LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2023 m. balandžio 25 d. paduotu atsakovo S. Z. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 30 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti šio teismo sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovas S. Z. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 30 d. sprendimo peržiūrėjimo. Šiuo sprendimu paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimas, kuriuo BUAB „Bendida“ iš atsakovo priteistas 36 387,91 Eur žalos atlyginimas. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.
Atsakovo paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai: 1) teismų išvados dėl baudos ir delspinigių priteisimo iš atsakovo nesuderinamos su PVM Direktyvos 273 straipsnio nuostatomis ir proporcingumo principu, prieštarauja ESTT praktikai, suformuotai 2022 m. spalio 13 d. sprendime byloje C-1/21; 2) teismai netinkamai taikė CK 6.246, 6.248, 6.249 straipsnius, CPK 182 straipsnio 2 punktą. Mokestiniai delspinigiai apskritai nėra sankcija ir nėra susieti su jokiais neteisėtais veiksmais, nes jie atlieka išimtinai procesinių palūkanų funkciją, todėl negali būti laikomi žala ar nuostoliais. Teismai nepagrįstai atsakovo neteisėtus veiksmus grindė administracinėje byloje dėl mokestinio ginčo teismų išvadomis kaip turinčiomis prejudicinę reikšmę. Atsakovas nebuvo mokestinio ginčo šalis ir jo atžvilgiu nebuvo nustatyta jokių civilinės atsakomybės taikymui reikšmingų aplinkybių; 3) teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, atsakovo teisę į teisingą teismą. Teismai nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė išreikalauti iš Muitinės departamento oficialųjį rašytinį įrodymą – Kipro mokesčių administratoriaus išvadą dėl bendrovės Geli Petroleum LTD veiklos Lietuvoje. Pasitvirtinus aplinkybei, kad Kipro mokesčių administratorius šioje išvadoje paneigė Kipro bendrovės sukčiavimo PVM faktą, kuris naudojamas prieš atsakovą kaip pagrindinė ir vienintelė jo atsakomybę pagrindžianti aplinkybė, apskritai nebelieka pagrindo tolimesniam bylos nagrinėjimui; 4) teismai pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalį, 98 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu. Ieškovė proceso metu atsisakė didelės pradinės ieškinio reikalavimo dalies, tačiau ši aplinkybė nebuvo įvertinta paskirstant bylinėjimosi išlaidas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas atsakovo prašymas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą; grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti advokatui P. G. (a. k. duomenys neskelbtini) 771 (septynis šimtus septyniasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovą 2023 m. balandžio 25 d. per EPP.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
Agnė Tikniūtė