Baudžiamoji byla Nr. e1-1188-1131/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06383-2022-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: 2005 m. spalio 13 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 2 d., laisvės atėmimas 3 mėn., vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 2017 m. liepos 11 d. Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 str. 7 d. 30 parų arešto, 2019 m. lapkričio 4 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
T. G. 2022 m. vasario 22 d. apie 16.00 val. bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu savo sugyventinei E. K. (gim. (duomenys neskelbtini) rankomis suėmė už kaklo ir dešinės rankos, po to ją numetė ant grindų, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais T. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta ir paaiškino, kad kažkada, tikslaus laiko nurodyti negali, tris dienas buvo gydytas nuo priklausomybės alkoholiui. Šiuo metu psichinėmis ligomis neserga ir medikamentinių medžiagų nevartoja. Narkologo ir psichiatro įskaitose šiuo metu neregistruotas. Šiuo metu nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje. 2022 m. vasario 22 d. apie 16.00 val. buvo pas sugyventinę E. jai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), kur tarp jo ir E. kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio. Jis prašė jos nupirkti alkoholio, ji nesutiko. Tada jiems besibarant miegamajame, jis rankomis suėmė už kaklo ir jos dešinės rankos, po to ją numetė ant grindų. Šiais savo veiksmais galėjo E. sukelti fizinį skausmą, labai nuoširdžiai gailisi. Minėto konflikto niekas nematė, nes bute buvo tik dviese. Taip pat pasižada daugiau nesmurtauti (b. l. 36-38)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. K. parodė, kad 2022 m. vasario 22 d. apie 16.00 val., į namus, (duomenys neskelbtini), grįžo jos sugyventinis T. G. Ji gulėjo ant lovos savo kambaryje, po to prie jos atsigulė jos sugyventinis T. G. Kai gulėjo lovoje, jis pradėjo reikalauti iš jos pinigų alkoholiui, bet ji pasakė, kad neduos pinigų, jis supyko ir paėmęs ją už dešinės rankos ir kaklo ir nuo lovos metė ją ant žemės, kas jai sukėlė fizinį skausmą. 2022 m. vasario 23 d. 5.30 val. atsikėlusi ėjo į tualetą ir nukrito ant žemės, nes nebegalėjo paeiti iš skausmo. Vėliau sugalvojo iškviesti policiją (t. 1, b. l. 15-20).
Be T. G. prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios E. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, nuotraukomis (b. l. 1-11), tarnybiniu pranešimu (b. l. 12), alkoholio matuoklio kvitu (b. l. 54-55).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. G. 2022 m. vasario 22 d. apie 16.00 val. bute (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu savo sugyventinei E. K. (gim. (duomenys neskelbtini) rankomis suėmė už kaklo ir dešinės rankos, po to ją numetė ant grindų, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.
Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad T. G. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo sugyventinei E. K. fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. G. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 42-46).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. G. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). T. G. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 56-59), administracine tvarka baustas (b. l. 63-64), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 60-62). Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, t. y. T. G. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
T. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kiti klausimai
T. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40-43), kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
T. G. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. vasario 23 d. 16.15 val. iki 2022 m. vasario 24 d. 13.52 val. (b. l. 26-27, 47, 50-51). Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies b punktu, į bausmės laiką įskaityti T. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 23 d. 16.15 val. iki 2022 m. vasario 24 d. 13.52 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.
T. G. išaiškinti, kad:
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
4) Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
5) Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
T. G. išaiškinti, kad:
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Asta Benetytė