. 

22.       Apibendrinant išdėstytus motyvus dėl atsakovų A. M. ir D. M. veiksmų ginčijamo sandorio sudarymo metu, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, kad atsakovai A. M. ir D. M. buvo sąžiningi. 

23.       Apibendrindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovai neįrodė dviejų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų – jų, kaip kreditorių, neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovus bei trečiųjų asmenų (atsakovų A. M. ir D. M.), sudariusių su atsakovu UAB „Šlovė darbui“ atlygintinį dvišalį sandorį, nesąžiningumo. Iš to seka, kad patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia 2022 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų, CK 6.66 straipsnio - actio Pauliana pagrindu, atmestini.

24.       Kadangi actio Pauliana instituto taikymui yra būtina nustatyti šio sprendimo14 punkte aptartų sąlygų visetą, esant tokiai procesinei situacijai, kai nėra įrodyta bent viena (nagrinėjamu atveju neįrodytos dvi) iš actio Pauliana sąlygų, pasisakymas dėl likusių būtų netikslingas, nes neturėtų reikšmės bylos išsprendimo rezultatui. 

Dėl absoliučių sandorio negaliojimo pagrindų

25.       Ieškovai prašo ginčijamą sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, bei CK 1.81 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei.

26.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

27.       Sutartis gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu tuomet, kai ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).

28.       Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

29.       Nagrinėjamoje byloje reikšmingas 2021 m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, kuriuo pritaikius restituciją ir grąžinus atsakovo J. J. nuosavybėn akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, tame tarpe ir ginčo žemės sklypą (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)). Nors šis teismo sprendimas įsiteisėjo jau po ginčijamo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, tačiau akcentuotina tai, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus jis turi būti vykdomas. Atsakovė UAB „Šlovės darbui“ ginčijama žemės sklypo pirkimo-pardavimo perleidusi žemės sklypą atsakovams A. ir D. M. iš esmės padarė (siekė padaryti) teismo priimtą neįvykdomu. Remiantis CK 4.48 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, vėliau sudaryti daiktų perleidimo sandoriai yra pripažinto negaliojančiu sandorio padariniai, todėl vėlesnius sandorius sudarę asmenys negali perleisti daugiau teisių, nei jų turi. Todėl tuo atveju, kai kai ginčijami keli vienas po kito einantys sandoriai, nuginčijus vieną, vėliau sudaryti sandoriai gali būti nuginčyti kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012).  

30.       Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad atsakovui UAB „Šlovė darbui“ ginčijamu sandoriu  pardavus žemės sklypą atsakovams A. ir D. M., ieškovai kaip pirmesni kreditoriai dalinai nebeteko teisės į anksčiau turimų J. J. skolinių įsipareigojimų užtikrinimą, todėl toks sandoris tarp atsakovų neabejotinai pažeidė Ieškovų, kaip pirmesnių kreditorių, teises, nes jie dalinai prarado galimybę išsiieškoti skolą iš trečiojo asmens. Kaip minėta, trečiajam asmeniui J. J. sudarius akcijų pasirašymo sutartį, kuria perleido savo turimą turtą UAB „Šlovė darbui“, jis nebeturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas pagal Ieškovų pareikštus reikalavimus.

31.       Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Šlovė darbui“ vienasmeniu vadovu yra tretysis asmuo J. J., jis žinojo apie Ieškovų inicijuotą akcijų pasirašymo pripažinimo negaliojančiomis procesą bei apie 2021 m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, kuriuo buvo patenkinti Ieškovų reikalavimai. Taip pat tretysis asmuo J. J. žinodamas apie priimtą teismo sprendimą turėjo suprasti, kad pritaikius restituciją ir jam gražinus turtą šis turtas bus panaudotas jo turimų kreditorinių įsipareigojimų dengimui. Tuo tarpu, jis, kaip UAB „Šlovė darbas“ vadovas, sudarė ginčijamą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį šį turtą parduodamas atsakovams A. ir D. M., tuo ne tik dar labiau padidino turimus kreditorinius įsipareigojimus, tačiau ir esamus kreditorinius įsipareigojimus padarė dar sunkiau įvykdomus. Iš to seka, kad sudarydamas ginčijamą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovo UAB „Šlovė darbui“ vadovas J. J. buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių (ieškovų) teises į skolos išsiieškojimą. 

32.       Be to, J. J., kaip UAB „Šlovė darbui“ vadovo, padidintą nesąžiningumą, kurie gali būti vertinami kaip apgaulingi veiksmai atsakovų A. M. ir D. M. atžvilgiu rodo tai, kad prieš sudarydamas ginčijamą žemės sklypo (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, žinodamas apie 2021 m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos teismo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 3515, sudarytą tarp atsakovo J. J. ir UAB „Šlovė darbui“ bei taikant restituciją, grąžinti atsakovo J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, tame tarpe ir žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties 7.1 punkte nurodė melagingas aplinkybes, tai yra, kad „parduodamas žemės sklypas niekam neįkeistas, neperleistas, arešto ir draudimo nėra, tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų į juos, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos Pirkėjo nuosavybės teisei į daiktą, jo kaip Pardavėjo, teisė disponuoti daiktu neatimta ir neapribota. Teisinių ginčų dėl jo nėra.“ 

33.       Aukščiau nurodytos aplinkybės (šio sprendimo  30-32 p.), teismo vertinamos kaip CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsnių imperatyviąsias nuostatas (normas), pažeidžiantis elgesys, kuriose įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu, todėl darytina išvada, kad šioje byloje yra nustatytas CK 1.80 straipsnyje įtvirtintas prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandorio šalies elgesys dėl kurio sudaryta ginčijama sutartis laikytina niekine ir negaliojančia.

34.       Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes, 2021 m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021 pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 3515, sudarytą tarp atsakovo J. J. ir UAB „Šlovė darbui“ bei pritaikius restitucija, grąžinant atsakovo J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, tame tarpe ir žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), iš esmės nustatyta, kad UAB „Šlovė darbui“ neįgijo turto akcijų pasirašymo sutarties Nr. 3515 pagrindu ir netapo šio turto savininke, todėl negalėjo įgyvendinti savininkui tenkančių teisių, t. y. perleisti turtą, tame tarpe ir ginčijamą žemės sklypą nuosavybės teise (CK 4.48 straipsnio 1 dalis). Vien aplinkybė, kad ginčijamo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu formaliai UAB „Šlovė darbui“ buvo registruota perleidžiamo turto savininke nepaneigia teisės tokius ginčijamus sandorius nuginčyti CK 1.80 straipsnio 1 d. pagrindu. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010). Iš to darytina išvada, kad bendrovė UAB „Šlovė darbui“ sudarydama ginčijamą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su kitais atsakovais veikė neteisėtai ir perleido turtą nebūdama šio turto savininke, ir kadangi atsakovai A. M. ir D. M. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo turtą iš asmens, kuris nebuvo savininkas ir neturėjo teisės turto parduoti, todėl laikytina, kad šis sandoris prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (CK 4.48 straipsnis), todėl yra niekinis ir negaliojantis ir šiuo pagrindu.

35.       Remiantis aptartomis ir nustatytomis bylos aplinkybėmis taip pat laikytina nustatytu, kad J. J., kaip UAB „Šlovė darbui“ vadovo elgesys sandorio sudarymo metu, aiškiai žinant ir suprantant apie vykstantį teisminį ginčą dėl parduodamo žemės sklypo bei žinant apie priimtą nepalankų pirmos instancijos sprendimą, kitai sandorio šaliai nurodant, kad jokių teisminių ginčų dėl šio žemės sklypo nėra, tai yra nurodant aiškiai neteisingas aplinkybes ir tuo suklaidinant pirkėjus, geros moralės principu laikytinas aiškiai netoleruotinu ir nesąžiningu, siekiant išvengti prievolių įvykdymo, sudarant teisines kliūtis pirminiams kreditoriams patenkinti teisėtus turtinius reikalavimus. Toks UAB „Šlovė darbui“ vadovo elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerajai moralei.      

36.       Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad taip pat egzistuoja teisiniai pagrindai ginčijamą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu CK 1.81 straipsnyje įtvirtintu pagrindu kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerajai moralei, todėl ginčijamas sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu taip ir CK 1.81 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.

Dėl restitucijos taikymo

37.       CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms pripažinto negaliojančiu sandorio turtinės pasekmės, nustatant, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.80 straipsnio 3 dalis nukreipia į restitucijos taisykles, nustatytas CK šeštosios knygos normose. Bendrosios restitucijos taikymo nuostatos, kurios, be kita ko, taikomos ir sandorių, pagal kuriuos asmuo gavo turtą, pripažinimo negaliojančiais ab initio (nuo jų sudarymo momento) atvejais, yra įtvirtintos CK 6.145–6.153 straipsniuose.

38.       Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, kai ji taikoma kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio teisinė pasekmė, esmė yra tokia, kad šalys, gavusios tam tikrą turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo (buvusią padėtį). Taikant restituciją, siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas. Restitucija paremta idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, grąžinant negaliojančio sandorio pagrindu perduotą turtą natūra ar piniginiu ekvivalentu. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3 363 421/2018, 29 punktas).

39.       Atsakovai A. ir D. M. gina teises, remdamiesi sąžiningo įgijėjo institutu (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 1.81 straipsnio  2 dalis, 6.153 straipsnis); jie teigia, kad sąžiningai įgijo turtą, buvusį pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, todėl šis negali būti iš jų išreikalautas. Iš esmės tai reiškia, kad atsakovai remiasi šio instituto normų įtvirtinta išimtimi dėl pripažintam negaliojančiu sandoriui taikytinų teisinių padarinių. Tuo tarpu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia to fakto, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma, atsižvelgiant į faktines aplinkybes. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį sąžiningumas yra vienas aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją iš viso ir ar vykdyti ją natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-409/2012).

40.       Pagal bendrą taisyklę restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, restitucija gali būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restitucijos taikymas natūra bendriausia prasme reiškia sandorių šalių įpareigojimą atlikti priešpriešinius veiksmus tiems su sandorio objektu susijusiems veiksmams, kurie buvo atlikti vykdant (vėliau negaliojančiu pripažintą) sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 25 punktas).

41.       Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių dėl ko negali būti atliekama restitucija natūra, nes ją atlikus tokiu būdu šalys būtų gražintos į pirminę padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčijamu sandoriu buvo perleistas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, o byloje nėra pateikta įrodymų, kad šis žemės sklypas po jo įsigijimo buvo iš esmės pagerintas ar atsakovai turėjo didesnių investicijų dėl ko žemės sklypo vertė iš esmės pasikeitė, dėl ko taikant restituciją natūra atsakovai patirtų dar didesnių nuostolių.

42.       Atsakovai A. ir D. M. nurodo, kad taikant restituciją, šiuo atveju jų kaip sąžiningų pirkėjų padėtis būtų pasunkinta nepagrįstai ir nesąžiningai, nes jie kaip pirkėjai netektų nuosavybės teisių į žemės sklypą, už kuriuos pinigus sumokėjo atsakovui UAB „Šlovė darbui“. Už sklypą sumokėtų pinigų iš UAB „Šlovė darbui“ neturėtų jokios galimybės susigrąžinti, kadangi įmonė jokio turto neturi, veiklos nevykdo. Tai prieštarautų CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

43.       Teismas tokius atsakovų teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti ne tik į atsakovų A. ir D. M. interesą, tačiau ir į ieškovų interesą, pasireiškiantį iš esmės tokiu pačiu pagrindu, tai yra siekiant susigrąžinti skolą iš trečiojo asmens J. J. ir dėl to inicijuotus sandorių pripažinimo negaliojančiais procesus. Laikytina, kad atsakovų nurodytas argumentas dėl to, kad UAB „Šlovė darbui“ jokio turto neturi, veiklos nevykdo turėjo būti atsakovų įvertintas prieš priimant sprendimą įsigyti iš UAB „Šlovė darbui“ žemės sklypą bei iš to galinčias išplaukti rizikas.

44.       Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007). Šiuo atveju atsakovai, teigdami, jog pritaikius restituciją būtų pažeistas sąžiningumo principas, nepagrindžia, kad restitucijos pritaikymas sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimo kontekste būtų esminis. 

45.       Taikydamas restituciją natūra teismas atsižvelgia ir į tai, kad remiantis šio teismo sprendimo 34 punkte nurodytais argumentais UAB „Šlovė darbui“ pardavė jai nepriklausantį daiktą (žemės sklypą), todėl šis daiktas iš pirkėjų (atsakovų A. ir D. M.) turi būti grąžinamas šio daikto savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas tiesiogiai leidžia pirkėjui, iš kurio paimamas pardavėjui nepriklausęs daiktas, tik reikalauti pardavėją grąžinti sumokėtą kainą, o ne jį pirkėjui palikti natūra. Šią pirkėjo teisę suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktą nebūdamas jo savininku. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovai A. ir D. M., net būdamas sąžiningi, negali gintis CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, nes jiems yra taikoma ne civilinė atsakomybė, bet įpareigojimas grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kai pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Daikto pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą arba iš pardavėjo, arba iš deliktą padariusio asmens, tačiau rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).

46.       Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus bei motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikytina restitucija natūra gražinant ginčo sandorio šalis į pirminę padėtį, tai yra grąžinant atsakovo UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn perleistą turtą – žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) bei priteisiant iš atsakovo UAB „Šlovė darbui“, atsakovams A. M. ir D. M. 700 Eur kainą už sumokėtą žemės sklypą.

IV.                      Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

47.       Išsprendus ieškinį ir paskirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas atsižvelgia į įstatyminį šių išlaidų atlyginimo reguliavimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 4 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, tačiau teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

48.       Pagal bendrą taisyklę tenkinus ieškinį pilna apimtimi, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas susidarė išimtinai dėl atsakovo UAB „Šlovė darbui“ ir jo vardu veikiančio J. J. nesąžiningų veiksmų, kuomet šis atsakovas (jo atstovas) žinodamas apie priimtą jam nepalankų, nors dar ir neįsiteisėjusį, teismo sprendimą, nelaukdamas apeliacinio teismo sprendimo paskelbimo, siekdamas išvengti teismo sprendimo įvykdymo, sudarė žemės sklypo, kuris pagal teismo sprendimą, atsakovui UAB „Šlovė darbui“ nepriklausė, pirkimo-pardavimo sandorį. Šios bylos vertinimo aspektu laikytina, kad iš esmės UAB „Šlovė darbui“ ir jo vardu veikiančio J. J. veiksmai sąlygojo šios bylos procesą, tuo tarpu atsakovų A. ir D. M. elgesys šios bylos kontekste laikytas sąžiningu, jie iš esmės taip pat patyrė nuostolius dėl nesąžiningų ir neteisėtų UAB „Šlovė darbui“ vardu veikiančio J. J. veiksmų, todėl, teismo nuomone, Ieškovų bei atsakovų A. ir D. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos išimtinai iš atsakovo UAB „Šlovė darbui“.

49.       Pagal ieškovo atstovo pateiktus dokumentus (2023 m. spalio 3 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų su mokėjimą patvirtinančiu dokumentu) ieškovo UAB „Bajorų vėjas“  patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 363,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidos. Be to, ieškovas UAB „Bajorų vėjas“ sumokėjo 21,00 Eur žyminį mokestį už ieškinio (patikslinto ieškinio) reikalavimus. Pagal atsakovų A. ir D. M. atstovės pateiktus dokumentus (2023 m. rugpjūčio 1 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų su mokėjimą patvirtinančiais dokumentais) atsakovų A. ir D. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 400,00 Eur atstovavimo išlaidų, kurias jie atstovei sumokėjo lygiomis dalimis (po 200 Eur). Šalių pateiktos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio“ nustatytų dydžių, todėl ieškovo UAB „Bajorų vėjas“ bei atsakovų A. ir D. M. naudai iš atsakovo UAB „Šlovė darbui“ priteistinas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pilna apimtimi.

50.       Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu bei įteikimu sudaro 46,48 Eur, todėl jos remiantis išdėstytais bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo motyvais, priteistinos iš atsakovo UAB „Bajorų vėjas“ Valstybei.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškovų R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovų UAB „Šlovė darbui“, identifikavimo kodas 305079143, ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 26 d. sudarytą notarinę žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3518.

Taikyti restituciją, ir grąžinti atsakovo UAB „Šlovė darbui“, identifikavimo kodas 305079143, nuosavybėn žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3518 perleistą turtą – žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovo UAB „Šlovė darbui“, identifikavimo kodas 305079143, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) už sumokėtą žemės sklypą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Šlovė darbui“, identifikavimo kodas 305079143, ieškovui UAB „Bajorų vėjas“, identifikavimo kodas 302516869, 384,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Šlovė darbui“, identifikavimo kodas 305079143, atsakovams A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. 

Priteisti iš atsakovo UAB „Šlovė darbui“, identifikavimo kodas 305079143, Valstybei 46,48 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 48 ct) proceso išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.  

Išaiškinti atsakovui UAB „Šlovė darbui“, kad priteista suma Valstybei turi būti sumokėta pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), vieną iš atsiskaitomųjų sąskaitų esančių bet kuriame Lietuvos banke. Mokant priteistas proceso išlaidas, susijusios su bylos nagrinėjimu reikalinga nurodyti įmokos kodą – 5662

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

 

 

Teisėjas                                                Artūras Dilys